(1.20)GT2-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Byla Nr. GT1-8/2022

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 5 d. Nr. (1.20)GT2-1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Artūro Driuko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Violetos Balčytienės skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 21P-5.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė J. M. (toliau – ir teismo pirmininkė) Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (toliau – ir Komisija) pateikė teikimus dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai V. Balčytienei (toliau – ir pareiškėja). Teismo pirmininkė nurodė, kad teisėja V. Balčytienė administracinėje byloje Nr. eI-4172-473/2019 buvo paskirta teisėjų kolegijos pirmininke ir pranešėja. Šioje byloje 2019 m. rugsėjo 16 d. 9 val. turėjo vykti rašytinis teismo posėdis, tačiau, teisėjų kolegijos narėms J. M. ir M. P. 9.05 val. nuėjus į pareiškėjos kabinetą pasitarti dėl bylos, paaiškėjo, kad teisėjos darbo vietoje nėra, taigi, rašytinis bylos nagrinėjimas šioje administracinėje byloje kolegijoje neįvyko. Nors teisėjų kolegija tą dieną administracinėje byloje jokio procesinio sprendimo nepriėmė, teisėja V. Balčytienė viena, nepasitarusi su kolegija, priėmė nutartį ir šioje administracinėje byloje sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2019 m. rugsėjo 20 d. 10.00 val., 9.20 val. įkėlė nutartį į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO ir viena ją pasirašė.

2. Teikime taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracija nuolat sulaukia rašytinių ir žodinių pranešimų, jog teisėja V. Balčytienė nekorektiškai elgiasi su teismo darbuotojais, t. y. juos menkina, žemina, manipuliuoja jais, kelia darbuotojams neįvykdomas užduotis, kontroliuoja juos ne tik darbo laiku, bet ir po darbo valandų. Dėl nepagarbaus teisėjos elgesio su ja atsisako dirbti teisėjų padėjėjai ir teismo posėdžių sekretorės. Teikime pažymėta, kad teismo darbuotojai, teikdami tarnybinius pranešimus ir pastabas dėl teisėjos elgesio, prašė išlaikyti konfidencialumą, nes bijo teisėjos keršto. Pareiškėja ne kartą teisėjų pasitarimų metu su kolegomis teisėjais bendravo nepagarbiai, pakeltu tonu, vartojo įžeidžiančio turinio formuluotes ir kitiems teisėjams girdint įžeidė teisėją M. P.

3. Teisėjų etikos ir drausmės komisijai 2020 m. birželio 23 d. posėdžio metu teisėja V. Balčytienė paaiškino, kad rašytinio proceso metu teisme nevyksta teisėjų pasitarimas dėl bylos. Teismo pirmininkės teigimu, tokiu būdu pareiškėja tyčia, siekdama sumenkinti savo pačios aplaidų požiūrį į rašytinio proceso tvarką, apšmeižė teismo teisėjus. Teismo pirmininkės vertinimu, teisėja V. Balčytienė savo elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse įtvirtintų padorumo, pareigingumo, pavyzdingumo ir solidarumo principų reikalavimus, toks šios teisėjos elgesys vertintinas kaip teisėjo vardą žeminantis ir teismų autoritetui kenkiantis poelgis, užtraukiantis drausminę atsakomybę.

4. Teismo pirmininkės teikime taip pat nurodoma, kad teisėja V. Balčytienė nuolat teikia prašymus suteikti jai įvairių rūšių atostogas. Minėti prašymai, teismo pirmininkės teigimu, sąmoningai pateikiami piktnaudžiaujant savo daliniu darbingumu, nesiderinant su teisėjų kolegijos nariais dėl bylų posėdžių, todėl trukdo tinkamai organizuoti teismo darbą, nukenčia darbas kolegijose.

5. Teikime nurodoma, kad teismo pirmininko 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. T-56 Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų paskirstymo moduliu 2020 m. balandžio 29 d. buvo patvirtintos atsitiktine tvarka sugeneruotos naujos nuolatinės trijų teisėjų kolegijos administracinėms byloms nagrinėti nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. vienerių metų laikotarpiui. Bylų skirstymo modulis sugeneravo Kolegiją Nr. 1, susidedančią iš teisėjų R. M., J. M., V. Balčytienės. 2020 m. liepos 1 d. teisėja V. Balčytienė el. paštu kreipėsi į teismo pirmininko pavaduotoją T. B. su prašymu pakeisti sudarytą nuolatinę teisėjų kolegiją ir neskirti jos į teisėjų kolegiją, kurioje yra teisėja J. M. Pareiškėja prašymą motyvavo tuo, kad šiuo metu institucijose dar neišnagrinėti ginčai, ir tuo, kad tarp jos ir teisėjos J. M. yra susiklosčiusi tam tikra priešiškumo situacija, kuriai esant darbas teisėjų kolegijoje kartu su teisėja J. M. yra apsunkintas ir dėl komunikacijos bei pasitikėjimo stokos apskritai neįmanomas. Teisėjos V. B. prašymas buvo pavestas spręsti teisėjui H. S., šis, nenustatęs nei faktinio, nei teisinio pagrindo, pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. 2020 m. liepos 10 d. teisėja V. Balčytienė pateikė teismo pirmininkei pareiškimą, kuriame nurodė, kad nusišalina nuo bendro darbo kolegijoje su teisėja J. M.. Teismo pirmininkės nuomone, teisėjos V. Balčytienės prašymas, kuriuo teisėja atsisako dirbti vienoje kolegijoje su ja, yra iš esmės ne kas kita kaip atsisakymas vykdyti teisėjo pareigas.

6. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, išnagrinėjusi teismo pirmininkės teikimą, 2021 m. sausio 22 d. sprendimu iškėlė pareiškėjai drausmės bylą už Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagarbos žmogui (Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 1, 4 punktai), pagarbos ir lojalumo valstybei (Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 3 punktas), padorumo (Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1, 3–5 punktai), pavyzdingumo (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 1, 2 punktai), pareigingumo (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1, 3, 4 punktai), solidarumo (Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1, 2 punktai) principų pažeidimus. Komisija padarė išvadą, kad teisėja V. Balčytienė savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.

7. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjai iškeltą drausmės bylą, 2022 m. birželio 23 d. sprendimu nusprendė pareiškėjai iškeltos drausmės bylos dalis dėl Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, pagarbos ir lojalumo valstybei, padorumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimų pažeidimo (dėl administracinės bylos Nr. eI-4172-473/2019 nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, dėl šmeižto Vilniaus apygardos administracinio teismo atžvilgiu) nutraukti; dėl kitos drausmės bylos dalies – dėl Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimų pažeidimo (dėl bendravimo su teisėjais ir teismo personalu, dėl atsisakymo dirbti teisėjų kolegijoje) – pareiškėjai pareikšti pastabą.

8. Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-4172-473/2019 rašytinio proceso tvarka buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, o juo labiau – daryti išvadą, kad posėdis rašytinio proceso tvarka 2019 m. rugsėjo 16 d. 9 val. nevyko dėl pareiškėjos kaltės, kadangi byloje surinkti įrodymai yra gana prieštaringi, jų visuma nei patvirtina, nei paneigia minėtą faktą. Aptariamu atveju pareiškėja iš esmės laikėsi teisme (ar teisėjų kolegijoje) nusistovėjusios bylų nagrinėjimo rašytine tvarka praktikos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, be pateisinamos priežasties atsisakydama vykdyti teisėjo pareigas, t. y. nustatytu laiku ir nustatyta tvarka nagrinėti priskirtą bylą.

9. Teisėjų garbės teismas vertino, jog 2020 m. birželio 23 d. Komisijos posėdyje išsakyta pareiškėjos nuomonė, nors tik iš dalies pagrįsta, neperžengė lojalumo, santūrumo ir diskretiškumo ribos. Komisijos posėdis buvo uždaras, jame, be Komisijos narių ir posėdžio sekretorės, dalyvavo tik pati pareiškėja ir Lietuvos teisėjų asociacijos paskirtas jos atstovas teisėjas A. N. Pareiškėjos nurodytus teiginius galėjo girdėti tik siauras uždarame Komisijos posėdyje dalyvaujančių asmenų ratas, taigi minėti teiginiai nebuvo paskleisti viešai.

10. Teisėjų garbės teismas nurodė, kad byloje esantys teismo darbuotojų (teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių) tarnybiniai raštai, teisėjos M. P. prašymas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atlikto patikrinimo akto išvados patvirtina, kad nemalonių patirčių bendraujant su pareiškėja turėjo nemaža dalis teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių – teisėja nekorektiškai, nepagarbiai bendrauja su teismo darbuotojais, formuluoja jiems sunkiai įvykdomas arba nepriklausančias pagal pareigybės aprašymus užduotis. Bylos duomenimis, dėl netinkamo, nepagarbaus, nekorektiško elgesio su pareiškėja atsisako dirbti tiek teismo posėdžių sekretoriai, tiek teisėjų padėjėjai. Šie duomenys patvirtino, kad pareiškėjos netinkamas, nepagarbus elgesys su teismo personalu nebuvo vienkartinis, atsitiktinis incidentas, ir tai rodo teisėjos nedalykiško, nepagarbaus bendravimo ir nekorektiško elgesio sistemiškumą bei nevienkartinį pobūdį. Dėl to Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, jog pareiškėja, darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu ir teisėjais (konkrečiai – su teisėja M. P.), nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų: buvo nekorektiška, nemandagi, negerbė kito asmens, menkino jo darbą. Taigi pareiškėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 1 punkte, 13 straipsnio 1, 3–5 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo reikalavimus. Tokiu elgesiu pareiškėja taip pat pažeidė Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytą pareigą profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Toks teisėjos elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui, yra drausminės atsakomybės pagrindas.

11. Drausmės byloje nustatęs aplinkybes, jog pareiškėja, motyvuodama asmeniniais nesutarimais su teismo pirmininke teisėja J. M., atsisakė dirbti teisėjų kolegijoje kartu su šia teisėja, Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad pareiškėja be pateisinamos priežasties neatliko iš įstatymo kylančios tiesioginės teisėjo pareigos – nagrinėti bylas ir vykdyti teisingumą. Dėl to Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog pareiškėja padarė Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtinto pareigingumo principo, įpareigojančio teisėją nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai, pažeidimą. Teisėjų garbės teismo nuomone, toks teisėjos V. Balčytienės elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui.

12. Teisėjų garbės teismas, svarstydamas klausimą dėl drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgė į padarytų pažeidimų skaičių, jų sunkumą ir jų padarymo aplinkybes, į tai, kad anksčiau pareiškėja drausmine tvarka nebuvo bausta, taip pat įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonėms parinkti, ir nusprendė, kad pareiškėjai skirtina Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta drausminė nuobauda – pastaba.

13. Pareiškėja 2022 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria jai skirta drausminė nuobauda – pastaba. Taip pat pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį kviesti Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirbančius asmenis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Byla išnagrinėta pažeidžiant pareiškėjos procesines teises ir bylos nagrinėjimo procedūras, pažeidžiant ir nesilaikant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo dėl draudimo sukurti neigiamas pasekmes asmeniui, kuris kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių dėl diskriminavimo ir persekiojimo negalios pagrindu. Pareiškėjai nesuteikta galimybė pasisakyti nei Teisėjų garbės teisme, nei Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, nebuvo sudaryta galimybė turėti Teisėjų asociacijos atstovą, neįgaliųjų profesinės sąjungos, kurios narė ji yra, atstovą, advokatą, todėl pažeista silpnesnės ir pažeidžiamesnės proceso šalies apsaugos teisė visos procedūros metu.

Teisėjų garbės teismas neturi kompetencijos ir galimybės nuspręsti, ar pareiškėja pagal sveikatos būklę gali dalyvauti posėdyje. Teisėjų garbės teismas neatsižvelgė į tai, kad buvusi teismo pirmininkė nuosekliai trukdė dirbti, vykdyti teisėjo pareigas, kišosi į procesą, nesudarė darbo sąlygų vykdyti teisingumą, nesuteikė darbo priemonių, trukdė naudotis darbo priemonėmis, būtinomis kompiuterinėmis technologijomis, trukdė naudotis įstatyme nustatytomis socialinėmis garantijomis, nesudarė vienodų sąlygų turėti padėjėją, sekretorę kaip kitiems teismo teisėjams, trukdė kelti kvalifikaciją, nustatydavo prieš ją teismo personalą bei kolektyvą, kurstė neapykantą, kūrė nepalankią psichologinę aplinką, taip pat trukdė daryti karjerą, formavo neigiamą nuomonę, neteisėtai ir nepagrįstai mažino veiklos rezultatus.

Prieš pareiškėją buvo teikti skundai įvairioms valstybės ir teismų savivaldos institucijoms. Gydymosi ir sveikatos atstatymui skirtu laiku buvo pradėta atleidimo iš pareigų procedūra. Teisėjų garbės teismas turėjo atsižvelgti, kad teikimai paduoti ir procesai prieš pareiškėją pradėti diskriminacijos ir priekabiavimo dėl negalios pagrindu bei po jos skundo dėl diskriminacijos pateikimo. Pareiškėja nevengė dalyvauti procese, bet negalėjo to padaryti dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Komisija turėjo sustabdyti teikimų nagrinėjimą arba juos perduoti Teisėjų tarybai ar priimti panašaus pobūdžio sprendimą, iki lygių galimybių kontrolierius išspręs pareiškėjos skundą.

Dėl to buvo pažeista Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Lygių galimybių įstatymas. Pareiškėjai nebuvo leista susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patikrinimo akto sudėtine dalimi – garso įrašu. Taigi jai nebuvo leista susipažinti su įrodymais ir sužinoti, kuo yra kaltinama.

13.2. Teisėjų garbės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja, motyvuodama asmeniniais nesutarimais su teismo pirmininke teisėja J. M., atsisakė dirbti teisėjų kolegijoje kartu su šia teisėja ir taip be pateisinamos priežasties neatliko iš įstatymo kylančios tiesioginės teisėjo pareigos – nagrinėti bylas ir vykdyti teisingumą. Tokia išvada nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir nepatvirtinta įrodymais. Pareiškėja, remdamasi teisės aktais ir teismų administravimo nuostatais, pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo administracijai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui prašymus pakeisti kolegijos narę, siekdama sukurti psichologiškai ir emociškai saugią teismo aplinką ir apsaugoti sveikatą nuo neteisėtų J. M. veiksmų. Prašymo netenkinus, pareiškėja dirbo kolegijoje su J. M. Pareiškėja nėra atsisakiusi eiti į posėdį ar vykdyti teisėjo pareigas. Todėl situacija, kai teisėjas vien tik už prašymo pateikimą teismų vidaus administravimo tvarka yra kaltinamas pažeidimo padarymu, pareigų nevykdymu ir neatlikimu ir yra už tai baudžiamas, yra negalima ir neteisėta. Kolegijų formavimo taisyklės nustato, kad kolegijos keičiamos esant poreikiui kitais pagrindais, todėl jomis buvo galima pasinaudoti, siekiant sukurti psichologiškai ir emociškai saugią teismo aplinką teismuose dirbantiems asmenims, kaip tuo yra pasinaudoję kiti teisėjai. Tačiau šiuo atveju kolegija piktybiškai nebuvo pakeista. Pareiškėja taip pat nurodė, kad teisėjo drausminė atsakomybė gali atsirasti tik už akivaizdų (aiškų) pareigos neatlikimą.

13.3. Teisėjų garbės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pakankamai duomenų, jog pareiškėja, darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu ir teisėjais (konkrečiai – su teisėja M. P.), nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų: buvo nekorektiška, nemandagi, negerbė kito asmens, menkino jo darbą. Teisėjų garbės teismas nesiaiškino ir netyrė Komisijos išvadų, nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, nesuteikė pareiškėjai galimybės pasisakyti. Dalis teismo personalo, būdami priklausomi nuo teismo pirmininkės J. M., ne visada sugebėjo išlikti savarankiški ir nepriklausomi, todėl rašė melagingus pareiškimus, tikėdamiesi sau pirmininkės privilegijų ir palankumo. Pareiškėja teigia, kad ji nėra sulaukusi proceso šalių skundų dėl netinkamo bylų nagrinėjimo, proceso vilkinimo ar nepagarbos proceso dalyviams. Priešingai, ji yra ne kartą gavusi padėkų raštu ir žodžiu iš teismų pirmininkų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko bei proceso šalių, visada buvo mėgstama teisėjų kolektyvuose. Per 30 teisėjos darbo metų pareiškėja yra paruošusi ir apmokiusi daug teisėjų padėjėjų; yra kantri ir turinti pedagoginių sugebėjimų. Pareiškėjai būdavo paskiriami dirbti teisėjų padėjėjai ir sekretorės, kurių dėl netinkamo darbo atsisakė visi teismo teisėjai, o ji juos kantriai apmokydavo. Darbuotojai dėkodavo už perteiktas žinias ir patirtį. Pareiškėja atlieka mediacijos veiksmus ne tik bylose, bet ir sprendžiant nesutarimus kolektyve. Teismo darbuotojai gali patvirtinti, kad pareiškėja nėra šiurkščių ar nemandagių žodžių pasakiusi nė vienai sekretorei ar teismo darbuotojui.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja J. M. savo paaiškinimuose dėl pareiškėjos skundo teigė, jog tuo metu, kai ėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas, privalėjo atsižvelgti į nevienkartinius teismo teisėjų ir darbuotojų skundus dėl pareiškėjos elgesio, nesuderinamo su teisėjui keliamais elgesio reikalavimais, todėl kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kad ši įvertintų pareiškėjos veiklą. Ji taip pat nurodė, kad šio teismo pirmininko pareigų jau neina, todėl neturi ir materialinio teisinio suinteresuotumo, tačiau mano, jog Teisėjų garbės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas atmestinas.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas paaiškinimuose į pareiškėjos skundą prašė V. Balčytienės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Teisėjų garbės teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyta, jog teikimai, kurių pagrindu pareiškėjai iškelta drausmės byla, buvo pateikti atsižvelgiant į daug metų besitęsiantį neetišką teisėjos V. Balčytienės elgesį, įvertinus teismo darbuotojų ir teisėjų nuolat reiškiamus nusiskundimus. Pareiškėjos teiginiai, kad teikimai buvo pateikti reaguojant į jos skundus lygių galimybių kontrolieriui ir kitoms institucijoms, laikytini pareiškėjos gynybine pozicija, nesusijusia su Teisėjų garbės teisme svarstytu jos neetišku elgesiu. Skunde pareiškėja nenurodė jokių naujų Teisėjų garbės teismo neįvertintų aplinkybių. Pareiškėja turėjo galimybę pateikti ir teikė savo poziciją dėl teikimų tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, tiek Teisėjų garbės teismui. Teisėjų garbės teismas, įvertinęs, kad nėra priežasčių dar kartą atidėti teismo posėdį, bylą nagrinėjo iš esmės, nes teisės aktai nenustato teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, būtino dalyvavimo Teisėjų garbės teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Teismų įstatymo 86 straipsnio 4 dalis, nurodanti, jog Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nepateikia procedūrų, kuriomis vadovaujantis turi būti nagrinėjamas pareiškėjo skundas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nagrinėjant skundus dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos, reglamentuojančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį byloje Nr. GT1-11/2021).

17. Nesutikdama su Teisėjų garbės teismo sprendimu, pareiškėja, be kita ko, pateikė paaiškinimus, susijusius su buvusios Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės J. M. veiksmais organizuojant darbą šiame teisme, galimybių kelti kvalifikaciją nebuvimu, techninių priemonių darbui suteikimo bei personalo skyrimo klausimais. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju šie klausimai yra nesusiję su Teisėjų garbės teismo konstatuotais pažeidimais, be to, nepatenka į kompetencijos nagrinėti šią bylą ribas. Tai yra teismų administracinės veiklos priežiūros klausimai, kuriuos pagal Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus turi teisę spręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ar Teisėjų taryba. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija minėtais klausimais nepasisakys.

18. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos prašymas susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patikrinimo akto sudėtine dalimi – garso įrašu – nėra susijęs su jai paskirtos nuobaudos pagrįstumu. Pareiškėja turėjo teisę susipažinti su Vilniaus apygardos administracinio teismo neplaninio tikslinio patikrinimo aktu, kurio išvadomis vadovavosi Komisija bei Teisėjų garbės teismas. Be to, pareiškėjai buvo paaiškinta, jog ne Komisijos nariai su garso įrašu galėtų susipažinti tik esant kiekvieno iš apklaustų teisėjų sutikimui.

19. Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad buvo pažeistos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos. Tačiau teisinių argumentų, kaip minėti tarptautiniai teisės aktai yra susiję su šioje byloje jos atžvilgiu konstatuotais pažeidimais, pareiškėja nenurodė. Pareiškėjos teiginiai dėl diskriminacijos negalios pagrindu, pažeidžiant Lygių galimybių įstatymo reikalavimus, taip pat nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl diskriminacijos negalios pagrindu pareiškėja kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių. Byloje pateiktas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raštas, kuriuo patvirtinama, jog šioje tarnyboje yra atnaujintas pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skundo dėl diskriminacijos negalios pagrindu teisme bei persekiojimo dėl skundo dėl diskriminacijos pateikimo nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, procesas dėl teisėjo netinkamo elgesio, pažeidus Teisėjų etikos kodekso nuostatas, ir procesas lygių galimybių kontrolieriaus įstaigoje yra savarankiški, nesudarantys pagrindo stabdyti vieno proceso vykstant kitam. Nei proceso teisės normos, nei bylų teisinis pobūdis nesudaro pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą, iki kol Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išnagrinės pareiškėjos skundą, – tuo tik nepagrįstai dar labiau būtų užvilkintas procesas šioje byloje.

20. Taigi bylos nagrinėjimo ribas šiuo atveju sudaro Teisėjų garbės teismo sprendimo išvados, kuriomis buvo konstatuoti Teisėjų etikos kodekso pažeidimai, už kuriuos pareiškėjai pareikšta pastaba, t. y. dėl pareiškėjos netinkamo bendravimo su teisėjais ir teismo personalu ir dėl jos nepagrįsto atsisakymo dirbti teisėjų kolegijoje. Teisėjų kolegija taip pat vertins, ar pareiškėjai buvo užtikrinta teisė į tinkamą jai iškeltos drausmės bylos nagrinėjimą ir ar ji buvo išklausyta.

Dėl teisės į tinkamą procesą užtikrinimo

21. Pareiškėja teigia, kad byla tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, tiek Teisėjų garbės teisme buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, nesuteikus galimybės pasisakyti, turėti Teisėjų asociacijos atstovą, neįgaliųjų profesinės sąjungos atstovą, advokatą.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. KT45-N3/2022 byloje Nr. 1/2021-6/2021-20/2021 atkreipė dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. lapkričio 17 d. rekomendacijos Nr. (2010)12 „Dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybė“, skirtos, inter alia (be kita ko), priemonėms, užtikrinančioms teisėjų nepriklausomumą, veiklos efektyvumą, garantijas ir atsakomybę, stiprinti, priedą, kuriame nurodoma, kad drausminės atsakomybės procedūrą teisėjui turi vykdyti nepriklausoma institucija ar teismas, laikydamiesi visų tinkamo proceso garantijų ir suteikdami teisėjui teisę apskųsti priimtą sprendimą (69 punktas).

23. Drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžia Teisėjų etikos ir drausmės komisija, o procedūrą nustato Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (toliau – Komisijos nuostatai). Vadovaujantis šiais nuostatais, teisėjas, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą, turi teisę susipažinti su teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo turiniu (52.1 papunktis); raštu ir žodžiu duoti paaiškinimus Komisijai, pateikti reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (52.2 papunktis). Pažymėtina, jog Komisijos nuostatuose nėra įtvirtintas privalomas teisėjo, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, dalyvavimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos teismo posėdžiuose. Minėtų nuostatų 41 punkte nurodyta, jog teisėjui turi būti sudaryta galimybė būti išklausytam Komisijos posėdyje tik jam to pageidaujant ar Komisijai nusprendus. Jeigu teisėjas buvo tinkamai informuotas apie Komisijos posėdžio datą, vietą ir laiką, teisėjo nedalyvavimas nesustabdo teikimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje.

24. Iš bylos duomenų matyti, jog Komisija 2020 m. kovo 5 d. raštu išsiuntė pareiškėjai teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo medžiagą, išaiškino jai jos teises ir informavo, kad teikimas bus nagrinėjamas 2020 m. kovo 20 d. Kitu raštu pareiškėja informuota, jog posėdis vyks 2020 m. birželio 23 d. Reaguodama į pareiškėjos elektroninį laišką, Komisija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama, jog šis sudarytų sąlygas pareiškėjai dalyvauti 2020 m. birželio 23 d. vyksiančiame posėdyje dėl drausmės bylos jai iškėlimo, ir tokios sąlygos buvo sudarytos. 2020 m. birželio 22 d. pareiškėja pateikė Komisijai savo paaiškinimus raštu, o 2020 m. birželio 23 d. kartu su Teisėjų asociacijos jai skirtu atstovu A. N. dalyvavo Komisijos posėdyje. Šio posėdžio metu Komisija nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atlikti tyrimą, be kitų aplinkybių, ištiriant aplinkybes dėl pareiškėjos galimai neetiško bendravimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo darbuotojais. 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atlikęs neplaninį tikslinį Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos patikrinimą, surašė patikrinimo aktą.

25. Gavus minėtą patikrinimo aktą, 2020 m. gruodžio 23 d. pareiškėjai buvo pranešta apie 2021 m. sausio 15 d. nuotolinio ryšio priemonėmis įvyksiantį Komisijos posėdį. 2021 m. sausio 14 d. gautas pareiškėjos prašymas atidėti teismo posėdį bei pareikštas nušalinimas Komisijos narei. 2021 m. sausio 15 d. pareiškėjai pranešta, kad Komisijos posėdis įvyks 2021 m. sausio 22 d. 2021 m. sausio 21 d. Teisėjų asociacija kreipėsi į Komisiją, prašydama atidėti posėdį, nes pareiškėja į asociaciją dėl atstovo skyrimo kreipėsi tik 2021 m. sausio 18 d. 2021 m. sausio 22 d. pareiškėja pateikė prašymą atidėti posėdį dėl sveikatos. 2021 m. sausio 22 d. Komisija bylą išnagrinėjo iš esmės.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog Komisija, nusprendusi netenkinti pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, įvertino aplinkybes, jog, 2021 m. sausio 22 d. „Sodros“ duomenimis, nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas, 2020 m. birželio 23 d. vykusiame posėdyje pasisakė tiek pareiškėja, tiek jos atstovas, pareiškėja iki šio posėdžio turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Be to, Komisija pareiškėjos prašymus atidėti teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo nagrinėjimą vertino kaip piktnaudžiavimą teise, siekiant išvengti drausmės bylos iškėlimo pagal Komisijos nuostatų 44.4 papunktį, suėjus nustatytam trijų mėnesių terminui. Šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais, sudariusiais Komisijai pagrindą nagrinėti bylą iš esmės. Priešingai nei teigia pareiškėja, jai buvo sudaryta galimybė būti išklausytai, t. y. Komisija ją kvietė dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, tačiau pareiškėja kelis kartus teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Tokie prašymai būdavo pateikiami dieną iki posėdžio arba tą pačią dieną. Teisėjų asociacijos prašymas atidėti teismo posėdį taip pat rodo, jog dėl šios asociacijos kito atstovo pareiškėja kreipėsi tik likus kelioms dienoms iki posėdžio. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog pati pareiškėja pasyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kita vertus, ji Komisijai teikė savo rašytinius paaiškinimus dėl teikimų, todėl jos pozicija Komisijai buvo žinoma. Prašydama atidėti teismo posėdžius, pareiškėja nenurodė, jog ketina pateikti naujas reikšmingas aplinkybes. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos nuostatai įpareigoja Komisiją teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams nagrinėti laiku ir operatyviai (6.1 papunktis).

27. Teisėjų drausmės bylas nagrinėjančio Teisėjų garbės teismo procesą reglamentuoja Teisėjų tarybos 2014 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 13P-68-(7.1.2) patvirtinti Teisėjų garbės teismo nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 31.2 papunktyje įtvirtinta teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, teisė dalyvauti Teisėjų garbės teismo, kuriame nagrinėjama jam iškelta drausmės byla, posėdžiuose. Šie Nuostatai taip pat neįtvirtina privalomo proceso dalyvių dalyvavimo; nėra nurodytos proceso dalyvių nedalyvavimo Teisėjų garbės teismo posėdyje pasekmės. Nuostatų 32 punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai į Teisėjų garbės teismo posėdį neatvyksta teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, ir jam apie jos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką nepranešta, Teisėjų garbės teismas atideda bylos nagrinėjimą paskirdamas kito posėdžio laiką. Kai į Teisėjų garbės teismo posėdį neatvyksta teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla ir pranešta apie Teisėjų garbės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, bet nėra gautas šio teisėjo prašymas nenagrinėti drausmės bylos jam nedalyvaujant, Teisėjų garbės teismas drausmės bylą nagrinėja iš esmės. Tuo atveju, kai teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla ir pranešta apie teismo posėdį, į jį neatvyksta, tačiau pateikia motyvuotą prašymą nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, o savo neatvykimą grindžia Teisėjų garbės teismo svarbiomis pripažintomis priežastimis, Teisėjų garbės teismas atideda bylos nagrinėjimą. Teisėjų garbės teismas, pripažinęs neatvykimo priežastis nesvarbiomis, bylą nagrinėja iš esmės.

28. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai iškelta drausmės byla Teisėjų garbės teisme buvo gauta 2021 m. kovo 1 d. Pareiškėja, motyvuodama nedarbingumu, prašė pratęsti terminą savo paaiškinimams pateikti. 2021 m. balandžio 15 d. pareiškėjai išsiųstas elektroninis laiškas, primenant apie terminą paaiškinimams pateikti. 2021 m. balandžio 16 d. elektroniniu laišku teisėja informavo, kad vis dar nedirba, tęsia gydymą ir reabilitaciją gydymo įstaigose ir kad jai suteiktos nemokomos atostogos. 2021 m. gegužės 25 d. pareiškėja informuota, kad Teisėjų garbės teismo posėdis vyks vaizdo konferencijų būdu 2021 m. birželio 10 d.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku informavo, kad jai iki 2021 m. birželio 28 d. yra suteiktos atostogos, todėl prašė skirti kitą posėdžio laiką. 2021 m. birželio 4 d. ir 2021 m. birželio 9 d. pareiškėja pateikė pakartotinius prašymus atidėti Teisėjų garbės teismo posėdį dėl nedarbingumo. 2021 m. birželio 10 d. vykusio posėdžio metu Teisėjų garbės teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir posėdį atidėjo, nenustatydamas kito posėdžio datos. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2021 m. birželio 10 d. raštu.

Šiuo raštu taip pat buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys, kad artimiausio Teisėjų garbės teismo posėdžio data bus planuojama rugpjūčio mėn. pabaigoje. 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja informavo, kad jai iki 2021 m. rugsėjo 13 d. suteiktos atostogos, ir paprašė Teisėjų garbės teismo posėdžio laiką derinti tik tada, kai ji sugrįš į darbą. 2021 m. rugsėjo 15 d. nuotoliniu būdu įvyko tvarkomasis Teisėjų garbės teismo posėdis, jame buvo sprendžiamas pareiškėjos pateiktas prašymas dėl leidimo susipažinti su visa drausmės bylos medžiaga.

Pareiškėja posėdyje nedalyvavo, prieš pat posėdį informavo, kad jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas, prašė posėdžio paskyrimo klausimą spręsti tik tada, kai pradės dirbti. Teisėjų garbės teismui sužinojus, kad pareiškėjai suteiktos atostogos buvo nutrauktos ir 2021 m. gruodžio 6 d. ji grįžo į darbą, 2022 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku pareiškėjai buvo primintas įsipareigojimas grįžus į darbą pateikti Teisėjų garbės teismui informaciją apie tai, kokius procesinius veiksmus ji yra atlikusi, ruošdamasi šios drausmės bylos nagrinėjimui.

Nesulaukus jokios informacijos, 2022 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku pareiškėja buvo informuota, jog Teisėjų garbės teismo posėdį planuojama organizuoti 2022 m. kovo 21 d. 2022 m. vasario 10 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio ir nuolatinio užimtumo nagrinėjant bylas visiškai neturi laiko parengti paaiškinimo Teisėjų garbės teismui. Teisėja taip pat nurodė, kad yra suplanavusi nuo 2022 m. kovo 17 d. imti kasmetines atostogas. 2022 m. gegužės 10 d. Teisėjų garbės teismo pirmininko patvarkymu nustatyta drausmės bylos nagrinėjimo Teisėjų garbės teisme posėdžio data ir laikas – 2022 m. gegužės 27 d., kartu priminta jos teisė pateikti rašytinius paaiškinimus.

29. 2022 m. birželio 23 d. sprendime, be pirmiau nurodytų aplinkybių dėl bendradarbiavimo su pareiškėja ir siekio suteikti jai teisę dalyvauti posėdžiuose, Teisėjų garbės teismas svarbiomis laikė aplinkybes, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. ne kartą dalyvavo kitų teismų savivaldos institucijų posėdžiuose, teikė kitoms teismų savivaldos institucijoms įvairius dokumentus, taip pat ir nedarbingumo bei atostogų metu.

30. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija padaro išvadą, jog Teisėjų garbės teismas bendradarbiavo su pareiškėja ir dėjo visas pastangas suteikti jai teisę būti išklausytai, t. y. pratęsdavo terminus savo paaiškinimams pateikti, atidėdavo bylos nagrinėjimą. Vis dėlto procesas, kai iš esmės jokie veiksmai nebuvo atliekami, užsitęsė ilgiau nei metus. Per visą šį laiką pareiškėja elgėsi pasyviai, prašymus ar dokumentus dažnai teikdavo paskutinę akimirką. Tuo tarpu kitose teismų savivaldos institucijose pareiškėja dalyvavo net ir tuo laikotarpiu, kai nurodydavo, jog šioje byloje negali dalyvauti dėl nedarbingumo ar atostogų. Tai rodo pareiškėjos siekį vilkinti šią bylą, o tai nėra suderinama su proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais. Nagrinėdamas bylą iš esmės pareiškėjai nedalyvaujant Teisėjų garbės teismas išsamiai nurodė tokio sprendimo priežastis ir vadovavosi Nuostatais, kurie, kaip minėta, suteikia Teisėjų garbės teismui teisę nagrinėti bylą iš esmės, pripažinus, jog priežastys, dėl kurių teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, neatvyko, yra nesvarbios. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, netenkindamas pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, Teisėjų garbės teismas nepažeidė pareiškėjos teisės į tinkamą procesą.

31. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bylos šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, taip pat pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nors pareiškėja teigė, jog jai nebuvo suteikta teisė turėti advokatą, tačiau būtent pati pareiškėja turėjo tuo pasirūpinti ir ši aplinkybė pareiškėjai, kaip profesionalei teisininkei (teisėjai), be jokios abejonės, turėjo būti ir buvo žinoma. Pagal CPK 161 straipsnio nuostatas, net tais atvejais, kai asmeniui, kuris be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, ir teismas pasiūlo jam pasirūpinti tinkamu jo interesų atstovavimu ir dėl to atideda bylos nagrinėjimą, šiuo pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą galima tik vieną kartą (1 dalis); šaliai nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau (2 dalis). Nei CPK normos, nei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos ar Teisėjų garbės teismo nuostatai neįpareigoja šių institucijų pasirūpinti, kad teisėjas, kuriam keliama drausmės byla, turėtų atstovą. Tai, kad per daugiau nei metus trukusį procesą Teisėjų garbės teisme pareiškėja nepasirūpino savo atstovavimu, rodo pačios pareiškėjos pasyvumą. Todėl teiginys, jog viso proceso metu jai nebuvo suteikta galimybės turėti atstovą, vertintinas kaip nepagrįstas.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi viso pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo Teisėjų garbės teisme eigą, Teisėjų garbės teismo pastangas, pačios pareiškėjos pasyvumą, neturi teisinio pagrindo pritarti pareiškėjos nurodytiems teiginiams, jog procesas vyko neužtikrinant jai teisės būti išklausytai.

Dėl pareiškėjos bendravimo su teisėjais ir teismo personalu

33. Teisėjų garbės teismas konstatavo, jog pareiškėja, darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu ir teisėjais (konkrečiai – su teisėja M. P.), buvo nekorektiška, nemandagi, negerbė kito asmens, menkino jo darbą, todėl padarė išvadą, jog pareiškėja pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo reikalavimus bei nustatytą pareigą profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Dėl pripažintų pažeidimų Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad pareiškėjos drausminės atsakomybės pagrindas – teisėjo vardą žeminantis poelgis (Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

34. Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka ir skunde nurodo, jog Teisėjų garbės teismas nesiaiškino ir netyrė Komisijos išvadų, nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, neatsižvelgė į tai, kad dalis teismo personalo, būdami priklausomi nuo buvusios teismo pirmininkės J. M., rašė melagingus pareiškimus. Pareiškėja yra ne kartą gavusi padėkų raštu ir žodžiu iš teismų pirmininkų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko bei proceso šalių, visada buvo mėgstama teisėjų kolektyvuose. Darbuotojai dėkodavo už perteiktas žinias ir patirtį.

35. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

36. Teisėjų etikos kodekse įtvirtinti padorumo ir solidarumo principai reikalauja, kad teisėjas nemenkintų kitų bendradarbių darbo, elgtųsi su jais bei kitais asmenimis pagarbiai, konfliktines situacijas spręstų taikiai ir mandagiai, niekam nereikštų paniekos, neįžeidinėtų, o teisėjų tarpusavio santykius grįstų pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu, savo elgesiu nežemintų teisėjo ir teismų vardo (Teisėjų etikos kodekso 13, 16 straipsniai).

37. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijoje nenustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas. Formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskreciją nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini tokiems, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali būti nustatytas koks nors išsamus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardą, sąrašas. Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte nustatytas poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų objektyvaus pobūdžio faktų nustatymą (konstatavimą), bet ir jų vertinimą (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

38. Teisėjų garbės teismas, padarydamas išvadas, jog pareiškėja nepagarbiai elgėsi su teismo darbuotojais, rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo darbuotojų tarnybiniais raštais, kuriuos jie teikė buvusiai teismo pirmininkei, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sudarytos komisijos apklausos rezultatais.

39. Iš byloje esančių darbuotojų tarnybinių raštų turinio matyti, jog darbuotojai skundėsi: pareiškėjos nepagarbiu, nekorektišku, netgi įžeidžiančiu elgesiu; adekvataus laiko teismo procesinių sprendimų projektams parengti nesuteikimu; pareiškėjos keliama įtampa ir stresu; reikalavimu atlikti darbuotojo kompetencijai nepriklausančius veiksmus. Šie darbuotojų teiginiai dėl pareiškėjos elgesio su darbuotojais etikos trūkumo buvo patikrinti per Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktą neplaninį tikslinį Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos patikrinimą. 2020 m. lapkričio 3 d. neplaninio tikslinio Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos patikrinimo akte nurodyta, kad, apklausus 14 šio teismo darbuotojų, pasitvirtino teiginiai, jog darbuotojai dėl pareiškėjos bendravimo būdo jaučia įtampą bei stresą, teismo posėdžių sekretorės nenori eiti su ja dirbti, raštu bei žodžiu prašo paskirti dirbti su kitu teisėju.

40. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, jog dalis skundų prieš ją buvo pateikti, siekiant įtikti buvusiai teismo pirmininkei, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šių skundų turinys ir aplinkybės buvo išsamiai ištirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sudarytos komisijos. Ši komisija apklausė ne tik darbuotojus, kurie teikė skundus, bet ir kitus Vilniaus apygardos administracinio teismo darbuotojus, turėjusius darbinius kontaktus su pareiškėja, bei teisėjus. Apklausos buvo atliekamos konfidencialiai, buvusiai teismo pirmininkei nedarant jokios įtakos. Po apklausų pasitvirtino nepagarbus pareiškėjos elgesys su teismo personalu ir kad toks elgesys pareiškėjai yra įprastas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos atlikto tyrimo rezultatais. Argumentų, jog tyrimas atliktas netinkamai, pareiškėja nenurodė.

41. Nors pareiškėja skunde pateikė išsamius paaiškinimus dėl buvusios sekretorės S. P. skundų prieš ją surašymo aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Teisėjų garbės teismas šios buvusios teismo darbuotojos prašymų, teiktų buvusiai teismo pirmininkei, nelaikė įrodymu drausmės byloje ir dėl jų nepasisakė. Atitinkamai pareiškėjos skundo argumentai, susiję su S. P. prašymų prieš pareiškėją pateikimo nepagrįstumu, neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui ir nevertinami.

42. Į bylą pareiškėja pateikė asmenų, dirbusių su ja, nuomones, kuriose ji apibūdinama kaip reikli, profesionali, taktiška ir pagarbiai besielgianti su darbuotojais. Atkreiptinas dėmesys, jog dalis pateiktų nuomonių yra asmenų, kurie su pareiškėja dirbo ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme arba šiame teisme, tačiau gerokai anksčiau nei šioje byloje vertinamu laikotarpiu, todėl jų teiginiai negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos neetiško elgesio su Vilniaus apygardos administracinio teismo darbuotojais. Kita vertus, tai, kad yra skirtingų pareiškėjos elgesio vertinimų, nepaneigia tų nustatytų epizodų, kad su darbuotojais ji elgėsi netinkamai ir neetiškai. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjos pateiktus 2014 m. ir 2016 m. jai skirtus padėkos raštus už darbą.

43. Be to, Teisėjų garbės teismas nustatė, kad pareiškėja neetiškai elgėsi ir su kita šio teismo teisėja M. P.. Teisėjos M. P. prašyme nurodyta, kad pareiškėja darbinių klausimų sprendimo metu viešai ją užpuolė; su kitais kolegomis bendrauja ne tik nekorektiškai, pakeltu tonu, bet ir vartoja įžeidžiančias formuluotes. Tai buvo patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atlikto neplaninio tikslinio Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos patikrinimo metu. Šio patikrinimo metu vykdant apklausas nustatyta, kad kai kurie teisėjai teigė, jog pareiškėja teisėjų susirinkimų metu elgiasi konfliktiškai.

44. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Teisėjų garbės teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir šiais duomenimis grindė sprendime padarytas išvadas dėl pareiškėjos nepagarbaus elgesio su teisme dirbančiais asmenimis. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai šių duomenų nepaneigia.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Teisėjų garbės teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimus nepagarbiai bendraudama su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjais ir šio teismo personalu.

Dėl atsisakymo dirbti teisėjų kolegijoje

46. Pareiškėja skunde nesutinka su Teisėjų garbės teismo išvada, jog ji be pateisinamos priežasties atsisakė dirbti teisėjų kolegijoje, taigi neatliko iš įstatymo kylančios tiesioginės teisėjo pareigos nagrinėti bylas ir vykdyti teisingumą. Todėl, pareiškėjos teigimu, drausminė nuobauda dėl šio pažeidimo jai skirta nepagrįstai.

47. Teismų įstatyme pabrėžta, jog teisėjo darbas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą (441 straipsnis). Teisėjo pareiga spręsti jam priskirtas bylas akcentuojama ir Bangaloro teisėjų elgesio principų, priimtų teismų pirmininkų posėdyje, Hagoje, 2002 m. lapkričio 25–26 d., komentare.

48. Teismų įstatymo 43 straipsnyje yra nustatytos teisėjo pareigos, o šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už teisėjo pareigų nevykdymą teisėjas atsako Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Kaip minėta, vadovaujantis Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalimi, teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

49. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad galimybė teisėjams taikyti kokias nors neigiamus padarinius turinčias priemones už jų priimtus konkrečius sprendimus (juose išdėstytą faktų vertinimą ir teisės aiškinimą) paneigtų teismų instancinės sistemos esmę, sudarytų prielaidas pažeisti teisėjo procesinį savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, kištis į teisėjo ar teismo veiksmus vykdant teisingumą, taigi pažeistų konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą. Tačiau konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjui drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pavestų pareigų atlikimą (inter alia (be kita ko), aplaidumą nagrinėjant bylas). Jeigu teisėjas, nagrinėdamas bylas, savo pareigas atlieka aplaidžiai (inter alia, skubotai, paviršutiniškai arba, atvirkščiai, nepateisinamai lėtai nagrinėja bylas, daro akivaizdžius proceso įstatymuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, nesigilina į bylos medžiagą, bylas nagrinėja atmestinai), jam turėtų būti taikoma drausminė atsakomybė už padarytus nusižengimus (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT9-S6/2014).

50. Taigi, Teismų įstatyme apibrėžtas teisėjo pareiginis nusižengimas, kaip pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę, taikytinas ir tuo atveju, kai konstatuojamas aiškus (akivaizdus) pareigų neatlikimas, neturint tam teisinio pagrindo. Todėl Teisėjų garbės teismas privalo įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (neveikimas) buvo, ir įvertinti, ar šiuo poelgiu (neveikimu) teisėjas pažemino teisėjo vardą.

51. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. T-56 „Dėl naujų teisėjų kolegijų sudarymo Vilniaus apygardos administraciniame teisme“ nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. vienerių metų laikotarpiui buvo patvirtintos Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų paskirstymo moduliu atsitiktine tvarka sugeneruotos naujos nuolatinės trijų teisėjų kolegijos administracinėms byloms nagrinėti. Kolegiją Nr. 1 sudarė teisėjos R. M., J. M. ir V. Balčytienė. Teisėjų kolegijos narė J. M. 2020 m. birželio 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į kolegijos nares, kviesdama aptarti posėdžių dienas ir konkrečią teisėjo pranešėjo posėdžių dieną. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėja elektroniniu paštu kreipėsi į teismo pirmininko pavaduotoją T. B., prašydama pakeisti sudarytą nuolatinę teisėjų kolegiją ir neskirti jos į teisėjų kolegiją, kurioje yra teisėja J. M. Tuometė teismo pirmininkė J. M. pavedė pareiškėjos prašymą spręsti teisėjui H. S., šis, nenustatęs nei faktinio, nei teisinio pagrindo, šį prašymą atsisakė tenkinti. J. M. 2020 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu pakartotinai kreipusis į kolegijos nares dėl teismo posėdžių organizavimo, pareiškėja 2020 m. liepos 10 d. pateikė teismo pirmininkei pareiškimą, kuriame nurodė, jog darbas su pirmininke yra neįmanomas, todėl ji nusišalina nuo bendro darbo kolegijoje su teismo pirmininke.

52. Pareiškėja teigė, jog, prašydama pakeisti kolegiją, ji siekė išspręsti konfliktinę situaciją ir nepadarė jokių pažeidimų, nes, netenkinus jos prašymo, ji dirbo paskirtoje teisėjų kolegijoje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais teiginiais.

53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ABTĮ), administracinių teismų teisėjų kolegijos narius, kolegijos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria atitinkamo teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas (43 straipsnio 4 dalis). Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) „Dėl Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo patvirtinimo“. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. TE-2 patvirtintas konkrečiai šiam teismui pritaikytas Administracinių bylų paskirstymo teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo Vilniaus apygardos administraciniame teisme tvarkos aprašas.

54. Teisėjų kolegija sutinka su Teisėjų garbės teismo teiginiu, jog ABTĮ nuostata, reglamentuojanti teismo sudėties formavimą, yra imperatyvi, nesuteikianti teisės teisėjui pačiam pasirinkti pageidaujamą teisėjų kolegijos sudėtį, galimybės dėl kokių nors asmeninių priežasčių atsisakyti dirbti su kitais, pagal įstatymo reikalavimus sudarytos teisėjų kolegijos nariais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kreipimasis į teismo pirmininką ar jam atstovaujantį asmenį su prašymu pakeisti kolegijos sudėtį, pateikiant tokį prašymą pagrindžiančius argumentus, savaime nelaikytinas atsisakymu vykdyti teisėjo pareigas. Pažymėtina, kad tiek Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo (24 punktas), tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. TE-2 patvirtintų Administracinių bylų paskirstymo teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo Vilniaus apygardos administraciniame teisme tvarkos aprašo (37, 38 punktai) nuostatos suteikia galimybę išimtiniais atvejais pakeisti vieną ar kelis kolegijos narius, nurodant tokio keitimo priežastis.

55. Vertindama, ar pareiškimas, kuriuo pareiškėja teigė nusišalinanti nuo darbo kolegijoje, gali būti laikomas atsisakymu vykdyti tiesiogines teisėjo pareigas be pateisinamos priežasties, teisėjų kolegija pažymi, kad toks veikimas nėra tinkamas teisėjo elgesys pareigingumo ir atsakingumo reikalavimų aspektu, ypač po to, kai prašymas pakeisti kolegijos sudėtį jau yra išspręstas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek buvusios teismo pirmininkės J. M. 2020 m. birželio 30 d. bei 2020 m. liepos 9 d. elektroniniai laiškai, kuriais siekta suderinti posėdžio datą, tiek 2020 m. liepos 10 d. pareiškėjos pareiškimas pateikti gerokai anksčiau, negu naujai sudaryta teisėjų kolegija turėjo pradėti nagrinėti bylas, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. Tuo tarpu byloje nėra pateikta įrodymų, jog po šios datos pareiškėja atsisakė dirbti kolegijoje, susiderinti bylų nagrinėjimo dienas. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO atsitiktine tvarka patikrinus šios kolegijos veiklą, matyti, jog nutartys būdavo priimamos ir pasirašomos. Todėl vien aplinkybė, jog pareiškėja nurodė nusišalinanti nuo darbo minėtoje kolegijoje, tačiau bylas nagrinėjo, nesuteikia pagrindo vertinti, jog pareiškėja iš tikrųjų atsisakė vykdyti savo, kaip teisėjos, pareigas.

56. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymo dalį ir panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimo dalį, kuria teisėja V. Balčytienė pripažinta pažeidusia Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintą pareigingumo principą, įpareigojantį teisėją nepažeisti Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai, ir šią bylos dalį nutraukti.

Dėl drausminės nuobaudos

57. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Teisėjų garbės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 21P-5 dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimus atsisakydama dirbti teisėjų kolegijoje; ši bylos dalis nutrauktina. Teisėjų garbės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 21P-5 dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimus nepagarbiai bendraudama su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjais ir šio teismo personalu, paliktina nepakeista. Kadangi Teisėjų garbės teismas pareiškėjai skyrė pačią švelniausią Teismų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – pastabą, ji paliktina nepakeista.

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą

58. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 6 d., t. y. po bylos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėjimo iš esmės, elektroniniu paštu atsiuntė laišką, kuriame prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą, teigdama, jog jai nebuvo pranešta apie tą dieną vykusį teismo posėdį.

59. Pagal CPK 256 straipsnį teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ši teisės norma taikoma ir apeliacinės instancijos teisme, kurio taisyklės, kaip minėta, mutatis mutandis taikytinos nagrinėjant bylas dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų (CPK 302 straipsnis).

60. Pažymėtina, kad nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti procesą iš esmės jau išnagrinėtoje byloje. Tuo atveju, kai teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, iki sprendimo priėmimo nenustato poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima ir paskelbia sprendimą nustatytu laiku.

61. Šioje byloje susiklostė situacija, jog planuotas 2022 m. lapkričio 8 d. posėdis neįvyko dėl teisėjos Alės Bukavinienės teisėto nebuvimo darbe. Apie tai pareiškėja kuo skubiau buvo informuota telefonu; tą pačią dieną pareiškėjai elektroniniu paštu buvo išsiųsta dviejų teisėjų kolegijos narių pasirašyta nutartis, kuria bylos nagrinėjimas atidėtas be datos. Išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis posėdis neįvyko, 2022 m. lapkričio 16 d. teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria posėdis žodinio proceso tvarka buvo paskirtas 2022 m. gruodžio 6 d. 11 val. Ši nutartis kartu su pranešimu byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjai, buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Tai patvirtina byloje esanti elektroninio laiško detalių metaduomenų lentelė.

62. 2022 m. gruodžio 6 d. teisėjų kolegija, teismo posėdyje nustačiusi, kad pareiškėja neatvyko, padarė pertrauką įsitikinti, ar pareiškėja buvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį. Be minėtos elektroninio laiško metaduomenų lentelės, teisėjų kolegija peržiūrėjo teismo elektroniniu paštu gautą patvirtinimą, jog elektroniniu paštu v.balcytiene@gmail.com išsiųsti minėti teismo dokumentai buvo sėkmingai pristatyti 2022 m. lapkričio 17 d. 08.51 val.

63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja savo prašyme yra nurodžiusi tik šį kontaktinį elektroninio pašto adresą, kuriuo jai buvo siunčiami visi teismo pranešimai ir nutartys. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ir nagrinėjant bylą Teisėjų garbės teisme pareiškėjai dokumentai buvo įteikiami būtent tokiu būdu. Minėta, jog proceso šalys turi domėtis jo eiga ir procesu nepiktnaudžiauti. Pareiškėja, žinodama, jog bendravimas su teismu vyko būtent tokiu būdu, t. y. elektroniniu paštu, turėjo pareigą jį tikrinti. Pareiškėjos teiginius, jog ji negavo nutarties, kuria paskirtas 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdis, paneigia byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys laiško su priedais pristatymą jos nurodytu elektroniniu paštu.

64. Nors pareiškėja teigia, jog ji neteko galimybės pasisakyti ir teikti įrodymus, tačiau nuo pareiškėjos skundo gavimo dienos byloje nebuvo gauta iš esmės jokių naujų dokumentų, į kuriuos pareiškėja turėtų pagrindą atsikirsti ar į kuriuos reikėtų atsikirsti. Viso proceso metu pareiškėja deklaravo norą teikti įrodymus, tačiau turinčių esminės įtakos byloje nagrinėjamam ginčui įrodymų taip ir nepateikė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į CPK 314 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tuo tarpu šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė ir prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą.

65. Kadangi, kaip minėta, vienas iš pareiškėjos skundo argumentų buvo proceso teisės nuostatų pažeidimai, kuriais, pasak jos, jai nebuvo suteikta teisė būti išklausytai, teisėjų kolegija tenkino jos prašymą ir skyrė žodinį bylos nagrinėjimą. Be to, dieną prieš 2022 m. spalio 4 d. posėdį, pareiškėjai susisiekus telefonu ir nurodžius, jog ji negaluoja, buvo surengtas teismo posėdis vaizdo konferencijos būdu, jo metu buvo išklausyti pareiškėjos prašymai ir išspręstas pateiktų įrodymų priėmimo klausimas. Teisėjų kolegija taip pat tenkino pareiškėjos prašymą ir atidėjo teismo posėdį dėl jos blogos savijautos. Taigi teisėjų kolegija suteikė pareiškėjai teisę būti išklausytai, tačiau pati pareiškėja tokia galimybe, bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, pasinaudojo tik iš dalies. CPK 7 straipsnis įpareigoja teismą imtis šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (1 dalis), o byloje dalyvaujančius asmenis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (2 dalis).

66. Atsižvelgdama į tai, kad informacija apie paskirtą teismo posėdį pareiškėjai buvo išsiųsta ir pristatyta jos nurodytu elektroniniu paštu, o ji turėjo pareigą šią informaciją sekti, į tai, kad prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą ji nenurodė, kokias naujas aplinkybes reikės ištirti, bei į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nenustatyta pagrindų, kurie suponuotų bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 86 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Violetos Balčytienės skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 21P-5 tenkinti iš dalies.

Teisėjų garbės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 21P-5 pakeisti.

Teisėjų garbės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 21P-5 dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimus atsisakydama dirbti teisėjų kolegijoje, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

Kitą Teisėjų garbės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 21P-5 dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Artūras Driukas