2018-10-03 Nr. AB-17455-3-62-3-02350-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1876-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02350-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė, atsakovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. buvo etapuotas į LAVL tyrimams dėl (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas vienoje kameroje Nr. 105 su kitais ligoniais, kurie serga (duomenys neskelbtini), t. y. R. N., S. G., R. G.. Pareiškėjo teigimu, jis buvo vedamas į kiemelį pasivaikščioti su (duomenys neskelbtini) sergančiais ligoniais, kiemelyje buvo prispjaudyta skreplių (kartais su krauju).

3. Atvykus į Ligoninę jam nebuvo išduotos higienos priemonės, tik parašius skundą, buvo išduotas tualetinis popierius ir muilas. Sanitariniam mazgui valyti nebuvo duodamos jokios valymo priemonės ir reikmenys. Dušai sulaužyti, juose veisėsi grybelis, pelėsis, užuolaidos nešvarios. Dėl tokių atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasine, emocine depresija.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo į Ligoninę ir apgyvendinimo tvarką joje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas, Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Nurodė, jog asmenys, sergantys aktyvia (duomenys neskelbtini), arba pagal gydytojų išvadas, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Ligoninė imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą bei kitus teisės aktus, todėl visi aktyvia (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys yra izoliuoti bei privalomai dėvi apsaugines kaukes. Ligoninėje sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios pacientus bei Ligoninės darbuotojus. Nuteistieji, kuriems būtina atlikti papildomus tyrimus dėl šios ligos, laikomi atskirai Ligoninės šešto korpuso 2 aukšto specialiai tam įrengtose Ligoninės patalpose. Pacientai, sergantys patvirtinta jau aktyvia (duomenys neskelbtini), privalo dėvėti vienkartinę medicininę kaukę ir yra laikomi izoliuotai nuo kitų asmenų Ligoninės šešto korpuso 3 aukšte.

6. Pareiškėjas buvo gydomas Ligoninės šešto korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpoje Nr. 105, kurioje kartu su pareiškėju nebuvo laikomi asmenys, sergantys aktyvia (duomenys neskelbtini). Pacientai, sergantys (duomenys neskelbtini), į pasivaikščiojimo kiemelius vedami atskirai nuo kitų nuteistųjų ir suimtųjų. Pasivaikščiojimo kiemeliai dezinfekuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Kiemeliuose ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama baigiamoji dezinfekcija. Nuteistieji, sirgę kitomis užkrečiamomis lašeliniu būdu plintančiomis ligomis, pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų. Šiems sergantiesiems pasivaikščiojus, tą pačią dieną į pasivaikščiojimo kiemelius kiti asmenys leidžiami. Šių kiemelių baigiamoji dezinfekcija atliekama kasdien.

7. Atsižvelgiant į nuteistųjų ir suimtųjų pageidavimus ir įstaigos finansines galimybes, nuteistiesiems ir suimtiesiems yra išduodamos valymo priemonės gyvenamosios patalpos švarai palaikyti. Dėl valymo priemonių išdavimo nuteistasis arba suimtasis turi kreiptis į tvarkinį. Šiam neišdavus reikalingų priemonių tvarkai gyvenamojoje patalpoje palaikyti, asmuo turi teisę kreiptis į budintį pareigūną arba su prašymu į įstaigos administraciją.

8. Ligoninėje dušinės yra valomos pagal Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintos Patalpų valymo procedūros 5.8., 5.1. ir 5.2. punktų nuostatas klozetų, dušų kabinų, kriauklių valymas, kalkių šalinimas ir dezinfekcija atliekamas nuolatiniu valymu (du kartus per dieną kasdien) ir pagrindiniu valymu (kartu su dezinfekcija atliekamas vieną kartą per mėnesį pagal Procedūroje nustatytą tvarką). Dušinėse esančios lentynėlės, dušai, kranai nuolat yra remontuojami dėl suimtųjų/nuteistųjų veiksmų, kuriais yra gadinamas ir laužomas Ligoninės turtas. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai Higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Ligoninė turi Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. išduotą Leidimą – higienos pasą Nr. LHP. 2-596 (17.7.1.2.11).

9. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas priežastinis ryšys, todėl nėra pagrindo skundą tenkinti.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. jis buvo laikomas vienoje kameroje Nr. 105 su kitais ligoniais, kurie serga (duomenys neskelbtini), t. y. R. N., S. G., R. G.. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad Ligoninė imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą bei kitus teisės aktus, todėl visi aktyvia (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys yra izoliuoti bei privalomai dėvi apsaugines kaukes. Ligoninėje sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios pacientus bei Ligoninės darbuotojus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo gydomas Ligoninės šešto korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpoje Nr. 105. Atsakovas nurodė, jog nuteistieji, kuriems būtina atlikti papildomus tyrimus dėl (duomenys neskelbtini) laikomi atskirai Ligoninės šešto korpuso 2 aukšto specialiai tam įrengtose Ligoninės patalpose, pacientai, sergantys patvirtinta jau aktyvia (duomenys neskelbtini) (tai pažymima jų asmens bylos pažymoje), privalo dėvėti vienkartinę medicininę kaukę ir yra laikomi izoliuotai nuo kitų asmenų Ligoninės šešto korpuso 3 aukšte. Iš byloje pateiktos 2017 m. kovo 27 d. LAVL pažymos Nr. S-1578 nustatė, jog Ligoninės šešto korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpoje Nr. 105 laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo laikomi šie asmenys: R. N., R. G. ir V. Š.. S. G. buvo patalpintas į kamerą Nr. 107. Iš 2017 m. kovo 27 d. medicininių pažymėjimų matyti, jog pareiškėjo skunde nurodyti asmenys: S. G., R. G. ir R. N. neserga aktyvia (duomenys neskelbtini), aplinkiniams yra nepavojingi, todėl vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, šie pacientai neturėjo būti laikomi izoliuotai Ligoninės šešto korpuso 2 ir 3 aukštuose esančiose patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo teiginius, kad jis buvo laikomas vienoje kameroje Nr. 105 kartus su sergančiais aktyvia (duomenys neskelbtini) asmenimis, atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius su (duomenys neskelbtini) sergančiais ligoniais, pažymėjo, jog atsakovo atstovas nurodė, kad Ligoninėje buvo užtikrintas (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų izoliavimas nuo kitų nuteistųjų. Nors pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas su (duomenys neskelbtini) sergančiais ligoniais pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato draudimo į pasivaikščiojimo kiemelius vesti nuteistuosius po to, kai juose vaikščiojo (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 232 punktą, tik sergantys aktyvia (duomenys neskelbtini), pasivaikščioti vedami į atskirus pasivaikščiojimo kiemelius.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su valymo priemonių neišdavimu, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistųjų ir suimtųjų pageidavimus ir įstaigos finansines galimybes, nuteistiesiems ir suimtiesiems yra išduodamos valymo priemonės gyvenamųjų patalpų švarai palaikyti. Dėl valymo priemonių išdavimo nuteistasis arba suimtasis turi kreiptis į tvarkinį. Šiam neišdavus reikalingų priemonių tvarkai gyvenamojoje patalpoje palaikyti, asmuo turi teisę kreiptis į budintį pareigūną arba su prašymu į įstaigos administraciją. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės, nedetalizavo dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl dušų neatitikimo higienos normos reikalavimams, t. y., juose veisiasi grybelis, pelėsis, dušai sulaužyti, užuolaidos nešvarios, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Ligoninėje dušinės yra valomos pagal Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintas Patalpų valymo procedūras. Iš į byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi su skundais į Ligoninės administraciją, jog jam nebuvo skirtos dezinfekavimo priemonės gyvenamajai patalpai valyti bei netvarkingos dušo patalpos. Ligoninė 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 7-PER-859 informavo pareiškėją, kad įstaigoje suimtieji kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir gyvenamąsias kameras tvarko patys. Valymo inventorių ir priemones išduoda būrio tvarkinys kameros valymo metu pagal suimtųjų žodinį prašymą. Be to, būrio tvarkinys kiekvienai areštinės gyvenamajai patalpai dezinfekuoti išduoda dezinfekavimo tabletę, o sanitarinio mazgo priežiūrai - chlorkalkių. Areštinės dušo patalpų tvarkymą ir dezinfekavimą atlieka būrio tvarkinys ta apimtimi ir tvarka, kuri yra nustatyta jo pareigybės aprašyme. Iš į byloje pateiktos Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintos Patalpų valymo procedūros 5.8., 5.1. ir 5.2. punktų nuostatų matyti, jog klozetų, dušų kabinų, kriauklių valymas, kalkių šalinimas ir dezinfekcija atliekamas nuolatiniu valymu (du kartus per dieną kasdien) ir pagrindiniu valymu (kartu su dezinfekcija atliekamas vieną kartą per mėnesį pagal Procedūroje nustatytą tvarką).

15. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta kitų įrodymų, taip pat ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų Ligoninės dušų patalpų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas byloje pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl dušuose buvusio pelėsio, grybelio, nešvaros galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų sąlygų (buvusio pelėsio, grybelio) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl dušuose buvusio pelėsio, grybelio neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikė nepagrįstais.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių sąlygų LAVL bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl teisės aktų neatitinkančių laikymo sąlygų Ligoninėje, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 17. Pareiškėjas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo dezinfekuojami, o pareigūnai jokių priemonių nesiėmė. Dušų patalpos buvo antisanitarinės būklės. LAVL atsiliepime teismui į jo skundą nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Jis prašė skunde, kad visi duomenys apie jo laikymo sąlygas būtų išreikaluti iš atsakovo. Dėl jo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, jis patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus, todėl prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus ir skundžiamą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą, laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų, jo buvimo šioje Ligoninėje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d., atlyginimo.

22. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

25. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Analizuojamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismas priėmė šališką sprendimą, neįvertinęs visų aplinkybių, dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

28. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys apie tai, kiek laiko jis buvo laikomas LAVL, kokioje kameroje, su kuo bei kiti būtini teisingam ir nešališkam teismo sprendimui priimti jau yra byloje ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą sprendimą, todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti naujus įrodymus.

29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 18–31, 45–49), kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių sąlygų LAVL bei dėl to kilusios žalos yra nepatvirtinti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

30. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo laikymo Ligoninėje sąlygų atitikimo tesės aktų reikalavimams, šių motyvų nekartoja. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė