Legislator Case Law & Legislation
f159413e-0d36-4e87-976f-affbbc5b1023 AI generated

f159413e-0d36-4e87-976f-affbbc5b1023 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number f159413e-0d36-4e87-976f-affbbc5b1023
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-442-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02516-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos 1.4.2; 2.6.10.8; 3.2.4.9.6.1; 3.3.1.18.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GIRTEX“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mu 2021 m. kovo 10 d sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-166-853/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Keglita“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GIRTEX“ dėl skolos, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

f159413e-0d36-4e87-976f-affbbc5b1023 · Å iaulių apygardos teismas: „pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo terminas, pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju terminai ir sÄ lygos, iÅ¡laidų už pirkimo-pardavimo sandorio sudarymÄ apmokėjimo sÄ lygos ir pan.“, iÅ¡ kurio aiÅ¡ku, kad įstatyme nurodytos „kitos sÄ lygos“ neturėtų bÅ«ti suprantamos kaip bet kokios pardavėjo sugalvotos sÄ lygos. IÅ¡ nurodyto pavyzdinio sÄ raÅ¡o akivaizdu, kad žemės sklypo sÄ lygos, kurios gali bÅ«ti nurodomos praneÅ¡ime apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , turi bÅ«ti susijusios su bÅ«tinomis parduodamo žemės sklypo pirkimo ar pardavimo sÄ lygomis. 10.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-442-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02516-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos 1.4.2; 2.6.10.8; 3.2.4.9.6.1; 3.3.1.18.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GIRTEX“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mu 2021 m. kovo 10 d sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-166-853/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Keglita“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GIRTEX“ dėl skolos, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Keglita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės UAB „GIRTEX“ priteisti 9 900 Eur skolÄ , procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo savininkas A. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui praneÅ¡imÄ apie sprendimÄ parduoti 6,2 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė parduodamo sklypo kainÄ bei pardavimo sÄ lygas: „1. Sklypo kaina – 49 500 Eur;

2. Pardavimo sÄ lygos – 20 procentų nuo sklypo kainos sklypo pirkėjas turi sumokėti UAB „Keglita“. 3. 2020 m. liepos 3 d. atsakovė UAB „GIRTEX“ pranešė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui, jog, pasinaudodama Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme (toliau – ir MiÅ¡kų įstatymas) nustatyta pirmumo teise, ketina pirkti sklypÄ , ir patvirtino, jog yra susipažinusi su sklypo savininko nurodytomis miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo pardavimo sÄ lygomis. 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė nupirko iÅ¡ A. P. 6,2 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nupirkus iÅ¡ A. P. sklypÄ , ieÅ¡kovė UAB „Keglita“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , kuria paragino per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieÅ¡kovei 9 900 Eur sumÄ , tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieÅ¡kove.

4. Atsakovė UAB „GIRTEX“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais. Nurodė, kad pardavėjas neturėjo pagrindo mokesčio už neaiÅ¡kaus pobÅ«džio konsultacijas įtraukti į miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo įsigijimo sÄ lygas, nes tokiu bÅ«du ženkliai padidinama parduodamo sklypo kaina. Vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovė sutiko įsigyti sklypÄ už 49 500 Eur, tačiau ieÅ¡kovės reikalaujamas 9 900 Eur mokestis už konsultacijas nėra taikytinas atsakovei ir yra nepagrįstas.

Atsakovės ir ieÅ¡kovės nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės jokių paslaugų nepirko, o atsakovės teisė įsigyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ kilo iÅ¡ įstatymo nuostatų. Atsakovė neturi informacijos, kokio pobÅ«džio konsultacijas teikė ieÅ¡kovė žemės sklypo pardavėjui ir pan. Nurodytas papildomas mokestis didina parduodamos žemės kainÄ , o tai prieÅ¡tarauja imperatyviai MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio nuostatai, kad pirmumo teisę įsigyti privačiÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę asmuo perka už tokiÄ pat kainÄ , kokia buvo pasiÅ«lyta kitiems asmenims.

Å iuo atveju pardavėjo atsakovei pasiÅ«lyta sklypo kaina, sumokėjus papildomÄ pinigų sumÄ (9 900 Eur), bÅ«tų didesnė nei kitam asmeniui taikyta 49 500 Eur sklypo kaina. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „GIRTEX“ ieÅ¡kovei UAB „Keglita“ 9 900 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 675 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas vertino, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo savininkas A. P. turėjo visiÅ¡kÄ laisvę nustatyti sutarties kainÄ ir sÄ lygas savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis). SÄ lyga mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieÅ¡kovei neprieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies sÄ lygai, yra aiÅ¡ki ir įvykdoma. Kaip teisingai pažymėjo ir ieÅ¡kovė, atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigÄ pirkti žemės sklypÄ . Atsakovė, pateikdama sutikimÄ pirkti žemės sklypÄ , nurodė, kad jai yra žinomos ir priimtinos pirkimo sÄ lygos, tai yra mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieÅ¡kovei.

7. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog numatyta sÄ lyga yra nukreipta vien tik į atsakovę siekiant, kad pastaroji neįgytų žemės sklypo pirmumo teise. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo pardavimÄ dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

8. Teismas pažymėjo, jog atsakovės argumentus, kad jos ir ieškovės nesieja jokie santykiai, todėl atsakovei nekyla pareiga mokėti ieškinio sumos, paneigia CK 6.191 straipsnio 1 dalis numatanti, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.

9. Teismas pažymėjo, kad 9 900 Eur suma negali bÅ«ti mažinama, nes tai yra viena iÅ¡ pardavimo sÄ lygų, nustatytų žemės sklypo savininko, adresuotų žemės sklypo pirkėjams, tai yra tiek turintiems pirmumo teisę pirkti, tiek ir neturintiems pirmumo teisės pirkti žemės sklypÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Atsakovė UAB „GIRTEX“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Tai, kad pirkėjas buvo susipažinęs su neteisėta pardavimo sÄ lyga, nereiÅ¡kia, kad jis sutiko su ja ir turėtų sumokėti neteisėtÄ , nesusijusį su parduodamu sklypu bei prieÅ¡taraujantį MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio esmei mokestį. 10.2. PraneÅ¡imo dėl sprendimo parduoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ formoje, patvirtintoje 2018 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, nurodytas pavyzdinis pardavimo sÄ lygų sÄ raÅ¡as:

„pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo terminas, pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju terminai ir sÄ lygos, iÅ¡laidų už pirkimo-pardavimo sandorio sudarymÄ apmokėjimo sÄ lygos ir pan.“, iÅ¡ kurio aiÅ¡ku, kad įstatyme nurodytos „kitos sÄ lygos“ neturėtų bÅ«ti suprantamos kaip bet kokios pardavėjo sugalvotos sÄ lygos. IÅ¡ nurodyto pavyzdinio sÄ raÅ¡o akivaizdu, kad žemės sklypo sÄ lygos, kurios gali bÅ«ti nurodomos praneÅ¡ime apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , turi bÅ«ti susijusios su bÅ«tinomis parduodamo žemės sklypo pirkimo ar pardavimo sÄ lygomis. 10.3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. spalio 7 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pažymos dėl parduodamos privačios žemės Å«kio paskirties žemės iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e yra detaliai reglamentuojama, kas turi bÅ«ti nurodyta praneÅ¡ime apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . Tarnyba taip pat laikėsi apeliantės teismui dėstomos pozicijos, kad kitomis žemės sklypo sÄ lygomis negali bÅ«ti pripažintos bet kokios sÄ lygos, o tik su žemės sklypo pardavimu susijusios, bÅ«tinos pardavimo sÄ lygos, tačiau sprendime teismas neatsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę.

Teismas sprendime nevertino institucijos nuomonės ir sprendime nenurodė, kodėl neatsižvelgė į kompetentingos institucijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . 10.4. MiÅ¡kų įstatymo nuostatos, ribojančios pardavėjo teises savo nuožiÅ«ra pardavinėti žemės sklypÄ , yra specialios CK nuostatų atžvilgiu. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.156 straipsnio, MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pardavėjas turi visiÅ¡kÄ laisvę apsispręsti dėl sprendimo parduoti žemės sklypÄ ar jo kainos, tačiau jo nurodomos žemės sklypo pardavimo sÄ lygos turėtų glaudžiai sietis su parduodamu sklypu ir bÅ«ti bÅ«tinomis, neiÅ¡vengiamomis iÅ¡laidomis.

Tokiu bÅ«du pardavėjas galėtų tiesiogiai atsiskaityti su bendrove, kuri galimai jam betarpiÅ¡kai teikė paslaugas. 10.5. Papildomos su žemės sklypo pardavimu nesusijusios sÄ lygos – sumokėti bendrovei už konsultacijas, kurių suteikimo fakto ir turinio nėra įmanoma patikrinti, nėra pagrįstos, bÅ«tinos ir užkerta keliÄ tinkamai įgyvendinti MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje nustatytÄ pirmumo teisę įsigyti privačiÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę, kadangi tokiu bÅ«du nustatyta kaina iÅ¡kreipia realiÄ už tokį sklypÄ paprastai mokamÄ rinkos kainÄ . 10.6.

