f14de36f-7972-4c5f-afe7-ca698869e40e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-153-641/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04357-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8.; 2.4.2.2. ; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.3.1; 3.2.4.2.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovui G. U., jo atstovui advokatui M. B., atsakovų A.

J., R. J. atstovui advokatui A. K., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui V. K., atstovė B., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. U. ieÅ¡kinį atsakovams A. J. ir R. J. dėl pastato, pastatyto nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nugriovimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos - PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Å iaulių prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir atsakovų A.

J. ir R. J. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. U. dėl teisės rekonstruoti Å«kinį pastatÄ pripažinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas G. U. ir jo atstovas prašė: pripažinti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Å«kinis pastatas), statybÄ neteisėta; panaikinti 2020 m. birželio 3 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigtumÄ Nr. 1; panaikinti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Å«kinį pastatÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2019 m. atsakovas A. J. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ statyti inžinerinį statinį, kuris bÅ«tų nutolęs nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos mažesniu atstumu, nei nustatyta norminiuose aktuose. IeÅ¡kovas geranoriÅ¡kai su tokiu atsakovo A. J. praÅ¡ymu sutiko ir, pagal atsakovo parengtÄ sutikimo tekstÄ , 2019 m. gegužės 3 d. pasirašė sutikimÄ , kuriuo sutiko, kad atsakovų įrengtas inžinerinis statinys bÅ«tų arčiau nei vienas metras iki ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos.

IeÅ¡kovas sutikimÄ davė inžinerinio statinio – tvoros statybai, tačiau atsakovai R. J. ir A. J., gavę sutikimÄ statyti inžinerinį statinį arčiau sklypo ribos, nei numato teisės aktų reikalavimai, pradėjo statyti ir pasistatė ne tik inžinerinį statinį – tvorÄ (savo sklype ties sklypo riba), bet ir pagalbinio Å«kio, II grupės nesudėtingÄ statinį – Å«kinį pastatÄ . Atstumas nuo Å«kinio pastato iki ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribos yra tik 1 m 13 cm.

Ūkinis pastatas pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalaujamo 3 metrų atstumo iki gretimo, t. y. ieÅ¡kovui priklausančio, žemės sklypo ribos. Norint tokiu atstumu nuo gretimo sklypo ribos statyti tokį Å«kinį pastatÄ , atsakovai tam turėjo gauti ieÅ¡kovo sutikimÄ . Be to, ieÅ¡kovas nurodė, jog Å«kinis pastatas pastatytas nesilaikant ir gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų. Todėl atsakovų sklype nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų pastatyto Å«kinio pastato statyba turėtų bÅ«ti pripažinta neteisėta ir turėtų bÅ«ti priimti sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo: panaikinta 2020 m. birželio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigtumÄ Nr. 1; panaikinta Å«kinio pastato teisinė registracija; atsakovai įpareigoti per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Å«kinį pastatÄ .

Dėl atsakovų patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovas ir jo atstovas nurodė, jog prieÅ¡ieÅ¡kinis turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, kadangi atsakovų suformuluotas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas - pripažinti atsakovams teisę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti Å«kinį pastatÄ , perstatant jį pagal „Pagalbinio Å«kio pastato rekonstravimo į pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ ir inžinierinį statinį (stoginę) schemÄ â€œ (toliau - schema) - suformuluotas netinkamai.

Atsakovai nereiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo atlikti rekonstrukcijÄ be ieÅ¡kovo sutikimo, pagal suformuluotÄ reikalavimÄ , tokiai rekonstrukcijai teismo leidimas nereikalingas, atsakovai galėjo rekonstruoti statinį ir be atskiro teismo leidimo. Jeigu teismas spręstų prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, ieÅ¡kovas nurodė, jog pateikta schema yra neaiÅ¡ki, bylos nagrinėjimo metu keista keletÄ kartų, negalima identifikuoti prieÅ¡gaisrinės sienos matmenų. IeÅ¡kovo vertinimu, savavaliÅ¡kai atlikti statybos darbai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti rekonstruojant, atsižvelgiant į principÄ , jog iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda, neteisėtai pastatytas statinys negali bÅ«ti rekonstruojamas.

IeÅ¡kovo atstovas taip pat prašė, jog tuo atveju, jeigu teismas ieÅ¡kinį atmestų, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkintų, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, kadangi statyba yra neteisėta, ir nėra ieÅ¡kovo kaltės dėl to, jog Å¡alys atsidÅ«rė teisme.

2. Atsakovai ir jų atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog fakto klausimais, susijusiais su ūkinio pastato atitolimu nuo ieškovo žemės sklypo 1 m 13 cm atstumu, ir atstumu nuo ieškovo gyvenamojo namo, t. y. 4 m 72 cm atstumu, ginčo nėra. Atsakovai pripažįsta ir neginčija, kad jų pastatytas pastatas yra nutolęs nuo gretutinio sklypo ir jame statomo gyvenamojo namo būtent tokiais atstumais. Atsakovai taip pat neginčija ieškovo įrodinėjamo teisinio vertinimo, jog jų pastatytas ūkinis pastatas ginčo atveju negali būti vadinamas „inžineriniu statiniu“, bet yra „pastatas“.

Tačiau atsakovai nesutinka, jog atstumas iki sklypo buvo sumažintas neturint ieÅ¡kovo sutikimo, ir, kad pastato griovimas yra vienintelis bÅ«das paÅ¡alinti galimai įvykdytus PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymo Nr.1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų tvirtinimo“ bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (toliau tekste - STR) nuostatų pažeidimus.

Atsakovai teigė, jog teisės aktai nereikalauja statytojo gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimÄ statant sklypus skiriančias tvoras, jeigu jos nėra specifinio iÅ¡pildymo arba nepatenka į kaimyninio žemės sklypo ribas. Å iuo atveju bÅ«tent tvora yra ant žemės sklypų ribos, o jos iÅ¡pildymas iÅ¡imtinai standartinis, tvora lengvos konstrukcijos, permatoma, segmentinio tipo. Tuo tarpu dėl sutikimo gavimo atsakovai į ieÅ¡kovÄ kreipėsi norėdami statyti Å«kinį pastatÄ . Teisinė sÄ voka, t. y.

„inžinerinis statinys“, sutikime atsirado ne dėl to, kad tokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, bet kad abiejų kaimynų teisinės žinios tuo metu neleido suvokti „inžinerinio statinio“ ir „pastato“ juridinio skirtumo. Atsakovai laikė, jog jie su ieÅ¡kovu 2019 m. gegužės 3 d. susitarė dėl „pastato“ statybos nukrypstant nuo STR nustatytų minimalių užstatymo atstumų, bet ne dėl iÅ¡imtinai „inžinerinio statinio“ statybos. Atsakovų atstovas taip pat nurodė, jog tvora, skirianti ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypÄ yra ant sklypo ribos, o ne arčiau nei 1 metras iki sklypo ribos, taip kaip buvo suformuluota sutikime, todėl Å¡ios faktinės aplinkybės įrodo, jog ieÅ¡kovas davė sutikimÄ dėl Å«kinio pastato statybos.

Teismo posėdžio metu prašė spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo subjektine teise, kadangi ieÅ¡kovas 2019 m. liepos 22 d. jau žinojo faktines aplinkybes dėl Å«kinio pastato statybų, tačiau nieko nedarė, atsakovų neinformavo, į teismÄ kreipėsi po dviejų metų, t. y. tol, kol atsakovai baigė Å«kinio pastato statybas. Atsakovai pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį prašė tenkinti ir pripažinti atsakovams teisę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti Å«kinį pastatÄ , perstatant jį pagal „Pagalbinio Å«kio pastato rekonstravimo schemÄ â€œ.

Atsakovai priėmė sprendimÄ rekonstruoti ne visÄ pastatÄ , perstatant jį iÅ¡ „ūkinio pastato“ į „inžinerinį statinį“ pilna apimtimi, bet rekonstruoti tik tÄ pastato dalį, kuri patenka į ginčo situacijoje teisiniu požiÅ«riu reikÅ¡mingÄ trijų metrų atstumÄ nuo ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos. Taigi, pusė pastato po rekonstrukcijos darbų iÅ¡liks „ūkiniu pastatu“, o kita pastato dalis bus nugriauta.

Taip pat nurodė, jog civilinė teisė nėra formali, bÅ«tina vadovautis protingumo principu ir jeigu galima dalį pastato iÅ¡saugoti, jį rekonstruojant, tai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys neturėtų bÅ«ti tenkinamas. Be kita ko, taip pat nurodė, jog Institucijų atstovai savo iÅ¡vadose pasisakė, kad atsakovų pateikta rekonstravimo schema atitinka teisės aktų reikalavimus, byloje nėra duomenų, jog schema bÅ«tų neteisėta. Atsakovai turi teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius atliekant pastato rekonstrukcijos darbus perstatant pastatÄ pagal schemÄ .

IeÅ¡kiniu praÅ¡omas taikyti jo pažeistų teisių gynimo bÅ«das nėra vienintelis iÅ¡ visų teisėtų ir labiausiai tinkamas ekonominiu bei protingumo požiÅ«riais, kadangi atsakovas gali rekonstruoti ginčo PastatÄ perstatydamas jį pagal SchemÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai į bylÄ neteikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kadangi supranta, jog nagrinėjama situacija susiklostė dėl atsakovų teisinio neiÅ¡prusimo raÅ¡ant sutikimÄ , tačiau pažymėjo, jog teisminis procesas nebuvo vienintelis bÅ«das spręsti šį konfliktÄ .

IeÅ¡kovas galėjo atsakovams pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pretenzijÄ , duoti terminÄ Å«kinį pastatÄ nugriauti, o ne iÅ¡kart kreiptis į teismÄ , todėl nėra teisinga visas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų.

3. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) atstovė R. B. pateikė iÅ¡vadÄ byloje ir nurodė, jog įvertinus visas faktines aplinkybes ir Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų pateiktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad mÅ«rinis Å«kinis pastatas sklype adresu, (duomenys neskelbtini), pastatytas neiÅ¡laikant prieÅ¡gaisrinių atstumų tarp pastatų. Taip pat nurodė, jog pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - GSPR), 93.3 punktÄ prieÅ¡gaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali bÅ«ti neiÅ¡laikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytÄ Å¾emės plotÄ tarp jų, nevirÅ¡ija gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, bet tokiu atveju pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintÄ aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. Dl-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ 7.4.3 punkto reikalavimus, reikalingas kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų raÅ¡ytinis sutikimas sujungti projektuojamÄ pastatÄ ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatÄ (pastatus) į vienÄ gaisrinį skyrių. Å iuo atveju sutikimas nepateiktas. Taip pat iÅ¡vadoje nurodė, jog neiÅ¡laikant prieÅ¡gaisrinio atstumo tarp pastatų galima gaisro plitimÄ riboti prieÅ¡gaisrinėmis sienomis, jas įrengiant rekonstruojamam pastatui.

Reikalavimai prieÅ¡gaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų pastatų nurodyti GSPR 95 punkto 7 lentelėje, rekonstruotas statinys turi atitikti GSPR reikalavimus. Departamentas pateiktoje 2022 m. spalio 19 d. nuomonėje Nr. 9.4-6- nurodė, jog patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje su priedais nurodyti prieÅ¡gaisriniai atstumai tarp pastatų, tarp jų įrengiant prieÅ¡gaisrinę sienÄ , atitinkančiÄ REI 30 arba EI-M 30 atsparumÄ ugniai, prieÅ¡gaisrinės sienos mÅ«ro blokeliai ir dekoratyvinis tinkas iÅ¡ ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktų ir prieÅ¡gaisrinė siena įrengta per visÄ Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), sienos plotÄ , atitiks gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

4. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) atstovas pateikė iÅ¡vadÄ byloje ir nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenis Žemės sklype pastatyti Å¡ie stogÄ turinys statiniai: 203,00 kv. m užstatyto ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) ir 67,00 kv. m užstatyto ploto pagalbinio Å«kio paskirties pastatas – Å«kinis pastatas, kurio (duomenys neskelbtini) (toliau – Å«kinis pastatas).

Taigi, Å¡iuo metu Nekilnojamojo turto registre registruotų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatų bendras užstatytas plotas yra 270 kv. m, registruotų stogÄ turinčių inžinerinių statinių (stoginių ar pavėsinių) nėra, todėl žemės sklypo užstatymo tankis yra 0,3 (270:908) ir nevirÅ¡ija nustatyto Detaliuoju planu. Tačiau pažymėtina, kad Detaliuoju planu nustatytas leidžiamas žemės sklypo užstatymo tankis yra maksimaliai iÅ¡naudotas. Taip pat nurodė, jog Å¡ioje byloje iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad tvora tarp pastatų yra pastatyta ant gelžbetonio pagrindo (pamato), pakelti jos aukščiai, yra pastatyta visiÅ¡kai ant sklypo ribos, todėl tokiai tvorai sutikimas buvo reikalingas.

Taip pat nurodė, jog šiuo atveju statinys, kuris neturi stogo konstrukcijos yra galimas, taip pat galima pastato rekonstrukcija iš didesnio į mažesnį. Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas visiškai. Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

5. VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as įrodo, jog ieÅ¡kovas G. U. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2015 m. rugpjūčio 21 d. ieÅ¡kovui iÅ¡duotas Å iaulių rajono savivaldybės administracijos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame žemės sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ . Namas pradėtas statyti 2015 metais pagal parengtÄ statybos projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo metu gyvenamasis namas yra baigtas statyti, tačiau dar nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 18 d. VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, jog su ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiu minėtu žemės sklypu ribojasi atsakovams R. J. ir A. J. (toliau – atsakovai) priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatyti Å¡ie stogÄ turinys statiniai: 203,00 kv. m užstatyto ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) ir 67,00 kv. m užstatyto ploto pagalbinio Å«kio paskirties pastatas – Å«kinis pastatas, kurio (duomenys neskelbtini) (toliau – Å«kinis pastatas).

Taip pat Å¡iame žemės sklype yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai, t. y. kiemo aikÅ¡telė, biologinis nuotekų valymo įrenginys ir tvoros (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ aptarto iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, jog abiejų tvorų statybos pradžios metai: 2019, statybos pabaigos metai: 2020, 10.2 iÅ¡raÅ¡o punkte nurodyta, jog kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 – 2020 m. birželio 3 d.

6. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys taip pat įrodo, jog ieÅ¡kovas G. U. 2019 m. gegužės 3 d. pasirašė sutikimÄ dėl inžinerinio statinio statybos (toliau – sutikimas). Sutikime nurodyta, jog ieÅ¡kovas sutinka, kad atsakovo A. J. įrengtas inžinerinis statinys bÅ«tų nutolęs nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose, taip pat sutinka, kad inžinerinis statinys bus arčiau nei vienas metras iki ieÅ¡kovo sklypo ribos ir ateityje dėl pastatyto inžinerinio statinio pretenzijų nereikÅ¡. 2019 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos (toliau – Teritorijų planavimo inspekcija) su skundu dėl pastatyto Å«kinio pastato pažeidžiant leistinÄ atstumÄ iki sklypo ribos.

Teritorijų planavimo inspekcija 2019 m. rugpjūčio 5 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog 2019 m. liepos 26 d. atliko patikrinimÄ ir nustatė, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pagalbinio Å«kio pastatas, kurio ilgis apie 9,3 m, plotis apie 7,0 m, o aukÅ¡tis apie 4,5 m. Nustatyta, kad 65,1 m2 užstatymo ploto pastatas, pastatytas sklypo rytinėje pusėje nuo gretimo žemės sklypo, kurio adresas, (duomenys neskelbtini), ribos apie 1,13 m atstumu. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, atsakovams priklausantis Å«kinis pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingų pastatų kategorijai.

Å iame raÅ¡te taip pat konstatuota, jog Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas.“ 3 priede yra nurodyti statybÄ leidžiančių dokumentų privalomumo atvejai, vadovaujantis Å¡io reglamento 1.3. punktu, pastato statybos darbams statybÄ leidžiantis dokumentas ne miesto teritorijoje nėra privalomas, tačiau yra privalomas gretimo žemės sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas, nurodytas reglamento 7 priedo 4 punkte.

Taip pat Teritorijų planavimo inspekcija savo rašte nurodė, kad ieškovo skundo nenagrinės ir, kad ieškovas savo civilines teises įstatymo nustatyta tvarka turi ginti teisme.

7. IÅ¡ 2021 m. gruodžio 6 d. iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - departamentas) iÅ¡vados matyti, jog 2021 m. liepos 16 d. departamento atstovai atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog sklype (duomenys neskelbtini) esantis mÅ«rinis pastatas yra nutolęs nuo gyvenamojo namo, esančiame gretimame sklype (duomenys neskelbtini), 4,72 m atstumu. MÅ«rinis Å«kinis pastatas sklype (duomenys neskelbtini), pastatytas neiÅ¡laikant prieÅ¡gaisrinių atstumų tarp pastatų, minimalus prieÅ¡gaisrinis atstumas Å¡iuo atveju bÅ«tų 8 m.

Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - GSPR), 93.3 punktÄ prieÅ¡gaisriniai atstumai taip pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali bÅ«ti neiÅ¡laikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytÄ Å¾emės plotÄ tarp jų, nevirÅ¡ija gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, bet tokiu atveju pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintÄ aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. Dl-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ 7.4.3 punkto reikalavimus, reikalingas kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų raÅ¡ytinis sutikimas sujungti projektuojamÄ pastatÄ ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatÄ (pastatus) į vienÄ gaisrinį skyrių. Å iuo atveju sutikimas nepateiktas. IÅ¡ 2021 m. liepos 19 d. vyriausiosios specialistės R. B. „Tarnybinio praneÅ¡imo dėl faktinių duomenų patikrinimo (duomenys neskelbtini) “ matyti, jog specialistė pasiÅ«lė informuoti ieÅ¡kovÄ G.

U., kad minimalus priešgaisrinis atstumas nėra išlaikytas, tačiau yra galimybė skaičiuoti gaisrinį skyrių tarp pastatų. Iš 2021 m. liepos 16 d. departamento „Fotolentelės Nr. 1“ matyti, jog sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra aptvertas metaline tvora, kuri yra paaukštinta, sumontuota ant pamato, taip pat nuotraukoje matomas atsakovų sklype pastatytas ūkinis pastatas.

8. IÅ¡ 2022 m. sausio 13 d. departamento raÅ¡to „dėl iÅ¡vados pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-153-641/2022“ Nr. 9.4-6-58 TM matyti, jog pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - GSPR), 94 punkte nustatyta, kad jei prieÅ¡gaisrinis atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamÄ , gaisro plitimas yra ribojamas prieÅ¡gaisrinėmis užtvaromis, kurios atskiria gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrina, kad kilus gaisrui vienoje prieÅ¡gaisrinės užtvaros pusėje, jis neiÅ¡plistų į už jos esantį gretimÄ pastatÄ .

Taigi, neiÅ¡laikant prieÅ¡gaisrinio atstumo tarp pastatų galima gaisro plitimÄ riboti prieÅ¡gaisrinėmis sienomis, jas įrengiant rekonstruojamam pastatui. Reikalavimai prieÅ¡gaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų pastatų nurodyti GSPR 95 punkto 7 lentelėje.

9. Bylos raÅ¡ytiniai duomenys taip pat įrodo, jog atsakovai pateikė Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo „Pagalbinio Å«kio pastato rekonstravimo schemÄ â€œ (toliau - schema). Pažymėtina, jog atsakovai Å¡iÄ schemÄ bylos nagrinėjimo metu tikslino tris kartus, todėl teismas vertina ir pasisako tik dėl paskutinės, t. .y kartu su 2022 m. rugsėjo 28 d. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, pateiktos schemos. IÅ¡ jos matyti, jog atsakovai siekia rekonstruoti Å«kinį pastatÄ pagal pateiktÄ schemÄ .

Kaip matyti iÅ¡ schemos, ji parengta bendrovės MB „Statybinis aukÅ¡tis“, pagal nurodytÄ schemÄ pusė Å«kinio pastato po rekonstrukcijos darbų iÅ¡liks „ūkiniu pastatu“, o kita pastato dalis bus nugriauta, po atliktų rekonstrukcijos darbų Å«kinis pastatas bus nutolęs nuo sklypo ribos apytiksliai 4,37 – 4,38 m. atstumu, taip pat minimalių prieÅ¡gaisrinių atstumų pažeidimÄ ketinama iÅ¡spręsti įrengiant ugniasienę, kurios atsparumas ugniai yra REI 30. IÅ¡ 2022 m. spalio 19 d. departamento raÅ¡to „dėl nuomonės pateikimo“ Nr. 9.4-6-890/2022 matyti, jog iÅ¡vadÄ teikianti institucija įvertino atsakovų 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktÄ schemÄ ir nurodė, jog patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje su priedais nurodyti prieÅ¡gaisriniai atstumai tarp pastatų, tarp jų įrengiant prieÅ¡gaisrinę sienÄ , atitinkančiÄ REI 30 arba EI-M 30 atsparumÄ ugniai, prieÅ¡gaisrinės sienos mÅ«ro blokeliai ir dekoratyvinis tinkas iÅ¡ ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktų ir prieÅ¡gaisrinė siena įrengta per visÄ Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), sienos plotÄ , atitiks gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

Byloje atsakovai taip pat pateikė Å«kinio pastato dalies griovimo darbų lokalinę sÄ matÄ , sudarytÄ pagal 2020 m. spalio mėnesio kainas, iÅ¡ kurios matyti, jog Å«kinio pastato griovimo darbų kaina sudaro 17405,64 Eur sumÄ . Dėl statybos teisėtumo 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, atsakovams pastačius Å«kinį pastatÄ galimai be ieÅ¡kovo sutikimo, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos bei nesilaikant gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų.

IeÅ¡kovas, remdamasis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡o pripažinti atsakovų sklype esantį Å«kinį pastatÄ pastatytÄ neteisėtai – pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų, statant statinius kaimyniniame sklype, ir nesant sutikimo taip daryti bei praÅ¡o įpareigoti atsakovus šį Å«kinį pastatÄ nugriauti. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog Å«kinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nutolęs nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo 1 m 13 cm atstumu ir nuo ieÅ¡kovo gyvenamojo namo 4 m 72 cm atstumu.

Atsakovai taip pat neginčija ieÅ¡kovo įrodinėjamo teisinio vertinimo, jog jų pastatytas Å«kinis pastatas ginčo atveju negali bÅ«ti vadinamas „inžineriniu statiniu“, bet yra „pastatas“. Tačiau atsakovai mano, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi jau 2019 m. liepos 22 d. aiÅ¡kiai suvokė, jog ginčo statyba galimai yra neteisėta, tačiau statybai leido vykti toliau ir į teismÄ kreipėsi tik 2021 metais, t. y. po dviejų metų.

11. Teismas su atsakovų argumentais dėl galimo ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo nesutinka. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys, įrodantys, jog 2019 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) su skundu dėl pastatyto Å«kinio pastato pažeidžiant leistinÄ atstumÄ iki sklypo ribos. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 5 d. raÅ¡te Nr. PL/2-725-(16.30) „Dėl pastato statybos (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ieÅ¡kovo skundo nenagrinės ir, kad ieÅ¡kovas savo civilines teises įstatymo nustatyta tvarka turi ginti teisme.

Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turėjo deÅ¡imties metų terminÄ , per kurį galėjo apginti savo galimai pažeistas teises teisme, kadangi CK 1.125 straipsnis, reglamentuojantis ieÅ¡kinio senaties terminus, nenumato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų Å¡ios rÅ«Å¡ies reikalavimams, todėl ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ 2021 metais, t. y. po dviejų metų, nelaikytinas piktnaudžiavimu. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju – teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę.

Ä®pareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Ar asmuo laikosi Å¡ių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018).

Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai ir sÄ moningai nepaisė atidumo ar rÅ«pestingumo reikalavimų, buvo nesÄ Å¾iningas, todėl jo kreipimasis į teismÄ po keletos metų, turint teisę savo galimai pažeistas teises teisme ginti net deÅ¡imt metų nuo sužinojimo momento (2019 m. rugpjūčio 5 d. gautas Inspekcijos atsakymas) nelaikytinas piktnaudžiavimu (CK 1. 137 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12. Vertinant, ar atsakovų Å«kinio pastato statyba buvo teisėta, pirmiausia teismas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju taikytini teisės aktų reikalavimai statybai, galioję Å«kinio pastato statybos metu, Å¡iuo konkrečiu atveju 2019 metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Be kita ko, sprendžiant klausimÄ , ar atsakovai pastatė ginčijamÄ Å«kinį pastatÄ galimai neteisėtai, svarbu nustatyti, ar jie, statydami šį statinį, laikėsi teisės aktų reikalavimų tokio statinio statybai. Taigi, Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovams teko pareiga įrodyti pastatyto ginčo Å«kinio pastato teisėtumÄ , t. y. kad jis buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybÄ leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., toliau – Statybos įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Tai reiÅ¡kia, kad statybos procedÅ«ros turi bÅ«ti organizuojamos taip, kad nebÅ«tų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedÅ«rų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas / gavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavaliÅ¡ka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ kai statinio statybai nereikia statybÄ leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios bÅ«tina gauti žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

14. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas G. U. 2019 m. gegužės 3 d. pasirašė sutikimÄ dėl inžinerinio statinio statybos (toliau - sutikimas). Sutikime, kaip jau minėta, nurodyta, jog ieÅ¡kovas sutinka, kad atsakovo A. J. įrengtas inžinerinis statinys bÅ«tų nutolęs nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose, taip pat sutinka, kad inžinerinis statinys bus arčiau nei vienas metras iki ieÅ¡kovo sklypo ribos ir ateityje dėl pastatyto inžinerinio statinio pretenzijų nereikÅ¡.

Atsakovai teigia, jog Å¡is sutikimas buvo duotas Å«kinio pastato statybai, kadangi sutikime kalbama apie „arčiau nei 1 metrÄ iki ieÅ¡kovo sklypo ribos“. Be to, tvora tuo metu, kai sutikimas buvo duotas, jau stovėjo ant žemės sklypų ribos, o atsakovai tik per nežinojimÄ ir aplaidumÄ sutikimÄ Ä¯vardino „Dėl inžinerinio statinio statybos“. IeÅ¡kovas teigia, jog 2019 m. gegužės 3 d. sutikimas buvo duotas statyti tvorai su atramine sienele, o ne Å«kiniam pastatui. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Å«kinio pastato statybai statybos leidimas nebuvo reikalingas.

15. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis numato, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos. Taigi, Å¡iuo atveju akivaizdu, ir atsakovai to neginčija, jog jų pastatytas Å«kinis pastatas nėra inžinerinis statinys, kaip tai nurodyta 2019 m. gegužės 3 d. ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytame sutikime.

Byloje taip pat nėra ginčo, jog sutikimas buvo paruoÅ¡tas atsakovo A. J., o ieÅ¡kovas jį tik pasirašė. Atsakovai nurodo, jog jie surašė bÅ«tent tokį sutikimÄ , t. y. Å«kinį pastatÄ pavadino inžineriniu, dėl aplaidumo, neiÅ¡prusimo ir nežinojimo. Å iuos atsakovų argumentus teismas vertina kritiÅ¡kai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas A. J. 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje nurodė, jog statybos srityje dirba daug metų, kvartale, kuriame jie gyvena, jis statė kitus pastatus, pagal iÅ¡silavinimÄ yra mÅ«rininkas (2022 m. balandžio 6 d. garso įraÅ¡as: nuo 38 min. 10 sek. iki 46 min. 34 sek.).

Atsakovė R. J. 2022 m. balandžio 6 d. posėdyje paaiÅ¡kino, jog ji yra daugiabučius namus administruojančios bendrovės vadovė, viena vertus teigė, jog su ieÅ¡kovu (kaimynu) nekalbėjo, jog visus reikalus tvarkė vyras, tačiau tuo pačiu nurodė, jog Å¡iame procese „mes su vyru apsikalbėjom“ (2022 m. balandžio 6 d. garso įraÅ¡as: nuo 35 min. 38 sek. iki 38 min. 06 sek.). Å ių atsakovų teismui duotų paaiÅ¡kinimų kontekste, pažymėtina, jog atsakovai negali bÅ«ti laikomi turintys specialių žinių, kaip teigia ieÅ¡kovo atstovas, bÅ«tent Statybos įstatyme naudotinų sÄ vokų kontekste, tačiau jie laikytini pakankamai iÅ¡prusę, turintys patirtį asmenys, kurie turėjo galimybę suvokti, kad nežinant, kaip ir / ar neturint gebėjimų tinkamai suraÅ¡yti tokio sutikimo, turint abejonių dėl jo turinio, bÅ«tų galima kreiptis į tokių žinių turinčius asmenis.

16. Akcentuotina, jog CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Å i įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerÅ«pestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.137 straipsnis).

Kilus neaiÅ¡kumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Nežinojimas, pakankamo iÅ¡silavinimo neturėjimas negali bÅ«ti vertinamas kaip svarbi ir objektyvi aplinkybė, pateisinanti galimai neteisėtÄ statybÄ , nes tai prieÅ¡tarautų CK 1.6 straipsnio paskirčiai ir tikslui. Taip vertinant tektų pripažinti, kad kiekvienas asmuo, neturintis teisinio iÅ¡silavinimo, žinių ar patirties, įstatymo reikalavimų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali pateisinti vien tik Å¡iais argumentais.

Todėl teismas sprendžia, jog atsakovai, bÅ«dami atidÅ«s ir rÅ«pestingi, savo sričių profesionalai, Å¡iuo atveju turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigÄ pasidomėti statybÄ leidžiančiais dokumentais ir jų turiniu prieÅ¡ statydami ginčo Å«kinį pastatÄ .

17. Be to, atsakovų argumentus, jog sutikimas negalėjo bÅ«ti duotas tvoros statybai, kadangi ji jau stovėjo ir / ar pastatytai tvorai sutikimas apskritai nebuvo reikalingas, paneigia byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys, taip pat iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo V. K. 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai. Kaip jau minėta, byloje pateiktos nuotraukos įrodo, jog tvora yra pakelta, ji stovi ant paaukÅ¡tinimo.

Institucijos atstovas V. K. nurodė, jog Å¡i tvora yra pastatyta ant gelžbetoninio pagrindo (pamato), taigi yra „sukelti Å¡ios tvoros aukščiai, ji yra pastatyta lygiai ant žemės sklypų ribos, nėra iÅ¡laikyta jokio atstumo, todėl tokiai tvorai yra reikalingas kaimyno (ieÅ¡kovo) sutikimas“ (2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 17 min. 43 sek. iki 25 min. 32 sek.). Å iame kontekste taip pat svarbu įvertinti byloje pateiktus ir aukščiau aptartus VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau - registras) iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog tvorų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios metai: 2019, statybos pabaigos metai: 2020, 10.2 iÅ¡raÅ¡o punkte nurodyta, jog kitų statinių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 – 2020 m. birželio 3 d.

Tuo tarpu byloje nepateikta jokių duomenų, jog 2019 m. gegužės 3 d. (sutikimo pasiraÅ¡ymo dienÄ ), tvora jau stovėjo, kaip teigia atsakovai. PrieÅ¡ingai, nenuginčyti registro raÅ¡ytiniai duomenys įrodo, jog tvora pradėta statyti 2019 metais, pabaigta – 2020 metais.

18. Kartu, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovų argumentai, kad aplinkybę, jog sutikimas buvo duotas Å«kinio pastato statybai, įrodo sutikimo frazė „inžinerinis statinys bus arčiau nei vienas metras iki ieÅ¡kovo sklypo ribos“, kadangi tvora, skirianti ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypÄ yra ant sklypo ribos, vertinami kritiÅ¡kai. Tam, kad tarp žemės sklypų jie bÅ«tų galėję teisėtai pastatyti tvorÄ ant pakelto pamato, jiems buvo reikalinga, kad ieÅ¡kovas sutiktų, jog tvora bÅ«tų nutolusi nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017) 7 priede įtvirtinti privalomi atvejai, kada yra bÅ«tinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinis sutikimas SistemiÅ¡kai įvertinus Å¡io priedo 1, 2 ir 3 punktus matyti, jog tiek statant užtvarÄ , tiek atraminę sienelę, tiek stogo neturintį inžinerinį statinį sutikimas yra privalomas: statant juos ant sklypo ribos (konstrukcijoms peržengiant sklypo ribÄ ), prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), tiek arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos (1 - 3 punktai).

Byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovas be 2019 m. gegužės 3 d. sutikimo, bÅ«tų pasirašęs kitÄ ir / ar dar vienÄ sutikimÄ inžineriniam statiniui ar atraminei sienelei ant sklypo ribos, taip pat nėra duomenų, jog atsakovai dar prieÅ¡ gaunant ieÅ¡kovo sutikimÄ tvorÄ buvo suplanavę statyti bÅ«tent ant sklypo ribos ir supratę, kad frazė „arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos“ neapima frazės ir „ant sklypo ribos“. Teismo vertinimu, tokia atsakovų sutikimo traktuotė neįrodo, jog 2019 m. gegužės 3 d. sutikimas buvo duotas Å«kinio pastato, o ne tvoros statybai, todėl Å¡ie argumentai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12, 178, 183 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Todėl iÅ¡analizavęs tiek byloje pateiktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžiuose, institucijos atstovo V. K. duotus paaiÅ¡kinimus, teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, jog labiau tikėtina, kad 2019 m. gegužės 3 d. ieÅ¡kovas pasirašė sutikimÄ tvoros, o ne Å«kinio pastato statybai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovų Å«kinis pastatas yra pastatytas be ieÅ¡kovo sutikimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

20. Kaip jau aptarta aukščiau, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. raÅ¡te Nr. PL/2-725-(16.30) „Dėl pastato statybos (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas.“ nagrinėjamu atveju yra privalomas gretimo žemės sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas, nurodytas reglamento 7 priedo 4 punkte.

Taigi, Å¡iuo atveju teismui konstatavus, jog Å«kinis pastatas yra pastatytas be ieÅ¡kovo sutikimo, teismas neturi pagrindo kvestionuoti aukščiau aptartame Inspekcijos raÅ¡te nurodytų iÅ¡vadų. Be to, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas numato raÅ¡ytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų privalomumÄ , kai yra statomi pastatai arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, todėl sutiktina, jog STR 1.05.01:2017 7 priede įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad Å¡ie atstumai bÅ«tų mažesni.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl statybÄ reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios normos yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus, o statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybė, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Taigi, tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

22. Taigi, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas, nesant kaimyninio sklypo savininko sutikimo, kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko (ieÅ¡kovo) teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju ginčo Å«kinio pastato statyba pripažintina neteisėta ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys reikalavimų dalyje - pripažinti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato statybÄ neteisėta; panaikinti 2020 m. birželio 3 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigtumÄ Nr. 1; panaikinti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre – tenkinamas visiÅ¡kai (CPK 12, 178, 183 straipsniai). Dėl neteisėtos statybos padarinių.

23. Teismui konstatavus, kad Å«kinis pastatas pastatytas neteisėtai, turi bÅ«ti sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimÄ , t. y. Å«kinį pastatÄ nugriauti, tuo tarpu atsakovai pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jiems teisę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti Å«kinį pastatÄ perstatant jį pagal „Pagalbinio Å«kio pastato rekonstravimo į pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ ir inžinerinį statinį (stoginę) schemÄ â€œ.

24. SavavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės, kurių taikymas reiÅ¡kia savininko nuosavybės teisės ribojimÄ , yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad Å¡ios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais bÅ«dais paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis).

Tokia pozicija iÅ¡dėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraÅ¡tutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciÅ¡kai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). SavavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sÄ lygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu.

Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektÄ â€“ yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iÅ¡ esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sÄ lygos taikyti Å¡iÄ priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog atsakovų priešieškinis turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi atsakovai galėjo savo nuožiūra, bet kada atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus, tam teismo leidimas nereikalingas. Kartu, teikdamas atsikirtimus į priešieškinį, ieškovas ginasi argumentu, jog atsakovų pateikta schema yra neinformatyvi, nėra aišku, kokio aukščio ir pločio bus pastatyta ugniasienė.

26. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje institucijų, teikiančių iÅ¡vadas atstovai, įvertinę 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktÄ schemÄ , nenurodė, jog pateikta schema yra neinformatyvi ar juo labiau neteisėta, ar kad Å«kinio pastato rekonstrukcija pagal Å¡iÄ schemÄ neatitiktų teisės aktų reikalavimų. PrieÅ¡ingai, institucijos atstovas, vyriausiasis specialistas V. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo atveju Å«kinio pastato rekonstrukcija iÅ¡ didesnio į mažesnį pagal pateiktus duomenis yra galima, tai bÅ«tų visai kitas statinys ir jam kaimyninio sklypo savininko (ieÅ¡kovo) sutikimas nėra reikalingas (2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 19 min. 00 sek. iki 22 min. 41 sek.). 2022 m. spalio 25 d. pateiktoje raÅ¡ytinėje iÅ¡vadoje teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas V.

K. taip pat nenurodė, jog ginčo Å«kinio pastato rekonstrukcija pagal atsakovų pateiktÄ schemÄ bÅ«tų neteisėta ar / ir negalima. Kitos iÅ¡vada teikiančios institucijos – Departamento atstovė R. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog nesant sutikimo, Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų galima pastatyti prieÅ¡gaisrinę ugniasienę (2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 58 min. 1 sek. iki 1 val. 2 min.). Be to, 2022 m. spalio 19 d. iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – departamento raÅ¡tas „dėl nuomonės pateikimo“ Nr. 9.4-6-890/2022 įrodo, jog Departamentas įvertino atsakovų 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktÄ schemÄ prieÅ¡gaisrinių reikalavimų atitikimo kontekste, ir nurodė, kad patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje su priedais nurodyti prieÅ¡gaisriniai atstumai tarp pastatų, tarp jų įrengiant prieÅ¡gaisrinę sienÄ , atitinkančiÄ REI 30 arba EI-M 30 atsparumÄ ugniai, prieÅ¡gaisrinės sienos mÅ«ro blokeliai ir dekoratyvinis tinkas iÅ¡ ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktų ir prieÅ¡gaisrinė siena įrengta per visÄ Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), sienos plotÄ , atitiks gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

27. Įvertinęs tai, kas aptarta aukščiau, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo atstovo tik paskutinį teismo posėdį 2022 m. gruodžio 6 d. naujai suformuluoti argumentai, jog priešieškinis negali būti patenkintas, kadangi nėra žinomas ugniasienės aukštis ir plotis, jis nenurodytas schemoje, vertintini kaip nepagrįsti. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

AnalogiÅ¡ka įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Taigi Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovas (atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) privalėjo įrodyti savo nesutikimo su atsakovų (ieÅ¡kovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) pateikta schema pagrindus. Akcentuotina, jog paskutinę Å«kinio pastato rekonstrukcijos schemÄ atsakovai pateikė 2022 m rugsėjo 28 d., Å¡iÄ schemÄ Ä¯vertino institucijų atstovai, kaip jau minėta, nurodė, jog prieÅ¡gaisrinė siena įrengta per visÄ Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), sienos plotÄ , atitiks gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, tuo tarpu jau kartu su pirminiu ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu pateiktame Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. raÅ¡te Nr. PL/2-725-(16.30) „Dėl pastato statybos (duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pagalbinio Å«kio pastatas, kurio ilgis apie 9,3 m, plotis apie 7,0 m, o aukÅ¡tis apie 4,5 m.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog iÅ¡ aukščiau aptartų ir byloje esančių duomenų galima nustatyti prieÅ¡gaisrinės sienos matmenis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kartu, akcentuotina, jog ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio susipažinti su pateikta schema, jÄ Ä¯vertinti bei pagal Å«kinio pastato matmenis, kurie ieÅ¡kovui žinomi jau nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio, įvertinti schemoje nurodytus prieÅ¡gaisrinės sienos duomenis bei pateikti juos teismui.

Nesutinkant su jais, ieÅ¡kovas (atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) turėjo teisę pateikti įrodymus, jog atsakovų Å«kinis pastatas pagal jų pateiktÄ schemÄ , kuriai pritaria institucijų atstovai, negali bÅ«ti rekonstruotas, jog tokia rekonstrukcija pažeistų teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Todėl teismo vertinimu, deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovo atstovo argumentai dėl byloje pateiktos schemos ne informatyvumo, atmestini, ir atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog atsakovų pateikta schema yra atitinkanti teisės aktų reikalavimus ir Å«kinio pastato rekonstrukcija pagal tokiÄ schemÄ yra galima, patikslinant schemos parengimo datÄ , jÄ siejant su patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio teismui pateikimo data – 2022 m. rugsėjo 28 d. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

28. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektÄ ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Taigi, matyti, kad teisės aktais yra numatyta galimybė savavaliÅ¡kus statybos padarinius Å¡alinti ne tik nugriaunant statinius, bet ir juos rekonstruojant, todėl Å¡iame kontekste akcentuotina, jog ieÅ¡kovo argumentas, kad teismas negali leisti tokiu bÅ«du paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, kadangi tÄ atsakovai galėjo padaryti ir be teismo leidimo, atmestini, įvertinus tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatas, tiek tai, jog atsakovams nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma iÅ¡ anksto, ar ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje bus patenkintas.

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti taikomi laikantis ginčo Å¡alių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kuriÄ iÅ¡ įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Å iuo atveju atsakovai siekia neteisėtos statybos padarinius paÅ¡alinti bÅ«tent atliekant Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ , teismo vertinimu Å¡ioje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad tokia rekonstrukcija bÅ«tų neleidžiama ar prieÅ¡taraujanti teisės aktų reikalavimams. PrieÅ¡ingai, įrodymų visetas byloje pagrindžia, jog atlikus rekonstrukcijÄ pagal pateiktÄ schemÄ atsakovai turėtų galimybę eksploatuoti dalį dabar pastatyto Å«kinio pastato, toks neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das atitiktų proporcingumo reikalavimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju savavaliÅ¡kai pastatyto ginčo Å«kinio pastato įteisinimo klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas jį rekonstruojant pagal atsakovų 2022 m. rugsėjo 28 d. kartu su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktÄ schemÄ , tuo tarpu Å«kinio pastato nugriovimas bÅ«tų neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams ir Å¡alių interesų pusiausvyrai užtikrinti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) – atmeta, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkina visiÅ¡kai, pripažįstant atsakovams teisę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti Å«kinį pastatÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), perstatant jį pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktÄ â€žPagalbinio Å«kio pastato rekonstravimo schemÄ â€œ (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kiti procesiniai klausimai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

31. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kadangi konstatavus neteisėtÄ statybÄ , yra atsakovų kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo ar kitaip tariant, nėra ieÅ¡kovo kaltės, jog jis savo pažeistas teises turėjo ginti teisme. Atsakovų atstovas tuo tarpu nurodo, jog atsakovai praÅ¡ymo dėl savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė, kadangi nesijaučia teisÅ«s. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieÅ¡kovų atstovo pozicija sutinka, tačiau mano, jog teisminis procesas nebuvo vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti situacijÄ , kadangi ieÅ¡kovas galėjo pirmiausia pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pretenzijÄ atsakovams, duoti terminÄ nugriauti Å«kinį pastatÄ , todėl nėra teisinga visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų.

32. Bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje patyrė 75,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų (2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo dokumentas) ir 2000,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai, kurias sudaro 150,00 Eur už susipažinimÄ su bylos medžiaga, 50,00 Eur už praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo, 800,00 Eur už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , 1000,00 Eur už atstovavimÄ teisme (2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. gruodžio 6 d. praÅ¡ymai, sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo pavedimų kopijos).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę. PraÅ¡omas priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (CPK 88, 98 straipsniai).

Atsakovai patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti visas atsakovų turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas, tačiau įrodymų dėl atstovavimo iÅ¡laidų teismui nepateikė, todėl iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje sudaro 85,00 Eur žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ .

33. CPK 93 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimus. Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad Å¡alis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomÄ ja mediacija arba praÅ¡ymÄ perduoti ginÄÄ spręsti mediacijos bÅ«du pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningai, arba nesÄ Å¾iningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiÅ¡kė nesÄ Å¾iningus praÅ¡ymus, taip pat gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

34. Visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltė dėl proceso Å¡iuo atveju tenka atsakovams, kurie nebuvo pakankamai apdairÅ«s ir atsakingi rengdami 2019 m. gegužės 3 d. sutikimÄ . Tuo atveju, jeigu atsakovai sutikime bÅ«tų įrašę ne inžinerinio statinio sÄ vokÄ , o Å«kinio pastato ar pastato sÄ vokÄ , ieÅ¡kovui nebÅ«tų tekę dėl savo pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismÄ . Atsakovų atstovas baigiamosiose kalbose ir pats paaiÅ¡kino, jog atsakovai nesijaučia teisÅ«s, o bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog sutikime įrašė pavadinimÄ â€žinžinerinis statinys“ dėl aplaidumo, taigi, teismo nuomone, iÅ¡ esmės byloje atsakovai pripažino, kad ginčas kilo dėl jų neapdairaus veikimo.

Be to, papildomai akcentuotina, jog teismui pripažinus Å«kinio pastato statybÄ neteisėta, nagrinėjamu atveju taikytinas neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das yra tik pasekmė, iÅ¡ esmės bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ Å¡iuo atveju lemia ieÅ¡kinio tenkinimas dalyje dėl neteisėtos statybos. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju kaltė (atsakomybė) dėl proceso kyla atsakovams, ir sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 2 dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančios nuostatų ir visas ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų, o atsakovams jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

35. Taigi, kaip jau minėta, iÅ¡ viso ieÅ¡kovo byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 2075,00 Eur, o atsakovų 85,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau (34 sprendimo dalis), ieÅ¡kovui priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos 2075,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų, po 1037,50 Eur sumÄ (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis).

36. Teismas byloje patyrė 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei, kurių į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ (5,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltė dėl proceso tenka atsakovams (34 sprendimo dalis), iÅ¡ atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, po 8,96 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti atsakovams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybÄ neteisėta. Panaikinti 2020 m. birželio 3 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigtumÄ Nr.

1. Panaikinti atsakovams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti atsakovams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), teisę per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), perstatant jį pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktÄ â€žPagalbinio Å«kio pastato rekonstravimo schemÄ â€œ.

Priteisti ieÅ¡kovui G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2075,00 Eur (dviejų tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, lygiomis dalimis po 1037,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt septynis eurus 50 centų) iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Atsakovams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepriteisti.

Priteisti iÅ¡ atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 centų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei, lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 8,96 Eur (aÅ¡tuonių eurų 96 centų) sumÄ . Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Teisėja Rasa Milvydaitė