f151c8ac-9ea7-4d2f-a261-a92ffd367754 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1785-657/2021 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00663-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. P. ieÅ¡kinį atsakovei K. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės K. P. 33 311,15 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovė K. P. 2012 m. rugpjūčio 30 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2012 m. pabaigoje su ieÅ¡kovu žodžiu susitarė, kad ieÅ¡kovas savo asmeninėmis lėšomis įrengs šį butÄ , o atsakovė grÄ Å¾ins jam iÅ¡leistas pinigines lėšas, kai butÄ parduos. Å alis siejo draugiÅ¡ki, abipusio pasitikėjimo santykiai, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė laikysis jų žodinio susitarimo ir raÅ¡ytinės sutarties nesudarė.

IeÅ¡kovas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtÄ atliktų buto remonto darbų aktÄ sumokėjo 27.643,15 Eur, nupirko baldus, buitinę technikÄ už 5 668 Eur. Atsakovė 2020 m. sausio 20 d. butÄ pardavė, tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino buto įrengimui iÅ¡leistų lėšų. Kadangi minėtÄ butÄ atsakovė 2012 m. įsigijo už 27 994,16 Eur, o 2020 m. pardavė už 77 000 Eur, t. y. už gerokai didesnę kainÄ , negu jį įsigijo, atsakovė papildomai įgijo 49 005,16 Eur, todėl parduotas butas buvo iÅ¡ esmės pagerintas.

3. Atsakovė K. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; skirti ieÅ¡kovui 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ , pusę Å¡ios sumos priteisiant atsakovei.

4. Nurodė, kad savo asmeninėmis lėšomis 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini). Butas buvo suremontuotas 2014 m. pabaigoje. Atsakovės finansinė padėtis visada buvo gera, nes ji turėjo nuolatinį darbÄ , gaudavo stabilias pajamas, bei turėjo santaupų. Nėštumo ir gimdymo atostogų metu, atsakovės pajamos kiek sumažėjo, tačiau ji gavo pakankamai dideles iÅ¡mokas. Be to, 20 000 Lt buto įrengimui atsakovei padovanojo tėvai. Pats ieÅ¡kovas buvo atsakovei priklausiusio buto remonto iniciatorius, įtikinėjo, jog gali padėti.

Tarp Å¡alių buvo ne tik draugiÅ¡ki ir abipusio pasitikėjimo, bet ir intymÅ«s santykiai, nes net nutraukus santuokÄ , Å¡alys nuo 2012 m. rugsėjo iki 2017 m. vasario gyveno kartu, augino sÅ«nų, kartu leido laikÄ . Nuo 2017 m. vasario Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, ieÅ¡kovas ir toliau bendravo su sÅ«numi, apmokėdavo tam tikrÄ dalį iÅ¡laidų, susijusių su sÅ«naus poreikiais, nekėlė jokių reikalavimų dėl atsakovei priklausančio turto. IeÅ¡kovo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas atliktų darbų aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu ne tik dėl jo suraÅ¡ymo laiko, atliktų darbų masto, bet ir kainos.

Atsakovė buto remontui iÅ¡leido apie 30 000 Lt, kiek jai buvo likę iÅ¡ ieÅ¡kovo po jų santuokos nutraukimo sumokėtos piniginės kompensacijos. IeÅ¡kovas tvarkė visus atsakovės buto remonto reikalus, informuodavo jÄ apie atliktus darbus, o atsakovė viskÄ apmokėdavo. Atsakovė pati derino buto remonto projektÄ , kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimų iÅ¡davimo, taip pat pirko statybines medžiagas, baldus. Praėjus aÅ¡tuoneriems metams po įgijimo, butas buvo parduotas, atsižvelgiant į rinkos kainas.

Rinkos bei ekonominiai pokyčiai negali būti interpretuojami, kaip asmens nepagrįstas praturtėjimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė 2 456,26 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir 6,48 Eur valstybei.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovės K. P. 33 311,15 Eur pinigų suma yra grindžiama Atliktų buto remonto darbų aktu, kurį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V. ir ieÅ¡kovas D. P.. Akte nėra nurodyta nei jo sudarymo, nei jo pasiraÅ¡ymo data. Byloje liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V. nurodė, kad jis turi ilgametę statybos darbų patirtį, bÅ«sto remonto darbais užsiimančiÄ Ä¯monę jis įkÅ«rė 2015 m. balandžio 29 d., o teismui pateiktas Atliktų buto remonto darbų aktas buvo sudarytas ir pasiraÅ¡ytas 2020 m. ieÅ¡kovo D.

P. praÅ¡ymu iÅ¡ jo žodžių ir pateiktų buto fotografijų (iki ir po remonto) bei buto plano/buto bylos fotografijų. Atliktų buto remonto darbų aktas iÅ¡ esmės nėra atliktų darbų aktas, kadangi jame nurodytų darbų jo įmonė neatliko, tai yra labiau sÄ mata numatomiems darbams atlikti, jei juos atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buto remonto metu galėjo bÅ«ti panaÅ¡ios medžiagų ir darbų kainos.

7. Teismas sprendė, kad ieškovo teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. parengtas Atliktų buto remonto darbų aktas nėra tinkamas įrodymas ir neįrodo atsakovei K. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto remonto darbų ir jiems panaudotų medžiagų vertės/kainos, kuri buvo paskaičiuota nurodyto dokumento sudarymo metu, o ne buto remonto metu galiojusiomis kainomis. Teismui nepateikti statybos remonto darbų ir jiems reikalingų medžiagų kainų pokyčiai 2012–2020 m., be to, nustatyta, kad šiukšlių konteinerių apskritai nebuvo, nors jie akte nurodyti.

IeÅ¡kovas nurodė labai tikslias butui įsigytų baldų ir buitinės technikos kainas, tačiau nepateikė teismu nei vieno Å¡ias kainas ar Å¡ių daiktų įsigijimÄ patvirtinančio įrodymo, teigdamas, jog iÅ¡ esmės už visus atsakovės buto remonto darbus ir jiems skirtas medžiagas, baldus ir buitinę technikÄ atsiskaitė iÅ¡ savo banko sÄ skaitų iÅ¡grynintais pinigais. IÅ¡ D. P. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, jog ieÅ¡kovas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu, iÅ¡ viso yra išėmęs 47 400 Lt (13 727,99 Eur).

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovas 2014 m. kovo 31 d. UAB „Bikuvos prekyba“ Ukmergėje iÅ¡leido 33,60 Lt (9,73 Eur); 2014 m. rugpjūčio 1 d. – SENUKŲ prekybos centre Ukmergėje iÅ¡leido 211,83 Lt (61,35 Eur); 2014 m. rugpjūčio 22-26 d. – MEGA SENUKUOSE Kaune iÅ¡leido iÅ¡ viso 1 243,44 Lt (360,13 Eur). Visa nurodytuose prekybos centruose iÅ¡leista pinigų suma yra 431,21 Eur. Kitų mokėjimų iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų negalima identifikuoti ir priskirti bÅ«sto remonto medžiagų ir baldų bei buitinės technikos įsigijimui.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas galėjo skirti 13 727,99 Eur sumÄ atsiskaitymams grynaisiais už atsakovės buto įrengimÄ : remonto darbus, panaudotas medžiagas, baldus ir buitinę technikÄ , t. y., gerokai mažesnę sumÄ nei paskaičiuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame Atliktų buto remonto darbų aktÄ ir reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovės.

8. Pagal liudytojų S. M., K. V., V. B. ir N. K. paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas už atsakovės K. P. buto remonto darbus ir medžiagas grynaisiais sumokėjo 53 500 Lt (6 000 + 2 500 + 45 000), t. y. 15 494,67 Eur, kas taip pat yra gerokai mažiau, nei Atliktų buto remonto darbų akte nurodyta 27 643,15 Eur statybos darbų ir panaudotų medžiagų kaina su PVM, ir Å¡iek tiek daugiau, nei iÅ¡gryninta iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų.

9. IÅ¡ atsakovės teismui pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad atsakovė K. P. kiekvienÄ mėnesį gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas iki 2012 m. gruodžio mėnesio, t. y. iki pat nėštumo ir gimdymo atostogų, vidutiniÅ¡kai 1 600 Lt (463,39 Eur) per mėnesį. Be to, 2012 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) atsakovei iÅ¡mokėjo 6 546,54 Lt (1896 Eur) nėštumo ir gimdymo paÅ¡alpÄ , o iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės Socialinės rÅ«pybos skyriaus 2013 m. kovo 27 d. atsakovė gavo 1 430 Lt (414,16 Eur) dydžio paÅ¡alpÄ .

Nuo 2013 m. gegužės mėnesio kiekvienÄ mėnesį atsakovei iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo mokama vidutiniÅ¡kai po 1 210 Lt (350,44 Eur), nuo 2014 m. balandžio mėnesio – po 770 Lt (223,01 Eur). Å ios aplinkybės teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog nors atsakovė buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, tačiau buto remonto ir įrengimo metu ji turėjo nuolatinių pajamų. Taip pat, nustatyta, kad po Å¡alių santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas D. P. atsakovei 2012 m. liepos mėnesį dviem banko pavedimais sumokėjo 148 000 Lt (4 2863,76 Eur) piniginę kompensacijÄ .

Atsakovė nepanaudojo visos ieÅ¡kovo sumokėtos piniginės kompensacijos nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir buto, įsigijimui, jai liko 23 000 Lt (6 661,26 Eur). IÅ¡ atsakovės teismui pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad K. P. nuo 2012 m. birželio 10 d. iki 2014 m. gegužės 18 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu (2013 m. pavasarį – 2014 m. spalio mėn.) iÅ¡ viso yra iÅ¡gryninusi 31 080 Lt (9 001,39 Eur). Taigi, atsakovės finansinė padėtis nebuvo sunki, 2012–2014 m. ji turėjo pinigų, kuriuos galėjo skirti asmeninės nuosavybės teise įsigytam butui įrengti.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu (2013 m. pavasarį – 2014 m. spalio mėn.) į vienÄ iÅ¡ savo banko sÄ skaitų yra įnešęs grynųjų, iÅ¡ viso 15 800 Lt (4 576 Eur).

10. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsakovė 2019 m. spalio 16 d. ieÅ¡kovui „Wiber“ programėle siųstoje žinutėje pripažino, kad ieÅ¡kovas atsakovės buto įrengimui iÅ¡leido 33 311,15 Eur savo asmeninių lėšų. IÅ¡ antstolės N. V. 2020 m. birželio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0073/20/03 matyti, kad antstolė užfiksavo į ieÅ¡kovo D. P. telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) „Wiber“ programėle 2019 m. spalio 16 d. gautÄ Å¾inutę.

Atsakovė K. P. pripažįsta raÅ¡iusi ieÅ¡kovui Å¡iÄ Å¾inutę, tačiau teismas sutiko su atsakove, kad ieÅ¡kovo Å¡ios žinutės interpretavimas visiÅ¡kai neatitinka žinutės teksto ir konteksto. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovo motina M. P. į vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų 2014 m. rugsėjo 12 d. pervedė 41 000 Lt (11 874,42 Eur), nurodydama „paskolos grÄ Å¾inimui“, kuri tikėtinai ir buvo panaudota paskolos grÄ Å¾inimui, nes buto įrengimo pabaigoje (2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais) jie nebuvo iÅ¡gryninti.

11. Teismas, liudytojų S. M., K. V., V. B. ir N. K. paaiÅ¡kinimais nustatė, kad ieÅ¡kovas už atsakovės buto remonto darbus ir medžiagas grynaisiais sumokėjo 53 500 Lt (15 494,67 Eur). IÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatyta, kad D. P. prekybos centruose iÅ¡leista pinigų suma yra 431,21 Eur. Taigi, labai tikėtina, kad tuo metu statybinėmis medžiagomis prekiaujančiuose prekybos centruose įgytos prekės buvo panaudotos atsakovės buto įrengimui. Nors visiems liudytojams, atlikusiems atsakovės buto remonto darbus, grynaisiais sumokėjo ieÅ¡kovas, kartais liudytojams matant iÅ¡sigrynindamas pinigus bankomate, nors ieÅ¡kovas D.

P. statybinėmis medžiagomis prekiaujančiuose prekybos centruose pirko prekių atsiskaitydamas banko kortele, teismui nebuvo pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ ar labiau tikėtinÄ prielaidÄ , jog Å¡ie pinigai buvo ieÅ¡kovo D. P. asmeniniai. Pinigų iÅ¡gryninimas iÅ¡ D. P. banko sÄ skaitos ir atsiskaitymas jo banko kortele dar neįrodo Å¡ių pinigų ieÅ¡kovo nuosavybės. Pagrindinis ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovė apskritai negalėjo jam duoti pinigų, nes jų nebeturėjo, jos finansinė padėtis buvo sunki, dėl ko ji negalėjo savo piniginėmis lėšomis užbaigti jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto įrengimo, yra paneigtas bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

12. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė praturtėjo jo sÄ skaita, t. y. kad į atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ buvo investuotos/įdėtos ieÅ¡kovo D. P. asmeninės lėšos. Atsakovės buto remonto įrengimo metu, nuo tada, kai buto įrengimu ėmė rÅ«pintis ieÅ¡kovas iki butas buvo visiÅ¡kai įrengtas, Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį ir kÅ«rė Å¡eimyninius santykius. IeÅ¡kovas teigė savo asmenines lėšas investavęs į atsakovės K.

P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ jų žodinio susitarimo, t. y. sandorio pagrindu. IeÅ¡kovas savo galimai pažeistas teises galėjo ginti kitais gynybos bÅ«dais, pavyzdžiui, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl jungtinės veiklos sutarties, reglamentuojančios sugyventinių santykius, ar dėl rangos sutarties, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka ieÅ¡kovo nurodytÄ Å¡alių susitarimÄ . IeÅ¡kovas D. P. neįrodė, kad atsakovė K. P. praturtėjo jo sÄ skaitÄ , t. y. kad į atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ buvo investuotos ieÅ¡kovo asmeninės lėšos.

Nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas negalimas – ieÅ¡kinys dėl nepagrįsto praturtėjimo atmestinas. Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, liudytojų paaiÅ¡kinimų todėl darė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo į atsakovės buto remontÄ ir įrengimÄ investuotų lėšų, ir kad 2012-2014 m. atsakovė turėjo pakankamai pinigų buto remontui. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareiga, nes faktÄ , kad ieÅ¡kinys nepagrįstas Å¡ios kategorijos bylose privalo įrodinėti atsakove ir rėmėsi iÅ¡skirtinai tik atsakovės paaiÅ¡kinimais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad apeliantas savo asmeninėmis lėšomis užbaigė atsakovės K.

P. buto remonto darbus ir jį visiÅ¡kai jį įrengė. Å alys buvo žodžiu susitarusios, kad atsakovė grÄ Å¾ins apeliantui visas buto įrengimui iÅ¡leistas lėšas, kai butÄ parduos. Atsakovė 2020 m. sausio 20 d. butÄ pardavė, tačiau iki Å¡iol apeliantui negrÄ Å¾ino buto įrengimui iÅ¡leistų pinigų – 33 311,15 Eur. Byloje įrodyta, kad atsakovė be teisinio pagrindo praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, tačiau teismas nevertino jos nesÄ Å¾iningumo. 13.2. Pagrindiniai apelianto perimti buto įrengimo darbai buvo atliekami su pertraukomis laikotarpiu nuo 2013 m. pavasario iki 2014 m. spalio mėn. Tuo laikotarpiu atsakovė buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, ji per mėnesį gaudavo vidutiniÅ¡kai 1 210 Lt (350,44 Eur).

Teismas neįvertino, kad atsakovei priklausantis butas buvo iÅ¡griautas ir už Å¡iuos darbus apie 10 000 Lt sumokėjo atsakovė. Ji taip pat savo lėšomis mokėjo už buto pertvarkymo projektÄ . Taigi, atsakovė neturėjo pinigų atlikti buto remonto darbus ir jį apstatyti. Atsakovės turto vertė padidėjo ieÅ¡kovo turto sÄ skaita, o prieÅ¡ingos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Teismas, vertindamas atsakovės iÅ¡imtų pinigų sumas, pasirinko neteisingÄ laikotarpį.

Kadangi butas buvo įsigytas 2012 m. rugpjÅ«tį, teismas nepagrįstai atsižvelgė į jos iÅ¡grynintus pinigus, dar prieÅ¡ įsigyjant ginčo butÄ , todėl 16 450 Lt suma negalėjo bÅ«ti panaudota Å¡io buto remontui. Atsakovė žinutėje, raÅ¡ytoje D. P., pripažino faktÄ , kad jis savo lėšomis suremontavo jos asmeninį butÄ , teismo metu ji patvirtino, kad ieÅ¡kovo lėšomis jos turto vertė padidėjo, tačiau ji pripažino tik dalį reikalaujamos priteisti sumos – 10 000 Eur.

Teismas nevertino ir fakto, kad atsakovė savo pinigus iÅ¡ vienos savo sÄ skaitos pervesdavo į kitÄ sÄ skaitÄ . Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo po iÅ¡tuokos iÅ¡mokėtos kompensacijos likusi suma pinigų suma buvo nepakankama investuoti į buto remonto darbus. IÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡gryninta pinigų suma yra gerokai mažesnė, nei pinigų suma, skirta buto remontui ir jo apstatymui. Akivaizdu, kad minėtu laikotarpiu atsakovei finansinė pagalba buvo reikalinga. Atsakovė jokių grynųjų pinigų buto remonto darbams apeliantui neperdavė, tokių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojai, nei raÅ¡ytiniai įrodymai.

Atsakovė neįrodė, jog ji su ieÅ¡kovu vedė bendrÄ Å«kį arba buvo sutarusi sukurti kažkokį bendrÄ turtÄ . Jeigu atsakovė pripažįsta Å¡ias aplinkybes, ji privalo gražinti ieÅ¡kovui pusę sumos, gautos už parduotÄ butÄ , tačiau teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė. 13.3. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad nėra sÄ lygų, bÅ«tinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, nes neatliko iÅ¡samaus įrodymų tyrimo, nepagrįstai nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto buto remonto darbų akto.

Vykstant pagrindiniams buto remonto darbams, D. P. finansinė padėtis buvo stabili, jis gaudavo pastovias pajamas, todėl jo materialinė padėtis jam leido suteikti pagalbÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, kad pinigų iÅ¡gryninimas iÅ¡ D. P. banko sÄ skaitos ir atsiskaitymas jo kortele dar neįrodo Å¡ių pinigų apelianto nuosavybės. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apelianto banko sÄ skaitoje buvo ne jam priklausantys pinigai. Tarp apelianto turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryÅ¡ys; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį.

Byloje nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas bÅ«tų prisiėmę nuostolių atsiradimo rizikÄ . Apeliantas negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos bÅ«dais. ButÄ atsakovė pardavė už gerokai didesnę kainÄ , negu jį įsigijo, todėl akivaizdu, kad parduotas butas buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Å alis siejo draugiÅ¡ki, abipusio pasitikėjimo santykiai, Å¡alys viena kita pasitikėjo, todėl apeliantas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė laikysis jų žodinio susitarimo ir, kai parduos butÄ , grÄ Å¾ins apeliantui jai paskolintÄ pinigų sumÄ .

Teismas, manydamas, kad nurodytas netinkamas ieÅ¡kinio pagrindas, privalėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba turėjo pats kvalifikuoti teisinius santykius. To nepadarius, laikytina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė netinkamÄ ieÅ¡kinį. Teismo iÅ¡vada, kad apeliantas neiÅ¡naudojo kitų galimų teisių gynimo bÅ«dų, nesusieta su faktinėmis Å¡ios bylos aplinkybėmis ir nepakankamai pagrįsta, nes Kauno apygardos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , nebuvo kilę jokių abejonių, kad minėtoje byloje ieÅ¡kovas D.

P. galėjo pasirinkti netinkamÄ jo teisių gynimo bÅ«dÄ . 13.4. BylÄ nagrinėjusi teisėja nuo pat jos nagrinėjimo pradžios buvo Å¡aliÅ¡ka. Jai pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas nepagrįstai buvo atmestas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas taip pat turi pasisakyti.

14. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė K. P. prašė skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė Å¡iuos argumentus: 14.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė praturtėjo jo sÄ skaita, t. y., kad į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ buvo investuotos ieÅ¡kovo asmeninės lėšos.

Pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes, jis savo teises galėjo ginti kitais įstatyme numatytai bÅ«dais, tačiau jų nepasirinko. Å iuo atveju byloje nėra sÄ lygų, kad teismas bÅ«tų aktyvus ir už Å¡alis rinktų įrodymus ar tenkintų reikalavimus, kurių ieÅ¡kovas byloje nebuvo pareiÅ¡kęs. Teismas iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ faktinį pagrindÄ ir teisingai nustatė, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Nesant ieÅ¡kovo reikalavimo, teismas negalėjo imtis iniciatyvos ir konstatuoti buvus vienokius ar kitokius teisinius santykius tarp Å¡alių. 14.2.

Teismas atsakovės turtinę padėti tyrė kruopščiai ir tinkamai vertino įrodymus. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad asmeninių lėšų atsakovei pakako. IeÅ¡kovo teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. parengtas Atliktų buto remonto darbų aktas nėra tinkamas įrodymas. Teismas darė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ suraÅ¡ytas aktas negali pagrįsti ieÅ¡kovo asmeninių investicijų į atsakovės butÄ atlikimo. Liudytojai nurodė, jog ieÅ¡kovas jiems sumokėjo, tačiau jie negalėjo patvirtinti, ar tos lėšos buvos asmeninės ieÅ¡kovo lėšos.

Nesant raÅ¡ytinių įrodymų apie lėšų sumokėjimÄ ir įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas negalėjo įrodyti tokios didelės sumos sumokėjimo liudytojų parodymais. Kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius, atsižvelgtina, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu galėjo rÅ«pintis atsakovės materialine padėtimi, nes su ja gyveno ir augino vaikus, o visi ginčo atsakovės turto pagerinimai buvo iÅ¡imtinai susiję su jos asmeniniais poreikiais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku;

Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvai Å¡ioje nutartyje yra analizuojami remiantis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 17. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teikia praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesugebėjo objektyviai įvertinti ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių visiÅ¡kai prieÅ¡ingai interpretavo jo paaiÅ¡kinimus, duotus teisme.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iÅ¡ tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesÄ surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3042013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde turėjo galimybę išsamiai išdėstyti faktines ginčo aplinkybes, taip pat jas žodžiu paaiškino pirmojoje instancijoje vykusių teismo posėdžių metu. Byloje nėra poreikio apklausti naujus liudytojus ar ekspertus, o sprendžiami faktinio ir teisinio pobūdžio klausimai dėl ginčo aplinkybių, teismo vertinimu, efektyviai gali būti sprendžiami ir rašytinio proceso tvarka.

Dėl minėtų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti šalis nėra būtinybės, todėl šis prašymas netenkintinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 21. Byloje taip pat nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-603-879/2012 buvo panaikintas akto įrašas dėl Romos katalikų bažnyčios nustatyta tvarka ieškovo D.

P. ir atsakovės K. P. sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) d. Nuo 2012 m. rugsėjo Å¡alys vėl pradėjo gyventi kartu, (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus. IeÅ¡kovas D. P. ir atsakovė K. P. kartu gyveno Å¡eimyninį gyvenimÄ ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2016 metų. Å ios aplinkybės nustatytos Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10185-840/2020 pagal ieÅ¡kovo D.

P. ieÅ¡kinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1695-273/2020. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas D. P. 2012 m. liepos mėn. atsakovei sumokėjo 148 000 Lt (42 863,76 Eur) piniginę kompensacijÄ .

22. Byloje nustatyta, kad atsakovė K. P. 2012 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 30 000 Lt (8 688 Eur) asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,1736 ha žemės sklypÄ Kauno rajono savivaldybėje mažaaukščio gyvenamojo namo statybai, o 2012 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 95 000 Lt (27 513,91 Eur) asmeninės nuosavybės teise įsigijo 61,72 kv. m bendro ploto butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2020 m. sausio 20 d. pardavė už 77 000 Eur.

23. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės pinigines lėšas, ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grįsdamas argumentais, kad jis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto remontui ir įrengimui panaudojo 33 311,15 Eur asmeninių lėšų, dėl ko atsakovė be pagrindo įgijo Å¡ias lėšas. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, jog ji butÄ suremontavo ir įrengė asmeninėmis lėšomis, o ieÅ¡kovas neįrodė, jog nurodyta pinigų suma buvo panaudota buto remontui ir įrengimui, t. y. jog ji be teisinio pagrindo tokiÄ pinigų sumÄ gavo. Dėl ginčo esmės 24. Byloje iÅ¡ esmės keliamas klausimas, ar, byloje esant tokių duomenų, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės konkrečiÄ lėšų sumÄ , kaip atsakovės be pagrindo gautÄ turtÄ .

25. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutÄ reglamentuoja CK 6.237 – 6.242 straipsniai. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis iÅ¡nyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtÄ asmeniui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ kaip įgytÄ be pagrindo.

26. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.237 -6.242 straipsniuose įtvirtintas taisykles, nurodo, kad jomis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

27. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) Å¡alių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos Å¡alies perduotas, o kitos įgytas nesant iÅ¡ tų santykių kylančios prievolės jį perduoti.

Tuo atveju, kai Å¡alis, kurių viena reikalauja grÄ Å¾inti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp Å¡alių buvimas nepaneigia galimybės vienos Å¡alies kitai perduotÄ turtÄ iÅ¡reikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo bÅ«ti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai Å¡alis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iÅ¡ Å¡ių teisinių santykių kylančiÄ prievolę, Å¡alis jÄ Ä¯vykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobÅ«dis, tai virÅ¡ijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl bÅ«tent tokios įvykdymo apimties. Å iuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamÄ prievolės įvykdymo apimtį.

PrieÅ¡ingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime bÅ«tų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumÄ , o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų bÅ«ti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankiÅ¡kÄ vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019) 29.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, įrodinėjimo dalykÄ sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti šį faktÄ , t. y.:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

30. Pirmiausiai pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovo nurodytÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir iÅ¡ nustatytų aplinkybių konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ esminių nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų – negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais. Su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, nes teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ ir darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas gali savo teises apginti kitais gynybos bÅ«dais, neanalizavo ir tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, nurodydamas, jog ieÅ¡kovas savo teises galėtų apginti reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl jungtinės veiklos sutarties, reglamentuojančios sugyventinių santykius, ar dėl rangos sutarties, kas, nagrinėjamu atveju, labiausiai atitinka ieÅ¡kovo D. P. nurodytÄ Å¡alių susitarimÄ .

32. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

33. Nors teismas turi pareigÄ tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), tačiau Å¡i teismo pareiga nereiÅ¡kia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos Å¡alių, faktines aplinkybes), nei keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , peržengiant pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020). Å iuo atveju ieÅ¡kovas pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ reikalauti pinigų kaip be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiÅ¡kia pareigÄ konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

34. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nuosekliai tvirtino, jog su atsakove buvo susitaręs dėl buto įrengimo ir pinigų grÄ Å¾inimo, butÄ pardavus. Tuo tarpu atsakovė K. P. teigė, jog pats ieÅ¡kovas D. P. buvo jai priklausiusio buto remonto iniciatorius, ir kategoriÅ¡kai neigė, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie buto įrengimo. Nors atsakovė, teigė, jog jokių susitarimų dėl buto remonto tarp Å¡alių nebuvo, tačiau Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų S. M., K. V., V. B., N. K., M. V., D. V., M. P., T. M. ir J. B. parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Å¡alis siejo sutartiniai santykiai.

35. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str.). Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sÄ lygų, todėl toks Å¡alių susitarimas neabejotinai atitiktų jungtinės veiklos teisinių santykių apibrėžimÄ . Be to, susitarimas taip pat turėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įstatymo reikalaujama forma. Å alys nebuvo sudarę raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties, atsakovė iÅ¡ viso nepripažįsta, kad toks susitarimas buvo ir jis buvo pradėtas vykdyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

36. Pasisakydama dėl teismo iÅ¡vados Å¡alių santykius kvalifikuoti kaip rangos teisinius santykius, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo fakto, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi buto remontu ir įrengimu. Taigi, byloje nustatyta, kad Å¡alys siekė bendru jų indėliu suremontuoti ir įrengti butÄ , ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikavo, jog ginčo Å¡alis siejo sutartiniai santykiai ir bendradarbiavimas dėl rangos darbų atlikimo. Byloje nustačius, jog Å¡alis siejo sutartiniai ir bendradarbiavimo santykiai, reikÅ¡minga nustatyti, ar ieÅ¡kovo reikalaujama suma yra už Å¡alių susitarimo ribų, t. y. bÅ«tina nustatyti aplinkybę, ar byloje pagal ieÅ¡kovo pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovo atlikti mokėjimai, kurių jo teigimu, pagal Å¡alių susitarimÄ jis neturėjo atlikti, patenka į iÅ¡ susitarimo kylančių prievolių apimtį, ar, prieÅ¡ingai, mokėjimai yra už susitarimo ribų ir atlikti be pagrindo.

Šiuo aspektu reikšmingas procesinės įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp šalių.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

Taigi ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos tokiose bylose paskirstymo taisyklę, ieÅ¡kovui tenka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, prieÅ¡ingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑253/2009).

38. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindė raÅ¡ytiniais įrodymais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliktų darbų aktu, mokėjimo kvitais, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ sÄ skaitų) ir savo pozicijÄ motyvavo tuo, kad investavo nurodytÄ 33 311,15 Eur asmeninių lėšų sumÄ , į atsakovei priklausantį butÄ , nors to daryti neprivalėjo. Apeliacinės instancijos teismas reikÅ¡minga aplinkybe pripažįsta, kad byloje atsakovė iÅ¡ esmės pripažino, jog ieÅ¡kovas rÅ«pinosi buto remontu ir įrengimu, teigdama, jog tam jis nenaudojo savo asmeninių lėšų. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neprivalėjo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie buto remonto ir įrengimo darbų, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo Å¡ių lėšų gauti.

39. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, bei įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10185-840/2020 pagal ieÅ¡kovo D. P. ieÅ¡kinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1695-273/2020) nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog buto remontu ir įrengimu nuo 2012 metų rÅ«pinosi ir ieÅ¡kovas D. P., nes Å¡alys nuo 2012 m. rudens iki 2016 m. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį ir kÅ«rė Å¡eimyninius santykius, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, jog buto remontui ir įrengimui buvo panaudotos iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo asmeninės lėšos.

Vien byloje nustatytas faktas, kad ieškovas D. P. mokėjo darbininkams grynais pinigais, atskirais atvejais išgrynindamas juos bankomate, nesudaro pagrindo išvadai, jog buto remontui buvo naudotos vien tik ieškovo asmeninės lėšos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po teismo sprendimo dėl santuokos įraÅ¡o panaikinimo ieÅ¡kovas D. P. į atsakovės K. P. banko sÄ skaitÄ 2012 m. liepos mėnesį pervedė 148 000 Lt (42 863,76 Eur) piniginę kompensacijÄ pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimÄ . IÅ¡ Å¡ių pinigų atsakovė K. P. asmeninės nuosavybės teise įsigijo už 30 000 Lt (8 688,60 Eur) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir už 95 000 Lt (27 513,91 Eur) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėtos piniginės kompensacijos atsakovei liko 23 000 Lt (6 661,26 Eur). IÅ¡ atsakovės K. P. teismui pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad atsakovė K. P. kiekvienÄ mėnesį gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (darbo užmokestį) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki pat išėjimo į nėštumo ir gimdymo atostogas 2012 m. gruodžio mėnesį – vidutiniÅ¡kai (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur). (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 6 d. atsakovei iÅ¡mokėjo 6 546,54 Lt (1 896 Eur) nėštumo ir gimdymo paÅ¡alpÄ , Kauno miesto savivaldybės Socialinės rÅ«pybos skyrius 2013 m. kovo 27 d.

– 1 430 Lt (414,16 Eur) dydžio paÅ¡alpÄ . Nuo 2013 m. gegužės mėnesio atsakovei K. P. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį vidutiniÅ¡kai mokėjo po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Eur) kas mėnesį, o nuo 2014 m. balandžio mėnesio – vidutiniÅ¡kai po (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) kas mėnesį. Taigi, nors atsakovė K. P. buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, tačiau jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto įrengimo metu turėjo nuolatinių pajamų, kurių dalį galėjo skirti asmeninės nuosavybės teise įsigyto buto remontui.

41. Byloje remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais (banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais) ir liudytojų S. M., K. V., V. B., N. K., M. V., D. V., M. P. parodymais, neginčijamai nustatyta, kad už remonto darbus ir medžiagas darbus grynais pinigais atsiskaitinėjo ieÅ¡kovas D. P., kartais tiesiog, jų akivaizdoje iÅ¡grynindamas pinigus bankomate, todėl teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ savo banko sÄ skaitų iÅ¡grynino ir galėjo skirti atsiskaitymams grynaisiais už atsakovės K. P. buto įrengimÄ remonto darbus, panaudotas medžiagas, baldus ir buitinę technikÄ 13 727,99 Eur sumÄ , o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas Atliktų darbų aktas neįrodo, jog ieÅ¡kovas atsakovės buto remontui ir įrengimui iÅ¡ asmeninių lėšų panaudojo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis sutinka.

42. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais tokio pobÅ«džio bylose, atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių 13 727,99 Eur sumos įgijimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , bei tai, kad buto vertė padidėjo vien tik dėl kainų pokyčio nekilnojamojo turto rinkoje, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo iÅ¡ atsakovės tenkintinas iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 13 727,99 Eur be pagrindo įgytų lėšų suma.

43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovė priteistinos praÅ¡omos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus dėl atsakovės K. P. nesÄ Å¾iningumo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , nes ji nuslėpė faktÄ , jog sekcija buvo pirkta Å¡alims gyvenant santuokoje ir yra likusi ieÅ¡kovui priklausančiame name. Teisėjų kolegija tokius ieÅ¡kovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju sÄ Å¾iningumo vertinimas negali bÅ«ti siejamas su atskirų daiktų įsigijimu. Be to, nepagrįsto praturtėjimo institutas nesieja asmens nesÄ Å¾iningumo su asmens turtine padėtimi. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 45. Teikdama apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , kuris, kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, ieÅ¡kovo vertinimu, sietinas su netinkamau byloje surinktų įrodymų vertinimu.

46. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose yra įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 str.). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant.

47. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo motyvuotai atmestas. IeÅ¡kovas jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti Å¡ios nutarties neteisėtumÄ , nepateikė, o teisėjų kolegija, įvertinusi CPK nuostatas, reglamentuojančias teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių egzistuojančius bylÄ nagrinėjusios teisėjos nuÅ¡alinimo pagrindus.

Vien tai, kad teismas priėmė nepalankų apeliantui procesinį sprendimÄ , nėra pagrindas teigti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, netinkamai vertino įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Dėl bylos baigties 48. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutÄ ., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas teismo sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

50. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 760 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 760 Eur sumokėtas žyminis mokestis, ir 1 000 už advokatės teisines paslaugas. Tokiu bÅ«du pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais (mokėjimų sÄ raÅ¡Ä , 2021 m. detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, 2020 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 883586) pripažintinos pagrįstomis.

51. Ieškinys patenkintas iš dalies – patenkintų reikalavimų dalis sudaro 41 proc., atmestų – 59 proc., todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 721,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

52. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 722 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 296,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 1 017,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

53. Pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pobÅ«dį ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį turėjo sumokėti 760 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinį skundÄ â€“ 722 Eur, todėl permokėta 54,48 Eur suma grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui (26,99 + 27,49).

54. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 456,25 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2020m. DOK-78300; 2021 m. DOK-54913, DOK-74133, DOK-55355; DOK-73533; DOK-92903). Atsižvelgiant į bylos baigtį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 1 449,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovė taip prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , tačiau nepateikė iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.

55. Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 3,82 Eur, o iÅ¡ atsakovės 2,66 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui D.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 727,99 Eur (trylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus 99 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (13 727,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 017,62 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septyniolika eurÄ 62 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 449,19 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 19 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,82 Eur (tris eurus 82 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisti iÅ¡ atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2,66 Eur (du eurus 66 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Pavesti valstybinei mokesčių inspekcijai grÄ Å¾inti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 54,48 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 48 ct). Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Albina Rimdeikaitė