f157fd1b-e2bd-446d-8bd1-06e7651dcca7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2556-230/2016Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.1.; 3.5.1.17. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pro colore“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R.

M., R. M., antstoliui A. M. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja UAB „Pro colore“ prašė teismo nustatyti, kad skolininkui R. M. asmeniÅ¡kai priklauso ½ dalis R. M. ir jo sutuoktinės R. M. bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto – buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), ir krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad antstolis A. M. pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Pro colore“ praÅ¡ymÄ vykdo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Kauno r. 4-ojo notaro biuro notarės J. V. 2015-12-21 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JV-6862 iÅ¡ skolininko R. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Pro colore“ naudai. Antstolis 2016-01-15 ir 2016-01-18 turto areÅ¡to aktais areÅ¡tavo skolininkui R. M. ir skolininko sutuoktinei R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir CPK 667 straipsnio pagrindu įpareigojo kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. M. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių R. M. ir R. M..Teismas nustatė, kad antstolis A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0135/15/02247 vykdo Kauno r. 4-ojo notaro biuro notarės J. V. 2015-12-21 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JV-6862 iÅ¡ skolininko R.

M. iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Pro colore“ naudai. Vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis 2016-01-15 turto areÅ¡to aktu Nr. S-579 areÅ¡tavo dalį skolininko sutuoktinei R. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 2016-01-18 turto areÅ¡to aktu Nr. S-625 areÅ¡tavo dalį skolininko sutuoktinei R. M. priklausančio krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir CPK 667 straipsnio pagrindu įpareigojo kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Skolininkas R. M. ir suinteresuotas asmuo R. M. yra sudarę santuokÄ . Byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymÄ , turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. M. praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti, kad skolininkui R. M. priklauso 1/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių R. M. ir R. M.. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininko R.

M. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusę viso turto. Vykdomasis dokumentas yra iÅ¡duotas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo vienasmeniÅ¡kai iÅ¡ skolininko R. M., taigi prievolės kreditorei UAB „Pro colore“ yra atsiradusios iÅ¡imtinai R. M. vardu, t. y. prievolės UAB „Pro colore“ yra asmeninės, apeliantė jų nesudarė, apie jų prisiėmimÄ nebuvo nei informuota, dėl jų sudarymo nebuvo jos atsiklausta. Teismas nevertino, ar R. M. prievoles prisiėmė Å¡eimos interesams.

Esant tokiai situacijai, nėra sÄ Å¾ininga leisti antstoliui atlikti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ½ dalies turto. Skolininkas R. M. ir R. M. yra santuokoje, tačiau kartu nebegyvena ir santuoka galima sakyti yra iÅ¡irusi, taip pat sutuoktiniai turi nepilnametę dukrÄ , tačiau R. M. iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai neteikia. Esant skundžiama nutartimi nustatytoms turto dalims yra neproporcingai pažeidžiamos tiek apeliantės, tiek nepilnametės dukters teisės ir teisėti interesai. Nustačius, kad ½ turto priklauso R.

M., iÅ¡ieÅ¡kotojai nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ minėtÄ dalį, iÅ¡ jos bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos skolos, o apeliantės ir dukters, kuriÄ turi iÅ¡laikyti viena apeliantė, tikimybė gauti bent dalį iÅ¡laikymo dukrai itin sumažėtų. Atsižvelgiant į tai, apeliantė praÅ¡o nustatyti, kad R. M. priklauso 1/3 dalis turto, o apeliantei 2/3 dalys.Apeliantės finansinė padėtis yra prasta, ji turi viena iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ , bÅ«stÄ , kadangi R. M. neprisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, dėl ko Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių.

Tačiau teismas skundžiama nutartimi Å¡ių aplinkybių nevertino ir netyrė, visiÅ¡kai formaliai iÅ¡nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir nustatydamas turto dalis sutuoktiniams po lygiai. PareiÅ¡kėja UAB „Pro colore“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ bendros prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas Å¡eimos interesais.

Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrÄ ja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol Å¡i prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi visi sandoriai, sudaryti nors vieno iÅ¡ sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sÄ Å¾iningi kreditoriai negali bÅ«ti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panaÅ¡ių priežasčių.

Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpcijÄ . PareiÅ¡kėjai nėra žinoma, ar skolininkas, kaip teigia apeliantė, neteikia iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai. Todėl pareiÅ¡kėjos manymu, nustatant skolininko turto dalį bendroje sutuoktinių nuosavybėje tikslinga vadovautis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad skolininko R. M. ir jo sutuoktinės R. M. bendro turto dalys yra lygios.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimoCPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantė R. M. su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus naujus įrodymus – gimimo liudijimo kopijÄ , pažymÄ apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , o pareiÅ¡kėja UAB „Pro colore“ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė 2013-06-14 ir 2014-09-19 paskolos sutarčių kopijas, 2014-12-23 vekselių bei 2015-12-21 ir 2015-09-20 vykdomųjų įrašų kopijas, 2015-12-14 R.

M. atlikto mokėjimo kopijÄ , VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , 2016-03-15 krautuvo Giant 4548 Tendo HD turto vertinimo ekspertizės akto kopijÄ . Teismas, įvertinęs tai, kad praÅ¡ymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo buvo nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus iÅ¡kilo teismui priėmus skundžiamÄ nutartį, byloje dalyvaujantys asmenys yra susipažinę su pateiktais naujais įrodymais ir turėjo galimybę pateikti atsikirtimus į juos, Å¡ie įrodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nutaria juos priimti (CPK 314 straipsnis).Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmėsBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos UAB „Pro colore“ prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog skolininko R.

M. ir suinteresuoto asmens R. M. turtas yra įgytas po santuokos sudarymo, taigi yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino.Apeliantė (suinteresuotas asmuo) R. M., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog skola kreditorei UAB „Pro colore“ yra asmeninė R.

M. prievolė, be to, nors R. M. ir R. M. yra sudarę santuokÄ , tačiau faktiÅ¡kai kartu nebegyvena, turi nepilnametę dukrÄ , kuriai R. M. neteikia iÅ¡laikymo, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininko R. M. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ viso turto.Dėl CPK 667 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).Byloje nustatyta, kad antstolio A.

M. kontoroje yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 0135/15/02247 pagal Kauno r. 4-ojo notaro biuro notarės J. V. 2015-12-21 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JV-6862 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R. M. iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Pro colore“ naudai. Antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuokÄ su R. M., o skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas, 2016-01-15 ir 2016-01-18 turto areÅ¡to aktais Nr. S-579 ir Nr. S-625 areÅ¡tavo dalį skolininko sutuoktinei R.

M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tu pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai UAB „Pro colore“ per 20 kalendorinių dienų nuo pasiÅ«lymo gavimo dienos kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos UAB „Pro colore“ praÅ¡ymÄ , skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui R.

M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių R. M. ir R. M..Apeliantė R. M. atskirajame skunde nurodo, kad skolininko R. M. prievolė yra jo asmeninė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoto asmens R. M. skola pagal Kauno r. 4-ojo notaro biuro notarės J. V. 2015-12-21 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JV-6862 yra asmeninė R. M. prievolė. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal minėtÄ prievolę negali bÅ«ti nukreipiamas į R. M. turto, kuris yra bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalį, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu nebegyvena, neveda bendro Å«kio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų R. M. ir R. M. būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, taip pat įrodymų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad skolininkas R. M. neturi kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip užtikrinant kreditorės UAB „Pro colore“ interesus, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir krautuvas Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. M. ir R. M. nuosavybė, kurioje nustatė skolininko R. M. dalį. Apeliantė atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar R.

M. prievoles prisiėmė Å¡eimos interesais, kad apeliantė Å¡ių sandorių nesudarė, apie prievolių prisiėmimÄ nebuvo nei informuota, dėl jų sudarymo nebuvo jos atsiklausta. Tačiau, kaip jau nustatyta, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl prievolės pobÅ«džio, t. y. kad tai yra asmeninė skolininko R. M. prievolė. Å iuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobÅ«dis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). PareiÅ¡kėja UAB „Pro colore“, pateikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas R.

M. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę iÅ¡ieÅ¡koma ne tik iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iÅ¡ jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. IÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali bÅ«ti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atskirojo skundo argumentai, kuriais sutuoktinė teigia, jog R. M. prievolė yra asmeninė, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nurodo, jog skolininkas R. M. neteikia iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai, todėl nustačius, kad ½ turto priklauso R. M., ir iÅ¡ieÅ¡kotojai nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ minėtÄ dalį, atsakovės galimybės gauti bent dalį iÅ¡laikymo dukrai itin sumažėtų.

Nurodo, kad jos finansinė padėtis yra prasta, ji viena turi iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ , bÅ«stÄ , todėl, jos nuomone, Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimÄ , turi įvertini du teisinius gėrius: suinteresuoto asmens, kaip santuokinio turto bendraturčio, nuosavybės teisę ir nepilnamečio vaiko interesus bei nustatyti motyvuotai pagrįstÄ protingÄ Å¡ių gėrių pusiausvyrÄ , nes, dalijant sutuoktinių bendrÄ turtÄ , yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai.

Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad skolininkas turi nepilnametį vaikÄ savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-512-661/2015). Ä®vertinus dalintino buto pobÅ«dį (trijų kambarių butas), yra pagrindas teigti, kad nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, jeigu butas bus padalytas lygiomis dalimis, t. y. nepilnamečio vaiko interesai, užtikrinant normalias ir realias jo gyvenimo sÄ lygas, bus visiÅ¡kai apsaugoti.

Be to, pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad skolininkas R. M. neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo R.

M. bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo iÅ¡ R. M. ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų priteistas iÅ¡ R. M. konkretaus dydžio iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui. Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su nepilnametės dukros iÅ¡laikymu, pačios savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Kartu pažymėtina, jog įstatymas nustato abiejų tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus.

Å i pareiga yra kiekvieno iÅ¡ tėvų asmeninė, o Å¡ios pareigos nevykdymas neatleidžia skolininko nuo pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, kaip ir nuo pareigos mokėti kreditoriui skolÄ . Tačiau iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo klausimai nebuvo ir nėra Å¡ios bylos dalykas ir jie spręstini atskira tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepažeidė suinteresuotų asmenų R. M. ir R. M. nepilnamečio vaiko interesų bei vieÅ¡ojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.

Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ Å¡ios procesinės normos turinio iÅ¡plaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias ir (ar) realiÄ sias dalis. Å ios dalys turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja UAB „Pro colore“ neprašė nustatyti realiosios turto dalies, nepateikė siÅ«lymo dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Å ios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, kad teismas ex officio nėra aktyvus ir bylÄ sprendžia vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013).

Pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas praÅ¡ymo ribų, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino ir nustatė skolininko turto idealiÄ sias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį. Taigi visas turtas lieka bendro naudojimo (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-115-163/2014). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d.

Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį ir atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                         Nijolia Indreikienė