Interneto tinklalapyje https://branginu.lt/imones/keglita nurodyta, kad ieÅ¡kovės pagrindinė veikla yra miÅ¡ko pirkimas. Tinklalapyje nurodyta, kad „Įmonė brangiai perkÄ miÅ¡kÄ visoje Lietuvoje“. Taip pat ieÅ¡kovė teikia miÅ¡ko kirtimo bei sodinimo paslaugas, konsultuoja miÅ¡kininkystės klausimais. IÅ¡ nurodyto akivaizdu, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė bÅ«tų suinteresuota įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . Taigi, neatmetama galimybė, kad apeliantei atsisakius sandorio, žemės sklypas galimai bÅ«tų parduotas ieÅ¡kovei, tokiu bÅ«du iÅ¡vengus tariamo mokesčio už konsultacijas ar kitais bÅ«dais atsiskaičius su žemės sklypo pardavėju.

IeÅ¡kovė teikia konsultacijas miÅ¡kininkystės klausimais, tačiau kaip miÅ¡kininkystės klausimai yra susiję su žemės sklypu, ypač tuomet, kai jis yra parduodamas, nėra aiÅ¡ku. 10.7. Atsakovė pirmos instancijos teisme kėlė abejones dėl konsultacijų bÅ«tinumo ir jų turinio, tačiau ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie iÅ¡sklaidytų abejones dėl papildomų žemės sklypo pardavimo sÄ lygų pagrįstumo, teisėtumo bei bÅ«tinumo. Vis dėl to tariamų konsultacijų bÅ«tinumo bei turinio sprendime teismas nekvestionavo, lakoniÅ¡kai konstatuodamas, kad pardavėjo nurodyta sÄ lyga - mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieÅ¡kovei - neprieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies sÄ lygai.

Sprendimas nėra motyvuotas, nėra aiÅ¡ku, kokie argumentai lėmė tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ . Be to, nors apeliantė procesiniuose dokumentuose kaip pagrindinį argumentÄ buvo nurodžiusi, kad nebÅ«tinų žemės sklypo pardavimų sÄ lygų nurodymas prieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio nuostatoms ir užkerta keliÄ tinkamai įgyvendinti MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje nustatytÄ pirmumo teisę įsigyti privačiÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę, tačiau teismas sprendime apie tai apskritai nepasisakė. 10.8.

Esminę reikÅ¡mę turintys apeliantės argumentai dėl „kitų pardavimo sÄ lygų“ apimties apskritai nebuvo įvertinti bei aptarti, o į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus skundžiamame teismo spendime nebuvo atsakyta, dėl ko byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai. Be to, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iÅ¡ esmės apsiriboja tik Å¡alių procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų atkartojimu.

11. IeÅ¡kovė UAB „Keglita“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 metų spalio 7 dienos raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nei Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos“, Nacionalinei žemės tarnybai nėra pavesta oficialiai aiÅ¡kinti teisės aktų nuostatų, taip pat ir teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių žemės perleidimo tarp privačių asmenų teisinius santykius, todėl Å¡iame raÅ¡te pateikiama Nacionalinės žemės tarnybos specialistų nuomonė, kuri nėra privalomojo pobÅ«džio. 11.2. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti neįvykdomų žemės sklypo pardavimo sÄ lygų pavyzdžiai neturi nieko bendro su nagrinėjamu ginču.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog žemės sklypo savininko A. P. nurodyta žemės sklypo pardavimo sÄ lyga – mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieÅ¡kovei, neprieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies sÄ lygai, yra aiÅ¡ki ir įvykdoma. Apeliantė, pateikdama sutikimÄ pirkti žemės sklypÄ , nurodė, kad jai yra žinomos ir priimtinos pirkimo sÄ lygos, tai yra mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieÅ¡kovei. CK 6.191 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo iÅ¡lygo, jog iÅ¡ sutarties atsiradusi prievolė turi bÅ«ti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai iÅ¡lygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. 11.3.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartÄ pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Apeliantės pagrindinė veikla – miÅ¡kų, medienos supirkimas, didmeninė, mažmeninė prekyba. Atsižvelgiant į apeliantės veiklos pobÅ«dį akivaizdu, jog ji, priimdama sprendimÄ pirkti sklypÄ , privalėjo įsivertinti visas sklypo pardavimo sÄ lygas. 11.4.

Žemės sklypo savininko A. P. nurodyta sÄ lyga neužkerta kelio tinkamai įgyvendinti MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje nustatytos pirmumo teisės įsigyti privačiÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę, Å¡ia teise apeliantė pasinaudojo ir jÄ Ä¯gyvendino. IÅ¡ tiesų Å¡i žemės sklypo savininko nustatyta pardavimo sÄ lyga yra adresuota žemės sklypo pirkėjams tiek turintiems pirmumo teisę pirkti, tiek neturintiems pirmumo teisę pirkti žemės sklypÄ , kaip sprendime ir nurodė pirmosios instancijos teismas.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl ginčo esmės 13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2020 m. birželio 19 d. miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo savininkas A.

