2022-11-16 Nr. AB-27860-3-61-3-03344-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-701-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03344-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) (teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo pavardė nurodyta K., tačiau pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėjo pavardė yra K., teismas vadovaujasi Gyventojų registro informacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 3JA-128 (8.14E) „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo inicijavimo“ (toliau – ir Ministerijos sprendimas) ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas konstatavo, kad iš ginčijamo Ministerijos sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) pakeitimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas prašo taikyti teisių gynimo būdą, kuris iš esmės nesuderinamas su konstitucinio valdžių padalijimo principo nulemta teismo kompetencija. Teisės aktų priėmimas negali būti inicijuojamas ir (ar) užtikrinamas teismo sprendimu, tokiu būdu prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Tokiu būdu iš esmės būtų įsiterpta į kitų valdžios institucijų įgaliojimų sferą ir teisminė valdžia dominuotų kitų valdžios institucijų atžvilgiu. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Ministerijos sprendimą negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo vertinimu, teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir pažeidžia pareiškėjo teises, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Pareiškėjas nurodo, kad Ministerija, kaip bet kuri kita valstybinė ar savivaldybės įstaiga, privalo vadovautis VAĮ nuostatomis, ji turi teisę priimti administracinius sprendimus, o jos priimti sprendimai gali būti skundžiami.

Pareiškėjo vertinimu, Ministerija netinkamai vykdo viešąjį administravimą, nes pareiškėjui pateiktas Ministerijos sprendimas (administracinis sprendimas) yra neargumentuotas ir nepagrįstas, jis ženkliai skiriasi nuo kitų valstybinių institucijų išaiškinimų ir pasiūlymų.

Teismas visiškai nepagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjas padavė skundą teismui, siekdamas įpareigoti valstybinės valdžios institucijas teismo pagalba priimti pareiškėjui palankų teisės akto pakeitimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministerija neturi teisės ir kompetencijos priimti įstatymų Lietuvos Respublikoje, įstatymus Lietuvoje priima Seimas, bet ne Ministerija. Pareiškėjas teikė skundą, nes priimtas Ministerijos sprendimas, būdamas administraciniu sprendimu, neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų. Negana to, pareiškėjo įsitikinimu, Ministerija neturi teisės aiškinti priimtų įstatymo nuostatų jų galiojimo, taikymo ir kt. sąlygų. Todėl, siekiant išsiaiškinti, ar Ministerijos sprendime dėstomi argumentai paremti Atkūrimo įstatymo nuostatų aiškinimu, atitinka prieš tai priimtų teismų sprendimų išaiškinimus, buvo kreiptasi į teismą, kurio prerogatyva yra aiškinti įstatymų normas.

Kadangi teisiniai tekstai aiškinami vykdant teisingumą arba konstitucinę teisės aktų teisėtumo kontrolę (Konstituciniam teismui taikant Konstituciją), todėl ir taikomų įstatymų teksto galutinis išaiškinimas priklauso ne konkrečiam teisėjui ar konkrečiam teismui, o visai daugiapakopei teismų sistemai. Panaikinus skundžiamą Ministerijos sprendimą, nekiltų pareiga priimti Atkūrimo įstatymo nuostatų pakeitimo, tačiau Ministerija turėtų išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakartotinai ir atsižvelgti į teismo priimtą nutartį, joje išdėstytus motyvus. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde neformuluoja prašymo įpareigoti Ministeriją priimti atitinkamą teisės aktą ar jį pakeisti. Kaip jau minėta, Ministerija tokių įgalinimų neturi, o ir teismas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio įpareigojimo negalėtų tenkinti.

Teismo priimtoje nutartyje taip pat nėra išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, be to, nėra nurodyta, kokia institucija, teismo vertinimu, yra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas Ministerijos sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, pareiškėjo atskirojo skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešasis administravimas suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 straipsnio 18 dalis). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokio pobūdžio yra skundžiamas Ministerijos raštas ir ar jis gali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nurodydamas individualaus pobūdžio aplinkybes dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir išreikšdamas nuomonę, kad būtina inicijuoti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto pataisas, kadangi šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo nuostatos akivaizdžiai diskriminuoja Lietuvos Respublikos piliečius, laukiančius nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisingumo ministerija persiuntė pareiškėjo raštą Ministerijai, Kultūros ministerijai bei Kultūros paveldo departamentui.

Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, pateikė skundžiamą atsakymą, jame pateikdama savo nuomonę dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nurodė, kad nėra pagrindo ir nėra tikslinga inicijuoti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Ministerijos atsakymo turinį ir jame išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Ministerijos atsakymas yra informacinio turinio dokumentas, kuriame pareiškėjas yra informuojamas apie Ministerijos nuomonę pareiškėjo pateikto siūlymo inicijuoti teisės akto pataisas atžvilgiu.

Ginčijamame akte nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis dėl skundžiamo rašto nepasikeitė. Atitinkamai vertintina, kad ginčijamu raštu buvo atsakyta į pareiškėjo raštą, kuriame buvo pateikta pareiškėjo nuomonė dėl būtinybės keisti Atkūrimo įstatymo nuostatas. Taigi darytina išvada, kad ginčijamas Ministerijos raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ginčijamoje nutartyje aiškiai nenurodė, kad ginčijamas atsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, iš esmės teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje be kita ko, nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.

Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (2022 m. rugpjūčio 12 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymas Nr. 314).

Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nėra nurodymo grąžinti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Tačiau konstatavus, kad pareiškėjas turi teisę į žyminio mokesčio grąžinimą, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis keistina, tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies ir grąžinant pareiškėjui žyminį mokestį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį pakeisti.

Grąžinti pareiškėjui L. K. 2022 m. rugpjūčio 12 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą administracinėje byloje Nr. eI3-5969-872/2022 (proceso Nr. 3-61-3-03344-2022-3).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė