f14fc68d-950e-495c-a2a5-0241d20c890e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-10935-244/2015Proceso Nr. 3-61-3-04456-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.n u s t a t ė:

Pareiškėjas S. J. skunde (b. l. 1, 6) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas S. J. skunde paaiškino, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-10-15 iki 2015-02-22. Kameros, kuriose jis buvo laikomas buvo perpildytos, tualetas atviras, buvo drėgna ir šalta. Toks asmenų laikymas prilygsta kankinimui ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 str.

Buvo žeminamas jo orumas bei garbė.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius - kalėjimas atsiliepime (b. l. 12-18) į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius - kalėjimas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas, čia taip pat laikomi iki gyvos galvos nuteisti asmenys, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi bÅ«ti laikomi vieni. LukiÅ¡kių TI-K negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Ä® kameras visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas tam reikalingas inventorius. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos.

LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 - su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 metų - vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Neretai patys suimtieji ir nuteistieji piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , dėl ko suremontuotose patalpose vėl tenka daryti remontÄ .

Kamerose yra įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Lentynų dydis priklauso nuo miegamų vietų skaičiaus. Kadangi kamerų plotas mažas, ne visada įmanoma įrengti papildomas lentynas, spinteles. Sanitarinis mazgas su šalto vandens tiekimo sistema ir sienele, ne žemesne nei 1,5 m. aukščio, atskirtu nuo likusios kameros tualetu atitinka teisės aktų reikalavimus. Kas mėnesį taip pat išduodami: dantų šepetėliai, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Reguliariai vėdinant, prižiÅ«rint, tvarkant kameras, nėra problemų dėl pelėsio ar drėgmės. PareiÅ¡kėjo argumentai abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, bÅ«tina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kia tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodomas sumos dydis.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Å iuo atveju nėra nustatytos bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsirado dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pagal byloje surinktus duomenis, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2014-10-15 iki 2015-02-24, viso – 133 paras.

Å iuo laikotarpiu, pažeidžiant nustatytÄ minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 66 paras (b. l. 12-18).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .ŽalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ . Å is pažeidimas laikomas objektyviai darančiu neigiamÄ poveikį asmens psichinei bÅ«klei, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinas patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau teismas pasisako, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti pinginė kompensacija neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kitų laikymo sÄ lygų yra bendro pobÅ«džio, grindžiami abstrakčiais argumentais, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ .

Be to, dalis pareiÅ¡kėjo nusiskundimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiÅ¡ki. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo skundÄ , yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumÄ pažeidimo konstatavimui. PareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pablogėjo jo sveikata nėra pagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais.

PareiÅ¡kėjas skunde niekaip negrindė priežastinio ryÅ¡io tarp jo nurodomų sveikatos sutrikimų ir LukiÅ¡kių TI-K administracijos, pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), nenurodė jokių konkrečių faktų dėl kalinimo sÄ lygų ir su tuo susijusių konkrečių atsakovo ir jo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises, kurie galėtų bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susieti su jo nurodomais sveikatos sutrikimais. Byloje nustatyta, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose numatytas inventorius.

Už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji ar suimtieji. Tam reikalingas inventorius iÅ¡duodamas. Pagal sudarytÄ sutartį kompetentingos institucijos kamerose nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus. Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. BÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas su skundais dėl laikymo sÄ lygų į administracijÄ nesikreipė (b. l. 22). Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjo nurodomu laikotarpiu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo paÅ¡alinti.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 2 000 EUR žalos atlyginimÄ tenkinamas iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teisinių santykių reglamentavimÄ , susijusiÄ teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad per skundžiamÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas 66 paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo teisę į orumÄ , nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, konkrečiai įvertinęs administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę (66 paras, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui minimalaus teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto normos), neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiÅ¡kėjas jautė dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, atsižvelgę į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 300 Eur pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti S. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 EUR neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                Liudmila Zaborovska