2025-04-02 Nr. AB-5704-3-61-3-00264-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-375-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00264-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, VAVPK) 2025 m. sausio 6 d. sprendimą „Dėl prašyme pateiktos informacijos įvertinimo“ Nr. 10-S-203(10.44E-10), priimtą administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo 2024 m. lapkričio 28 d. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, iš skundo turinio sprendė, kad pareiškėjas skunde kėlė reikalavimus, susijusius su administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra keliami klausimai, susiję su viešojo ar su vidaus administravimo teisiniais santykiais. Administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl administracinių nusižengimų ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atsisakymo pradėti) priėmimo, teismų procesinių sprendimų baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl ikiteisminio tyrimo ir administracinių nusižengimų bylose ir kita.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo reikalavimą teismui bei klaidingai interpretavo jo kreipimosi į teismą esmę. Pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi ne dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir/ar atsakovo nutarimo panaikinimo ar patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl to priteisimo, o tam, kad būtų įvertinta, ar pagrįstai Institucija atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (persiųsti pareiškėjo skundą bendros kompetencijos teismui).

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skundžiamame atsakovo rašte „Dėl prašyme pateiktos informacijos įvertinimo“ Nr. 10-S-203(10.44E-10) nurodoma, kad atsakymą Pareiškėjas savo pasirinkimu turi teisę apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo ginčo dalykas – atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 6 d. sprendimo „Dėl prašyme pateiktos informacijos įvertinimo“ Nr. 10-S-203(10.44E-10), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sprendė, kad ginčas kilęs būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl sprendė, kad yra atsisakyti priimti skundą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovui pateikė prašymą pagal nustatytą kompetenciją perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui administracinio nusižengimo ROIK 24235445186 bylą pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo išsprendimui. 2025 m. sausio 6 d. skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, jog advokato išlaidos, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti iš valstybės negali būti priteisiamos, kadangi administracinio nusižengimo byla nebuvo nutraukta, o buvo grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 1 d.)). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.

Teisėjų kolegija paminėto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi Sprendimo turinį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Taigi, toks reikalavimas yra susijęs ne su viešuoju administravimu, o su teisiniais santykiais, reglamentuojamais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normų. Pripažintina, kad VAVPK nagrinėjamu atveju veikia ne viešojo administravimo srityje, kaip tai apibrėžta VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje, o vykdo jam skirtas funkcijas administracinio nusižengimo tyrime ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime.

Atsakant į atskirojo skundo argumentus dėl Sprendime nurodytos jo apskundimo tvarkos, pažymėtina, kad administraciniai teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Šiuo atveju Sprendime pareiškėjui klaidingai išaiškinta jo apskundimo tvarka (skųsti administraciniam teismui) nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kilmės ir pobūdžio.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis