f1508781-da5a-4e56-bb0d-06f7d8b7b812 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a>             Civilinė byla Nr. 2S-576-777/2018             Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01635-2017-6             Procesinio sprendimo kategorijos:             13.1.1.5; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos konservai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Baltijos konservai“ ieÅ¡kinį atsakovei SIA „SENGA“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė 2017-06-02 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mams (Klaipėdos rajono apylinkės teismui) pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 31 000 Eur skolÄ , 1 690,91 Eur palÅ«kanas, 40 Eur baudÄ ir 4 320,00 Eur delspinigius nuo nesumokėtos skolos dalies, iÅ¡ viso – 37 050,91 Eur.IeÅ¡kovė nurodė, jog skola susidarė, atsakovei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal tris tarp Å¡alių sudarytas sutartis:

1) nepatiekus prekių ir negrÄ Å¾inus 15 000 Eur ieÅ¡kovės sumokėto avanso pagal 2015-12-28 tarp Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/28;

2) nesumokėjus 12 000 Eur už patiektas prekes (12 krepÅ¡ių autoklavams) ir suteiktas paslaugas (krepÅ¡ių suderinimÄ su autoklavais) pagal 2016-01-04 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 04/01-16, dėl Å¡ios sutarties nevykdymo praÅ¡oma priteisti ir 0,2 proc. delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti dienÄ , kurie sudaro 4 320 Eur;

3) nesumokėjus 4 000 Eur už 8 žuvies konservų gamybai reikalingus vežimėlius pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BKS Nr. 1242.IeÅ¡kovė nurodė, jog reikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovei – Latvijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui, remiasi Å¡alių 2015-12-28 ir 2016-01-04 sutartyse įtvirtintu susitarimu dėl teismingumo pagal ieÅ¡kovės buveinės vietÄ , taikydama analogijÄ ir ginčui dėl mokėjimo už vežimėlius pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BKS Nr. 1242, dėl kurio teismingumo atskirai nebuvo susitarta.

IeÅ¡kovė nurodė, jog ginčams spręsti turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nes toks teismingumas yra numanomas pagal Å¡alių susitarimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Pirmosios instancijos teismas 2017-12-21 nutartimi nustatė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovei dėl 15 000 Eur ieÅ¡kovės sumokėto avanso pagal 2015-12-28 tarp Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/28 grÄ Å¾inimo atsakovei nepatiekus prekių bus nagrinėjamas pagal Latvijos Respublikos teisę.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė kreiptis su teisinės pagalbos praÅ¡ymu į Latvijos Respublikos kompetentingÄ institucijÄ dėl taikytinos Å¡io klausimo sprendimui teisės, jos oficialaus aiÅ¡kinimo, taikymo praktikos ir doktrinos pateikimo. Nustatė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovei dėl 12 000 Eur skolos ir 0,2 proc. delspinigių, sudarančių 4 320 Eur, už patiektas prekes (12 krepÅ¡ių autoklavams) ir suteiktas paslaugas (krepÅ¡ių suderinimÄ su autoklavais) pagal 2016-01-04 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 04/01-16 bus nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos teisę.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei dėl 4 000 Eur skolos pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BKS Nr. 1242 paliko nenagrinėtÄ ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovei su Å¡iuo reikalavimu kreiptis į kompetentingÄ Latvijos Respublikos teismÄ . Sustabdė bylos nagrinėjimÄ , kol bus gautas atsakymas į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ ir surinkta informacija dėl ginčo nagrinėjimui taikytinos teisės.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo atveju, vadovaujantis reglamento „Roma I“ 4 straipsnio 1 dalies a punktu, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikoma Latvijos Respublikos kaip pardavėjo buveinės vietos valstybės teisė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas reglamento „Roma I“ 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų pagrindu nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos teisę, kadangi ieÅ¡kovas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo – Å¡iuo atveju buvo ir pardavėjas, ir paslaugų suteikėjas.

Pažymėjo, jog svarstyti, kuri iÅ¡ Å¡ių sutarčių pareigų yra bÅ«dingiausia Å¡iuo atveju, neaktualu, nes tiek pardavėjo, tiek paslaugų suteikėjo statusas lemia Å¡ios Å¡alies valstybės teisės taikymÄ . Pirmosios instancijos teismas trečiÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ paliko nenagrinėtÄ . Nurodė, jog Å¡alys Å¡iuo atveju sutarties sudariusios ir dėl teismingumo susitarusios nebuvo, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ .

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė prašė ir šį ginÄÄ nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«muose (Klaipėdos rajono apylinkės teisme), argumentuodama, kad Å¡alių sudarytose sutartyse jos buvo susitarusios dėl visų ginčų teismingumo ieÅ¡kovės valstybės teismams ir Å¡is susitarimas turėtų apimti visus ginčus, kylančius iÅ¡ jų teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į atsakovės prieÅ¡taravimus ir CPK normas, reguliuojančias teismingumÄ tais atvejais, kai Å¡alys nėra dėl jo susitarusios, nėra pagrindo ginÄÄ nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«muose (Klaipėdos rajono apylinkės teisme).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡i ieÅ¡kinio dalis (trečiasis reikalavimas) buvo priimta nepagrįstai, pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , todėl negali bÅ«ti toliau nagrinėjama, nes priimtas Å¡iuo klausimu sprendimas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu absoliučiais sprendimų negaliojimo pagrindais (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė (toliau – apeliantė) pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei dėl 4 000 Eur skolos pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BKS Nr. 1242 priteisimo, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nustatant, jog Å¡is reikalavimas teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mams (Klaipėdos rajono apylinkės teismui).Apeliantė nurodė, jog ginčas yra tarptautinis, todėl nesant raÅ¡ytinio susitarimo ar sutarties dėl jurisdikcijos konkrečiame tarptautiniame ginče, ji nustatoma vadovaujantis ES teisės aktais, bet ne vadovaujantis CPK 29 straipsniu, kuris reglamentuoja nacionalinių ginčų tarp fizinių ir juridinių asmenų teismingumÄ .

Apeliantė nurodė, jog Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215 (Briuselis I) I skyriaus 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieÅ¡kiniai asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose gali bÅ«ti pareiÅ¡kiami tik laikantis Å¡io skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytu taisyklių. Minėto Reglamento 7 skirsnio 25 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog susitarimas dėl jurisdikcijos priimamas tokia forma, kuri atitinka Å¡alių tarpusavyje nustatytÄ praktikÄ .

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje vadovaujasi ne vien sÄ skaita faktÅ«ra BKS Nr. 1242 dėl skolos už vežimėlius priteisimo, bet ir dviem sudarytomis sutartimis (2015-12-28 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-12/28 ir 2016-01-04 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 04/01-16), kurios pateiktos su ieÅ¡kiniu. Å iose sutartyse Å¡alys aiÅ¡kiai raÅ¡tu susitarė dėl teismingumo pagal ieÅ¡kovės buveinės vietÄ ir ginčo Å¡iuo atveju tarp Å¡alių dėl jurisdikcijos taisyklės taikymo nėra.

IeÅ¡kovė nurodė, jog ilgalaikė Å¡alių tarpusavio praktika patvirtina, jog tarptautiniam ginčui sÄ skaitos faktÅ«ros BKS Nr. 1242 pagrindu turėtų bÅ«ti taikoma ta pati teismingumo taisyklė vadovaujantis minėta reglamento nuostata dėl sutartinės jurisdikcijos patvirtinimo.Apeliantė nurodė, jog sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėms, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė yra dviejose skirtingose Europos SÄ jungos valstybėse įregistruoti ir veikiantys juridiniai asmenys, sutartimis nustatę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ savo ginčams spręsti, tačiau nesusitarę dėl jų sprendimui taikytinos teisės, ginčui tarp jų taikytina teisė turi bÅ«ti nustatoma pagal Europos SÄ jungos teisės aktus.

Nurodė, jog sutarčių sudarymo ir vykdymo metu galiojo 2008-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EK) Nr. 593/2008 („Roma I“). Å io reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡alims nepasirinkus taikytinos teisės ir teismui negalint jos nustatyti, prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, o paslaugų teikimo sutarčiai taikoma paslaugų teikėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė. Tokiu atveju ginčui spręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė, reglamento „Roma I“ 4 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį dėl to, jog tariamai ji nėra nagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose, o nagrinėtina Latvijos Respublikoje pagal atsakovės buveinės vietÄ , prieÅ¡tarauja pats sau.

Pirma, pirmosios instancijos teismas visÄ ieÅ¡kinį priėmė nagrinėti teisme, nors buvo iÅ¡reiÅ¡kęs abejones dėl Å¡io ginčo teismingumo praÅ¡ydamas Å¡alis iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, antra, per parengiamÄ jį teismo posėdį Å¡iuo klausimu jokių naujų teisinių aplinkybių, kurios kliudytų šį ginÄÄ iÅ¡spręsti Å¡iame teisme, neapaiÅ¡kėjo ir atsakovė tokių teisinių pagrindų nenurodė.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė prašė apeliantės skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė nurodė, jog pagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimÄ dėl vežimėlių pirkimo ir pardavimo, nepagrįstai vadovavosi nacionaline teise, kai turėjo taikyti tarptautinės teisės normas.Atsakovė nurodė, jog nepagrįstas apeliantės argumentas, jog turi bÅ«ti taikomos 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 poskyrio 25 straipsnio 1 punkto b papunkčio nuostatos, nes tarp Å¡alių nebuvo raÅ¡ytinio susitarimo dėl jurisdikcijos kilus ginčui dėl vežimėlių pirkimo–pardavimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl apeliantės ieÅ¡kinio atsakovei dėl 15 000 Eur sumokėto avanso pagal 2015-12-28 tarp Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/28 ir ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovei dėl 12 000 Eur skolos pagal 2016-01-04 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 04/01-16 nėra, todėl dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dėl 4 000 Eur skolos pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BKS 1242 ir palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nepagrįstai nesivadovavo ES teisės aktais, o sprendimÄ priėmė CPK 29 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas jurisdikcijos klausimÄ nepagrįstai nesivadovavo CPK VII dalies LIX nuostatomis.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas užsienio (tarptautinį) elementÄ turinčioje byloje privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja nacionalinė teisė, dviÅ¡alės ir daugiaÅ¡alės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis).

Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos SÄ jungos valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos 2000-12-22 Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat vadinamame reglamentu „Briuselis I“.

Nuo 2015-01-10 yra taikomas 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Reglamentas Nr. 1215/2012 yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla iÅ¡kelta po Reglamento Nr. 1215/2012 įsigaliojimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos.Apeliantė nurodė, jog remiantis 2015-12-28 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2015-12/28 ir 2016-01-04 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 04/01-16 numatyta jurisdikcija, ieÅ¡kinys dėl prievolės dėl konservų gamybai reikalingų vežimėlių pirkimo–pardavimo nevykdymo taip pat turėtų bÅ«ti nagrinėjamas pagal tose sutartyse numatytÄ ir sutartÄ ginčo nagrinėjimo vietÄ , t. y. apeliantės buveinės vietos valstybiniame teisme, nes toks pagrindas numatytas Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio dalies b punkte (priimamas tokia forma, kuri atitinka Å¡alių tarpusavio nustatytÄ praktikÄ ).

Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo dėl konservų gamybai reikalingų vežimėlių pirkimo–pardavimo atveju apeliantė ir atsakovė būtų raštu sutarusios dėl jurisdikcijos taikymo. Tai, jog tokia jurisdikcija buvo numatyta ankstesnėse sutartyse (2015-12-28 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2015-12/28; 2016-01-04 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 04/01-16), negali būti šiuo ginčo atveju pagrindu taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio nuostatas.

Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, jog toks susitarimas turi bÅ«ti sudaromas raÅ¡tu, o, kaip minėta anksčiau, raÅ¡ytinės sutarties dėl konservų gamybai reikalingų vežimėlių pirkimo–pardavimo Å¡alys nesudarė ir raÅ¡tu dėl Å¡ios pirkimo–pardavimo sutarties nesusitarė. Kaip jau minėta anksčiau, Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, jog toks susitarimas (susitarimas dėl jurisdikcijos) turi bÅ«ti sudaromas raÅ¡tu. Anksčiau minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse, numatant ginčo sprendimo jurisdikcijos klausimÄ , nurodyta, jog visi ginčai ir nesutarimai pagal Sutartį sprendžiami sutartyje numatyta tvarka (b. l. 28, 57).

Taigi, tik ginčai, numatyti anksčiau paminėtose sutartyse, gali bÅ«ti sprendžiami Å¡alių pasirinktu ir sutartu bÅ«du. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčui dėl prievolės dėl konservų gamybai reikalingų vežimėlių pirkimo–pardavimo nevykdymo negali bÅ«ti taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta nuostata (priimamas tokia forma, kuri atitinka Å¡alių tarpusavio nustatytÄ praktikÄ ), nes paminėtose sutartyse aiÅ¡kiai numatyta, jog sutartu bÅ«du gali bÅ«ti sprendžiami visi ginčai ir nesutarimai, kilę tik iÅ¡ sutarties (b. l. 28, 57).

Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnį asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tam tikrais Å¡iame straipsnyje nurodytais atvejais. Sprendžiant nagrinėjamos bylos jurisdikcijos klausimÄ teisinę reikÅ¡mę turi Å¡io straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, kad ieÅ¡kinys bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių, gali bÅ«ti paduodamas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, ir 1 dalies b punkto nuostata, kad jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo bÅ«ti pateiktos; teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo bÅ«ti suteiktos.

Taip pat teisinę reikÅ¡mę turi ir Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnyje įtvirtinta galimybė Å¡alims raÅ¡tu susitarti, kad jų ginÄÄ nagrinėtų konkrečios valstybės narės teismas.RaÅ¡ytinės bylos medžiagos pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės reikalavimas grindžiamas piniginės (atsiskaitymo) prievolės, kuri susidarė pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu (atsakovė įsigijo konservų gamybai reikalingus vežimėlius, šį faktÄ patvirtina 2016-11-10 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. BKS Nr. 1242), nevykdymu.

Tokiu atveju ginčo jurisdikcija turi bÅ«ti nustatoma remiantis pirkimo–pardavimo sutartims taikomomis taisyklėmis, t. y. pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmÄ jÄ Ä¯traukÄ . Joje numatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys bylose, kylančiose iÅ¡ pardavimo sutarčių, gali bÅ«ti pareikÅ¡tas valstybėje narėje, į kuriÄ prekės buvo arba turėtų bÅ«ti pristatytos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Reglamentas Nr. 44/2001 (taip pat ir Reglamento Nr. 1215/2012 redakcijoje (teismo pastaba) „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip „atitinkamos prievolės vykdymo vietos“, sÄ vokų neapibrėžia, todėl aiÅ¡kinant minėtas sÄ vokas aktuali Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) Å¡ioje srityje formuojama praktika.

ESTT savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktį sutarties Å¡alys naudojasi autonomija nustatydamos prekių pristatymo vietÄ . Reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunktyje esanti frazė „jeigu nesusitariama kitaip“ reiÅ¡kia, kad Å¡ios nuostatos taikymo tikslais Å¡alys gali susitarti dėl prievolės vykdymo vietos. Be to, remiantis reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka, kurioje vartojama formuluotė „pagal sutartį“, prekių pristatymo vieta iÅ¡ principo yra Å¡alių sutartyje nustatyta vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Car Trim, C-381/08, ECLI:EU:C:2010:90, 45, 46 punktai).

Jeigu pagal sutarties nuostatas ir nesiremiant sutarčiai taikytina materialine teise pristatymo vietos nustatyti neįmanoma, ši vieta yra fizinio prekių perdavimo, kuriuo pirkėjas įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiškai disponuoti šiomis prekėmis galutiniame pardavimo sandorio paskirties taške, vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Car Trim, C-381/08, ECLI:EU:C:2010:90, 62 punktas; 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Electrosteel Europe, C-87/10, ECLI:EU:C:2011:375, 26 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis Nr. 3K-3-25-695/2016).

IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kur, kada ir kam buvo perduoti konservų gamybai reikalingi vežimėliai, juolab kad ieÅ¡kinyje jie įvardijami kaip žuvies konservų gamybos procesui reikalingi vežimėliai (b. l. 5), sÄ skaitoje Nr. 1242 jie įvardijami kaip atitirpinimo vežimėliai (b. l. 62), o atsakovės pateiktuose dokumentuose kalbama apie defrostacijos vežimėlius, kurie, kaip nurodyta, nepristatyti (nėra vežimėlių žuvies defrostacijai) (b. l. 161). Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl jurisdikcijÄ pagrindžiančios vykdymo vietos, lemiamÄ reikÅ¡mę turi fizinio prekių perdavimo vykdant sutartį vietos nustatymas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo ir ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismingumo klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡minga nustatyti prekių perdavimo vietÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo tirtos ir nustatytos.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ turintį teismÄ , nepagrįstai rėmėsi CPK 29 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nustatant jurisdikcijÄ bÅ«tina vadovautis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis, todėl nenustačius prekių perdavimo vietos, nėra galimybės atsakyti į klausimÄ , kurios valstybės narės teismui teisminga byla pagal ginčo reikalavimÄ .

Pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės ir netinkamai iÅ¡nagrinėjus bylos dalį dėl 4 000 Eur skolos pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BKS Nr.1212, tai sudaro pagrindÄ naikinti Å¡iÄ nutarties dalį ir perduoti pirmosios instancijos teismui jÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės tinkamam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje, kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Duomenų apie Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 puntu, 336–339 straipsniu, teismas             n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-21 nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovei dėl 4 000 Eur skolos pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BKS Nr. 1242, ir perduoti pirmosios instancijos teismui Å¡iÄ bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo.Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-21 nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                                     Jolanta Gailevičienė