2017-01-26 Nr. AB-1980-3-63-3-00285-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-173-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00285-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos 22.2; 22.3;

57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS

VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus

Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio

teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal

pareiškėjos R. B. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir neišmokėtos darbo

užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. B. su

2015 m. kovo 25 d. prašymu, įvardytu skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas

ir patikslintas prašymas kartu vadinami prašymu), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

2015 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės

klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei

priteisti pareiškėjai nuo Įsakymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo

kiekvieną mėnesį po 123,32 Eur negautos pareiginės algos dalies.

Pareiškėja paaiškino, kad yra Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus Viešųjų

ryšių poskyrio (toliau – ir Poskyris) vedėja. Jai Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. P1-671 buvo

suteikta trečia kvalifikacinė klasė. 2015 m. vasario 27 d. vykusio kasmetinio

tarnybinės veiklos vertinimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD1-2471 sudaryta tarnautojų

veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) pritarė R.

B. tiesioginės vadovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

Informavimo ir e.paslaugų skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjos V. V.-P. surašytai 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos

vertinimo išvadai, kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta

patenkinamai ir pasiūlyta panaikinti jos turimą trečią kvalifikacinę klasę bei R. B. tobulinti kvalifikaciją. Remiantis šia tarnybinės

veiklos vertinimo išvada, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

direktorės 2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. P1-282 pareiškėjos turėta trečia

kvalifikacinė klasė buvo panaikinta.

R. B. teigė, kad jos tarnybinė veikla buvo vertinama ne dėl nesugebėjimo

atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet dėl asmeninių neigiamų

santykių su Skyriaus vedėja V. V.-P.. Nuo pat pareiškėjos

darbo pradžios V. V.-P. stengėsi, kad ji negalėtų eiti

savo pareigų. Šie veiksmai pasireiškė patikrinimo dėl galimo tarnybinio

nusižengimo iniciavimu 2014 m. liepos 30 d. 2015 m. sausio 7 d. Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu

Nr. AD1-2373 sudaryta komisija surašė išvadą, kad R. B. tarnybinio

nusižengimo nepadarė. Vėliau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėjos veiksmai tendencingai buvo nukreipti

į siekį pareiškėjos vykdomas funkcijas vertinti neigiamai, tačiau konkretūs

trūkumai nebuvo nurodomi ir apie galimus pažeidimus V. V.-P.

nieko neinformavo.

R. B. pažymėjo, kad atliekant jos tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo

laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.

909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir

valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo

taisyklės) 10 punkto reikalavimų, kadangi Skyriaus vedėja vertino užduotis,

kurios nebuvo suformuluotos 2014 m. valstybės tarnautojos vertinimo išvadoje.

Pareiškėja nurodė, kad atsakomybė už bendro pobūdžio darbą yra viso Skyriaus

bendras vertinimo kriterijus, tačiau V. V.-P. per

kasmetinį valstybės tarnautojų vertinimą buvo įvertinta labai gerai ir jai buvo

suteikta trečia kvalifikacinė klasė, nors ji yra atsakinga už Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus veiklą, į kurią

įeina ir Informavimo ir e.paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio veikla.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Komisijos

pirmininkė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė J. S. nebuvo objektyvi ir turėjo nusišalinti, nes ji 2014 m.

rugpjūčio 14 d. pavedė atlikti galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą,

kuris nepasitvirtino. Mano, jog nenusišalindama nuo Komisijos darbo, Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijos direktorė galėjo daryti įtaką Komisijos

narių nuomonei, nes yra tiesioginė visų jų vadovė.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės

tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, valstybės tarnautojui mokami

priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Priedas už trečią

kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos (Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), todėl panaikinus R. B. turėtą trečią kvalifikacinę klasę, jos mėnesinis darbo

užmokestis nuo 2015 m. kovo 9 d. sumažėjo 15 procentų,

t. y. 123,32 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismui pripažinus, kad pareiškėjos

tarnybinės veiklos vertinimas buvo neteisėtas, turėtų būti sprendžiamas

klausimas dėl negautos darbo užmokesčio dalies jai priteisimo.

Teismo posėdyje pareiškėja R. B. ir jos atstovas palaikė prašymą.

Atsakovas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė R. B. prašymą

atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas

pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio

4 dalyje įtvirtinta, jog valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama

kiekvienais metais, o šio straipsnio 5 dalis nustato, kad karjeros valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Atsižvelgiant į

šias nuostatas, pareiškėjos 2014 metų tarnybinės veiklos vertinimas nėra ir

negali būti laikomas asmeninių santykių vertinimu. Be to, pati R.

B. patikslintame prašyme kaip asmeninius santykius įvardijo tarnybinių

užduočių, pavestų jai atlikti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 30 d.

vertinimą, o tai neabejotinai nėra asmeniniai santykiai. Užduočių vykdymo

kontrolė yra viena iš skyriaus vedėjo funkcijų, todėl ji negali būti

traktuojama kaip asmeninių santykių aiškinimasis.

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, R.

B. tiesioginė vadovė 2015 m. sausio 19 d. surašė tarnybinės veiklos

vertinimo išvadą Nr. P27-266, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą,

atsižvelgdama į visus karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos

vertinimo kriterijus, įvertino patenkinamai. R. B. pasiekti

rezultatai vykdant užduotis buvo įvertinti dviem balais, nes buvo įvykdytos tik

kai kurios užduotys pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pareiškėjos gebėjimai

atlikti jos pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P1-328 (toliau

– Pareigybės aprašymas) nustatytas funkcijas buvo įvertinti dviem balais,

pažymint, kad ji skiria nepakankamą dėmesį pareigoms atlikti, dažnai pavestas

užduotis paskiria atlikti pavaldiems darbuotojams, surenka informaciją, tačiau

jos neapibendrina, neanalizuoja, neteikia išvadų, neanalizuoja padalinio veiklos,

todėl nėra tinkamai planuojami rezultatai, nekokybiškai atliekamas užduotis

lemia ir silpni pareiškėjos kompiuterinio raštingumo įgūdžiai. R.

B. kvalifikacija taip pat buvo įvertinta dviem balais, vertinimą pagrindžiant

tuo, kad jai rekomenduotina gilinti vadovavimo įgūdžius ir vadybos žinias

sprendimų priėmimo, planavimo procesų, žmogiškų išteklių valdymo bei procesų

kontrolės srityse; tobulinti lyderystės įgūdžius, finansų valdymo, viešojo

administravimo teisinio reguliavimo žinias, kelti kompiuterinio raštingumo

lygį, ypač dirbant MS Exel skaičiuokle. Atsižvelgiant į patenkinamą tiesioginės

vadovės vertinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, R. B. tarnybinę veiklą

turėjo įvertinti Komisija, kuri

2015 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. P11-111 pareiškėjos tarnybinę veiklą

įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti jos turimą trečią kvalifikacinę

klasę bei tobulinti kvalifikaciją. Tokį sprendimą, susipažinusi su R. B. tiesioginės vadovės išvada, išklausiusi pareiškėją ir

uždavusi jai klausimus, Komisija priėmė balsų dauguma.

Pažymi,

kad teigdama, jog jos nurodytas užduotis Skyriaus vedėja vertino abstrakčiai ir

neaiškiai, pareiškėja nenurodo teismui visos užduoties ir jos vertinimo, o

argumentus dėl užduočių neaiškumo pateikia atskirai nuo jų konteksto. Nurodo,

kad 2014 m. sausio 8 d. užduotimi

Nr. VS-164 R. B. buvo pavesta iki 2014 m. sausio 24 d.

pateikti informaciją apie Klaipėdos miesto savivaldybės padalinių suvenyrų

poreikį 2014 m., parengti suvenyrų teikimo tvarką bei tvarkyti suvenyrų

apskaitą. Ši užduotis buvo suformuluota ir pareiškėjos 2014 m. sausio 16 d.

tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-205. Dėl netinkamo šios užduoties

atlikimo Skyriaus vedėja su 2014 m. liepos 30 d. raštu Nr. VS-4107 kreipėsi į Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijos direktorę, nurodydama, kad 2013 m. gegužės

24 d. sutarties dėl reprezentacinių suvenyrų–dovanų su UAB „Rūta“ pasibaigė

2014 m. gegužės 23 d., tačiau ir toliau buvo vykdomi užsakymai, nors nebuvo

teisinio pagrindo apmokėti pateiktas sąskaitas; taip pat nebuvo parengtas

suvenyrų teikimo tvarkos aprašas ir ši užduotis suformuluota 2015 m. Užduotimi Nr.

VS-1805 poskyrių vedėjai, taip pat ir pareiškėja, buvo įpareigoti pateikti

informaciją apie I ketvirčio poskyrių veiklos rezultatus, nurodant konkrečius

veiklos aspektus, t. y. ataskaitą apie visus nurodytu laikotarpiu Poskyryje

atliktus darbus, išrašytas sąskaitas, jų tikslingumą, efektyvumą ir kitus

reikšmingus dalykus. Šios užduoties vertinimo grafoje pažymėta, kad informacija

pateikta, tačiau Poskyryje išrašytos sąskaitos nebuvo įvertintos tikslingumo ir

efektyvumo požiūriu, o tokia ataskaita negali būti laikoma tinkama. 2014 m.

sausio 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-205 viena iš

einamųjų metų užduočių pareiškėjai buvo tobulinti Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti

teigiamą įvaizdį, o šios užduoties vertinimo rodiklis – 2014 m. I ketvirtį

parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos planas. Pažymėjo, kad planai

negali būti tinkamai parengiami be einamuoju laikotarpiu atliekamos veiklos

analizės, o negebėjimas visų Poskyryje išrašytų sąskaitų bei kitų duomenų

analizuoti ir susisteminti negalėjo būti vertinamas aukštu balu. Užduotyje Nr. VS-1858

nurodyti punktai dėl spaudos apžvalgų yra susiję su Pareigybės aprašymo 7.17

punkte nustatyta funkcija analizuoti publikacijas žiniasklaidoje ir informaciją

apie jas teikti departamentų vadovams. Dėl šios veiklos Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. AD1-1804 buvo patvirtintas

Informacijos teikimo žiniasklaidos atstovams Klaipėdos miesto savivaldybėje

tvarkos aprašas, pagal kurio 21 punktą, Poskyris kiekvieną darbo dieną rengia

spaudos apžvalgas (atlieka stebėseną), renka žiniasklaidoje pasirodžiusią

informaciją, kritiką, pastabas, komentarus ir pan. apie Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos veiklą; parengtas spaudos apžvalgas elektroniniu paštu persiunčia

savivaldybės administracijos vadovams. Formuluodama užduotį pareiškėjai, Skyriaus

vedėja 2014 m. kovo 27 d. rašte Nr. VS-1858 detalizavo, kad žiniasklaidos apžvalgos

turi būti elektroniniu paštu pateikiamos iki 9.00 val. ryto. Skyriaus vedėja

negavo R. B. pranešimų apie negalėjimą šią užduotį atlikti

laiku, pareiškėja taip pat nesiūlė kitų šios užduoties tinkamo atlikimo būdų,

todėl buvo padaryta išvada, kad ji nededa pastangų surasti sprendimą dėl

paskirtos užduoties tinkamo įgyvendinimo. Atsižvelgusi į tai, Skyriaus vedėja

nurodė, kad pavedimas rengti spaudos apžvalgas žiniasklaidos priemonėse su

rekomenduojama reakcija į publikaciją, apžvalgą iki 9.00 val. pateikiant

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, jo pavaduotojams,

departamentų direktoriams bei Skyriaus vedėjui, buvo vykdytas atmestinai,

pristatant tik publikacijas „Klaipėdoje“ ir „Vakarų eksprese“, nevertinant

publikacijų kitose žiniasklaidos priemonėse. Komisijos posėdyje pareiškėjos

tiesioginė vadovė akcentavo, kad buvo pateiktos

52 žiniasklaidos apžvalgos, nors pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus įsakymą, jos turėjo būti rengiamos kasdien. 2014 m. liepos 29 d.

užduotimi Nr. VS-4073 Skyriaus vedėja nurodė, kad 2014 m. liepos 29 d. elektroniniu

paštu atsiuntė savaitei skirtas užduotis ir su Poskyrio vedėja žodžiu sutarė

13.30 val. aptarti išvardytus darbus, tačiau paskirtu laiku Poskyrio vedėja į

pasitarimą neatėjo, 13.44 val. tarnybiniu telefonu neatsiliepė ir atsakymo į Skyriaus

vedėjos paklausimą nepateikė. Skyriaus vedėja su 2014 m. liepos 30 raštu Nr.

VS-4107 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę ir nurodė,

kad pareiškėja galbūt pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo straipsnio 15 straipsnio nuostatas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas

buvo baigtas 2015 m. sausio 7 d., pripažinus, kad R. B. tarnybinio

nusižengimo nepadarė, ir rekomenduojant jos kvalifikaciją bei gebėjimus

vertinti atliekant tarnybinės veiklos vertinimą. Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. P1-25 buvo

pripažinta, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė. Atsakovas pažymėjo,

kad užduotis Nr. VS-4073 jokios įtakos R. B. tarnybinės

veiklos vertinimui neturėjo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

nuomone, nurodytos aplinkybės įrodo, kad patenkinamai pareiškėjos tarnybinė

2014 m. veikla buvo įvertinta ne dėl asmeninių santykių, o dėl tinkamai

neatliktų užduočių ir darbo organizavimo trūkumų.

R. B. teiginiai, kad tinkamai atlikti tarnybines

funkcijas jai kliudė tai, jog ji Poskyryje dirbo viena, nėra pagrįsti, nes

Poskyryje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo

15 d. puse etato dirbo V. U., iki 2014 m. liepos 8 d.

dirbo A. J., nuolat buvo praktikantų, o nuo 2014 m.

rugpjūčio 4 d. pradėjo dirbti dvi pakaitinės valstybės tarnautojos. Be to, užduotys

buvo pavedamos kitiems Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

darbuotojams. Pareiškėjai pradėjus sirgti, Poskyrio veiklą organizavo Skyriaus

vedėja.

R. B. nepagrįstai teigia, kad Skyriaus vedėja,

vertindama jos veiklą, vertinimo kriterijais pasirinko užduotis, kurios nebuvo

numatytos 2014 m. valstybės tarnautojos vertinimo išvadoje. Rezultatas Nr. 1

„Parengti (sausio mėn.) ir patvirtinti (iki 2014 m. vasario 28 d.) suvenyrų savivaldybės

administracijoje teikimo tvarkos aprašą“ nebuvo pasiektas. Prie rezultato

Nr. 2 tiesioginė vadovė pažymėjo, kad seniūnaičių rinkimai buvo įvykdyti,

organizuotas susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės vadovybe, tačiau kaip

vienu iš trūkumų Skyriaus vedėja Komisijos vertinimo posėdyje nurodė tai, kad

seniūnaičių pažymėjimai nebuvo parengti pagal patvirtintas formas, o tai yra

neabejotinas šio rezultato trūkumas. 2014 m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos

vertinimo išvados Nr. P27-205 Nr. 4 einamųjų metų užduotis yra tobulinti Klaipėdos

miesto savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą

įvaizdį. Šios užduoties vertinimo rodiklis – 2014 m. I ketvirtį Klaipėdos

miesto savivaldybės komunikacijos plano parengimas. Pareiškėja parengė 2014 m. Klaipėdos

miesto savivaldybės komunikacijos planą, pagal padalinių pateiktą informaciją sudarydama

kalendorinį tam tikrų priemonių grafiką, tačiau vien komunikacijos plano

parengimas be įgyvendinimo nėra pakankamas savivaldybės vidinei ir išorinei

komunikacijai tobulinti bei teigiamam įvaizdžiui formuoti. Skyrius dar 2013 m.

buvo parengęs 2014–2016 m. veiklos planą, kuriame numatyta, kad 2014 m. Poskyris,

tobulindamas ir plėtodamas išorinę bei vidinę komunikaciją, organizuos 30 spaudos

konferencijų, atliks vieną visuotinę apklausą, publikuos 70 puslapių informacijos

dienraščiuose, atliks dvejus vidinius mokymus, surengs seminarus ar paskaitas,

organizuos vieną renginį žurnalistų lojalumui didinti ir keturis renginius

darbuotojų lojalumui didinti. R. B. tiesioginės vadovės

nurodytos kaip neįgyvendintos priemonės yra 2014–2016 m. veiklos plano

uždaviniai 02.02 ir 02.04. Pareiškėja pasirašytinai susipažino su tiesioginės

vadovės parengta vertinimo išvada ir pastabų ar nesutikimo dėl praėjusių metų

veiklos rezultatų nei išvadoje, nei 2015 m. vasario 27 d. Komisijos posėdyje nenurodė.

R. B. tiesioginė vadovė nebuvo Komisijos narė ir balsavime

nedalyvavo, todėl negalėjo daryti įtakos Komisijos sprendimui.

Nepagrįsti

yra ir pareiškėjos teiginiai dėl Komisijos pirmininkės Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos direktorės J. S. neobjektyvumo

dėl to, kad ji 2014 m. rugpjūčio 14 d. pavedė atlikti galbūt R.

B. padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Būtent Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. P1-63

buvo pripažinta, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė, o jos buvimas

Komisijos pirmininke neturėjo įtakos Komisijos sprendimui. Komisijos 2015 m.

vasario 27 d. posėdžio skaitmeninio garso įraše užfiksuota, kad R. B. nušalinimo nei vienam Komisijos nariui nereiškė.

Teismo

posėdyje atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė

atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio

11 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą tenkino.

Teismas nustatė, kad Įsakymas buvo priimtas

įvertinus pareiškėjos 2014 m. tarnybinę veiklą. Išsamiai išdėstęs aktualų su

valstybės tarnautojų kasmetinės veiklos vertinimu susijusį reguliavimą bei

aptaręs teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad procedūrinių

pažeidimų, vertinant R. B. tarnybinę veiklą 2014 m.,

nebuvo nustatyta.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. sausio 19 d.

užpildė kvalifikacijos vertinimo anketą, o jos tiesioginė vadovė 2015 m. sausio

19 d. surašė R. B. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.

P27-266, kurioje jos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė

panaikinti trečią kvalifikacinę klasę bei tobulinti valstybės tarnautojos

kvalifikaciją. Komisija

2015 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P11-111 pritarė

tiesioginės vadovės siūlymui ir pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino

patenkinamai, pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę bei

tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją. Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktorė, įgyvendindama Komisijos siūlymą, 2015 m. kovo 6 d. priėmė

įsakymą Nr. P1-282, kuriuo nuo 2015 m. kovo 9 d. panaikino R.

B. turėtą trečią kvalifikacinė klasę ir įpareigojo ją tobulinti

kvalifikaciją. Komisijos siūlymas buvo įgyvendintas Vertinimo taisyklių 54

punkto nustatyta tvarka ir terminu.

Įvertinęs pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo

išvados turinį, teismas nustatė, kad R. B. tiesioginė

vadovė išvadoje jos pasiektus rezultatus vykdant užduotis, gebėjimus atlikti

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikaciją įvertino dviem

balais. Pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą patenkinamai lėmė įvertinimai

pagal visus tris kriterijus. Vertinant R. B. kvalifikaciją,

į tarnybinės veiklos vertinimo išvadą buvo perkeltas jos tiesioginės vadovės

parašytas balas iš kvalifikacijos vertinimo anketos. Pareiškėjos, kaip poskyrio

vedėjos, kvalifikacija buvo vertinama pagal kriterijus, nustatytus įstaigos

vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės

institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo

pareigas, kvalifikacijos vertinimo anketoje, t. y. lyderystė, žmogiškųjų

išteklių valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas, komunikacija ir

viešieji ryšiai bei strateginis mąstymas. Kvalifikacijos vertinimo anketoje R. B. savo kvalifikaciją pagal lyderystės, žmogiškųjų

išteklių, analizės ir pagrindimo kriterijus įsivertino trimis balais, pagal

finansų valdymo kriterijų – dviem balais, o pagal komunikacijos ir viešųjų

ryšių bei strateginio mąstymo kriterijus – keturiais balais. Tiesioginė pareiškėjos

vadovė jos lyderystę įvertino dviem balais, nurodydama, kad ne visada aišku,

koks yra kiekvieno pavaldaus asmens indėlis į atitinkamą sritį, veiklos

stebėsena, siekiant rezultatų, nėra vykdoma; sudėtingose situacijose ne visada

aiškūs veiklos prioritetai; darbuotojai nėra skatinami dalyvauti įstaigos

veikloje; nėra domimasi veiklos tobulinimo galimybėmis ir naujovėmis bei

neskatinami to daryti pavaldūs asmenys. Žmogiškųjų išteklių valdymas

tiesioginės vadovės buvo įvertintas dviem balais, nurodant, kad Poskyrio

darbuotojams nėra tinkamai perteikti veiklos prioritetai, ne visada tinkamai

paskirstomi žmogiškieji ištekliai užduotims atlikti; pavaldūs darbuotojai

menkai ugdomi, jų karjera neplanuojama; žmogiškųjų išteklių valdymo žinios

darbe taikomos menkai. Finansų valdymas buvo įvertintas vienu balu, nurodant, kad

finansų valdymo išmanymas silpnas; veikla rodo, kad pareiškėja ne visada

supranta pagrindinius įstaigos finansų valdymo principus. R.

B. kvalifikaciją tiesioginė vadovė pagal analizės ir pagrindimo kriterijų

įvertino dviem balais, nurodydama, kad veiklos informacijos analizė nevykdoma,

duomenys nėra naudojami geresniems sprendimams priimti; pareiškėja vengia

spręsti sudėtingas problemas; nėra vykdoma problemų prevencija. Pagal komunikacijos

ir viešųjų ryšių kriterijų R. B. kvalifikacija buvo

įvertinta trimis balais, nurodant, kad ne visada tinkamai suteikiama

informacija, vengiama bendrauti su tiesioginiu vadovu, informuojama ne apie

visus priimamus sprendimus. Pagal strateginio mąstymo kriterijų pareiškėjos

kvalifikacija buvo įvertinta dviem balais. Tiesioginė vadovė nurodė, kad R. B. nedalyvauja priimant sprendimus dėl įstaigos veiklos

tobulinimo, o įstaigos veiklos prioritetai nėra siejami su padalinio veikla. Įvertinęs

šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nors formaliai pareiškėjos

tiesioginė vadovė pagrindė savo vertinimą Vertinimo taisyklėse nustatytais kriterijais,

tačiau jos pateikti komentarai yra abstraktūs. Teismo posėdyje kaip liudytoja

apklausta R. B. tiesioginė vadovė Skyriaus vedėja V. V.-P. taip pat negalėjo pateikti konkrečių pavyzdžių,

pagrindžiančių jos surašytą pareiškėjos kvalifikacijos įvertinimą.

Tiesioginė vadovė R. B. gebėjimus

atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino dviem balais, tačiau

konkrečiomis aplinkybėmis tokio vertinimo nepagrindė. Kaip liudytojos

apklaustos Komisijos narės J. S., tuo metu ėjusi ir

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės pareigas, N. L. ir A. D. parodė, kad pareiškėjai,

kaip viešųjų ryšių specialistei, priekaištų neturėjo. Visos trys liudytojos

akcentavo, kad R. B. šioje srityje yra profesionalė. Liudytojų

parodymai patvirtina, kad pareiškėjai trūksta žinių, kaip Poskyrio vedėjai, yra

trūkumų organizuojant Poskyrio darbą. Vertindama R. B. gebėjimus

atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos tiesioginė vadovė iš

esmės vertino tik pareiškėjos, kaip Poskyrio vadovės, įgūdžius, nors iš Pareigybės

aprašymo akivaizdu, kad R. B. yra priskirtos funkcijos,

susijusios ne tik su vadovavimu Poskyriui, bet ir su viešaisiais ryšiais. Tiesioginės

vadovės komentarai išvadoje apie silpną pareiškėjos kompiuterinį raštingumą ir

teiginiai teismo posėdyje apie jos daromas gramatines klaidas kelia abejonių R. B. vertinimo objektyvumu, ypač atsižvelgiant į Pareigybės

aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus šios pareigybės valstybės

tarnautojui, t. y. turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą

(bakalauro kvalifikacijos laipsnis) humanitarinių mokslų studijų srities

filologijos krypties arba socialinių mokslų srities komunikacijos ir

informacijos krypties išsilavinimą; mokėti valdyti, kaupti, sisteminti ir

apibendrinti informaciją, rengti išvadas, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir

žodžiu, išmanyti dokumentų valdymą, mokėti dirbti kompiuteriu ir pan. Tai, kad,

tiesioginės vadovės teigimu, pareiškėja nebendrauja, nebendradarbiauja,

neteikia pasiūlymų ir pan., teismo vertinimu, iš esmės yra grįsta pačios

tiesioginės vadovės elgesiu R. B. atžvilgiu ir bendravimo

su ja pobūdžiu. Komisijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo tirti 2014 m.

spalio 6 d. išvadoje Nr. P20-36 buvo konstatuota, kad V. V.-P.

nepadarė tarnybinio nusižengimo, tačiau nurodyta, kad bendravimo būdas su

pareiškėja neatitinka mandagaus ir profesionalaus valstybės tarnautojų

bendravimo, ir jai buvo rekomenduota Skyriaus veiklą organizuoti, užduotis ir

pastabas pavaldiems asmenims teikti naudojant kitokias priemones.

R. B. pasiektus rezultatus vykdant užduotis

tiesioginė vadovė taip pat įvertino dviem balais, o tai reiškia, kad valstybės

tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. 2014

m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-205 patvirtina, kad

pareiškėjai 2014 m. buvo suformuluotos šios užduotys: 1) organizuoti Klaipėdos

miesto savivaldybės aprūpinimą suvenyrais; šios užduoties vertinimo kriterijus

– parengtas (sausio mėnesį) ir patvirtintas (iki 2014 m. vasario 28 d.)

suvenyrų savivaldybės administracijoje teikimo tvarkos aprašas; 2) organizuoti

Klaipėdos miesto seniūnaičių rinkimus, kurio vertinimo kriterijumi nurodyta,

jog iki 2014 m. kovo 1 d. turi būti parengtas seniūnaičių rinkimų tvarkos

aprašas ir iki 2014 m. gegužės 1 d. įvykdyti seniūnaičių rinkimai bei

suorganizuotas naujais išrinktų seniūnaičių susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės

vadovais; 3) organizuoti vietos gyventojų apklausą; vertinimo kriterijus – iki

2014 m. spalio suorganizuota vietos gyventojų apklausa; 4) tobulinti Klaipėdos

miesto savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą

įvaizdį; šios užduoties įvykdymo kriterijumi nurodyta, kad 2014 m. I ketvirtį turi

būti parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos planas; 5)

organizuoti viešuosius pirkimus, atliekant viešųjų ryšių poskyrio funkcijas

(suvenyrai, spaudos plotas, straipsniai); šios užduoties įvykdymo kriterijus – parengtos

paraiškos ir atliktos viešųjų pirkimų procedūros spaudos plotui, suvenyrams bei

informacijos sklaidai įgyti. R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės

veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, kad buvo parengtas suvenyrų tvarkos aprašo

juodraštis, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Antroji, trečioji ir penktoji

užduotys buvo įvertintos kaip atliktos, o ketvirtoji užduotis – kaip atlikta iš

dalies; nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės vidinės ir išorinės komunikacijos

tobulinimo priemonės neinicijuotos, dalyvauta viešinant švaros akciją „Darom“, neparengtas

Naujojo darbuotojo vadovas, neorganizuota paskaita darbuotojams apie įvaizdžio

kūrimą, nevyko viešųjų ryšių akcijos ar susitikimai su miesto vadovais moksleiviams,

išorinės komunikacijos ir įvaizdžio gerinimo renginiai vyko, buvo organizuotos

spaudos konferencijos, rengti ir platinti spaudos pranešimai, viešinta Klaipėdos

miesto savivaldybės veikla, rinkta ir teikta informacija viešinimui, nevykdyta

planuota socialinė akcija „Socialiai atsakingiausios įmonės rinkimai“,

prisijungta prie tradicinių Respublikos mastu organizuojamų akcijų –

Nacionalinio diktanto konkurso, dalyvauta neatlygintinos kraujo donorystės

akcijoje. Kaip liudytoja apklausta pareiškėjos tiesioginė vadovė akcentavo, kad

ketvirtąją užduotį vertino atsižvelgdama į Skyriaus 2014–2016 m. veiklos plane

numatytas priemones, kurios nebuvo įvykdytos, tačiau iš 2014 m. tarnybinio

vertinimo išvados matyti, kad sutartu šios užduoties vertinimo kriterijumi

nurodytas ne Skyriaus veiklos plano priemonių įvykdymas, bet Klaipėdos miesto savivaldybės

komunikacijos plano parengimas, apie kurio parengimą ar neparengimą nėra duomenų.

R. B. tiesioginė vadovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad

nors pareiškėja ir įvykdė antrąją užduotį, tačiau ypatingai svarbiu

kriterijumi, pagrindžiančiu jos nuomonę, kad užduotis įvykdyta netinkamai,

nurodė, jog seniūnaičiams išdalinti pažymėjimai neatitiko patvirtintos formos. Teismas

vertino, kad tai nėra svarbi ir teisiškai reikšminga aplinkybė, lemianti

minėtos užduoties neįvykdymą, ypač atsižvelgiant į tai, jog iš pačios

liudytojos parodymų matyti, kad seniūnaičių rinkimus buvo pavesta organizuoti

komisijai, kurios sudėtyje buvo ir pati V. V.-P., o

seniūnaičių pažymėjimų forma yra patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktorės pavaduotojos. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios

instancijos teismas konstatavo, kad R. B. tiesioginė

vadovė nepagrįstai jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiektus

rezultatus vykdant užduotis įvertino tik dviem balais. Tiesioginė vadovė tris

užduotis įvertino kaip įvykdytas visiškai, o dvi – kaip įvykdytas iš dalies.

Esant tokiai situacijai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad valstybės

tarnautoja įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius.

Teismas pažymėjo, kad R. B. 2014 m. tarnyboje nebuvo 111

darbo dienų, iš kurių 92 darbo dienas sirgo. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. esant

penkių darbo dienų savaitei buvo 252 darbo dienos (Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m.

gruodžio 16 d. įsakymas Nr. A1-693), akivaizdu, kad beveik pusę darbo laiko

pareiškėja dėl objektyvių priežasčių nebuvo tarnyboje. Be to, Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, kad 2014 m.

Poskyryje nebuvo visų etatų: nuo

2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d. dirbo trys darbuotojai, iš kurių

vienas puse etato, nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. liepos 8 d. nebuvo

vieno etato, nuo 2014 m. liepos 9 d. iki

2014 m. rugpjūčio 3 d. buvo laisvos dvi pareigybės, o nuo 2014 m. rugpjūčio 4

d. daugiau kaip tris mėnesius R. B. sirgo. Aplinkybė, kad

Skyriuje nuo 2014 m. vasario mėnesio iki gegužės mėnesio buvo dvi praktikantės,

nesudaro pagrindo išvadai, jog Skyrius dirbo visu pajėgumu. Tarnybinės veiklos

vertinimo išvada patvirtina, kad į šias aplinkybes tiesioginė vadovė neatsižvelgė.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinės

veiklos vertinimas tiesioginės vadovės išvadoje yra neobjektyvus.

Išklausęs

Komisijos posėdžio garso įrašą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą,

kad tiesioginė vadovė R. B. tarnybinę veiklą pristatė iš

esmės tik neigiamai, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Komisija

susipažino su vertinimo išvada, išklausė vertinimo išvadą pateikusios

tiesioginės vadovės paaiškinimų. Nors Komisijos posėdyje pareiškėja neatsakė į kai

kuriuos Komisijos narių klausimus, tačiau, jos pačios teigimu, buvo po ligos ir

blogai jautėsi dėl įtemptų santykių su tiesiogine vadove. R.

B. būseną patvirtino ir liudytojos Komisijos narės A. D.,

M. K. bei I. Š., parodžiusios, kad

buvo matyti, jog R. B. labai blogai jautėsi, todėl

nesugebėjo atsakyti į klausimus.

Vertinant

pareiškėjos tarnybinę veiklą, Komisijos narių nuomonės išsiskyrė: Komisijos

nariai J. S., N. L., A.

Š., A. D., J. G. ir M. K. sprendė, kad joms pakako R. B. tiesioginės

vadovės pateiktos informacijos jos tarnybinę veiklą įvertinti patenkinamai.

Liudytojos parodė, kad tiesioginė vadovė motyvuotai ir pagrįstai pristatė

vertinamąją, kuri tiesioginės vadovės nurodytų aplinkybių dėl darbo kokybės

nepaneigė, nebuvo pasiruošusi atsakyti į Komisijos narių klausimus. Liudytojų,

pritarusių tiesioginės vadovės pateiktam siūlymui, paaiškinimai patvirtina, kad

kai kurios iš jų vertino iš esmės ne pareiškėjos tarnybinę veiklą ir ne

tiesioginės vadovės išvados pagrįstumą. Komisijos pirmininkė J.

S. parodė, kad jai yra žinodama apie tarp R. B. ir jos

tiesioginės vadovės konfliktą, ji vertino ne tiek pareiškėjos tarnybinę veiklą,

kiek aplinkybę, kad ji paviešino kilusį konfliktą ir apie jį informavo

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius bei merą. Komisijos narė N. L. parodė, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadai

pritarė dėl to, kad R. B. Komisijos posėdyje neatsakė į

jos užduotą klausimą. Iš tiesioginės vadovės pristatymo jai susidarė nuomonė,

kad per aštuonis darbo mėnesius pareiškėja nepradėjo nei vieno iš suplanuotų

darbų ir jai nustatytų užduočių. Teismas vertino, kad liudytojos parodymai

įrodo, jog R. B. tiesioginė vadovė, ją vertindama, nebuvo

objektyvi ir akcentavo tik neatliktus darbus. Tiesioginės vadovės motyvų

apsispręsti dėl patenkinamo pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo pakako ir

liudytojoms Komisijos narėms A. Š., A. D.,

J. G. bei M. K., kurios parodė, kad

tiesioginės vadovės išvada joms pasirodė labai motyvuota. Komisijos nariai R. Z., L. D., K. M. ir

I. Š. parodė, kad tiesioginės vadovės pristatymas jiems sukėlė

abejonių ir buvo tendencingas, R. B. pristatant tik

neigiamai. Jie apsisprendė nepritarti tiesioginės vadovės siūlymui dėl dviejų

priežasčių, t. y. pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės konflikto, kurį reikia

spręsti ne tarnybinio vertinimo metu, ir aplinkybės, kad Skyriaus vedėjos

tarnybinė veikla 2014 m. buvo įvertinta labai gerai ir jai suteikta

kvalifikacinė klasė. Liudytojų teigimu, toks vertinimas buvo galimas tik

teigiamai įvertinus R. B. atliktą darbą. Liudytojui K. M. pritrūko argumentų, pagrindžiančių pareiškėjos tarnybinės

veiklos vertinimą patenkinamai, nes ji neišsiskyrė iš kitų vertinamųjų, kurių

tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai. Liudytoja I. Š. parodė,

kad nepritarė tiesioginės vadovės siūlymui, nes jai pasirodė neįtikėtina, kad

nuo 2007 m. gerai dirbusi R. B. staiga tapo nieko

nesugebančia, net nebemokančia lietuvių kalbos gramatikos ir kompiuterinio

raštingumo. Liudytojas L. D. parodė, kad Komisijos narių

pasisakymai buvo nutraukti, jis neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir pareiškėjai

užduoti klausimų. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės įrodo, jog buvo

siekiama neobjektyviai įvertinti R. B. tarnybinę veiklą ir

tam dalis Komisijos narių nepritarė. Teismo vertinimu, liudytojų R. Z., L. D., K. M. ir

I. Š. parodymai yra objektyvūs, teismas neturėjo pagrindo

jais netikėti, ypač vertinant aplinkybę, kad Skyriaus vedėja V.

V.-P., kuri yra tiesiogiai atsakinga už jai pavaldžių poskyrių veiklą,

vieno poskyrio vadovės veiklą įvertindama patenkinamai, pati turi prisiimti atsakomybę

už šio poskyrio veiklą, taip pat ir už netinkamą darbo organizavimą jame

pareiškėjai sergant bei nesant darbuotojų pagal etatų sąrašą.

Teismas

padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir

e.paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. surašyta 2015 m.

sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-266 nėra grindžiama

objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Pagrįsta negali

būti laikoma ir Komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvada Nr. P11-111, kurioje buvo

siūloma panaikinti R. B. turimą trečią kvalifikacinę klasę

bei tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją. Įsakymas, kuriuo buvo įgyvendintas

Komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvados Nr. P11-111 siūlymas, pagal Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, taip pat negali

būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, turi

būti panaikintinas.

Teismas

nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

25 straipsnio 3 dalimi, priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15

procentų pareiginės algos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad

pareiškėjos mėnesinis darbo užmokestis nuo

2015 m kovo 9 d. panaikinus jos turėtą trečią kvalifikacinę klasę, sumažėjo 15

procentų, t. y.

123,32 Eur, neatskaičius mokesčių, todėl panaikinęs Įsakymą, teismas R. B. priteisė nuo 2015 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo

įvykdymo negautą pareiginės algos dalį – po 123,32 Eur kiekvieną mėnesį

(neatskaičius mokesčių).

III. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio

teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą

– pareiškėjos R. B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26

dalimi, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl

vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Komisija 2015 m. vasario 27 d.

išvadoje Nr. P-36 įvertinusi pareiškėjos tarnybinę veiklą patenkinamai, pasiūlė

panaikinti jos turimą trečią kvalifikacinę ir tobulinti valstybės tarnautojos

kvalifikaciją. Pažymi, kad valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė

padėtis nesikeičia tuo atveju, jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis

asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Komisijos siūlymo. Diskrecijos

teisę nuspręsti, ar įgyvendinti Komisijos pasiūlymą, turi valstybės tarnautoją

į pareigas priimantis asmuo. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktorė J. S. sutiko su Komisijos išvada

ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

22 straipsnio 17 dalies 1 punktu bei 22 straipsnio 29 dalimi ir Vertinimo

taisyklių 54 punktu, per

5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos priėmė sprendimą nuo 2015 m. kovo

9 d. panaikinti R. B. turėtą trečią kvalifikacinę klasę ir

įpareigojo pareiškėją valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimo

išvadoje siūlomomis temomis bei kitomis su tiesioginiu vadovu suderintomis

temomis tobulinti kvalifikaciją.

Nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas

procedūrinių pažeidimų, vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą 2014 m.,

nenustatė, ir citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m.

gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-799/2014,

kurioje buvo pažymėta, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės

tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, tačiau įvertinęs byloje nustatytas

aplinkybes, konstatavo, kad Skyriaus vedėjos V. V.-P.

surašyta 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-266

nėra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikoma pagrįsta.

Atitinkamai nepagrįsta buvo pripažinta ir Komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvada

Nr. P11-111. Be to, teismas nagrinėjo ir su byla visiškai nesusijusias

aplinkybes (tiesioginės vadovės ir pareiškėjos konflikto aplinkybes, galimo

tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, tiesioginės vadovės kasmetinio vertinimo

rezultatus). Teismas objektyviais pripažino tik liudytojų R.

Z., L. D., K. M. ir I. Š. parodymus, nors liudytoja I. Š. pažymėjo,

kad nepritarti pateiktai tiesioginės vadovės išvadai buvo nuspręsta profesinės

sąjungos, kurios narė yra pareiškėja, posėdyje. Liudytojo K.

M. parodymai taip pat kelia abejonių, nes jis nurodė, kad tą dieną visus

vertinamuosius buvo nusiteikęs vertinti gerai, todėl nenorėjo išskirti R. B.. Apelianto nuomone, būtent šie liudytojai neįsigilino į

pateiktą vertinimo išvadą ir turėjo išankstinę nuostatą pareiškėjos atžvilgiu.

Komisijos posėdyje R. B. buvo sudaryta

galimybė išdėstyti savo argumentus bei nesutikimą su tiesioginės vadovės

užpildyta vertinimo išvada, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėja nebuvo

pasiruošusi atsakyti į Komisijos narių klausimus bei paneigti tiesioginės

vadovės nurodytas aplinkybes dėl darbo kokybės, tai motyvuodama tiesiog bloga

savijauta. Be to, pasirašytinai susipažindama su tiesioginės vadovės parengta

vertinimo išvada, R. B. jokių pastabų ar nesutikimo su

išvadoje nurodytais praėjusių metų veiklos rezultatais nenurodė.

Atkreipia dėmesį, kad teismas panaikino visą Įsakymą,

tačiau jo dalies dėl įpareigojimo pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją

panaikinimo nemotyvavo. Be to, nors teismas nurodė, kad

2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-266 ir Komisijos

2015 m. vasario 27 d. išvada Nr. P11-111 negali būti laikomos pagrįstomis,

tačiau jų nepanaikino. Teismas taip pat neįpareigojo Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus R. B. tarnybinę

veiklą vertinti gerai ar labai gerai, todėl susidarė ydinga teisinė situacija

ir nėra aišku, kaip jis turėtų elgtis. Apelianto nuomone, Įsakymas buvo

priimtas atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, nepažeidžiant nustatytų procedūrų,

todėl yra teisėtas.

Pareiškėja

R. B. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo

2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepateiktą, o atsakovo apeliacinį

skundą atmesti ir pareiškėjai priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

R. B. paaiškina, kad nagrinėjant bylą, buvo siekiama

nustatyti visas jos kasmetinio vertinimo aplinkybes, buvo

apklausti visi Komisijos nariai, išnagrinėta visa medžiaga. Teismo posėdyje

liudiję Komisijos nariai, pritarę pareiškėjos tiesioginės vadovės siūlymui

panaikinti jos turimą trečią kvalifikacinę klasę, paliudijo, kad tiesioginė

vadovė išsamiai pristatė R. B. veiklą ir nurodė jos

nekompetenciją, tačiau liudytojai negalėjo nurodyti nė vieno pareiškėjos

neatlikto ar blogai atlikto darbo. Kiti liudytojai, nepritarę tiesioginės

vadovės siūlymui, nurodė, kad jiems kilo abejonių dėl pristatymo objektyvumo,

nes nebuvo nurodyti konkretūs neatlikti darbai. Abejonių jiems sukėlė ir nurodytos

tik neigiamos vertinamosios savybės. Atliekant vertinimą, paaiškėjo, kad tarp pareiškėjos

ir jos tiesioginės vadovės yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl buvo

pateiktas būtent toks siūlymas; šiam siūlymui jie negalėjo pritarti, kadangi Komisijos

darbas nėra asmeninių sąskaitų suvedinėjimas. Šių liudytojų paaiškinimus

patvirtina ir garso įrašas, kuriame girdisi pokalbis apie konfliktą tuo

aspektu, kad dalies darbų R. B. negali atlikti tik dėl

tiesioginės vadovės neigiamo nusistatymo bei trukdymo. Vertinime dalyvavusi

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos profsąjungos atstovė teisingai

pastebėjo, kad pareiškėjos tiesioginės vadovės pristatymas yra neobjektyvus,

kadangi vertinamajai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė už pasiekimus,

kuriuos ji staiga prarado.

Pažymi,

kad teismas vertino ne R. B. veiklos rezultatus bei

kvalifikaciją, bet tikrino tos kvalifikacijos įvertinimą, todėl tinkamai

išdėstė motyvus ir padarė išvadą, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas

buvo neobjektyvus, o Komisijai pateikta išvada nebuvo paremta būtinais duomenimis.

Kadangi įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojams suformuluojamos užduotys

turi būti aiškios, įvykdomos ir turi turėti nustatytą įvykdymo terminą, apeliantas

nepagrįstai teigia, jog teismas neturi teisės vertinti Komisijos darbo.

Apelianto

argumentus, kuriais jis siekia atriboti tiesioginės vadovės ir pareiškėjos

konfliktą bei tarnybinį vertinimą, R. B. laiko

prieštaraujančiais byloje esančiai medžiagai. Atliekant tarnybinės veiklos

vertinimą, iškilo poreikis aiškintis pareiškėjos ir tiesioginės vadovės konflikto

priežastis bei eigą. Dalis Komisijos narių užduotų klausimų buvo susiję su

konflikto pasekmėmis, t. y. buvo vertinamas pareiškėjos kreipiamasis į

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius bei straipsnis apie R. B. ir tiesioginės vadovės konfliktą viešoje erdvėje, tuo

labiau, kad konfliktas daro įtaką pareiškėjos tiesioginių funkcijų atlikimui ir

kokybei.

Vertinimo

išvadoje nebuvo nurodytos jokios konkrečios aplinkybės dėl

R. B. darbo kokybės, į kurias ji galėtų atsikirsti. Teismo

posėdyje buvo paprašyta pagarsinti tiesioginės vadovės išvadų pristatymą,

tačiau konkrečių aplinkybių nebuvo išgirsta. Tiesioginė vadovė, liudydama

teismo posėdyje, turėjo galimybę sukonkretinti nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos

darbo kokybės, tačiau to padaryti nesugebėjo. Teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad R. B. suformuluotos

užduotys buvo atliktos su nežymiais trūkumais, dėl kurių ji net nėra atsakinga.

Nurodo,

kad įpareigojimas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją yra

kvalifikacinės klasės panaikinimo pasekmė, todėl naikinant tokio įpareigojimo

priežastį, naikinamos ir visos iš to kylančios pasekmės. Tobulinti

kvalifikacinę klasę kiekvienas valstybės tarnautojas apsisprendžia ir be

atskiro įstaigos vadovo įsakymo.

Pažymi,

kad valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo išvada yra rekomendacinio

pobūdžio, kadangi joje pateikiamas tik pasiūlymas, kuriuo atsakingas asmuo gali

vadovautis arba nesivadovauti. Teismas išaiškino tokios išvados priėmimo

aplinkybes bei analizavo jos pagrįstumą, o Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktorius, atsižvelgęs į teismo padarytas išvadas, turėtų priimti

reikiamą galutinį objektyviai pagrįstą sprendimą. Mano, kad

teismas tinkamai išsiaiškino visas su byla susijusias aplinkybes, nustatė Įsakymo

priėmimo aplinkybes, tinkamai aiškino įstatymo nuostatas, reguliuojančias

viešąjį valdymą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d.

įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2

dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija

išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas

procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje

byloje kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015

m. kovo 6 d. įsakymo Nr. P1-282, kuriuo, atsižvelgiant į R. B.

2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-266 ir

Komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvadą Nr. P11-111, pareiškėjai buvo panaikinta

turėta trečia kvalifikacinė klasė ir ji įpareigota tobulinti valstybės

tarnautojos kvalifikaciją jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje siūlomomis

temomis ir kitomis su tiesioginiu vadovu suderintomis temomis, teisėtumo ir

pagrįstumo.

Pagrindinius

valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo

užmokestį, socialines ir kitas garantijas bei valstybės tarnybos valdymo

teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Šio įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų tarnybinės

veiklos vertinimą, 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės

tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos

administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos

vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo

kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir

pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar

savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui

suformuluotas užduotis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą

reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo 22 ir 221 straipsniai bei juos detalizuojantys Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinti

Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų

tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės

veiklos vertinimo kriterijai. Vertinimo taisyklių 81–10 punktuose

yra nustatyta, kad tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo

anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui;

valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o

pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo

anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas

funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, suformuluoja einamųjų metų

užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą;

tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai

nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo

tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos

vertinimo procedūra valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo

komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės

tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo

komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados

surašymą (Vertinimo taisyklių 18 punktas). Vertinimo taisyklių 19 punktas įtvirtina,

kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu

nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, valstybės tarnautojų

tarnybinės veiklos vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus

atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam

nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos

nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju

ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų

teisės aktų nuostatomis, buvo atliktas R. B. tarnybinės veiklos

2014 m. vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikacija bei pasiekti rezultatai. Remiantis

administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad laikantis

Vertinimo taisyklių reikalavimų R. B. buvo pateikta

užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketa. 2015 m. sausio 9

d. įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar

savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio

vadovo pareigas, kvalifikacijos vertinimo anketoje pareiškėja savo

kvalifikaciją pagal lyderystės, žmogiškųjų išteklių valdymo bei analizės ir

pagrindimo kriterijus įsivertino trimis balais, pagal finansų valdymo kriterijų

– dviem balais, o pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių bei strateginio mąstymo

kriterijus – keturiais balais (I t., b. l. 98–100). R. B. tiesioginė

vadovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų

skyriaus vedėja V. V.-P. (I t., b. l. 64–65) pareiškėjos

lyderystę įvertino dviem balais ir pažymėjo, kad ne visada aišku, koks

kiekvieno pavaldaus asmens indėlis į atitinkamą sritį, veiklos stebėsena,

siekiant rezultatų, nėra vykdoma; sudėtingose situacijose ne visada aiškūs

veiklos prioritetai; darbuotojai nėra skatinami dalyvauti įstaigos veikloje;

nėra domimasi veiklos tobulinimo galimybėmis ir naujovėmis bei neskatinami to

daryti pavaldūs asmenys. Žmogiškųjų išteklių valdymas tiesioginės vadovės taip

pat buvo įvertintas dviem balais, nurodant, kad Poskyrio darbuotojams nėra

tinkamai perteikti veiklos prioritetai, ne visada tinkamai paskirstomi

žmogiškieji ištekliai užduotims atlikti; pavaldūs darbuotojai menkai ugdomi, jų

karjera neplanuojama; žmogiškųjų išteklių valdymo žinios darbe taikomos menkai.

R. B. finansų valdymas buvo įvertintas vienu balu ir

nurodyta, kad finansų valdymo išmanymas yra silpnas; veikla rodo, kad

pareiškėja ne visada supranta pagrindinius įstaigos finansų valdymo principus. R. B. kvalifikaciją pagal analizės ir pagrindimo kriterijų

Skyriaus vedėja įvertino dviem balais, nurodydama, kad veiklos informacijos

analizė nevykdoma, duomenys nėra naudojami geresnių sprendimų priėmimui;

pareiškėja vengia spręsti sudėtingas problemas; nėra vykdoma problemų

prevencija. Pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių kriterijų R.

B. kvalifikacija buvo įvertinta trimis balais, nurodant, kad ne visada

tinkamai suteikiama informacija, vengiama bendrauti su tiesioginiu vadovu,

informuojama ne apie visus priimamus sprendimus. Pagal strateginio mąstymo

kriterijų pareiškėjos kvalifikacija buvo įvertinta dviem balais. Tiesioginė

vadovė nurodė, kad R. B. nedalyvauja priimant sprendimus

dėl įstaigos veiklos tobulinimo, o įstaigos veiklos prioritetai nėra siejami su

padalinio veikla. Šie įrodymai patvirtina, kad tiesioginė pareiškėjos vadovė

savo pateiktą vertinimą motyvavo.

Skyriaus vedėja V.

V.-P., nesutikdama su R. B. nurodytu įvertinimu, 2015

m. sausio 19 d. surašė pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.

P27-266, kurioje jos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė

panaikinti trečią kvalifikacinę klasę bei tobulinti valstybės tarnautojos

kvalifikaciją (I t., b. l. 101–103). Šios vertinimo išvados dalyje „Pasiektų

rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ R. B. pasiekti

rezultatai buvo įvertinti dviem balais (valstybės tarnautojas įvykdė tik kai

kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius). Tarnybinės veiklos

vertinimo išvados Nr. P27-266 dalyje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme

nustatytas funkcijas vertinimas“ pareiškėjos gebėjimai buvo įvertinti taip pat

dviem balais. Pažymėta, kad R. B. skiria nepakankamą

dėmesį savo, kaip Poskyrio vedėjos, pareigoms atlikti, dažnai pavestas užduotis

paskiria atlikti pavaldiems darbuotojams, surenka informaciją, tačiau jos

neapibendrina, neanalizuoja, neteikia išvadų; atliekamų darbų kokybę mažina ir

silpnas kompiuterinis raštingumas; kadangi padalinio veiklos tendencijos nėra

analizuojamos, nėra tinkamai planuojami veiklos srities rezultatai; situacijose

dažnai elgiamasi pagal aplinkybes, o ne pagal procedūras, todėl funkcijoms

atlikti ne visada pasirenkami racionaliausi būdai ar metodai. Pareiškėjos

kvalifikacija taip pat buvo įvertinta dviem balais, rekomenduojant jai gilinti

vadovavimo įgūdžius ir vadybos žinias sprendimų priėmimo, planavimo procesų,

žmogiškų išteklių valdymo bei procesų kontrolės srityse; tobulinti lyderystės

įgūdžius, finansų valdymo, viešojo administravimo teisinio reguliavimo žinias,

kelti kompiuterinio raštingumo lygį, ypač dirbant MS Exel skaičiuokle.

Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. P27-266 dalyje „Bendras vertinimas“

pateiktas vertinimas – du balai.

Atsižvelgiant į patenkinamą

tiesioginės vadovės vertinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės

tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, R. B. tarnybinę

veiklą vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014

m. vasario 5 d. įsakymu Nr. AD1-386 „Dėl vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta

Komisija (I t., b. l. 51,

105–108), kuri 2015 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. P11-111 pareiškėjos tarnybinę

veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti jos turimą trečią

kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją

(I t. b. l. 104). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo

29 straipsnio

8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies

1 punktu bei 22 straipsnio 29 dalimi ir Vertinimo

taisyklių 54 punktu bei atsižvelgdama į R. B. 2015 m.

sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-266 ir Komisijos 2015

m. vasario 27 d. išvadą Nr. P11-111, Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktorė 2015 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. P1-282, kuriuo

nuo 2015 m. kovo 9 d. panaikino R. B. turėtą trečią

kvalifikacinė klasę ir įpareigojo ją tobulinti kvalifikaciją (I t., b. l. 7).

Pagal Lietuvos valstybės tarnybos

įstatymo 22 straipsnio 13 dalį, valstybės tarnautojų tarnybinės

veiklos vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali

įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta,

kad vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą

patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba

panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės

tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

Vertinimo taisyklių 54 punkte nurodyta, kad į pareigas priimantis asmuo ne

vėliau kaip per 5 dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl

šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,

formuodamas Lietuvos Respublikos valstybės

tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo

įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos,

kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio

vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus,

susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei

teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų

nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo

komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė

valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr.,

pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d.

nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio

6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina

valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus

ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos

atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009

m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008

m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir

kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės

tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl

tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinant pirmosios instancijos teismo

sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjos

tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad ji įvykdė tik kai kurias užduotis

pagal sutartus vertinimo rodiklius, pareiškėjai trūksta gebėjimų atlikti

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. R. B. trūksta

profesinių įgūdžių, jos nepakankama kvalifikacija, dažnai užduotys įvykdomos

bei funkcijos atliekamos nepakankamai gerai, yra pagrįstos atsakovo pateiktais

įrodymais, ir ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos

įrodymus.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, susijusius su R.

B. funkcijų ir konkrečių užduočių, kurios jai buvo priskirtos 2014 m.,

vykdymu, kartu su įrodymais, kuriais buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios

su tuo, kaip pareiškėja vykdė jai nustatytas funkcijas ir atliko jai pavestas

užduotis 2014 m., nėra pagrindo konstatuoti, kad R. B. įvykdė

tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, jai nepakako

profesinių gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos

kvalifikacija buvo nepakankama, o pasiekti rezultatai nėra pakankamai geri.

Pareiškėjos 2014 m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada

Nr. P27-205 patvirtina, kad jai 2014 m. buvo suformuluotos 5 užduotys (I t., b.

l. 21). Pirmoji užduotis buvo organizuoti Klaipėdos miesto savivaldybės aprūpinimą

suvenyrais. Šios užduoties vertinimo kriterijumi nurodyta, kad sausio mėnesį turi

būti parengtas ir iki 2014 m. vasario 28 d. patvirtintas suvenyrų Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijoje teikimo tvarkos aprašas (I t., b. l. 21–22).

Valstybės tarnautojos R. B. 2015 m. sausio 19 d.

tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje

Nr. P27-266 nurodyta, kad yra parengtas tvarkos aprašo juodraštis, tačiau

dokumentas nėra patvirtintas (I t., b. l. 101). 2014 m. sausio 1 d. iki liepos

30 d. Poskyrio vedėjai R. B. tiesioginio vadovo

suformuotų užduočių suvestinė patvirtina, kad šis nurodytas pavedimas nėra

tinkamai ir iki galo įvykdytas – dokumentai nėra registruoti. Informacija apie

suvenyrų poreikį pateikta, bet ja, skirstant suvenyrus, nesivadovaujama;

tvarkos aprašo juodraštis pateiktas elektroniniu paštu, pastabos jam išsakytos

(I t., b. l. 82–83).

Antroji užduotis buvo organizuoti Klaipėdos miesto seniūnaičių

rinkimus. Šios užduoties vertinimo kriterijumi nurodyta, kad iki 2014 m. kovo 1

d. turi būti parengtas seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašas ir iki 2014 m.

gegužės 1 d. turi būti įvykdyti seniūnaičių rinkimai bei suorganizuotas naujais

išrinktų seniūnaičių susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės vadovais (I

t., b. l. 21–22). 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje

Nr. P27-266 nurodyta, kad buvo įvykdyti seniūnaičių rinkimai bei organizuotas

išrinktų seniūnaičių susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės vadovais (I

t. b. l. 101).

Trečioji užduotis buvo organizuoti vietos gyventojų apklausą. Vertinimo

kriterijumi buvo nurodyta, kad iki 2014 m. spalio 30 d. turi būti suorganizuota

vietos gyventojų apklausa (I t., b. l. 21–22). Valstybės tarnautojos R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo

išvadoje Nr. P27-266 nurodyta, kad visuotinė Klaipėdos miesto gyventojų

apklausa buvo suorganizuota (I t. b. l. 101).

Ketvirtoji užduotis buvo tobulinti Klaipėdos miesto savivaldybės vidinę

ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą įvaizdį. Šios užduoties įvykdymo

kriterijumi nurodyta, kad 2014 m. I ketvirtį turi būti parengtas Klaipėdos

miesto savivaldybės komunikacijos planas (I t., b. l. 21–22). 2015 m. sausio 19

d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-266 nurodyta, kad Klaipėdos

miesto savivaldybės vidinės ir išorinės komunikacijos tobulinimo priemonės

neinicijuotos, dalyvauta viešinant švaros akciją „Darom“, neparengtas Naujojo

darbuotojo vadovas, neorganizuota paskaita darbuotojams apie įvaizdžio kūrimą,

nevyko viešųjų ryšių akcijos ar susitikimai su miesto vadovais moksleiviams,

organizuotos spaudos konferencijos, rengti ir platinti spaudos pranešimai,

viešinta Klaipėdos miesto savivaldybės veikla, rinkta ir teikta informacija

viešinimui, nevykdyta planuota socialinė akcija „Socialiai atsakingiausios

įmonės rinkimai“, prisijungta prie tradicinių Respublikos mastu organizuojamų

akcijų – Nacionalinio diktanto konkurso, dalyvauta neatlygintinos kraujo donorystės

akcijoje (I t. b. l. 101), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutartu minėtos

užduoties vertinimo kriterijumi buvo nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės

komunikacijos plano parengimas, apie kurio parengimą ar neparengimą nėra

duomenų.

Penktoji užduotis buvo organizuoti viešuosius pirkimus, atliekant Poskyrio

funkcijas (suvenyrai, spaudos plotas, straipsniai). Šios užduoties įvykdymo

kriterijumi nurodyta, kad turi būti parengtos paraiškos ir atliktos viešųjų

pirkimų procedūros spaudos plotui, suvenyrams bei informacijos sklaidai įgyti

(I t., b. l. 21–22). Valstybės tarnautojos R. B. 2015 m.

sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-266 nurodyta, kad

buvo atlikti suvenyrų, spaudos ploto ir straipsnių pirkimai (I t. b. l. 101).

Išanalizavus pareiškėjai suformuluotas išvadas, akivaizdu, kad jos buvo

suformuluotos tinkamai. R. B. teiginiai, kad Skyriaus

vedėja vertino užduotis, kurios nebuvo suformuluotos jos 2014 m. tarnybinės

veiklos vertinimo išvadoje, atmestini kaip nepagrįsti.

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tiesioginė

vadovė pareiškėjos antrąją, trečiąją ir penktąją užduotis įvertino kaip

atliktas, o pirmąją ir ketvirtąją – kaip atliktas iš dalies. Tai reiškia, kad

vertinimas, jog valstybės tarnautoja įvykdė tik kai kurias užduotis pagal

sutartus vertinimo kriterijus, negali būti laikomas pagrįstu. Tris iš penkių

užduočių pripažinus įvykdytomis visiškai, norint R. B. veiklą

įvertinti dviem balais, skaičiuojant matematiškai, likusios dvi turėjo būti

pripažintos visiškai neįvykdytomis (bendras balas 2,4 būtų nustačiau, kad visos

funkcijos yra įvykdytos 60 procentų, t. y. iš viso įvykdytos tik trys užduotys

iš penkių), tačiau jos buvo įvykdytos iš dalies, o tai suponuoja išvadą, kad

pareiškėja iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus kriterijus. Be to,

atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtos užduoties įvykdymas buvo vertinamas ne visiškai

pagal sutartus kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime atsakovas,

bandydamas pagrįsti savo poziciją, nurodė ir kitų R. B. pavestų

užduočių galbūt netinkamą įgyvendinimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos

nebuvo suformuluotos pareiškėjos 2014 m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos

vertinimo išvadoje Nr. P27-205, teisėjų kolegija šių užduočių atlikimo tinkamumo

įtakos pareiškėjos 2014 m. veiklos vertinimo rezultatams neanalizuoja. Įvertinusi

tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos

teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. tiesioginė

vadovė nepagrįstai jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiektus

rezultatus vykdant užduotis įvertino tik dviem balais.

Valstybės tarnautojos R. B. 2015 m. sausio 19 d.

tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. P27-266 dalyse „Gebėjimų atlikti

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ bei „Kvalifikacijos

vertinimas“ nurodytos pastabos taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad

pareiškėjos veikla gali būti vertinama tik patenkinamai. Tiesioginė vadovė

konkrečiai nenurodė, kokių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų R. B. neatliko ar nesugebėjo atlikti ir kad jos

kvalifikacija yra žema. Iš 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo

išvados Nr. P27-266 matyti, kad vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti

Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos tiesioginė vadovė iš esmės

vertino tik R. B., kaip Poskyrio vadovės, įgūdžius, nors

iš Pareigybės aprašymo akivaizdu, kad pareiškėjai yra priskirtos funkcijos,

susijusios ne tik su vadovavimu Poskyriui, bet ir su viešaisiais ryšiais (I t,

b. l. 64–65). Vertindamas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą,

teismas pagrįstai atsižvelgė į jos 2014 m. tarnyboje nebūtą laiką (II t. b. l.

39–40, 43–50) bei kartu su R. B. dirbusių darbuotojų

skaičių (II t., b. l. 36) Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos

teismo pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, kad pareiškėjos tarnybinės

veiklos vertinimas tiesioginės vadovės 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos

vertinimo išvadoje

Nr. P27-266 yra neobjektyvus.

Iš aptartų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad teismas vertino ne R. B. veiklos rezultatus bei kvalifikaciją, bet jos

kvalifikacijos vertinimą, o toks vertinimas yra tinkamas ir pagrįstas.

Nustatyta, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje, kaip liudytojai buvo

apklausti visi Komisijos nariai bei R. B. tiesioginė

vadovė Skyriaus vedėja V. V.-P. ir teismo sprendime buvo

plačiai išanalizuoti jų paaiškinimai; teismas taip pat vertino galimas pareiškėjos

tarnybinės veiklos vertinimo patenkinamai priežastis. Teisėjų kolegija pažymi,

kad bylos nagrinėjimas teisme neturėtų tapti tarnautojo veiklos vertinimu iš

naujo, tai nepagrįstai išplėstų bylos nagrinėjimo ribas. Teismo funkcijos turi

apsiriboti komisijos atliktos vertinimo procedūros atitikimo teisės aktuose

nustatytiems kriterijams nustatymu ir paties įvertinimo objektyvumo patikrinimu,

tam pakaktų ištirti šalių paaiškinimus, komisijos nagrinėtą medžiagą, protokolą

bei pateiktą garso įrašą, kuriame atsispindi pareiškėjos 2014 m. veiklos vertinimas

Komisijoje. Teismas neturėtų išplėsti ginčo dalyko tokiais duomenimis, kurie

nebuvo nagrinėti ir vertinti Komisijos posėdyje. Vertindamas R.

B. 2014 m. tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, teismas

privalo išanalizuoti valstybės tarnautojai iškeltas užduotis, jų įvykdymo

vertinimo rodiklius bei užduočių įvykdymą, tačiau tai nereiškia, kad turi pateikti

savo įvertinimą, pakanka pateikti argumentus, kodėl atliktas vertinimas negali

būti laikomas objektyviu. Nagrinėjamu atveju tiesioginės vadovės ar Kolegijos

narių vertinimą nulėmusios subjektyvios priežastys neturi teisinės reikšmės,

kadangi kaip, jau minėta, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais

metais įvertinti tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas

užduotis.

R. B. teiginiai, kad jos

veikla patenkinamai buvo įvertinta dėl asmeninių neigiamų santykių su Skyriaus

vedėja V. V.-P., nėra niekuo pagrįsti. Užduočių vykdymo

kontrolė yra viena iš skyriaus vedėjo funkcijų, todėl, kaip teisingai pažymėjo

atsakovas, ji negali būti traktuojama kaip asmeninių santykių aiškinimasis.

Kaip nepagrįsti atmetami ir pareiškėjos teiginiai dėl Komisijos pirmininkės

šališkumo, vertinant jos tarnybinę veiklą, bei tiesioginės vadovės įtakos

Komisijos sprendimui darymo. Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio

skaitmeninio garso įraše užfiksuota, kad R. B. nušalinimo

nei vienam Komisijos nariui nereiškė, o pareiškėjos tiesioginė vadovė nebuvo

Komisijos narė, todėl negalėjo daryti jokios įtakos sprendimo jos tarnybinę

veiklą vertinti patenkinamai priėmimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo

abejoti šių ar kitų asmenų, dalyvavusių vertinant pareiškėjos 2014 m. tarnybinę

veiklą, šališkumu. Kitų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai ar jų gebėjimai atlikti

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nėra susiję su R. B.

kasmetinės veiklos vertinimo rezultatais, todėl neanalizuojami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinės veiklos įvertinimo patenkinimai

pasekmės nagrinėjamu atveju buvo R. B. turėtos trečios

kvalifikacinės klasės panaikinimas ir įpareigojimas jai tobulinti valstybės

tarnautojo kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos valstybės

tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 2 punktas),

todėl pripažinus, kad tarnybinės veiklos vertinimas buvo nepagrįstas, išnyko ir

tokio vertinimo sukeltos pasekmės – kvalifikacinės klasės panaikinimas bei

įpareigojimas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į

tai, papildomai motyvuoti Įsakymo dalies dėl įpareigojimo pareiškėjai tobulinti

valstybės tarnautojos kvalifikaciją nebuvo būtina. Įsakymo dėl įpareigojimo

tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją dalį palikus nepakeistą, toks

įpareigojimas būtų neturintis teisinio pagrindo, nes pripažinus, jog

pareiškėjos 2014 m. veikla kaip patenkinama buvo įvertinta nepagrįstai, pareiga

tobulinti kvalifikaciją jai neatsiranda.

Anksčiau aptartos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17

straipsnio nuostatos patvirtina, kad tiek tiesioginio vadovo išvada, tiek

Komisijos tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra procedūriniai dokumentai. Atsižvelgdamas

į vertinimo komisijos išvadą, valstybės tarnautoją priimantis asmuo gali priima

sprendimą dėl vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju

teisines pasekmes valstybės tarnautojai sukėlė būtent Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. P1-282

„Dėl

R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos

tobulinimo“, o ne procedūriniai rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurių

panaikinimas jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms neturėtų.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalį,

jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai

gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą

vertina vertinimo komisija. Pripažinus, kad pareiškėjos 2014 m. tarnybinė

veikla buvo nepagrįstai įvertinta patenkinamai bei nekylant ginčo dėl jos

nepagrįsto neįvertinimo kaip labai geros, R. B. teisinė

padėtis nesikeičia ir jos tarnybinės veiklos vertinimas baigiamas (Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

22 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui nekyla pareiga

atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su pareiškėjos 2014 m. tarnybinės

veiklos vertinimu.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje

nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų

pareiginės algos. Taigi, pareiškėjai nepagrįstai panaikinus turėtą

kvalifikacinę klasę, jai turi būti atlyginta dėl to kilusi žala (I t.,

b. l. 50). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. iš atsakovo priteisė nuo 2015 m. kovo 9 d. dėl

neteisėto kvalifikacinės klasės panaikinimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta,

teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai

reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė

tinkamai, procesinės teisės normų iš esmės nepažeidė, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą,

kurio atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame

skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliekamas

nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėja R. B. taip pat prašo priteisti jai

teismo išlaidų atlyginimą.

Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Lietuvos Respublikos

civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino

užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio

(toliau – Rekomendacijos).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios

naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų

atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas

priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą

žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo;

išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios

patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas,

ir dienpinigių –

10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną

proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas,

turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo

išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio

proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama,

kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios

šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą,

pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant

konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos,

susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios

bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra

priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su

Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio

dydžio.

Teismui

atmetus atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį

skundą, R. B. įgijo teisę į Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

44 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų atlyginimą.

Nustatyta,

kad pareiškėją R. B. atstovavo individuali įmonė (toliau

– IĮ) „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (I t., b. l. 116). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų

kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012

nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje

proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų

nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias

ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie

teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti. Išplėstinė

teisėjų kolegija pastebėjo, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog asmenys,

kurie teisėtai naudojasi ne advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, atsidurtų

nevienodoje padėtyje su asmenimis, kurie naudojasi advokatų ar advokatų

padėjėjų pagalba, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymas nereikalauja, kad administracinėse bylose atstovautų tik advokatai

arba advokatų padėjėjai, taigi iš esmės netraktuoja šių asmenų grupių (advokatų

(jų padėjėjų) ir ne advokatų (jų padėjėjų)) kaip pasižyminčių tokiais

skirtumais, kurie neleistų pirmajai atstovų grupei (ne advokatams ar advokatų

padėjėjams) atstovauti klientams, vedantiems bylas administraciniuose

teismuose. Nurodė, jog, jei įstatymas apribotų teisę gauti atstovavimo išlaidų,

sumokėtų ne advokatui ar advokato padėjėjui, atlyginimą, atsirastų prielaidos

teigti, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

požiūriu iš esmės panašioje padėtyje esantys (nes turintys teisėtus atstovus)

asmenys būtų diskriminuojami vien tik dėl to, kad pasirinktų kaip atstovą ne

advokatą ar advokato padėjėją, bet kitą teisėtai atstovauti jiems galintį

asmenį. Įvertinus nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

praktiką, darytina išvada, kad R. B. gali būti

priteistinos išlaidos dėl teisinių veiksmų, atliktų IĮ

„Uostamiesčio teisinės paslaugos“.

Patirtoms

išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2015 m. gruodžio 10 d. sąskaitą faktūrą

Nr. 91 400 Eur sumai (II t., b. l. 82). 2015 m. gruodžio 10 d. kasos pajamų

orderis Nr. 7 patvirtina, kad R. B. IĮ „Uostamiesčio

teisinės paslaugos“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 150

Eur (II t., b. l. 83), taigi ji iš dalies atsiskaitė už suteiktas teisines

paslaugas.

Rekomendacijų

2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines

paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių

paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį)

dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota

advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir

pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu,

advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų

7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant

Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos

statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis

bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų

8.11 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą

maksimaliai priteistina 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto

darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Pareiškėjos

R. B. atsiliepimas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

apeliacinį skundą buvo parengtas ir paštu teismui išsiųstas 2015 m. gruodžio 10

d. (II t., b. l. 78–81, 84). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015

m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be

individualių įmonių) buvo 713,9 Eur. Atsižvelgiant į administracinės bylos

sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, darytina

išvada, kad pareiškėjai turi būti atlyginta 150 Eur patirtų pagrįstų atsiliepimo

į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei

vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad R. B. prašymas tenkinamas, jai iš atsakovo Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos priteisiant 150 Eur pagrįstų teismo išlaidų,

patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44

straipsnio 1, 2 ir 6 dalimi, 140

straipsnio 1 dalies

1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos miesto

savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio

teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti

nepakeistą.

Pareiškėjai R. B. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) pagrįstų teismo išlaidų,

patirtų bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė