Legislator Case Law & Legislation
f14ae147-e380-433f-aa32-3ecdb1efbf88 AI generated

f14ae147-e380-433f-aa32-3ecdb1efbf88 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f14ae147-e380-433f-aa32-3ecdb1efbf88
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo bÅ«sto kredito sutarties Nr. BS1133040103 su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasiraÅ¡ymo dienos (ab initio) ir restitucijos taikymo atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , V. G. (V. G.), trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje G.

Legislator headnote

AI generated

f14ae147-e380-433f-aa32-3ecdb1efbf88 · Vilniaus apygardos teismas: Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje V. G. atsiliepime nurodė, kad jis yra sumokėjęs visÄ sumÄ už turtÄ , tačiau ieÅ¡kovas neiÅ¡sikelia iÅ¡ parduoto buto per varžytines, todėl jis negali įgyvendinti savininko teisių į turtÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2228-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01277-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.2.;2.5.8.11.3.;3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovui A. C., jo atstovei advokatei Renatai Janušytei, atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovui T. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Danske Bank A/S atstovui advokatui Mindaugui Lesčiui, V.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo bÅ«sto kredito sutarties Nr. BS1133040103 su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasiraÅ¡ymo dienos (ab initio) ir restitucijos taikymo atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , V. G. (V. G.), trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje G.

V. C., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Lietuvos bankas ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

a) pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės bÅ«du (panaudojus apgaulę ir nutylėjimÄ (suklaidinimÄ )) iÅ¡duotÄ paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (ab initio nuo jo sudarymo momento) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas, b) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 373 straipsnio nuostatas panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu įpareigoti ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, kÄ jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t. y. taikyti restitucijÄ (ieÅ¡kovas hipoteka įkeitė butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), bankas paskolino jam 157 023,00 Eur, todėl ieÅ¡kovas turi sugrÄ Å¾inti bankui paskolintÄ sumÄ (likusiÄ 113 154,13 Eur), o bankas turi panaikinti buto adresu: (duomenys neskelbtini), hipotekos įkeitimÄ ir jos pasekmes, t. y. grÄ Å¾inti įkeistÄ turtÄ , panaikinti vykdomÄ jį dokumentÄ ), c) sustabdyti neteisėtus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistÄ turtÄ iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kinio reikalavimus sieja su atsakovo (banko) „Swedbank“, AB neteisėtu ir apgaulingu veikimu (neteisėto veikimo schemos panaudojimu), o banko neteisėtai jau 2 kartus paskaičiuoti delspinigiai yra vienas iÅ¡ tai patvirtinančių įrodymų (apie neteisėtÄ banko veikimÄ ), t. y. yra vienos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), nes ieÅ¡kovo reikalavimai (ieÅ¡kinio dalykas) yra pripažinti neteisėtÄ sutartį negaliojančia nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos (ab initio) ir taikyti restitucijÄ .

Bankas neteisėtais veiksmais stipriai pažeidė ieÅ¡kovo teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo jo asmens teises arba įstatymų saugomus interesus, kuriuos ieÅ¡kovo nuomone, reikia teismui ginti, ir nurodo jo pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (pripažinti sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ), ir kadangi Å¡iuo metu dėl nesibaigusių kitų ginčo bylų nagrinėjimo ir dėl neaiÅ¡kumų dėl skolos perskaičiavimo nėra iki galo aiÅ¡ki ieÅ¡kovo skolos sumÄ , todėl ieÅ¡kovas Å¡iuo metu pateikia tokiÄ ieÅ¡kinio sumÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kokiu bÅ«du praÅ¡o taikyti restitucijÄ , t. y. kokio rezultato siekia (ieÅ¡kovas nesiekia jokių sumų grÄ Å¾inimo, o siekia sugrÄ Å¾inti ginčo Å¡alis į padėtį buvusiÄ iki neteisėto sandorio sudarymo dienos, t. y. iki sutarties sudarymo dienos ieÅ¡kovas hipoteka įkeitė butÄ , o bankas pervedė jam 157 023,00 Eur buto pirkimui, todėl taikant restitucijÄ ieÅ¡kovas turi sugrÄ Å¾inti tik pervestÄ jam 157 023,00 Eur bankui, o bankas turi panaikinti buto hipotekos įkeitimÄ , ir iÅ¡spręsti iÅ¡ to kylančius klausimus.

3. Atsakovas „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad įvertinant tai, jog didžioji dalis ieškinio argumentų yra susiję su ieškovui pagal kredito sutarti skaičiuojamų palūkanų bei delspinigių suma, tačiau, ieškovo skolos dydžio klausimas jau buvo teismo įvertintas ir yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3705-967/2018, o palūkanų ir delspinigių norma yra išspręsta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e2A-25- 590/2017, ieškovo A.

C. ieškinio argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto skolos dydžio pagal kredito sutartį yra atmestini. Nors, anot atsakovo, ieškovo ieškinio reikalavimai yra grindžiami ir CK 1.90 straipsnio nuostatomis, tačiau kaip ir CK 1.91 straipsnio nuostatų taikymo atveju, ieškovas tik abstrakčiai nurodo galimas aplinkybes dėl suklydimo, tačiau kaip jos susijusios su kredito sutarties sudarymu ir dėl kokių konkrečių aplinkybių ieškovas suklydo, nėra detalizuojama. Vien tai, kad ieškovui nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį ji buvo nutraukta, buvo skaičiuojami delspinigiai ir procesinės palūkanos, negali būti laikoma suklydimu ar apgaule, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje G. V. C. atsiliepime nurodė, kad praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, nurodydama panaÅ¡ias aplinkybes į ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . PaaiÅ¡kino, kad ji buvo laiduotoja, bet nebuvo informuota apie turto iÅ¡ varžytinių pardavimÄ .

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje Danske Bank A/S atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo aplinkybes, susijusias su Kredito sutarties (ne)vykdymu, t. y. kad ieÅ¡kovui netinkamai vykdant Kredito sutartį, iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistos sutartinės netesybos bei palÅ«kanos, dėl kurių pagrįstumo priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimus, t. y. koks konkrečiai buvo ieÅ¡kovo esminis suklydimas, bei kaip konkrečiai Bankas apgavo ar privertė ieÅ¡kovÄ sudaryti Kredito sutartį.

Pradinė kredito sutartis Nr. BS1133040103 tarp Banko ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta 2004 m. Kredito sutarties pakeitimas buvo sudarytas 2006 m., taigi nuo ginčijamų sandorių sudarymo praėjo daugiau nei 10 metų, todėl, anot trečiojo asmens, tai yra pagrindas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmesti pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui. Be to, ieÅ¡kovas tuo pačiu metu teismams teikia reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, teikia nepagrįstus skundus dėl visų teismo priimtų sprendimų naikinimo, o tai akivaizdžiai parodo, kad siekia ne apginti savo pažeistas teises, o siekia iÅ¡vengti prievolės vykdymo, bei visais įmanomais bÅ«dais stabdyti vykdymo veiksmus.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje V. G. atsiliepime nurodė, kad jis yra sumokėjęs visÄ sumÄ už turtÄ , tačiau ieÅ¡kovas neiÅ¡sikelia iÅ¡ parduoto buto per varžytines, todėl jis negali įgyvendinti savininko teisių į turtÄ .

7. Lietuvos bankas, kaip iÅ¡vadÄ duodanti institucija, nurodė, jog ieÅ¡kovas nėra kreipęsis į Lietuvos bankÄ dėl ginčo su Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvoje įsteigtÄ filialÄ , arba jo teisių perėmėju „Swedbank“, AB nagrinėjimo, taip pat Lietuvos bankas nėra nagrinėjęs ieÅ¡kovo skundo. Lietuvos banko vertinimu, byloje nagrinėjami individualÅ«s sutartiniai santykiai dėl bÅ«sto kredito sutarties pripažinimo negaliojančia yra reikÅ¡mingi tik bylos kontekste ir nėra susiję su Lietuvos banko atliekama finansų rinkos priežiÅ«ra.

IÅ¡ kredito sutarčių, kai įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka, kylančiais santykiais susijusiÄ priežiÅ«rÄ Lietuvos bankas atlieka tik nuo 2017 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos, įgyvendinančios 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iÅ¡ dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010.

Vadovaujantis civilinės bylos duomenimis, ieÅ¡kovas kredito sutartį Nr. BS1133040103 su atsakovu sudarė 2004 m. ir įsipareigojimų įvykdymÄ užtikrino nekilnojamojo turto įkeitimu, kredito suma padidinta 2006 m. susitarimu, kredito sutartis nutraukta 2012 m. Lietuvos bankas pažymėjo, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Ä®statyme yra ribojamas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomas netesybų dydis (16 straipsnio 6 dalis), įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymas (21 straipsnis), taip pat kredito sutarties nutraukimas kredito davėjo reikalavimu (23 straipsnis, tačiau Ä®statymo nuostatos, iÅ¡skyrus 58 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, netaikomos kredito sutartims, sudarytoms iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos. 2018 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymÄ Nr. XIII-1855 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris įsigalios 2019 m. gegužės 1 d. Å iuo Pakeitimo Ä®statymu buvo papildyta Ä®statymo 16 straipsnio 6 dalis nustatant, kad visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Taip pat Ä®statymo 16 straipsnis papildytas 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali bÅ«ti taikomos netesybos, kurios negali bÅ«ti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

8. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip iÅ¡vadÄ duodanti institucija, nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iÅ¡ finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iÅ¡ draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė nagrinėja Lietuvos bankas.

Todėl, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliota pasisakyti dėl Å¡ioje civilinėje byloje keliamų klausimų, susijusių su atsakovo Danske Bank A/S veiksmais, vykdant tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį. Taip pat Tarnyba pažymėjo, kad iÅ¡ esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris tik teismo tvarka gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ar nukentėjusiojo ieÅ¡kinį, todėl, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliota pasisakyti ir dėl ieÅ¡kovo keliamo reikalavimo pripažinti tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį negaliojančia nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos bei taikyti restitucijÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismo posėdžio metu Å¡alys esminių naujų aplinkybių nenurodė. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad bankas nesilaikė savo pareigos veikti teisėtai, sÄ Å¾iningai ir pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas, o ieÅ¡kovas, gavęs kreditÄ , nepažeidė sutarties, nes jis negalėjo grÄ Å¾inti bankui kredito reguliariomis mėnesinėmis įmokomis iki 2037 metų tik dėl banko neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų. IeÅ¡kovo turtas buvo neteisėtai parduotas už pusę rinkos kainos per neteisėtai vykdytas varžytines.

Teismas turi atsižvelgti į tai, kad Lietuvos banko iÅ¡vados teiginiai, kad ieÅ¡kovas nėra kreipęsis į Lietuvos bankÄ dėl ginčo su Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , arba jo teisių perėmėju „Swedbank“, AB nagrinėjimo, taip pat Lietuvos bankas nėra nagrinėjęs ieÅ¡kovo skundo, yra visiÅ¡kai neteisingi ir iÅ¡ esmės klaidinantys teismÄ . IeÅ¡kovo ir atsakovo ginčas buvo nagrinėtas Lietuvos banke minėta ne teismo tvarka; 2015-12-17 dienÄ ieÅ¡kovas gavo Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos atsakymÄ 2015-12-14 Nr. S 2015/(21.10-2101)-12-5411 ir 2015-12-22 Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos analogiÅ¡kÄ atsakymÄ 2015-12-17 Nr. S 2015/(21.10-2101)-12-5491 dėl A.

C. kreipimosi, nes ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos bankÄ su 2016-06-07 dienos praÅ¡ymu dėl banko neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų, ir glaustai pateikė Å¡io ginčo esmę ir visumÄ faktinių esminių bylos aplinkybių, kurios parodė banko atliktų pažeidimų esmę. IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymuose ir skunduose prašė Lietuvos banko atsakyti, kodėl Å¡alies bankai visiÅ¡kai nesilaikė Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų, ir kodėl CPK nuostatos neatitiko paskutinių Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų, nors Europos Komisijos priimti reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai, t. y. juose subjektų teisės ir pareigos nustatomos tiesiogiai, nacionalinių priemonių priėmimas nėra reikalingas, todėl visos ES Å¡alys narės privalėjo jų laikytis, ir kad ieÅ¡kovo nurodyta paskutinė EP ir ET direktyva Å¡iuo metu vis dar nėra tinkamai perkelta į Lietuvos teisę.

IeÅ¡kovas prašė teismo: įpareigoti Lietuvos bankas duoti iÅ¡vadÄ civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016, siekiant įvykdyti jam pavestas pareigas, ir įpareigoti įvertinti ir atsakovo neteisėtus ir nesÄ Å¾iningus veiksmus nesÄ Å¾iningai ir neprotingai ne pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas 2010-11-15 dienÄ priskaičiuotų delspinigių (23 157,47 Eur), ir nesÄ Å¾iningai ir neprotingai ne pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas 2012-06-08 dienÄ priskaičiuotų delspinigių (40 659,04 Eur), kurie sudarė apie 28 procentus nuo visos banko skaičiuojamos ieÅ¡kovo skolos arba sudarė apie 10 220 procentus metinių palÅ«kanų, kad ieÅ¡kovas negalėtų ir neturėtų jokių galimybių toliau mokėti įmokų ir atsakovas galėtų perimti/parduoti ieÅ¡kovo sutarties turtÄ minimalia kaina, kas ir buvo padaryta, nes Lietuvos bankas ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (iÅ¡ dalies) neįvykdė tos teismo nutarties reikalavimų, ir tik todėl ieÅ¡kovas pateikė teismui pakartotinį 2016-07-26 dienos praÅ¡ymÄ , ir prašė teismo pakartotinai kreiptis į Å¡ias valstybines institucijas ir įpareigoti jas įvykdyti 2016-06-30 dienos teismo nutartį pilnai.

10. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad fiktyvus ir nesÄ Å¾iningas antrųjų varžytinių įvykusių 2015-12-28 dalyvis (laimėtojas) V. G. (įgijėjas) nėra sÄ Å¾iningas ir teisėtas turto pirkėjas (savininkas), nes jis įsigijo iÅ¡ varžytinių neteisėtai parduodamÄ ieÅ¡kovo turtÄ (butÄ ) fiktyviai atstovaudamas kitus asmenis, galimai susijusius su antstoliu arba banku, ir tikrai ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, bet iÅ¡ pasipelnymo ar tarpininkavimo paskatų, nes jis prieÅ¡ ir po varžytinių visiÅ¡kai nesidomėjo parduodamu turtu, nebuvo atvykęs jo apžiÅ«rėti, ir nebuvo skambinęs ieÅ¡kovui. Be to, jis negalėjo turėti ir neturėjo tokių lėšų įsigyti šį turtÄ , bei per 1 darbo dienÄ negalėjo pervesti tokių didelių sumų.

11. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1855, nes paaiÅ¡kėjo naujos esminės aplinkybės ir buvo priimti nauji įstatymai, t. y., kad kredito sutarties nevykdymo atvejais netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir kadangi nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali bÅ«ti taikomos netesybos, kurios negali bÅ«ti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Taip pat 12. Teismas Å¡ioje byloje turi atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetas Å¡iuo metu vykdo parlamentinį tyrimÄ â€žDėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius“, ir kadangi Å¡io tyrimo metu bus aiÅ¡kinamasi, kokiÄ Ä¯takÄ 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir jų sprendimai.

13. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje Danske Bank A/S prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯ depozitÄ Ä¯mokėti sumÄ , reikalingÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui. Teismas k o n s t a t u o j a: II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados 14. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas A. C. su Danske Bank A/S (iki 2008 m. birželio 1 d. – AB SAMPO bankas) 2004 m. balandžio 19 d. sudarė kredito sutartį Nr. BS1133040103 (toliau – kredito sutartis), pagal kuriÄ atsakovas Danske Bank A/S įsipareigojo ieÅ¡kovui 33 metams suteikti 93 155 EUR kreditÄ (tomas I, b.l.36-46).

Siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo įsipareigojimų, prisiimtų kredito sutartimi, vykdymÄ , Danske Bank A/S naudai buvo įkeistas ieÅ¡kovui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalis (pažymėta G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Å uo metu turtas yra parduotas (tomas I, b.l.83-85).

15. IeÅ¡kovui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas Danske Bank A/S 2012 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu Nr. dnk12004265 nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ kredito sutartį. Nuo 2016 m. birželio 4 d. visos kreditoriaus Danske Bank A/S teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ kredito sutarties, buvo perleistos „Swedbank“, AB, vadovaujantis 2015 m. gruodžio 9 d. sutartimi dėl verslo dalies perleidimo Nr. 4500. Dėl paskolos sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį ir CK 1.91 straipsnio 1 dalį 16. CK 1.90 straipsnio dalis numato, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

17. Minėta, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodinėja buvęs apgautas, kai sudarė paskolos sutartį Nr. BS1133040103. Teismas atkreipia dėmesį, kad prieÅ¡ tai inicijuotuose kituose teismo procesuose ieÅ¡kovas įrodinėjo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes, siekdamas iÅ¡saugoti sutartinius santykius. Tai sudaro pagrindÄ spręsti dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesu (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

18. Pasinaudojus Liteko informacine sistema (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo kreipęsis į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu; kredito sutarties sÄ lygas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ab initio. Taip pat ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovÄ atnaujinti kredito sutarties galiojimÄ , nekeičiant Å¡ios sutarties ankstesnių sÄ lygų.

19. Taigi vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų, dėl kurių pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje dalyje Nr. e3K-3-420-969/2015, buvo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas Å¡ios bylos dalykui – įpareigoti Danske Bank A/S atnaujinti kredito sutarties galiojimÄ , nekeičiant Å¡ios sutarties ankstesnių sÄ lygų.

20. SistemiÅ¡kai įvertinus ieÅ¡kovo reikalavimus chronologine tvarka, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai paneigė Å¡ioje byloje įrodinėjimo dalykÄ â€“ suklydimÄ . Neįmanoma bÅ«ti suklaidintam arba bÅ«ti suklydusiam nuo sutarties sudarymo momento praėjus 15 metų, kai nutraukus sutartį ieÅ¡kovas ėmėsi iki kasacinės instancijos įrodinėji jos sÄ lygų atitiktų jo paties valiai, praÅ¡ydamas nekeisti sutarties Nr. BS1133040103 ankstesnių sÄ lygų. Tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir neteisėtÄ (CPK 95 straipsnio 1 dalis, 12, 178 straipsniai).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

22. IeÅ¡kovas gavo sutarties Nr. BS1133040103 dalykÄ â€“ paskolÄ , jÄ panaudojo. Kaip galima spręsti iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutarties, ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog nebuvo esminio sutarties pažeidimo, siekė tęsti sutartinius santykius, žinodamas apie prievolių, apskaičiuotų pagal ginčo sutartį, dydį. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, todėl sprendimo 21 punkte nurodyto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

23. Taip pat ieškovas įrodinėjo, jog ginčo sandoris negalioja CK 1.91 straipsnio pagrindu, nurodydamas apgaulės aplinkybes.

24. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

25. Kaip teisingai nurodė atsakovas, kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovas siekia nuginčyti visas sutarties nuostatas, nors formuluoja faktines aplinkybes dėl jos neteisėtumo dalyje dėl delspinigių ir netesybų, neįrodinėdamas, kodėl, pavyzdžiui, kredito iÅ¡davimo sÄ lygos taip pat jį suklaidino ar jis dėl jų buvo suklaidintas. Tačiau dėl netesybų ir delspinigių aplinkybės taip pat yra įvertintos ankstesniuose vykusiuose teismų procesuose.

27. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai iÅ¡ skolininko A. C. buvo priteista 146 259,68 EUR negrÄ Å¾into kredito suma, 8 089,66 EUR nesumokėtų palÅ«kanų suma, 40 659,04 EUR nesumokėtų delspinigių suma, iÅ¡ viso 195 008,38 EUR, 142,00 LTL žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 11 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo 2013-03-29 iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

28. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, buvo sumažintas kredito sutartyje numatytas delspinigių dydis nuo 0,08 proc. iki 0,05 proc., o palÅ«kanų dydis nuo 11 proc. iki 5 proc., todėl atitinkamai buvo perskaičiuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, priteistas skolos dydis, t.y. negrÄ Å¾inta kredito dalis liko nepakitusi ir sudaro 146 001,96 EUR, palÅ«kanos buvo perskaičiuotos, priteisiant 3 677,11 EUR vietoje 8 089,66 EUR, delspinigiai taip pat buvo perskaičiuoti, priteisiant 13 471,12 EUR vietoje 40 659,04 EUR.

29. Aplinkybės dėl ieÅ¡kovo skolos dydžio buvo iÅ¡nagrinėtos jo inicijuotoje byloje dėl proceso atnaujinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3705-967/2018 buvo nutarta: „Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutartį, jos rezoliucinės dalies pirmÄ punktÄ iÅ¡dėstant taip: iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S naudai skolÄ : 146 001,96 EUR negrÄ Å¾into kredito, 3 677,11 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 13 471,12 EUR delspinigių, iÅ¡ viso 163 150,19 EUR, bei 41,13 EUR žyminio mokesčio iÅ¡laidų bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t.y. nuo 2013-03-29, iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

LikusiÄ Å¡ios nutarties dalį palikti nepakeistÄ .“ 30. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2218-345/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis palikta nepakeista.

31. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. e2S-2929- 603/2018, buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018, kurioje buvo atmestas pareiÅ¡kėjo A. C. praÅ¡ymas peržiÅ«rėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 bei atnaujinti civilinį procesÄ .

32. IeÅ¡kovas A. C. teikdamas kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 aiÅ¡kiai nurodė, kad jis kreipėsi į teismÄ 2015 m. rugpjūčio 31 d. praÅ¡ydamas, tame tarpe:

1) panaikinti sutarties sÄ lygas dėl delspinigių ir procesinių palÅ«kanų, 2) pripažinti sutarties sÄ lygas dėl delspinigių ir procesinių palÅ«kanų nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ex officio. Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje lingvistiÅ¡kai pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia pačiÄ sutartį, bet faktinis ieÅ¡kinio pagrindas iÅ¡liko. Be kita ko, ieÅ¡kovas kasaciniame skunde naudojo ir tuos pačius argumentus dėl jam padarytos didelės žalos (virÅ¡ 195 084 Eur) atsiradusios dėl banko 2012 m. birželio 8 d. priskaičiuotų delspinigių, kurie sudarė apie 28 procentus nuo visos banko skaičiuojamos ieÅ¡kovo likusios skolos arba sudarė apie 10 220 procentus metinių palÅ«kanų.

Kasacinės instancijos teismas atsisakė priimti kasacinį skundÄ dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį dėl atleidimo nuo prievolės pagal kredito sutartį vykdymo ir sutarties sÄ lygų dėl delspinigių bei palÅ«kanų panaikinimo.

33. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aptarti teismų procesiniai sprendimai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo skolos dydžio klausimas jau buvo teismų įvertintas ir yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. CPK 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

34. Taigi teismas negali revizuoti ir spręsti dėl sutarties galiojimo, kai jos nuostatų, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įrodinėja suklydimÄ , teisėtumas buvo patikrintas teismų. Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ , atsižvelgiant į ankstesnių teismų konstatuotas aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad teismai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų), ieÅ¡kovo reikalavimas dėl sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia atmetamas kaip neįrodytas.

35. IÅ¡ ieÅ¡kinio formuluočių galima numanyti, kad aplinkybė, kaip ieÅ¡kovas nurodė, dėl 2 kartus paskaičiuotų delspinigių, yra lėmusi jo interesų pažeidimÄ banko veiksmais. Tačiau ieÅ¡kovas nenurodė, kaip jis sieja Å¡iÄ aplinkybę su suklydimu ir apgaule, t.y. ieÅ¡kinio dalyku.

36. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

37. Taigi ieÅ¡kinį privalėjo pagrįsti ieÅ¡kovas, tačiau ieÅ¡kovas įrodinėdamas, kad, pripažinus sutartį negaliojančia, jo skola bankui turi bÅ«ti laikoma lygi tik dar jo nesugrÄ Å¾intai 113 154,13 EUR (iÅ¡ ieÅ¡kovui 157 023,00 EUR pervestos sumos atėmus jo jau sugrÄ Å¾intÄ 43 868,87 Eur), nenurodo, kad jis ketina vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. A2-3705-967/2018, buvo nutarta: „Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutartį, jos rezoliucinės dalies pirmÄ punktÄ iÅ¡dėstant taip: iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S naudai skolÄ : 146 001,96 EUR negrÄ Å¾into kredito, 3 677,11 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 13 471,12 EUR delspinigių, iÅ¡ viso 163 150,19 EUR.

38. Be to, ieÅ¡kovas siekia pripažinti negaliojančia ir sutarties sÄ lygÄ , nustatytÄ kaip sÄ Å¾iningÄ , Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 – „sumažinti kredito sutartyje Nr. BS1133040103 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc., o 11 proc. palÅ«kanas – iki 5 proc.“ IeÅ¡kovui įrodinėjant, jog delspinigių skaičiavimo aplinkybė yra ta, dėl kurios sutartis Nr. BS1133040103 turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nepagrindžia, kodėl Å¡i pakeista sutarties nuostata jį klaidina ir / apgauna.

39. Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ teismas pakeisti sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra.

40. Å ioje byloje teismas jau nusprendė, koks yra teisingas netesybų dydis. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu neatsakė į teismo klausimÄ , kodėl jis tikėjosi, kad pasiskolinus pinigus iÅ¡ kredito įstaigos nereikės mokėti palÅ«kanų, o paskolos negražinus – delspinigių. Aplinkybės dėl skolos skaičiavimo tvarkos ir dydžio neveikia ieÅ¡kovo reikalavimo – pripažinti sutartį Nr. BS1133040103 negaliojančia dėl panaudotos apgaulės ir nutylėjimo (suklaidinimo), nes skolos dydis nėra ginčo objektu (CPK 13 straipsnis), todėl jos nevertinamos.

41. IeÅ¡kovas teigia, kad bankas prieÅ¡ jį panaudojo tylėjimÄ (nutylėjimÄ ir apgaulę), t. y. aplinkybes, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis (ieÅ¡kovas) nebÅ«tų sudariusi sandorio, ir nuslėpimÄ (apgaulę), todėl dėl apgaulės, smurto, spaudimo ir dėl susidėjusių aplinkybių ieÅ¡kovas buvo priverstas sudaryti tokį sandorį labai nenaudingomis jam sÄ lygomis, ir todėl toks sandoris (sutartis) turi bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo (ieÅ¡kovo) ieÅ¡kinį, nes apgaulė buvo banko tylėjimas, o vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos ieÅ¡kovui. Anot ieÅ¡kovo, tai sudaro pagrindÄ spręsti dėl CK 1.90 straipsnio 2 dalies, 191 straipsniu 5 dalies taikymo.

42. Teismas, nekartodamas motyvų, iÅ¡dėstytų dėl ieÅ¡kovo elgesio prieÅ¡taringumo, siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius, atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nepasisako dėl teismo nustatytos sutartinių prievolių pusiausvyros, o kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo priklausomybė, ekonominis silpnumas, finansinė padėtis, ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nenurodė. IeÅ¡kovas pripažino, kad gavo atitinkamas pajamas, todėl bankas jam suteikė tokio dydžio paskolÄ , kokiÄ leido tuometinė galiojanti tvarka. IeÅ¡kovo neatidumas arba nesusivokimas, negali bÅ«ti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu, nes teismas jau nustatė sÄ Å¾iningÄ netesybų dydį.

43. IeÅ¡kovas nenurodė, kaip ieÅ¡kinio dalykÄ veikia jo teiginiai, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovas nesugebėjo vykdyti kredito sutarties tik dėl banko neteisėto veikimo ir nenoro tęsti sutarties, banko neteisėto delspinigių paskaičiavimo ir jo sÄ skaitų areÅ¡tavimo, nes, minėta sutartinių santykių pasibaigimo teisėtumas buvo įvertintas kasacinės instancijos teismo, o dėl vykdymo veiksmų ieÅ¡kovo pradėti ginčai yra sprendžiami kitose bylose. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėtumo, turto pardavimo aplinkybių, taip pat nekartoja teismų procesiniuose sprendimuose pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl skolos dydžio ir sutartinių santykių pabaigos.

44. Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 straipsnio pagrindu, klausimas dėl restitucijos nesprendžiamas, todėl nepasisakoma dėl ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytų argumentų dėl V. G. sÄ Å¾iningumo. Dėl paskolos sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia pagal įsigaliosiant į teisinį reguliavimÄ 45. Galima numanyti, kad ieÅ¡kovas įrodinėja, kad tai, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymÄ Nr. XIII-1855, kuris įsigalios 2019 m. gegužės 1 d., dėl ko keičiasi netesybos skaičiavimas ir numatyta, kad nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali bÅ«ti taikomos netesybos, kurios negali bÅ«ti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti sutartį Nr. BS1133040103 negaliojančia.

46. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad teisės aktas, kuris įsigalios 2019 m. gegužės 1 d., yra pagrindas jį laikyti apgautu ir / ar suklaidintu, kai ieškovas 2004 m. sudarė kredito sutartį Nr. BS1133040103 su banku, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio.

47. Bet kuriuo atveju, kredito sutartis nutraukta 2012 m., todėl ieškovas negalėjo suklysti, būti apgautas dėl aplinkybių, kurios neegzistavo sutarties sudarymo metu. Visi šie ieškovo argumentai dėl vėlesnio teisės aktų pakeitimo nėra pagrindas juos taikyti atgal, nes tai neatitinka teisės principo lex benignior retro agit, reiškiantį, jog teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas.

48. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje nurodė, kad ES Direktyva 2014/17/ES (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto) dar nėra nepilna apimtimi perkelta į Ä®statymÄ Nr. XII-2769, ir Seime buvo svarstomas Å¡io įstatymo 12 ir 16 straipsnių pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-1712). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nepagrindė, kaip šį aplinkybė yra susijusi su jo reikalavimu pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės bÅ«du (panaudojus apgaulę ir nutylėjimÄ (suklaidinimÄ ) iÅ¡duotÄ paskolos sutartį Nr. BS1133040103.

Taip pat ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog bankas siekė užvaldyti jo turtÄ ir pajamas, bet ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad paskolos gavimas atitiko jo interesus, ginčijo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ . Aplinkybė, kad teismai jau yra iÅ¡sprendę delspinigių ir palÅ«kanų dydžio teisėtumo klausimus, ieÅ¡kovo vertinimu įrodo banko veikos neteisėtumÄ , tačiau ieÅ¡kovas neformulavo reikalavimo tuo pagrindu ir žalos fakto neįrodinėjo.

49. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį įrodinėjo motyvuodamas ir tuo, kad paaiÅ¡kėjo naujos esmines aplinkybes, kurių nebuvo, kai byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016. Vadinasi, ieÅ¡kovas negali tiksliai nuodyti, kokių pasekmių siekia pradėta nauja civiline byla, t. y. ar įrodyti, kad jo teisės pažeistos dėl nesÄ Å¾iningų sutarties nuostatų, kuriuose numatytas delspinigių ir palÅ«kanų skaičiavimas ir kurių atitiktis jau įvertinta teismų, ar dėl suklydimo ir / ar apgaulės.

50. Teismas, įvertindamas, jog procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kai formulavo ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir asmeniÅ¡kai, o ne per advokatÄ , teikė procesinius dokumentus per Liteko informacinę duomenų bazę, pasiÅ«lė ieÅ¡kovui 2019 m. sausio 8 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pasvarstyti dėl ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo pakeitimo.

51. IeÅ¡kovas 2019 m. sausio 11 d. pateikė praÅ¡ymo forma procesinį dokumentÄ , nurodydamas, kad jis yra parengtas, nes reikėjo „posėdžio metu teismui iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kinio esmę ir jo reikalavimus, bei jo ryšį su kitomis ginčo bylomis, ir kadangi ieÅ¡kovas pažadėjo pateikti teismui raÅ¡tu papildomus paaiÅ¡kinimus dėl restitucijos taikymo Å¡ioje byloje ir kitos bylos sustabdymo argumentus“. Minėtame procesiniame dokumente ieÅ¡kovas iÅ¡dėstė motyvus dėl restitucijos taikymo ir hipotekos, nors tai yra kitos bylos dalykas (Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-2093-864/2019).

Taip pat nurodė, kad nekeis ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo, nes jo, manymu, sutartis „galioja kol kredito gavėjas (ieÅ¡kovas) įvykdys visus joje numatytus savo skolinius įsipareigojimus, ir kadangi prievartiniu bÅ«du pardavus butÄ už pusę rinkos kainos ieÅ¡kovas dar liko skolingas bankui didelę sumÄ ), todėl sutartis vis dar galioja, ir kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai c.b. Nr. e2-4300-803/2018 ir c.b. Nr. e2-3460-864/2018 dar nėra iÅ¡nagrinėti, ir kadangi dar nėra įrodyta, kad sutartis yra neteisėta (negaliojanti), ir kad pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas yra neteisėtas, todėl ieÅ¡kovas dar negali pateikti naujo ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“.

52. Taigi, atsižvelgdamas į CPK 13 straipsnį, teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurios susijusios su paskolos sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia dėl panaudotos apgaulės ir nutylėjimo (suklaidinimo), o ieškovo procesiniuose dokumentuose papildomi argumentai dėl varžytinių teisėtumo nevertinami, nes dėl to bus sprendžiama kitoje byloje. Dėl ieškinio senaties 53. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, jog pradinė kredito sutartis Nr. BS1133040103 tarp Banko ir ieškovo buvo sudaryta 2004 m., o kredito sutarties pakeitimas buvo sudarytas 2006 m., taigi nuo ginčijamų sandorių sudarymo praėjo daugiau nei 10 metų.

54. CK 1.125 straipsnis numato terminÄ , per kurį asmuo savo pažeistas teises gali ginti pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

55. Kaip nagrinėjamoje byloje nustatyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje dalyje Nr. e3K-3-420-969/2015 buvo spręsta dėl ieÅ¡kovo prievolių apimties, pasisakyta ir dėl kasacinio skundo argumento dėl teismo pareigos ex officio pripažinti sutarties sÄ lygas dėl delspinigių negaliojančiomis. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, „atsakovo apskaičiuota pradelstų delspinigių pagal sutartį suma (4321,99 Eur) nėra esminė bendrame kasatoriaus neįvykdytų prievolių (20 151,84 Eur ir 546,35 Lt) kontekste.

Todėl net ir nevertinant atsakovo apskaičiuotos delspinigių sumos, kaip pradelsto įsiskolinimo, sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apimtį bei kitas Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, pripažintinas esminiu. Dėl Å¡ios priežasties bylÄ nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo ex officio sÄ Å¾iningumo aspektu vertinti sutarties sÄ lygų, susijusių su delspinigių mokėjimu ir dydžiu bei spręsti dėl jų pripažinimo negaliojančiomis“.

56. IeÅ¡kovas įrodinėja, jog 2010 metais iÅ¡nagrinėjus jo ginčus dėl delspinigių ir netesybų paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovo suklydimas ir apgaulė dėl sutarties, nes paaiÅ¡kėjo žalos faktas. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas iÅ¡kėlęs klausimÄ dėl sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, turėjo įvertinti sandorio valios trÅ«kumus tuo pačiu metu, jei jau abejojo jų teisėtumu. Vadinasi, ieÅ¡kovas pradėjęs procesÄ dėl nuo 2012 m. gegužės 26 d. vienaÅ¡aliÅ¡ko bÅ«sto kredito sutarties Nr. BS1133040103 neteisėto ir nesÄ Å¾iningo nutraukimo panaikinimo, galėjo vėliausiai suvokti savo teisių pažeidimÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2018 m. liepos 12 d., todėl nėra pagrindo ieÅ¡kinio atmesti pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį. Dėl kreipimosi į prokuratÅ«rÄ ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo 57. IeÅ¡kovas nurodė, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo, kadangi bankas naudojo neteisėto ir apgaulingo veikimo schemÄ , skaičiuojant neteisėtai didelius delspinigius ir po sutarties nutraukimo ne tik jo, bet ir kitiems banko klientams.

Taip pat ieÅ¡kovas pateikė 2019 m. kovo 7 d. praÅ¡ymÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ panaÅ¡iu pagrindu, įrodinėdamas, kad reikia gauti iÅ¡ Seimo komisijos ir ekspertų naujus dokumentus.

58. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

59. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio dalyku nebuvo banko veiklos tyrimas, todėl teismas netyrė Å¡ių aplinkybių, vadinasi, nėra pagrindo taikyti CPK 49 straipsnio 3 dalies. Be to, kiekvienam asmeniui yra laiduojama teisė kreiptis į prokurorÄ praÅ¡ydamas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl ieÅ¡kovas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti savarankiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 60. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys atmestas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei neatlyginamos.

61. Trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atstovas prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. C. pateikti 605 EUR dydžio užstatÄ Banko bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimui.

62. CPK 95 straipsnio 3 dalį nustato, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), apeliacinį, atskirÄ jį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praÅ¡ymÄ ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

63. Trečiojo asmens Danske Bank A/S atstovas mano, jog tai, kad ieÅ¡kovo finansinė situacija, kaip jis pats pripažįsta, yra sunki, yra pagrindas manyti, kad jis gali neatlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl yra pagrindas įpareigoti pateikti 605 EUR užstatÄ Banko bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

64. Teismas sprendžia, kad trečiajam asmeniui pripažįstant, jog ieÅ¡kovas negalės sumokėti už teisines paslaugas ne dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o dėl sunkios turtinės padėties, sprendžia, jog nėra pagrindo įpareigoti A. C. sumokėti užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimui. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieÅ¡kovas atleistas nuo 2 191 EUR žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo dėl sunkios materialinės padėties.

65. Trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , įrodymai patvirtina, jog jis patyrė 605 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (tomas II, b.l.32). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių rekomenduojamus dydžius atstovaujant klientÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo A. C. trečiojo asmens Danske Bank A/S naudai priteisiama 605 EUR (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

66. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2427-12389 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ gavo valstybės garantuojamÄ ir apmokamÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , (juridinio asmens kodas 61126228; filialo kodas 301694694) naudai 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja RÅ«ta Petkuvienė