P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui praneÅ¡imÄ apie sprendimÄ parduoti 6,2 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio registro numeris Nekilnojamojo turto registre – (duomenys neskelbtini). A. P. nurodė parduodamo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo kainÄ â€“ 49 500 Eur, ir pardavimo sÄ lygas – 20 procentų nuo pardavimo sumos, kuriÄ turi sumokėti pirkėjas, UAB „Keglita“.

Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui pateikė sutikimÄ pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ už pardavėjo nurodytÄ 49 500 Eur kainÄ bei patvirtino, kad yra susipažinusi su pardavėjo nurodytomis miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo pardavimo sÄ lygomis. IÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad A. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota ir įrašas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 14 d.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , atsakovės apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo savininkas A. P., vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 4 dalimi, 6.313 straipsnio 1 dalimi, 6.397 straipsnio 1 dalimi, praneÅ¡ime apie sprendimÄ parduoti 6,2 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ turėjo visiÅ¡kÄ laisvę nustatyti sutarties kainÄ ir sÄ lygas savo nuožiÅ«ra.

Apeliacinio skundo argumentais apeliantė nepaneigė Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, rėmėsi tik į bylÄ pateiktais ieÅ¡kovės Å¡ios nutarties 13 punkte nurodytais įrodymais. Pažymėtina, kad Å¡ie įrodymai (A. P. praneÅ¡imas apie sprendimÄ parduoti žemės sklypÄ ir atsakovės sutikimas pirkti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ už pardavėjo nurodytÄ sumÄ ) tik įrodo, jog buvo įvykdyta procedÅ«ra, numatyta MiÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje.

Taigi, vien minėti ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti įrodymai Å¡ios bylos kontekste negali bÅ«ti pagrindu priteisti skolÄ , nes jie neįrodo, jog atsakovė turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei 20 procentų nuo pardavimo sumos (tikėtina, tarpininkavimo mokestį).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės teises ir pareigas, konkrečiai prievolės egzistavimÄ sumokėti ieÅ¡kovei 20 procentų nuo žemės sklypo pardavimo vertės (9 900 Eur), galėtų patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygos, tačiau Å¡i sutartis byloje pateikta nebuvo ir jos sÄ lygų pirmosios instancijos teismas nevertino. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindžia byloje nedalyvaujančio asmens praneÅ¡imu, pateiktu MiÅ¡kų įstatymo nustatyta tvarka, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.344 straipsnio 3 dalimi, jog pirkėjas privalo sumokėti kitas sutartyje ar įstatymuose numatytas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iÅ¡laidas, tačiau, kaip minėta, sutartis nebuvo pateikta ir vertinta.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ir 2020 m. birželio 19 d. miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo savininko A. P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui pateiktame praneÅ¡ime apie sprendimÄ parduoti 6,2 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ nurodyta sÄ lyga, jog 20 procentų nuo pardavimo sumos, kuriÄ pirkėjas turi sumokėti UAB „Keglita“, gali bÅ«ti suprantama dvejopai, pavyzdžiui, jog iÅ¡ turto kainos, kuri yra 49 500 Eur, 20 procentų sumokama bendrovei UAB „Keglita“, o likusi suma – žemės sklypo pardavėjui A.

P., tačiau tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos nebuvo.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Å¡alių elgesys po sutarties sudarymo negali įrodyti tikrosios Å¡alių valios ir net gali bÅ«ti prieÅ¡ingas tam, ko Å¡alys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne tarp sutarties Å¡alių, tačiau akivaizdu, jog viena iÅ¡ žemės sklypo pardavimo sÄ lygų yra ta, kad pardavėjas 20 procentų nuo pardavimo sumos moka UAB „Keglita“. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma reikėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti pardavėjo A. P. ir pirkėjo UAB „GIRTEX“ tikrÄ jÄ valiÄ ir ketinimus sudarant sutartį.

17. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo kildina iÅ¡ byloje nedalyvaujančio asmens praneÅ¡imo, pateikto MiÅ¡kų įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, byla yra neabejotinai susijusi su žemės sklypÄ pardavusio A. P. teisėmis ir pareigomis, todėl šį asmenį bÅ«tina įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

18. Aukščiau nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui įgalina daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, neįvertino visų ginčui iÅ¡spręsti aktualių raÅ¡ytinių įrodymų, neįtraukė į procesÄ visų suinteresuotų asmenų ir dėl to galėjo neteisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ visa apimtimi iÅ¡ naujo, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nurodytos bei kitos tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės turėtų būti ištirtos pirmosios instancijos teisme remiantis civilinio proceso teisės normose įtvirtintomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis).

19. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai Å¡ios bylos stadijoje neturi teisinės reikmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 20. Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Keglita“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GIRTEX“ dėl skolos, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismui kartu su perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo byla perduoti spręsti Å¡alių byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė