f154f231-effd-43e4-8d59-e3294ea499be · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Pirmosios instancijos teismo                                       Civilinė byla Nr. 2S-299-227/2015Teisėja Loreta Kukelkienė                                                        Proceso Nr. 2-37-3-00944-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 99.5; 122.2 (S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 8 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.M. atskirÄ jį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27-620/2015 pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės gynimo, atsakovui V.

M., trečiajam asmeniui RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, ir N U S T A T Ė:            IeÅ¡kovė teismo prašė įpareigoti atsakovÄ V.M. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 13I1b,62 kv.m. užstatyto ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.           RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. posėdžio metu ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo atsakovui patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus.

Ji nurodė, jog po civilinės bÅ«klės iÅ¡kėlimo atsakovas patenkino jos ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nugriovė dalį jam priklausančio garažo, tokiu bÅ«du padarydamas ne mažesnį kaip trijų metrų atstumÄ , byloje nebeliko tiesioginio ginčo objekto. Teigė, kad ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė iÅ¡imtinai dėl atsakovo, todėl turi bÅ«ti iÅ¡ jo priteisiamos.   RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015-01-15 nutartimi S.G. ieÅ¡kinio atsisakymÄ priėmė ir civilinę bylÄ nutraukė, iÅ¡ atsakovo V.M., priteisė 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės S.G. naudai, grÄ Å¾ino iÅ¡ valstybės biudžeto ieÅ¡kovei 31,28 Eur sumokėto žyminio mokesčio.  Nurodė, kad atsisakymas nuo ieÅ¡kinio nepažeidžia nei vienos iÅ¡ Å¡alių teisių ar teisėtų interesų ir galiojantiems įstatymams neprieÅ¡tarauja, ieÅ¡kovei žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, todėl priimtinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str.).

Vadovavosi CPK 87 straipsniu ir nutarė grÄ Å¾intina 75 procentus žyminio mokesčio, t.y. 31,28 Eur. Vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsižvelgė į tai, kad civilinę bylÄ nutraukus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ ir kt.

Pripažino, kad ieÅ¡kovės turėtos 695,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, nors ir nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, tačiau ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 94 str. 1 d.). Atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė atsisakė nuo ieÅ¡kinio atsakovui nugriovus jam priklausančio garažo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ginčo atveju galutinis bylos rezultatas materialiÄ ja prasme naudingas ieÅ¡kovei, nes ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl garažo perkėlimo ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo jai priklausančio žemės sklypo atsakovas įvykdė (neperkeldamas, bet nugriaudamas), kÄ patvirtino ieÅ¡kovė.

Sprendžiant, ar ieÅ¡kovė tinkamai kreipėsi į atsakovÄ dėl jos reikalavimo patenkinimo, įvertino, kad ieÅ¡kovė posėdžio metu paklausta kokius reikalavimus prašė patenkinti iki kreipimosi į teismÄ dienos, tinkamai jų nenurodė, paminėjo, kad ji žodžiu prašė sutrumpinti atsakovui priklausantį pastatÄ , kad galėtų pateikti į savo garaÅ¾Ä , tuo tarpu atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė reiÅ¡kė pretenzijas, jog jis atsisakytų servitutinio kelio, tačiau pretenzijų dėl žemės sklypų sandÅ«roje esančio Å«kinio pastato atstumo reikalavimų, praÅ¡ymų, pastabų ar pretenzijų nereiÅ¡kė.

Atsižvelgė į tai, jog atsakovas geranoriÅ¡kai iÅ¡sprendė problemÄ ir nugriovė garaÅ¾Ä (jo dalį) net nepradėjus bylos nagrinėti iÅ¡ esmės, be to kartu su atsiliepimu yra pateikęs taikaus ginčo iÅ¡sprendimo variantÄ ir 2014 m. lapkričio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat siÅ«lė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, siÅ«lė svarstyti įvairius variantus, ne tik nurodytus taikos sutartyje, todėl teismas atsižvelgdamas į Å¡alių elgesį, proceso eigÄ , į bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovės atstovo atliktų procesinių veiksmų rūšį ir ruoÅ¡tų procesinių dokumentų apimtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį mažino nuo 695,09 Eur iki 400 Eur (į jį įskaičiavus ir sumokėtÄ , bet negrÄ Å¾intÄ Å¾yminio mokesčio dalį).

Atsakovas V.M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priimti naujÄ nutartį paliekant bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims. Nurodo, kad atsakovui iki ieÅ¡kinio gavimo dienos nebuvo žinoma apie bendrasavininkės pageidavimÄ perkelti atsakovui priklausantį garaÅ¾Ä 3 metrų atstumu nuo Å¡alių žemės sklypų ribos, nors ginčas pirmiausia turėtų bÅ«ti sprendžiamas bandant Å¡alims susitarti taikiai ir atsakovas nebÅ«tų prieÅ¡taravęs ieÅ¡kovės reikalavimui ir garažo dalį bÅ«tų nugriovęs. Iki garažo nugriovimo nebuvo galimybės pravažiuoti automobiliams, tačiau ir dabar pravažiuoti negalima, nes žemės sklypo dalyje tarp ieÅ¡kovės ir garažų nėra servitutinio kelio ar pravažiavimo, pati ieÅ¡kovė yra užtvėrusi savo žemės sklypo ribÄ , tuo trukdydama bendrasavininkių patekimÄ Ä¯ garažus servitutiniu keliu, perkelti atsakovo garažo 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos nebuvo kur dėl vietos stokos.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningai, apie savo reikalavimÄ nepraneÅ¡usi atsakovui, dėl to susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, įgyvendinus jos reikalavimÄ ieÅ¡kovė ir kiti garažų savininkai taip pat negali įvažiuoti į jiems priklausančius garažus, tam reikalinga nustatyti servitutinį keliÄ per ieÅ¡kovės sklypÄ . Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė S.G. praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti. Nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtai pastatyto pastato dalies ieÅ¡kovė buvo priversta savo teises ginti teisme.

Atsakovas nugriovė garažo dalį net nepradėjus bylos nagrinėti iÅ¡ esmės, tokiu bÅ«du pripažino ir patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nebeliko ginčo dalyko. Bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovo elgesio. Nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė nesprendė ginčo su juo taikiai ir kad jis bÅ«tų reikalavimÄ patenkinęs, įvertintina, kad atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas. Atsakovo V.M. atskirasis skundas atmestinas, RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nutartis dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo iÅ¡sprendimo teismui priėmus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir civilinę bylÄ nutraukus. Pirmosios instancijos teismas dalį ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisė iÅ¡ atsakovo, su kuo jis nesutinka.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieÅ¡kovo teisė atsisakyti ieÅ¡kinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė į jį nesikreipė ir nebandė ginčo spręsti taikiai iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, nebuvo iÅ¡naudotos taikaus susitarimo galimybės, byloje nebuvo ginčo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl ieÅ¡kovės kaltės. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2014-09-15 pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ V.M. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 13I1b,62 kv.m. užstatyto ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė ieÅ¡kinyje, kad garažas pastatytas prie pat jos žemės sklypo, nesilaikydamas teisės aktuose numatytų privalomųjų minimaliųjų atstumų reikalavimų, dėl ko pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės: ji negalinti pasistatyti leistinu minimaliu atstumu tvoros ir apsitverti savo sklypo, statinio stogo Å¡laitas patenka į jos sklypÄ ir lietaus vanduo bėga ant jos žemės, negali auginti vaismedžių, vaiskrÅ«mių, daržovių. Teigė, kad atsakovas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl problemos sprendimo nereaguoja, dėl ko ji priversta kreiptis į teismÄ .

Atsakovas 2014-10-08 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame pripažino, kad ieÅ¡kovė jam nuo žemės sklypų įsigijimo momento reiÅ¡kė pretenzijas, tačiau ne dėl žemės sklypų sandÅ«roje esančio Å«kinio pastato -atstumo nesilaikymo, o dėl servituto atsisakymo. Tame pačiame atsiliepime jis su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutiko aiÅ¡kindamas turėtÄ Å¾odinį ankstesnio Å¡iuo metu ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo savininko sutikimÄ statyti statinį mažesniu atstumu nei 3 metrai, be to, per vienerius metus nuo statybos pradžios jam ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų, į ieÅ¡kovės sklypÄ lietaus vanduo nebėga, sklype ieÅ¡kovė nieko nesodina, Å«kine veikla neužsiima, nėra praÅ¡iusi leidimo tvoros statybai.

Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė teismui taikos sutarties projektÄ , kuriame siÅ«lė ieÅ¡kovei nusikelti savavaliÅ¡kai pastatytÄ garaÅ¾Ä bei parduoti atsakovui dalį savo žemės sklypo bei pastato. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir ginÄÄ buvo galima iÅ¡spręsti taikiai. Byloje nėra paneigtos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad ji siÅ«lė atsakovui spręsti problemÄ dėl atstumų nesilaikymo, o iÅ¡ atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, kad jo nuomone, jokių pažeidimų statant statinį jis nebuvo padaręs arba jie mažareikÅ¡miai, todėl galima spręsti, kad tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas.

Nors apeliantas teigia, kad iki garažo nugriovimo nebuvo galimybės pravažiuoti automobiliams, dabar pravažiuoti irgi negalima, pati ieÅ¡kovė yra užtvėrusi savo žemės sklypo ribÄ , minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingos, kadangi tai susiję su kitu tarp Å¡alių kilusiu ginču dėl servituto nustatymo. Teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ sÄ lygojo atsakovo elgesys, kadangi jis nurodė nesutinkantis su ieÅ¡kinio reikalavimais, nors pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir siÅ«lė taikų susitarimÄ , tačiau įvertintina, kad Å¡io susitarimo sÄ lygos iÅ¡ esmės yra nesusijusios su ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo visiÅ¡ku ar daliniu patenkinimu.

Tikėtina, kad atsakovas nesant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nebÅ«tų sutikęs taikiai spręsti susiklosčiusios situacijos ir savo elgesiu galimai paskatino ieÅ¡kovę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme. Nors byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė buvo pateikusi atsakovui savo reikalavimÄ dėl statinio perkėlimo iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, tačiau įvertinus atsakovo atsiliepime iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , matyti, kad ieÅ¡kovė turėjo teisėtÄ pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo.IeÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ turėjo iÅ¡laidų: teisinės konsultacijos byloje sudarė 86,89 Eur (300 Lt); ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas ir bylos dokumentų parengimas-550,28 Eur (1900 Lt); pasiruoÅ¡imas posėdžiui ir atstovavimas teisme - 57,92 Eur (200 Lt), iÅ¡ viso ieÅ¡kovės turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos sudaro 695,09 Eur (2400 Lt).

Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl advokato užmokesčio dydžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡laidas pripažino teisėtomis ir pagrįstomis. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos aplinkybės, kad atsakovas geranoriÅ¡kai iÅ¡sprendė problemÄ ir nugriovė garaÅ¾Ä (jo dalį) net nepradėjus bylos nagrinėti iÅ¡ esmės, be to kartu su atsiliepimu yra pateikęs taikaus ginčo iÅ¡sprendimo variantÄ ir 2014 m. lapkričio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat siÅ«lė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, siÅ«lė svarstyti įvairius variantus, ne tik nurodytus taikos sutartyje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Å¡alių elgesį, proceso eigÄ , į bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovės atstovo atliktų procesinių veiksmų rūšį ir ruoÅ¡tų procesinių dokumentų apimtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį sumažino nuo 695,09 Eur iki 400 Eur (į jį įskaičiavus ir sumokėtÄ , bet negrÄ Å¾intÄ Å¾yminio mokesčio dalį).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teisingai įvertino Å¡alių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), pagrįstai ieÅ¡kovės dalį turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisė iÅ¡ atsakovo, todėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, N U T A R I A: RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                Margarita Dzelzienė                        Â