f1467f76-d144-4390-bb33-d2ee2a46fc4d · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-6191-780/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00949-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.7; 7.9; 55.1.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. V.,

atsakovės atstovėms R. P. ir V. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. S. skundÄ atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

PareiÅ¡kėja A. S. patikslintu skundu praÅ¡o: 1) panaikinti skundžiamÄ administracinį aktÄ â€“ 2020-12-28 Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyriaus sprendimÄ Nr. 13205 „Dėl iÅ¡mokos mokėjimo pratęsimo“; 2) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyrių paÅ¡alinti padaryto pažeidimo teisines pasekmes: 2.1.) atstatyti pareiÅ¡kėjai slaugos iÅ¡mokos skaičiavimo koeficientÄ iki jos prieÅ¡ tai turėto 2,5 bazinio dydžio; 2.2.) teisingai paskaičiuoti (pagal atstatytÄ bazinį koeficientÄ ) slaugos iÅ¡mokos skirtinÄ kasmėnesinę sumÄ ; 2.3.) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai susidariusias tikslinių kompensacijų nepriemokas nuo 2020-09-15; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį ir kt., kurios susidarys procese).

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Tikslinių kompensacijų įstatymo (toliau - Ä®statymas) 11 str. saugo neįgaliojo asmens iki 2018-12-31 įgytÄ teisę į 2,5 dydžio slaugos iÅ¡mokos koeficientÄ , jeigu Å¡iam neįgaliajam ne vėliau kaip iki Å¡io laikotarpio pabaigos yra nustatytas slaugos poreikis. Minėtai asmenų grupei priklauso ir pareiÅ¡kėja, kuriai Å¡i įgyta teisė ydingu administracijos sprendimu buvo neiÅ¡saugota ir buvo pakeista blogėjančia linkme vien dėl vėliau priimtos naujos reglamentavimo tvarkos, neleistinai pritaikytos į praeitį.

Å is sprendimas taip pat prieÅ¡tarauja ir kitiems aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, t. y. neatitinka TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. įtvirtinto pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principo, nustatančio, kad naujai priimti teisės aktai turi užtikrinti ir negali paneigti jau prieÅ¡ tai nustatytų asmens teisių ir teisėtų interesų, bei VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. nustatytų esminių vieÅ¡ojo administravimo principų, iÅ¡ jų - draudimo keisti į blogÄ jÄ pusę asmens padėties.

Skiriant jai slaugos iÅ¡mokÄ , pratęsus naujÄ tikslinės kompensacijos skyrimo laikotarpį atgaline data, t. y. nuo 2020-09-15, iÅ¡ esmės buvo pažeista Ä®statymo 6 str. 4 d. įtvirtinta sÄ lyga, kad naujo dydžio (mažesnė arba didesnė) tikslinė kompensacija pradedama mokėti tik esant sÄ lygai, kai keičiasi specialiojo poreikio dydis, t. y. jei vietoj pirmojo lygio poreikio jai bÅ«tų buvęs nustatytas antrojo lygio specialusis poreikis. Tas faktas, kad pareiÅ¡kėjai 2020-12-09 sprendimu buvo nustatytas antro lygio specialusis poreikis, jokiu bÅ«du neapsprendžia, kad Å¡is specialusis poreikis nuo Å¡ios datos sumažėjo.

Jis liko lygiai toks pats, tik privalėjo (pagal naujÄ tvarkÄ ) bÅ«ti pervadintas dėl pakitusio teisinio reguliavimo. Pastarasis poreikių vertinimas pareiÅ¡kėjai įvyko bÅ«tent 2020-12-09, iÅ¡kart po to, kai nuo 2019-09-01, pasikeitus Ä®statymui, turėjo nebelikti bendrojo slaugos poreikių lygio formuluotės, bet vietoj jos formaliai turėjo atsirasti du slaugos poreikių lygiai. Dabar antrasis lygis pareiÅ¡kėjai nuo minėtos datos priskirtas tik dėl jos turėto ligi Å¡iol lygio pervadinimo pagal naujÄ jį teisinį reglamentavimÄ .

Nuo Å¡io datos buvęs bendras specialusis poreikis atitinkamai pagal turimos pareiÅ¡kėjos ligos sunkumÄ jai buvo pervadintas, bet ne pakeistas, todėl pagal Ä®statymo 11 str. 1 d. 3 p. ir to paties įstatymo 4 d. turėjo bÅ«ti toliau mokamas 2,5 iÅ¡mokos dydis, iÅ¡saugant įgytÄ teisę į šį dydį jai, kaip asmeniui, netekusiam 60% ir daugiau darbingumo ir dėl to įgijusiam slaugos poreikį iki 2018-12-31. Vien dėl to, kad nuo 2019 m. buvo pakeistas Ä®statymas, pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis buvo pabloginta finansine prasme ir jos teisės yra pažeistos, nes ji patyrė turtinę žalÄ , susidarančiÄ kas mėnesį dėl nepagrįstai sumažinto tarifo, sumažinus jį nuo 2,5 iki 1,9 dydžio, ir dėl to vietoj Å¡iuo metu mokėtino 300 Eur slaugos iÅ¡mokos dydžio ji nuo 2020-09-15 gauna tik 228 Eur.

Tiems asmenims, kurie slaugos poreikį yra įgiję prieÅ¡ naujo įstatymo įsigaliojimÄ , turėjo bÅ«ti paliktas tuometinis slaugos skyrimo tarifas, lygus 2,5 dydžio, vadovaujantis Ä®statymo 11 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. Nors Å¡iuo straipsniu įstatymo leidėjo numatomo naujo teisinio reguliavimo tikslas ir buvo įgytų teisių iÅ¡saugojimas ankstesniu laikotarpiu įgijusiems slaugos poreikį neįgaliesiems į tuo metu įgytÄ ir jiems paskirtÄ tikslinės kompensacijos dydį, tačiau administracija pasivadovavo savo subjektyvia iÅ¡vada ir priėmė mažinantį Å¡iÄ iÅ¡mokÄ neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pagal visus teisės principus, nauja tvarka turėjo galioti tik asmenims, naujai įgijusiems neįgalumÄ ir slaugos poreikius po naujo reglamentavimo, arba asmenims, kuriems poreikių lygis kito į mažesnę ar didesnę pusę, bet nauja įstatyminė ir poįstatyminė tikslinių kompensacijų skyrimo tvarka buvo nepagrįstai pritaikyta jos atžvilgiu. Tačiau Å¡ie naujai įtvirtinti reikalavimai nėra taikomi tiems visuomeniniams santykiams, kurie yra sureguliuoti iki minėto norminio teisės akto, kuriuo pasivadovavo administracija, įsigaliojimo, nes tÄ imperatyviai draudžia konstituciniai principai dėl teisėtų lÅ«kesčių iÅ¡saugojimo ir lex retro non agit draudimo bei prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tikslinės kompensacijos sumažinimas jai negali bÅ«ti taikomas, nelaikant, kad jai buvo naujai nustatytas slaugos poreikių lygis, kaip kad savo sprendime neteisingai teigia savivaldybės administracija, bet privalo bÅ«ti iÅ¡saugotas iki to mokėtas kompensacijos dydis, nes jos neįgalumo anksčiau turėta bÅ«klė pagal jokius parametrus jokiu dydžiu nepasikeitė ir nesumažėjo, tik Å¡is slaugos lygis anksčiau jai nustatytas, buvo vadinamas bendru, o nuo dabar tapo diferencijuotu pagal naujÄ tvarkÄ . PareiÅ¡kėjos atveju, po pasibaigusio tikslinės kompensacijos skyrimo laikotarpio, kuris jai pasibaigė 2020-09-15, vėl dvejiems metams (iki 2022 m.) buvo pratęstas neįgalumo galiojimo laikotarpis, po to, kai tikslinės kompensacijos mokėjimas jau buvo nutrauktas.

Tokiu atveju, tikslinės kompensacijos mokėjimas po asmens praÅ¡ymo pratęsti tikslinės kompensacijos mokėjimÄ , reiÅ¡kia ne naujÄ jos skyrimÄ ir nustatymÄ , kaip teigia savo sprendime savivaldybės administracija, bet tai yra praÅ¡ymas pratęsti tikslinės kompensacijos laikinai nutrauktÄ mokėjimÄ (Tikslinių kompensacijų įstatymo 7 str. 3 d.). Mokėjimas pratęsiamas asmeniui nebloginant padėties, bet iÅ¡saugant jam teisę gauti 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio tikslinę kompensacijÄ (Ä®statymo 11 str. 1 d. 3 p., 4 d.).

Jos atveju Å¡i teisė į 2,5 dydį buvo neiÅ¡saugota ir po jos pateikto praÅ¡ymo pratęsti tikslinės kompensacijos mokėjimÄ , jis buvo paskirtas nauja tvarka, bloginančia jos padėtį ir paneigiant teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas prašė patenkinti skundÄ remiantis jame nurodytais argumentais.

Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja A. S. 2020-12-27 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyrių ir pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 13205 dėl slaugos iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos (toliau - Tikslinė kompensacija) pratęsimo. Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo (toliau - Kompensacijų įstatymas) 4 ir 6 straipsniais, 5 straipsnio 1 dalimi, Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-01-23 įsakymu Nr. A1-39 „Dėl kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, Administracijos direktoriaus 2020-02-02 įsakymu Nr. DV-200 „Dėl pavedimo priimti sprendimus“, 2020-12-28 priėmė sprendimÄ Nr. 13205 „Dėl iÅ¡mokos mokėjimo pratęsimo“, kuriuo pratęsė PareiÅ¡kėjai Tikslinės kompensacijos mokėjimÄ nuo 2020-09-15 iki 2022-12-02.

Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka: „sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per vienÄ mėnesį nuo įteikimo dienos <...>“. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja skundÄ dėl 2020-12-28 priimto ginčijamo sprendimo pateikė 2021-06-29, todėl akivaizdu, kad ji yra praleidusi ABTÄ® nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ nuo sprendimo priėmimo ar sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos ir nepraÅ¡o termino atnaujinti. Dėl ginčo aplinkybių teisinio reguliavimo atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Kompensacijų įstatymo redakcija, galiojusia iki 2018-12-31, asmenims, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, Tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Akcentuoja, kad Å¡ioje teisės normoje Tikslinės kompensacijos dydis nebuvo diferencijuotas į atskirus lygius. PareiÅ¡kėjai nuo 2018-07-12 iki 2020-07-16 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2018-08-06 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į nurodytÄ pažymÄ , Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-04 įsakymu Nr. DV-1515 „Dėl tikslinių kompensacijų skyrimo“, pareiÅ¡kėjai nuo 2018-07-12 paskirta 2,5 kompensacijų bazės dydžio Tikslinė kompensacija pažymoje nurodytu laikotarpiu.

Nuo 2019-09-01 įsigaliojo nauja Kompensacijų įstatymo redakcija, pagal kuriÄ , 60 procentų ir daugiau darbingumo netekusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018-12-31 galiojusia tvarka, teisė gauti Tikslinę kompensacijÄ iÅ¡lieka iki termino pabaigos (Kompensacijų įstatymo 11 straipsnis). PareiÅ¡kėjai nuo 2018-07-12 iki 2020-07-16 nustatytas terminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio Tikslinė kompensacija buvo privaloma mokėti tik pažymoje nustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2018-07-12 iki 2020-07-16.

PareiÅ¡kėjai nuo 2020-09-15 iki 2022-12-01 buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2020-12-09 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-3812). Atsižvelgdamas į nurodytÄ pažymÄ , Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyrius 2020-12-28 priėmė pagrįstÄ sprendimÄ Nr. 13205 „Dėl iÅ¡mokos mokėjimo pratęsimo“, kurio pagrindu PareiÅ¡kėjai nuo 2020-10-01 mokama 1,9 kompensacijų bazės dydžio Tikslinė kompensacija.

Vadovaujantis įsigaliojusia nauja Kompensacijų įstatymo redakcija, Tikslinės kompensacijos dydžiai diferencijuoti į du lygius - pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, Tikslinė kompensacija yra 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio. Asmenims, kuriems yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, Tikslinė kompensacija yra 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (Kompensacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Kompensacijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, mažesnė Tikslinė kompensacija pradedama mokėti nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai buvo nustatytas atitinkamas specialusis poreikis. Å iuo atveju PareiÅ¡kėjai žemesnis, t. y. antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas nuo 2020-09-15, todėl mažesnė 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio Tikslinė kompensacija pradėta mokėti nuo 2020-10-01 iki 2022-12-01. Atsakovui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, Å¡iuo atveju vykdančiam administracinio reglamentavimo veiklÄ (vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiklÄ , apimančiÄ norminių administracinių aktų priėmimÄ Ä¯statymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti) taikomi bendrieji konstituciniai principai (inter alia atsakingo valdymo, teisinės valstybės, teisingumo, teisės virÅ¡enybės (teisėtumo), teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, proporcingumo), kurie, be kita ko, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais yra grindžiamas geras administravimas, kuris teisėkÅ«ros veikloje neatsiejamas nuo konstitucinio atsakingo valdymo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad pagal KonstitucijÄ paisydamos atsakingo valdymo principo, visos valstybės institucijos ir pareigÅ«nai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012-10-26, 2012-11-10 iÅ¡vados, 2014-05-27, 2015-06-11 nutarimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Atsakovė pažymi, kad ABTÄ® 91 straipsnis nurodo baigtinį sÄ raÅ¡Ä skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindų, t. y.: „Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Atsižvelgdamas į tai, bei aukščiau nurodytas fakto aplinkybes, Atsakovė teigia, jog Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyriaus 2020-12-28 sprendimo Nr. 13205 „Dėl iÅ¡mokos mokėjimo pratęsimo“ panaikinimas nepagrįstas nei teisės, nei fakto klausimu.

Atsakovės atstovės teismo posėdyje prašė atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ atsiliepime nurodytais argumentais. Pateikti kitokių duomenų apie skundžiamo sprendimo įteikimo datÄ pareiÅ¡kėjai, nei pateikė ji pati, atsakovės atstovės nurodė negalinčios. Papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja žinojo kokiam terminui jai buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir iki kada buvo paskirta 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio tikslinė kompensacija, nes ji buvo terminuota. Pasibaigus terminui ir pačiai pareiÅ¡kėjai 2020-12-27 pateikus naujÄ 2020-12-09 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ , tikslinė kompensacija buvo paskirta pagal naujÄ Ä®statymo redakcijÄ . Ä®statymo leidėjas turi teisę naujai diferencijuoti specialiųjų poreikių lygius, o ankstesnė 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio tikslinė kompensacija pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡saugota visÄ laikotarpį, kuriam ji buvo paskirta, todėl nauju skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai nepažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų nustatyta:

Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr. 2714, išduotoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus, nurodyta, kad A. S. nuo 2016-07-12 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

2018-08-02 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. darbingumo lygis 10 procentų, o netektas darbingumas 90 procentų.

2018-08-06 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus, nurodyta, kad A. S. nuo 2018-07-12 iki 2020-07-16 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

2020-12-09 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. darbingumo lygis 10 procentų, o netektas darbingumas 90 procentų.

2020-12-09 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus, nurodyta, kad A. S. nuo 2020-09-15 iki 2022-12-01 yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

2020-12-28 Marijampolės savivaldybės administracijos Piniginės paramos skyriaus sprendimu Nr. 13205 „Dėl išmokos mokėjimo pratęsimo“ A. S. pratęstas slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimas nuo 2020-09-15 iki 2022-12-01. Teisinis pagrindas sprendime nurodomas Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 4 ir 6 straipsniai, 5 straipsnio 1 dalis. Sprendime nurodyta, kad mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija kai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (asmeniui, kuriam nustatyta 0-25 proc., darbingumo lygis); išmokos dydis mėnesiui – 1,9 TKB (tikslinių kompensacijų bazė).

Dėl skundo padavimo termino

Atsakovė nurodo, jog pareiÅ¡kėja skundÄ dėl 2020-12-28 priimto ginčijamo sprendimo teismui pateikė 2021-06-29, todėl ji yra praleidusi ABTÄ® nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ nuo sprendimo priėmimo ar sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos ir nepraÅ¡o praleisto termino atnaujinti.

Teismas atsakovės argumentÄ dėl praleisto skundo padavimo termino atmeta kaip neįrodytÄ , nes atsakovė nepateikė, o atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir negali pateikti, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėja ginčijamÄ sprendimÄ bÅ«tų gavusi kitu laiku, nei, kad įrodo pati pareiÅ¡kėja.

Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ su skundu kreipėsi ne 2021-06-29, o 2021-05-04, tačiau teismas 2021-05-12 nutartimi nustatė skundo trÅ«kumus ir terminÄ jiems paÅ¡alinti. 2021-05-31 pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ , skundÄ , tačiau 2021-06-09 nutartimi teismas dar kartÄ nustatė skundo trÅ«kumus ir terminÄ jiems paÅ¡alinti. 2021-06-29 pareiÅ¡kėja pateikė trečiÄ kartÄ suformuluotÄ skundÄ , kuris buvo priimtas 2021-07-01 nutartimi. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai du kartus buvo nustatytas terminas skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti bÅ«tent dėl to, kad ji nesugebėjo suformuluoti aiÅ¡kaus ir tinkamo reikalavimo, nes negalėjo nurodyti koks tiksliai administracinis aktas skundžiamas ir negalėjo jo pateikti kartu su pirmaisiais skundo variantais. Tik 2021-06-29 skunde pareiÅ¡kėja tiksliai įvardijo ginčijamÄ atsakovės sprendimÄ ir pateikė jį kartu su skundu. Kartu pateiktas 2021-06-17 atsakovės raÅ¡tas Nr. SA-5370(20.1) patvirtina, kad ginčijamas sprendimas atsakovei iÅ¡siųstas 2021-06-17 atsakant į jos 2021-06-10 praÅ¡ymÄ .

Šie pareiškėjos pateikti duomenys ir skundo padavimo teismui aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai skundžiamas sprendimas išsiųstas 2021-06-17, o jokių kitų įrodymų, kad šis sprendimas jai būtų įteiktas anksčiau byloje nėra pateikta. Todėl 2021-06-29 pareiškėjos pateiktas patikslintas skundas, kuris buvo priimtas ir nagrinėjamas šioje byloje, yra paduotas nepraleidus vieno mėnesio termino nuo individualaus teisės akto įteikimo pareiškėjai dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje sprendžiamas ginčas, ar skundžiamu atsakovės sprendimu pareiÅ¡kėjai nuo 2020-09-15 pagrįstai ir teisėtai paskirta mokėti 1,9 tikslinių kompensacijų bazės (toliau – TKB) dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, ar jai turėjo bÅ«ti iÅ¡saugota teisė į 2,5 TKB dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos iÅ¡mokos koeficientÄ pagal iki 2018-12-31 nustatytÄ specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-01-23 įsakymu Nr. A1-39 (toliau – Aprašas).

Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančiÄ Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalį (Ä®statymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-01-01) slaugos iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos yra Å¡ių dydžių: 1) asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, – 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio; 2) asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, – 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio. Pažymėtina, kad iki 2019-01-01 galiojusioje Ä®statymo redakcijoje slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija buvo 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir nebuvo diferencijuojama priklausomai nuo specialiojo nuolatinės slaugos poreikio lygio, kuris tuo metu nebuvo skirstomas į du skirtingus lygius (Ä®statymo, galiojusio iki 2018-12-31, 5 straipsnio 1 dalis). Todėl tiems atvejams, kai asmuo buvo įgijęs teisę gauti tikslinę kompensacijÄ iki specialiojo nuolatinės slaugos poreikių lygio diferencijavimo, o Å¡ios kompensacijos mokėjimo metu pasikeitė Ä®statymas ir buvo įvestas specialiojo nuolatinės slaugos poreikio diferencijavimas, Ä®statyme yra įtvirtintas įgytų teisių iÅ¡saugojimo institutas (Ä®statymo 11 straipsnis).

PareiÅ¡kėjos skunde nurodomas Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo remiantis ji teigia turinti teisę į 2,5 TKB dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos iÅ¡saugojimÄ , numato, kad: „teisė gauti tikslinę kompensacijÄ iki <...> specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiÅ«ros (pagalbos) poreikio, kuris buvo nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d., termino pabaigos iÅ¡saugoma: <...> 60 procentų ir daugiau darbingumo netekusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka“. Ä®statymo 11 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiems asmenims skiriamos ir mokamos 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio tikslinės kompensacijos.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo argumentų matyti, kad Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 4 dalį ji traktuoja kaip suteikiančius jai teisę neterminuotai iÅ¡saugoti 2,5 TKB dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ vien dėl to, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis jai buvo nustatytas iki 2018-12-31. Tuo tarpu į po Å¡ios datos nustatytÄ specialiojo nuolatinės slaugos poreikio antrÄ jį lygį, pareiÅ¡kėjos nuomone, neturi bÅ«ti atsižvelgiama, nes jos faktinis darbingumo lygis ir ligos pobÅ«dis liko visiÅ¡kai nepakitęs. Tačiau toks pareiÅ¡kėjos Ä®statymo aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas ir neatitinka tiek Ä®statymo raidės, tiek esmės.

Pažymėtina, kad pačioje Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad įgytų teisių iÅ¡saugojimas numatomas neterminuotam laikui, kaip to siekia pareiÅ¡kėja. PrieÅ¡ingai, Å¡ioje normoje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad teisė gauti tikslinę kompensacijÄ 60 procentų ir daugiau darbingumo netekusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018-12-31 galiojusia tvarka, iÅ¡saugoma aiÅ¡kiai apibrėžtÄ laikÄ - „iki specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiÅ«ros (pagalbos) poreikio, kuris buvo nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d., termino pabaigos“. Tai reiÅ¡kia, kad Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies taikymui bÅ«tina ir svarbi ne tik pareiÅ¡kėjos akcentuojama aplinkybė, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis jai buvo nustatytas iki 2018-12-31, bet ir kita bÅ«tina aplinkybė – nurodytos teisės iÅ¡saugojimas yra terminuotas ir tokia teisė iÅ¡saugoma iki termino, kuriam specialusis nuolatinės slaugos poreikis buvo nustatytas iki 2018-12-31 galiojusia tvarka, pabaigos.

Tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo terminus apibrėžia Ä®statymo 6 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti tikslinę kompensacijÄ atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki praÅ¡ymo skirti tikslinę kompensacijÄ gavimo savivaldybės administracijoje dienos, o Å¡io straipsnio 2 dalis numato, kad teisės gauti tikslinę kompensacijÄ atsiradimo diena laikoma diena, nuo kurios asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. Atitinkamai Ä®statymo 6 straipsnio 3 dalis numato ir terminÄ iki kada skiriama ir mokama tikslinė kompensacija, t. y. iki sprendimo dėl atitinkamo specialiojo poreikio nustatymo galiojimo termino pabaigos. Taigi, įstatymas niekada nenumatė ir nenumato tikslinės kompensacijos mokėjimo neterminuotai, o sieja jį bÅ«tent su terminu, kuriam specialieji poreikiai nustatomi ir kuris periodiÅ¡kai peržiÅ«rimas.

Å iuo atveju 2018-08-06 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. specialusis nuolatinės slaugos poreikis pagal iki 2018-12-31 galiojusiÄ tvarkÄ buvo nustatytas nuo 2018-07-12 iki 2020-07-16 ir nėra ginčo, kad per visÄ specialiojo nuolatinės slaugos poreikio terminÄ ji gavo 2,5 TKB dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis pareiÅ¡kėjos atžvilgiu niekada nebuvo pažeisti ir buvo tinkamai įgyvendinti, nes 2019-01-01 įsigaliojus naujai Ä®statymo redakcijai, kuri specialųjį nuolatinės slaugos poreikį skirsto į du lygius su skirtingo dydžio tikslinės kompensacijos koeficientais, jai ir toliau buvo mokama iki tol paskirta 2,5 TKB dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija. Tokiu bÅ«du iki specialiojo nuolatinės slaugos poreikio termino pabaigos jai buvo iÅ¡saugota Ä®statymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta 2,5 TKB dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija.

Pasibaigus Å¡iam terminui tikslinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas (Ä®statymo 7 straipsnio 3 dalis), todėl pareiÅ¡kėja turėjo kreiptis į atsakovę dėl slaugos iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos mokėjimo pratęsimo ir turėjo pateikti naujÄ galiojantį dokumentÄ , patvirtinantį jos teisę tokiÄ kompensacijÄ gauti (ApraÅ¡o 3.8. punktas).

Ä®statymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad: pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo laikotarpiui, tikslinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai pasibaigė tikslinės kompensacijos skyrimo laikotarpis; jeigu pakartotinai vertinant specialiuosius poreikius asmeniui vėl nustatomas specialusis poreikis, bet praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos mokėjimo pratęsimo asmuo pateikia po to, kai tikslinės kompensacijos mokėjimas jau nutrauktas, tikslinės kompensacijos mokėjimas atnaujinamas ir tikslinė kompensacija iÅ¡mokama už visÄ praėjusį laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių nuo tos dienos, kuriÄ buvo pateiktas praÅ¡ymas pratęsti tikslinės kompensacijos mokėjimÄ ir visi reikiami dokumentai. Minėtas ApraÅ¡o 3.8. punktas numato, kad asmuo, pageidaujantis, kad jam bÅ«tų paskirta ir iÅ¡mokėta tikslinė kompensacija, savivaldybės, kurioje jis gyvena ir turi teisę gauti tikslinę kompensacijÄ , administracijai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos praÅ¡ymÄ skirti tikslinę kompensacijÄ ir Å¡iuos dokumentus: <...> Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) iÅ¡duotÄ specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ arba jos kopijÄ .

Å iuo atveju nustatyta, kad pasibaigus 2018-08-06 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytam specialiojo nuolatinės slaugos poreikio terminui (buvo nustatytas iki 2020-07-16) pareiÅ¡kėja dėl tikslinės kompensacijos mokėjimo pratęsimo į atsakovę kreipėsi 2020-12-28 (nurodyta skundžiamame sprendime). Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė 2020-12-09 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. S. nuo 2020-09-15 iki 2022-12-01 yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Tai reiÅ¡kia, kad vadovaujantis Ä®statymo 7 straipsnio 3 dalimi, pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo laikotarpiui nutraukus tikslinės kompensacijos mokėjimÄ pagal 2018-08-06 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ SP Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžiant pareiÅ¡kėjos 2020-12-28 praÅ¡ymÄ atsakovė privalėjo vadovautis, ir teisėtai bei pagrįstai vadovavosi, 2020-12-09 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nes pagal Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalį ir Ä®statymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis bÅ«tent Å¡i pažyma patvirtina pareiÅ¡kėjos teisę gauti tikslinę kompensacijÄ už naujÄ laikotarpį po to, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas pagal ankstesnę minėtÄ pažymÄ .

Toks naujas laikotarpis 2020-12-09 pažymoje nurodytas nuo 2020-09-15 datos. Kadangi visi teisiniai santykiai ir visos teisinės pasekmės, kurias sukÅ«rė 2018-08-06 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. (duomenys neskelbtini) pagal joje nustatytÄ specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, pareiÅ¡kėjai pasibaigė, o pagal Å¡iÄ pažymÄ ji gavo visÄ 2,5 TKB dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos sumÄ , todėl sprendžiant jos 2020-12-28 praÅ¡ymÄ atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 4 dalį ir iÅ¡saugoti pareiÅ¡kėjai 2,5 TKB dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ naujam specialiųjų poreikių terminui, nustatytam pagal naujÄ â€“ 2020-12-09 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Å ios pažymos suraÅ¡ymo metu, joje nurodyto specialiojo nuolatinės slaugos poreikio antrojo lygio pradžios metu (nuo 2020-09-15) ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pateikimo metu (2020-12-28) galiojo Ä®statymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-01-01, pagal kuriÄ slaugos iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos dydis už antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį yra 1,9 TKB (Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ginčijamu sprendimu atsakovė pagrįstai ir teisėtai taikė galiojančiÄ Ä®statymo redakcijÄ ir 1,9 TKB dydžio tikslinę kompensacijÄ pareiÅ¡kėjai paskyrė pagal jos teisę gauti tikslinę kompensacijÄ patvirtinančioje pažymoje nurodytÄ antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.

PareiÅ¡kėja savo skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė Ä®statymo 6 straipsnio 4 dalį, kurioje „įtvirtinta sÄ lyga, kad naujo dydžio (mažesnė arba didesnė) tikslinė kompensacija pradedama mokėti tik esant sÄ lygai, kai keičiasi specialiojo poreikio dydis, t. y. jei vietoj pirmojo lygio poreikio jai bÅ«tų buvęs nustatytas antrojo lygio specialusis poreikis“. Teismas pažymi, kad šį įstatymo nuostata pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iÅ¡ viso nėra taikoma ir nebuvo pritaikyta, nes ji nėra skirta reglamentuoti situacijai kai pasikeitus įstatymui specialusis nuolatinės slaugos poreikis buvo iÅ¡skirtas į du lygius ir vietoj iki 2018-12-31 asmeniui nustatyto specialiojo nuolatinės slaugos poreikio po 2019-01-01 jam buvo nustatytas specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pirmas ar antras lygis. Ä®statymo 6 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose apibrėžiama situacija, kai vietoj vienos specialiojo poreikio rÅ«Å¡ies nustatoma kita arba vietoj tos pačios rÅ«Å¡ies specialiojo poreikio vieno lygio nustatomas kitas. Tačiau nagrinėjamu pareiÅ¡kėjos atveju nei vienas, nei kitas atvejis nebuvo nustatytas. Å ioje Ä®statymo normoje nurodyta sÄ voka „vietoj“ reiÅ¡kia, kad Å¡i norma taikoma tik tiems atvejams, kai specialiųjų poreikių pobÅ«dis ir lygis tiek pirmÄ kartÄ , tiek ir vėliau, t. y. „vietoj“ ankstesnio, nustatomas nuo 2019-01-01 įsigaliojusios Ä®statymo redakcijos galiojimo metu kai specialiųjų poreikių pobÅ«dis jau yra skirstomas į du lygius. Tuo tarpu tokiam atvejui kaip nagrinėjamas Å¡ioje byloje, kai tos pačios specialiojo poreikio rÅ«Å¡ies vertinimas pirmÄ kartÄ atliekamas atsižvelgiant į jo skirstymÄ Ä¯ skirtingus lygius, Ä®statyme numatyta speciali norma - Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalis, kuri numato, kad kai Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslinės kompensacijos gavėjui nustatomas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, mažesnė tikslinė kompensacija pradedama mokėti nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai buvo nustatytas atitinkamas specialusis poreikis, didesnė tikslinė kompensacija – nuo atitinkamo specialiojo poreikio nustatymo dienos.

PareiÅ¡kėjos atveju sistemiÅ¡kai taikytinas Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 11 straipsnio 7 dalis, kuriais remiantis tikslinė kompensacija už specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, kuris jai buvo nustatytas iki 2018-12-31 (pagal 2018-08-06 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ SP Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo bÅ«ti, o Å¡iuo atveju ir buvo, iÅ¡saugota ir iÅ¡mokėta 2,5 TKB dydžio tikslinė kompensacija iki Å¡io poreikio termino pabaigos – 2020-07-16, o tikslinė kompensacija už specialųjį nuolatinės slaugos antro lygio poreikį, kuris jai buvo nustatytas nuo 2020-09-15 (pagal 2020-12-09 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), mažesnė - 1,9 TKB dydžio - tikslinė kompensacija skundžiamu sprendimu paskirta mokėti nuo 2020-10-01.

Tai visiÅ¡kai atitinka nurodytÄ Ä®statymo reglamentavimÄ , o neaiÅ¡kumai pareiÅ¡kėjai kyla dėl to, kad ji netiksliai cituoja ir interpretuoja Ä®statymo sÄ vokas bei skundžiamÄ sprendimÄ ir nepagrįstai nurodo, kad atsakovė ginčijamame sprendime neva laikė, jog pareiÅ¡kėjos specialiojo poreikio dydis sumažėjo. Tokios aplinkybės ir tokio konstatavimo ginčijamame sprendime nėra, nes jame nurodyta, kad tikslinė kompensacija skiriama „kai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis“.

Aplinkybė, kad atsakovė šį poreikį vertina kaip sumažėjusį sprendime nėra nurodyta, o atsakovė tiesiog vadovaujamasi faktu, kad pareiškėjai yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tai visiškai atitinka Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, kuri numato, kad nuo atitinkamos datos didesnė ar mažesnė tikslinė kompensacija turi būti mokama jeigu tikslinės kompensacijos gavėjui nustatomas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Å i teisės norma neįpareigoja vertinti ir lyginti, ar faktiÅ¡kai toks pirmojo arba antrojo lygio atitinkamas specialusis poreikis yra sumažėjęs ar padidėjęs lyginant su anksčiau buvusiu nustatytu specialiojo poreikio pobÅ«džiu, kuris buvo nustatytas pagal iki 2018-12-31 galiojusiÄ tvarkÄ . Kaip minėta, Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalis tam ir skirta, kad sureguliuotų tikslinių kompensacijų dydžių paskyrimÄ po 2019-09-01, kai atsižvelgiant į pasikeitusį Ä®statymÄ nustatomas konkretus specialiųjų poreikių lygis.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjos argumentas, kad ginčijamas atsakovės sprendimas pažeidžia lex retro non agit principÄ , nes nuo 2019-01-01 naujai įtvirtinti Ä®statymo reikalavimai, pareiÅ¡kėjos nuomone, nėra taikomi tiems visuomeniniams santykiams, kurie yra sureguliuoti iki norminio teisės akto, kuriuo pasivadovavo atsakovė, įsigaliojimo. Kaip minėta, visi teisiniai santykiai dėl tikslinės kompensacijos už specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, kuris jai buvo nustatytas pagal iki 2018-12-31 galiojusiÄ tvarkÄ , t. y. pagal 2018-08-06 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ SP Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigė kai baigėsi Å¡io specialiojo nuolatinės slaugos poreikio terminas - 2020-07-16. Tuo tarpu dabar galiojantis antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas 2020-12-09, kai galiojo nuo 2019-01-01 įsigaliojusi Ä®statymo redakcija. Dėl tikslinės kompensacijos pagal 2020-12-09 nustatytÄ antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį pareiÅ¡kėja į atsakovę kreipėsi 2020-12-28 ir sprendimÄ atsakovė priėmė 2020-12-28. Todėl akivaizdu, kad Å¡iems teisiniams santykiams atsakovė tinkamai taikė nuo 2019-01-01 galiojančiÄ Ä®statymo redakcijÄ ir skundžiamu sprendimu nenusprendė dėl jokių teisinių santykių, kurie bÅ«tų atsiradę iki 2018-12-31. Kitaip tariant, atsakovė po 2019-01-01 susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikė bÅ«tent nuo 2019-01-01 įsigaliojusiÄ Ä®statymo redakcijÄ ir mažesnio koeficiento tikslinei kompensacijai atgaline data netaikė. Kaip minėta, tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti tikslinę kompensacijÄ atsiradimo dienos (Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalis), o tokia diena laikoma diena, nuo kurios asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis). Todėl Å¡iuo atveju tai yra 2020-09-15 data, nuo kurios pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjos argumentas, kad atsakovės sprendimas pažeidė jos teisėtÄ lÅ«kestį iÅ¡saugoti 2,5 TKB dydžio tikslinę kompensacijÄ , nepaisant pasikeitusio Ä®statyme numatyto teisinio reguliavimo. Kaip minėta, Ä®statymas visada numatė, o pareiÅ¡kėja tÄ Å¾inojo, kad tiek specialieji poreikiai yra nustatomi, tiek tikslinė kompensacija yra skiriama atitinkamam terminui, po kurio Å¡is klausimas sprendžiamas iÅ¡ naujo, pagal naujus duomenis ir vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu. Todėl pareiÅ¡kėja žinojo iki kada jai buvo paskirta 2,5 TKB dydžio tikslinė kompensacija ir žinojo, kad pasibaigus Å¡iam terminui ji bus skiriama pagal naujus duomenis bei suvokė, kad jÄ skiriant bus vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Atitinkamai savivaldybė nebuvo įsipareigojusi vienÄ kartÄ paskirtÄ tikslinę kompensacijÄ mokėti neterminuotai ir neatsižvelgiant į jokias naujas aplinkybes. Pasibaigus ankstesniam terminui ir pačiai pareiÅ¡kėjai 2020-12-28 pateikus naujÄ 2020-12-09 Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ , tikslinė kompensacija buvo paskirta pagal naujÄ Ä®statymo redakcijÄ , vadovaujantis nauja pažyma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovės priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjos reikalavimas šį sprendimÄ panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiÅ¡kėjos reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmojo, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes nepanaikinus skundžiamo sprendimo ir teismui pripažinus, kad juo pareiÅ¡kėjai paskirta teisingo dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę atstatyti pareiÅ¡kėjai slaugos iÅ¡mokos skaičiavimo koeficientÄ iki jos prieÅ¡ tai turėto 2,5 bazinio dydžio, paskaičiuoti slaugos iÅ¡mokos kasmėnesinę sumÄ pagal atstatytÄ bazinį koeficientÄ ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai susidariusias tikslinių kompensacijų nepriemokas nuo 2020-09-15.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau tenkinti šį praÅ¡ymÄ nėra teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, ji nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovo ir šis pareiškėjos prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos A. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Audrius Grauželis

Ramūnas Šarka

Asta Urbonienė