f14898b077b911e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2992/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00062-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2.5; 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant

atsakovo atstovei Ramūnei Glinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus skundą atsakovui Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius (b. l. 124) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovės (toliau – ir Bendrovė) 16 875,10 Lt į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Skunde (b. l. 2-4) paaiškino, kad VSDFV Pasvalio skyrius 1995 m. gegužės 4 d. sprendimu nuo 1995 m. vasario 2 d. paskyrė V. O. 75,65 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (toliau – ir invalidumo pensija), kuri paskaičiuota atsižvelgus į jos stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas. Pažymas, reikalingas pensijos dydžiui apskaičiuoti, pateikė Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Pašiliai“, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Deglėnai“.

VSDFV Pasvalio skyrius, atsižvelgdamas į V. O. 2009 m. gruodžio 21 d. prašymą, sprendimu nutraukė 746,33 Lt invalidumo pensijos mokėjimą nuo 2010 m. sausio 1 d., kadangi ji išvyko gyventi į Paluodės kaimą, Zarasų rajone. VSDFV Zarasų skyrius, gavęs V. O. invalidumo pensijos bylą iš VSDFV Pasvalio skyriaus, atliko V. O. invalidumo pensijos perskaičiavimą bei 2010 m. sausio 21 d. sprendimu jai paskyrė 518,65 Lt per mėnesį II grupės invalidumo pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos. VSDFV Zarasų skyriaus prašymu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyrius pateikė 2010 m. vasario 12 d. pažymėjimą dėl darbo užmokesčio, kuriame nurodytas V.

O. 1989 metais gautas atlyginimas Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkyje – 844,32 rublių, perskaičiavus į litus – 8,44 Lt pajamų, o ne 84,43 Lt pajamų, kaip nurodė Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė 1995 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr.

62. VSDFV Zarasų skyrius, nustatęs, kad V. O. invalidumo pensija VSDFV Pasvalio skyriuje buvo paskirta neteisingai, 2010 m. kovo 8 d. pensijos bylą grąžino VSDFV Pasvalio skyriui dėl invalidumo pensijos permokos nustatymo, kurio sprendime nurodyta, jog laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 2 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. susidarė 20 275,10 Lt dydžio invalidumo pensijos permoka. Ši permoka susidarė dėl Bendrovės 1995 m. balandžio 27 d. išduotoje pažymoje Nr. 62 neteisingai nurodyto V. O. darbo užmokesčio už 1989 m. Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkyje.

V. O. 2010 m. kovo 1 d. prašymu, iš jos pensijos buvo išskaičiuojama susidariusi pensijos permoka po 200 Lt per mėnesį, tačiau 2011 m. rugpjūčio 22 d. V. O. mirė. Mirus pensijos gavėjai, liko 16 875,10 Lt invalidumo pensijos permoka, atsakovas gera valia atsisakė ją padengti. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 65 punktas numato, kad dokumentus išdavęs (pateikęs) juridinis ar fizinis asmuo atsako už jų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai išduotų (pateiktų) dokumentų.

Todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą.

Atsakovas Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 97-99) paaiškino, kad žalą nulėmė VSDFV Pasvalio skyriaus valstybės tarnautojų rūpestingumo, protingumo bei atidumo kriterijų neatitinkantys veiksmai, kadangi VSDFV Pasvalio skyriaus atstovai nepastebėjo pažymoje įsivėlusios klaidos, nors VSDFV Zarasų skyrius, gavęs V. O. pensijos bylą, iš karto pastebėjo netikslumus ir kreipėsi dėl informacijos patikslinimo į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyrių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK), reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju nuo ginčo pažymos išdavimo praėjo daugiau nei 16 metų, per tuos metus pareiškėjas nesikreipė dėl jo pažeistų teisių gynimo, todėl reikalavimas atlyginti žalą neatitinka nei sąžiningumo, nei protingumo principų ir turi būti taikoma senatis.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus skundą atmetė (b. l. 150-154).

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad VSDFV Pasvalio skyrius, prieš priimdamas 1995 m. gegužės 4 d. sprendimą dėl invalidumo pensijos V. O. skyrimo, o vėliau apskaičiuodamas pensijos dydį, turėjo realią galimybę pastebėti pažymoje esančius netikslumus ir juos pašalinti, juolab, kad Nuostatuose numatytas imperatyvas VSDFV teritoriniams skyriams aktyviai veikti skiriant pensijas. Taigi pareiškėjo nurodoma žala (16 875,10 Lt) atsirado dėl jo paties neveikimo, o ne dėl atsakovo veiksmų – nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimo. Todėl nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Bendrovės turtinės žalos atlyginimą laikytas nepagrįstu.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šis terminas būtų buvęs sustabdytas ar nutrauktas (CK 1.129 str., 1.130 str.). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Bendrovės atstovė aiškiai išsakė reikalavimą taikyti ieškinio senatį šioje byloje, todėl vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, teismas padarė išvadą, kad ir šia prasme nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl žalos, kildinamos iš Bendrovės pateiktos pažymos apie V. O. draudžiamąsias pajamas, priteisimo.

III. Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 156-159) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl neteisingų duomenų apie draudžiamąsias pajamas pateikimo Bendrovės išduotose 1995 m. balandžio 19 d. ir tikslinančioje 1995 m. balandžio 27 d. pažymose buvo neteisingai apskaičiuota valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija V. O.. Atsiradusi žala yra tiesioginė neteisėtų veiksmų išduodant klaidingą pažymą apie darbo užmokestį pasekmė.

2. Išvada, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta dėl paties pareiškėjo kaltės, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja protingumo, teisinio tikrumo ir asmeninės atsakomybės už kaltus veiksmus principui.

3. 1995 m. balandžio 27 d. pažyma išduota juridinio asmens, patvirtinta parašu ir antspaudu, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo netikėti jos teisingumu. Atsakovo pateikti duomenys buvo paneigti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2010 m. vasario 12 d. pažymėjimu dėl darbo užmokesčio Nr. (15.16)SD2-205. Apie savo teisės pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik 2010 m. vasario 18 d. gavęs minėtą pažymėjimą, todėl būtent ši data laikytina teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsiradimo momentu.

Atsakovas Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 162-164).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl žalos atlyginimo, todėl turi būti vertinamos visos civilinės atsakomybės sąlygos bei kitos aplinkybės reikšmingos civilinės atsakomybės taikymui.

Pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš atsakovo pateiktos pažymos apie asmens draudžiamąsias pajamas pateikimo, o permokėtų pensijų sumą įvardina kaip patirtą žalą, kurią prašė priteisti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio, reglamentuojančio pareigą atlyginti padarytą žalą, 2 dalį, žala, padaryta asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinė žala visiškai atlyginama atsakingo asmens. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių netiesėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjant administracines bylas dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios civilinio kodekso normos. Pagal 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir vertino reikšmingas šios administracinės bylos teisingam išsprendimui faktines aplinkybes ir taikytinas normas, nuspręsdamas, kad ieškinio senaties terminų eigos pradžia skaičiuotina nuo Pasvalio skyriaus sprendimo, kuriuo byloje V. O. paskirta pensija, priėmimo. Įpareigojimą teritoriniam skyriui veikti aktyviai numato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 p. nurodantis, jog socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Tokį minėto Nuostatų punkto aiškinimą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm. bylos Nr.A7-121/2004, Nr. A502-1120/2007), nurodanti, jog „šiame punkte įtvirtintas ir įpareigojimas aktyviai veikti renkant stažą bei pajamas patvirtinančius dokumentus. Paminėtų teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl pensijos skyrimo, privalo vertinti visumą pensijos byloje pateiktų įrodymų, kurie liudija draudėjo išduotų dokumentų pagrįstumą, ir nustatyti objektyvias aplinkybes, reikšmingas pensijai skirti.“ Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškinio senaties terminas pareikštam reikalavimui pasibaigęs. Atsakovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį, todėl pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos priteisimo atmesti.

Nors ginčo sprendimui iš esmės pakankamas ieškinio senaties termino pasibaigimo konstatavimas, pirmosios instancijos teismas vertino ir reikšmingų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Pažymėtina, kad toks vertinimas perteklinis, tačiau pritartina teismo išvadai, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimo. Dėl jau aptarto reguliavimo konstatavus VSDFV teritorinių skyrių pareigą aktyviai veikti skiriant pensijas, pripažintina, kad pareiškėjo nurodoma žala (16 875,10 Lt) atsirado dėl jo paties neveikimo. Pažymėtina, jog dėl klaidos atsakovo pateiktoje pažymoje V. O. atlyginimas nurodytas dešimteriopai didesnis, kas nereikalavo didelių pareiškėjo pastangų neatitikimui fiksuoti skiriant pensiją.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė