2022-01-19 Nr. AB-1577-4-52-3-00593-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1128-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00593-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui J. F. I. I., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. F. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. F. I. I. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis J. F. I. I. (toliau – ir užsienietis) kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant, kad užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) apie savo buvimo vietą ir leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškime buvo nurodyta, kad užsienietis yra sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) jau 4 mėnesius, neturi asmeninės erdvės, prarado teisę į privatumą, intymumą. Dėl netinkamo maitinimo užsieniečiui sutriko fizinė ir psichinė sveikata, jis prarado apetitą. Užsienietis nuolat jaučia nerimą, kankina depresyvi nuotaika. Centro patalpose užsieniečiui per šalta, nes jis pripratęs gyventi šiltesnėse sąlygose.

3. Pareiškėjas nurodė, jog yra sudaręs nuomos sutartį ir pageidautų apsigyventi išnuomotose patalpose. Tokiu atveju užsienietis turėtų asmeninę erdvę, galėtų jaustis iš esmės laisvu žmogumi, nebūtų uždarytas, galėtų maitintis jam tinkamu maistu.

4. Teismo posėdyje užsienietis nurodė, kad norėtų gyventi kartu su draugu išnuomotose patalpose, nes tokiu atveju jis galėtų išeiti į miestą, turėtų galimybę apsipirkti ir gydytis. Šiuo metu kambaryje su juo gyvena dar trys asmenys. Užsienietis teigė pateikęs visus reikalingus dokumentus, nepažeidęs jokių įstatymų, atsakęs į visus institucijų užduotus klausimus. Užsieniečio teigimu, esant poreikiui finansiškai jam padės šeima. Užsienietis nurodė, kad jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis ir seserys – (duomenys neskelbtini). Užsienietis teigė į Lietuvos Respubliką atvykęs neteisėtai, nes atvykti teisėtai nėra galimybių.

5. Teismo posėdyje Centro atstovas paaiškino, jog su pareiškimu nesutinka. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, yra paduotas skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo. Centro vertinimu, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros, užsienietis gali pasislėpti. Užsienietis buvo kreipęsis į teismą su prašymu paleisti jį iš sulaikymo, tačiau teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

6. Teismo posėdyje užsieniečio atstovas advokatas paaiškino, jog užsienietis prašo gyventi nurodytu adresu, nurodė, kad užsienietis nepiktnaudžiauja prieglobsčio sistema, yra prieglobsčio prašytojas, nepadarė pažeidimų. Pagrindo manyti, kad jis kur nors bėgs, nėra. Užsienietis gyventų apartamentuose, kurie šiuo metu nėra užimti, jų tinkamumą bus galima vertinti kam nors juose apsigyvenus.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu užsieniečio pareiškimo netenkino.

8. Teismas nustatė, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko iš Baltarusijos Respublikos, pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą – bei prašymą suteikti prieglobstį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi užsienietis buvo apgyvendintas Centre. Departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1524, kuriuo užsieniečio skundą dėl Departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo atmetė. Minėtas sprendimas yra apskųstas teismui.

9. Teismas taip pat nustatė, jog užsieniečiui pateikus pareiškimą teismui paleisti jį iš sulaikymo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2022 m. kovo 2 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, taip pat, kad, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

11. Vertindamas užsieniečio prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo galimybę, teismas pažymėjo, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, tačiau sulaikytas pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taigi, jo tapatybė yra nustatyta. Užsienietis bendradarbiauja su valstybės institucijomis, duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai nėra. Užsienietis neturi šeiminių, ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl neatmestina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, užsienietis gali siekti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Be to, užsieniečio nurodytose patalpose neužkardoma užsieniečio pasišalinimo rizika.

12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šiuo metu užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, o skirti užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

III. 13. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, duoda apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo pareiškimą tenkinti visiškai, t. y. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Apeliacinį skundą užsienietis grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri nurodo, kad analogiškose bylose būtina visas aplinkybes, individualizuojančias užsienietį, įvertinti individualiai. Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

15. Užsieniečio teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl prastėjančios fizinės ir ypač psichinės sveikatos. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, jog delsimas atlikti asmens pažeidžiamumo vertinimą gali sukelti rimtų abejonių dėl valdžios institucijų sąžiningumo. Be to, sąlygos, kuriomis gyvena užsienietis, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, prilygsta kankinimui.

16. Užsienietis taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad užsienietis pateikė jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui, tačiau teismo pateikta argumentacija, kad nėra priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje, nėra pagrindas netaikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Kitas teismo nurodytas argumentas, kad užsienietis neturi šeiminių, ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, o jo šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini) yra grindžiamas tik teorinėmis prielaidomis (pareiškėjas nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos), kurios gali egzistuoti visų be išimties prieglobsčio prašytojų atžvilgiu, taip padarant alternatyvias sulaikymui priemones praktiškai netaikytinomis.

17. Užsienietis taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nurodytose patalpose neužkardoma jo pasišalinimo rizika. Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar ši aplinkybė aktuali, privalėjo atsižvelgti į užsieniečio asmenybę. Užsienietis nėra padaręs jokių pažeidimų, savo elgesiu neparodė, jog siekia išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl pagrindo teigti, kad užsienietis gali pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, nėra.

18. Centras atsiliepimu su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

19. Centras nurodo, jog užsienietis neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, kirtęs Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos sieną. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Centras teigia, jog, kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, negalima teigti, jog užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra galutinai išaiškinti. Užsieniečio galutinis tikslas buvo pasiekti (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo šeimos nariai, pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla rizika, kad užsienietis pasišalins iš Lietuvos Respublikos, taip užkardydamas galimybę kompetentingoms institucijoms priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei sukeldamas nelegalios migracijos riziką Europos Sąjungoje. Prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga keliamiems tikslams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas užsieniečio pareiškimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

22. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

23. Nagrinėjamu atveju Departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33184, kuriuo nuspręsta nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, į Lietuvos Respubliką uždraudžiant atvykti penkerius metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis minėtą sprendimą buvo apskundęs Departamento 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 6K-1524 užsieniečio skundą dėl Departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo atmetė. Užsienietis sprendimą yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

24. Įstatymo 113 straipsnyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 4 d. 2 p.).

25. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 st. 5 d.).

26. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, jis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

27. Užsienietis pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, ir leisti jam apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Byloje pateikta su uždarąja akcine bendrove „Adernita“ (toliau – ir Bendrovė) pareiškėjo sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu jis išsinuomojo Bendrovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Bendrovei, nekilnojamojo daikto pagrindinė naudojimo paskirtis įregistruota kaip „viešbučių“.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, jog svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. Tokios priemonės teisėtam ir teisingam taikymui būtinas motyvuotas sprendimas, aiškiai atskleidžiantis svarbias aplinkybes, kurios, atsižvelgiant į proporcingumo principą, lemia mažiau ribojančios priemonės taikymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021).

30. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas užsieniečio pareiškimo, akcentavo, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, joje neturi šeiminių, ekonominių ir socialinių ryšių, be to, pažymėjo, kad kai kurie užsieniečio šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, jog liko nenagrinėti kai kurie esminiai užsieniečio pareiškimo aspektai, t. y. fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimas, netinkama mityba, netinkamos gyvenimo sąlygos, teisės į privatumą pažeidimai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pabrėžė užsieniečio šeiminių ryšių (duomenys neskelbtini) turėjimo svarbą. Teisėjų kolegija pažymi, jog užsienietis iš Lietuvos Respublikos pasišalinti nesiekė, apgyvendinimo Centre tvarkos nepažeidė, todėl tokie svarstymai gali būti vertintini tik kaip prielaidos.

31. Pabrėžtina, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 11 straipsnio 1 dalis valstybėms narėms imperatyviai nustato pareigą skirti išskirtinį dėmesį sulaikytų prieglobsčio prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą. Šios direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje valstybės narės įpareigojamos atsižvelgti į specifinius pažeidžiamų asmenų poreikius, o psichikos sutrikimų turintys asmenys patenka į pavyzdinį šioje nuostatoje pateiktą pažeidžiamais asmenimis laikytinų prieglobsčio prašytojų sąrašą. EŽTT praktika atskleidžia, kad aktyvių veiksmų trūkumas ir delsimas atlikti asmens pažeidžiamumo vertinimą gali sukelti rimtų abejonių dėl valdžios institucijų sąžiningumo (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Abdi Mahamud prieš Maltą (pareiškimo Nr. 56796/13), 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje Abdullahi Elmi ir Aweys Abubakar prieš Maltą (pareiškimų Nr. 25794/13 ir 28151/13). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali pagrįstai spręsti dėl aukščiau nurodytų išskirtinių aplinkybių egzistavimo, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžtina, kad nurodytų aplinkybių konstatavimas turi esminę reikšmę sprendimui dėl poreikio taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021).

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes, neišnagrinėjęs užsieniečio pareiškime nurodytų skundų sveikatos sutrikimų, gyvenimo sąlygų aspektu, nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių tinkamos ir proporcingos alternatyvios sulaikymui priemonės parinkimui, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio J. F. I. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė