2013-07-02 Nr. AB-3352-3-61-3-01829-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-862/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01829-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, apeliantas), neturtinę žalą – 50 000 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus; Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose (kameros plotas – 7 kv.

m) jis periodiškai kalintas su 3–5 asmenimis, tačiau tikslių kalinimo datų paminėtomis sąlygomis negalėjo pateikti, todėl, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalimi, prašė išreikalauti iš Lukiškų tardymo izoliatoriaus-kalėjimo visus reikiamus dokumentus. Pažymėjo, jog 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis kalintas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis (pelės, žiurkės, tarakonai, pelėsiai, drėgmė), pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, dėl to jis patyrė didelę neturtinę žalą. Įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) jis patyrė didžiulį psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo sveikata, dėl to kreipėsi ne vieną kartą į medikus (skausmai skrandžio srityje, labai stipriai pablogėjo regėjimas, reikia atlikti vienos akies operaciją), pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Visi sveikatos sutrikimai nurodyti jo sveikatos kortelėje.

Taigi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo/neveikimo) patirtą neturtinę žalą jis įvertino 50 000 Lt ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 11–16) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, jog laikotarpiais 2011 m. birželio 21 d.–2011 m. liepos 5 d., 2011 m. rugpjūčio 16 d.–2011 m. rugpjūčio 23 d., 2011 m. spalio 18 d.–2011 m. spalio 25 d., 2012 m. sausio 24 d.–2012 m. sausio 31 d., 2012 m. kovo 26 d.–2012 m. kovo 27 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kadangi jis buvo išvykęs. Pareiškėjas 2011 m. liepos 17 d. vakare, 2011 m. spalio 26 d. ryte, 2012 m. kovo 28 d. ryte, 2012 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 17 d. ryte, 2012 m. balandžio 20 d. vakare, 2012 m. balandžio 21 d. ryte, 2012 m. balandžio 23 d. ryte, 2012 m. gegužės 2 d. ryte, 2012 m. gegužės 8 d. ryte kalėjo tokiomis sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytą reikalavimą – vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Atsakovas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Pagal Konstitucijos 109 straipsnį, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes, priešingu atveju, nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytąjį.

Esant tokiai situacijai, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, išduodama į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo, plauna bei dezinfekuoja iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis su jam išduotais valikliais. Be to, siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kasmet pratęsiama; sutarties vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose neretai tenka daryti remontą pakartotinai.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas teigė, kad dėl kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam pablogėjo sveikata. Pažymėjo, kad pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esant būtinumui, visada buvo suteikiama reikiama pagalba ir reikiamas gydymas, skiriami ir duodami gydymui vaistai. 2012 m. kovo 20 d. pareiškėjas kreipėsi dėl okulisto konsultacijos. 2012 m. kovo 21 d. pareiškėją apžiūrėjo gydytoja, kuri nurodė, kad pareiškėjas skundžiasi dėl regėjimo, anksčiau nešiojo akinius, apie metus niekur nesitikrino.

Dėl šios priežasties pareiškėjas konsultacijai buvo nusiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Remiantis šios ligoninės epikrize, pareiškėjas buvo apžiūrėtas ir jam išrašyti akiniai. Išrašius pareiškėją iš ligoninės, jo būklė buvo gera. Pareiškėjo asmens medicinos kortelėje nėra jokių įrašų, kad jis kreipėsi dėl skausmų skrandyje. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.246–6.249, 6.271 straipsniais, teigė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b. l. 53–63) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 900 Lt neturtinės žalos atlyginimo; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas kalėjo tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jo laisvė nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Teismas pabrėžė, jog nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti. Tačiau akcentavo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes pareiškėjo keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturtinę žalą – 50 000 Lt.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos valstybei šioje byloje atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti žala yra neturtinė žala, nes realaus sveikatos sutrikimo pareiškėjas visiškai nepagrindė, o iš esmės teigė, kad patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sutriko visavertis jo gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Akcentavo, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 20 d. pateikė prašymą dėl okulisto konsultacijos, kuriame, be kita ko, nurodė, jog yra nešiojęs akinius, dabar jaučia ženklų regėjimo pablogėjimą.

Tačiau teismas pabrėžė, kad regos pablogėjimo pareiškėjas neįrodė, be to, visiškai neįrodė, kad jo regos pablogėjimas tikrai atsirado dėl kalinimo sąlygų; juolab kad pareiškėjas nešiojo akinius ir iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigą. Nors pareiškėjas 2012 m. birželio 28 d. kreipėsi į gydytoją dėl blogo miego, gydytojas terapeutas skyrė vaistus „Truxali“, 25 mg, vakare – 21.00 val., o 2012 m. liepos mėn. 3 kartus (2 d.–24 d.) kreipėsi į gydytoją dėl blogo miego, gydytojas terapeutas skyrė vaistus „Truxali“, 50 mg, vakare – 21.00 val., tačiau tai neįrodė, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo taip, kad jis patyrė kokią nors turtinę žalą.

Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis. Pažymėjo, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011. Teismas konstatavo neteisėtų veiksmų faktą, nes, pareiškėjui nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai, išskyrus, kai pareiškėjo laikotarpiais nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. liepos 4 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2011 m. spalio 24 d., nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. sausio 30 d., 2012 m. kovo 26 d. nebuvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kadangi jis buvo išvykęs. Taip pat akcentavo, kad teismas įvertino, jog kai kuriomis dienomis pareiškėjo teisės į tinkamą kalinimo plotą buvo pažeidžiamos ne visą dieną (2011 m. liepos 5 d., 2011 m. rugpjūčio 23 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. sausio 31 d., 2012 m. kovo 27 d., taip pat 2011 m. liepos 17 d., 2011 m. spalio 26 d., 2012 m. kovo 28 d., 2012 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 17 d., 2012 m. balandžio 20 d., 2012 m. balandžio 21 d., 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. gegužės 2 d., 2012 m. gegužės 8 d.).

Taigi pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. buvo laikomas 309 visas dienas netinkamai. Pabrėžė, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo, nėra reikšmingi: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas rėmėsi teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2011 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerų patalpose sąlygomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodyti. Įrodymai, kad dėl kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tarp jų – ir psichinei, nepateikti. Teismas taip pat vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieš Prancūziją). Pažymėjo, jog teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, jog neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti jam neturtinę žalą.

Teismas kartu pabrėžė, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (309 dienas pareiškėjas buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) yra 850 Lt) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2 900 Lt, kuri priteistina iš atsakovo.

Ypač pabrėžė, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011, kurioje už 40 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 350 Lt (teismas įvertino, kad MMA nuo to laiko padidėjo). Teismo vertinimu, didesnės negu 2 900 Lt neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 68–70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį, galbūt mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą, dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą. Pažymi, jog negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomi teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kai kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nevisada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo taip, kad jis galėjo patirti neturtinę žalą. Nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje numatytos viešosios atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, kai kuriose bylose, remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A525-2017/2012, Nr. A146-1527/2012), reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetami, kadangi pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju atsakovo) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pasisakydama dėl apelianto skundžiamos bylos dalies, kolegija pažymi, jog iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (CK 6.271 str. taikymo prasme - Institucijos) administracijos veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia nuoroda į Lietuvos nigienos normą HN 76:2010 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 (kurio 1.3.1 p. nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m).

Byloje iš esmės nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta ir aptarta faktinė aplinkybė, kad aktualiu laikotarpiu - nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. - pareiškėjas 309 paras buvo kalinamas kamerose, kuriose jam nebuvo suteiktas aukščiau paminėtas reikalaujamas 3,6 kv. m dydžio gyvenamasis plotas. Todėl konstatuotina, kad tuo buvo pažeistas paminėtas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimas. Tuo pačiu konstatuotinas ir valdžios institucijos - Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo - elgesio neteisėtumas CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad pagal jo 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardintų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi paminėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į aukščiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu (t. y. CK 6.250 str. taikymo klausimu) pateiktais argumentais ir padaryta išvada, kad pareiškėjui nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis (2 900 Lt) teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam ir savo trukme gana ilgam teisės pažeidimui ir šiuo aspektu yra teisingas.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis