f1417bf0-9e4e-4ab3-a705-3ea4d7e9e8f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-165/2017Proceso Nr. 1-01-1-15454-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.; 1.2.14.6.2.1.;2.1.15.3.2.                                      LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 20 d.Vilnius                Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, išteisintajam V.

B. ir jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M. B.“ atstovams A. R. ir advokatei A. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M. B.“ atstovo A. R. (A. R.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. (V. B.) iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB ,,M. B.” pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu, o praÅ¡ymas – priteisti iÅ¡ V. B. proceso iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti netenkintas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: V. B. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį tuo, kad pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis, nuo 2007-10-04 iki 2014-05-26 eidamas UAB „M. B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2007-09-07 priimtų UAB „M.

B.“ įstatų 7 straipsnio 2 punktÄ privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, o pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje, laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-12-31 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasiraÅ¡ytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. 49N kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, 2011-12-16 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 237 paėmė 700,00 Lt (202,73 €) grynais pinigais, pasiraÅ¡ytinai 2011-12-22 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 242 paėmė 300,00 Lt (86,89 €) grynais pinigais, pasiraÅ¡ytinai 2011-12-28 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 246 paėmė 1500,00 Lt (434.43 €) grynais pinigais, iÅ¡ kurių 2375 Lt (687.85 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ UAB „M.

B.“ priklausantį turtÄ 2375 Lt (687.85 €) sumai;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2012-12-31 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasiraÅ¡ytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. 49N kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, 2012-01-06 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 251 paėmė 500,00 Lt (144.81 €) grynais pinigais, 2012-02-10 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 271 paėmė 300,00 Lt (86.89 €) grynais pinigais, 2012-04-11 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 299 paėmė 400,00 Lt (115.85 €) grynais pinigais, 2012-06-05 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 333 paėmė 238,60 Lt (69.10 €) grynais pinigais, 2012-06-08 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 335 paėmė 474,94 Lt (137.55 €) grynais pinigais, 2012-06-27 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 344 paėmė 32,00 Lt ( 9,27 €) grynais pinigais, 2012-07-26 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 354 paėmė 500,00 Lt (144.81 €) grynais pinigais, 2012-08-14 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 360 paėmė 1500,00 Lt (434.43 €) grynais pinigais, 2012-08-17 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 363 paėmė 30,00 Lt (8.69 €) grynais pinigais, 2012-09-29 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 381 paėmė 307,32 Lt (89.00 €) grynais pinigais, 2012-10-12 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 385 paėmė 10000,00 Lt (2896.20 €) grynais pinigais, 2012-10-15 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 386 paėmė 4000,00 Lt (1158.48 €) grynais pinigais, 2012-10-18 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 388 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2012-11-07 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 395 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2012-12-17 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 414 paėmė 260,16 Lt (75.35 €) grynais pinigais, 2012-12-19 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 416 paėmė 10000,00 Lt (2896.20 €) grynais pinigais, iÅ¡ kurių 33 894,99 Lt (9816.67 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ Â UAB „M.

B.“ priklausantį turtÄ 33 894,99 Lt (9 816.67 €) sumai;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-12-31 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasiraÅ¡ytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. 49N kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, 2013-01-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 426 paėmė 2513,00 Lt (727.82 €) grynais pinigais, 2013-01-24 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 429 paėmė 4362,06 Lt (1263. 34 €) grynais pinigais, 2013-03-29 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 446 paėmė 16000,00 Lt (4633.92 €) grynais pinigais, 2013-04-22 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr.458 paėmė 10500,00 Lt (3041.01 €) grynais pinigais, 2013-06-06 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 468 paėmė 1200,00 Lt (347.54 €) grynais pinigais, 2013-06-07 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 469 paėmė 1230,00 Lt (356.23 €) grynais pinigais, 2013-07-05 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 479 paėmė 6700,00 Lt (1940.45 €) grynais pinigais, 2013-07-10 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 480 paėmė 4500,00 Lt (1303.29 €) grynais pinigais, 2013-07-10 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 481 paėmė 4200,00 Lt (1216.40 €) grynais pinigais, 2013-07-12 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 484 paėmė 11085,00 Lt (3210.44 €) grynais pinigais, 2013-09-27 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 503 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2013-10-24 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 508 paėmė 1900,00 Lt (550.28 €) grynais pinigais, 2013-11-18 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 512 paėmė 1533,00 Lt ( 443.99 €) grynais, iÅ¡ kurių 54 308,04 Lt (15 728.70 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ UAB „M.

B.“ priklausantį turtÄ 54 308,04 Lt (15 728.70 €) sumai;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-05-14 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasiraÅ¡ytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. 49N kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, 2014-01-21 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 525 paėmė 1400,00 Lt (405.47 €) grynais pinigais, 2014-01-29 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 526 paėmė 2214,00 Lt. (641.22 €) grynais pinigais, 2014-03-04 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 538 paėmė 660,00 Lt (191.15 €) grynais pinigais, 2014-03-18 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 541 paėmė 280,00 Lt (81.09 €) grynais pinigais, 2014-03-27 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 543 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2014-04-02 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 545 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2014-05-12 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 554 paėmė 2570,00 Lt (744.32 €) grynais pinigais, iÅ¡ kurių 13705,78 Lt (3969.47 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ UAB „M.

B.“ priklausantį turtÄ 13 705,78 Lt (3 969.47 €), tokiais savo veiksmais pasisavino svetimÄ UAB „M. B.“ priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 104 283,81 Lt (30 202.68 €) sumai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. B. iÅ¡teisino, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tarp V. B. ir UAB ,,M. B.” yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, todėl sprendžiant civilinius ginčus nepagrįstai buvo taikomos baudžiamosios teisės normos, ir UAB „M.

B.“ norimų rezultatų gali pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-02-20 V. B. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę laisvės atėmimÄ 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. B. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktikÄ , dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai V.

B. iÅ¡teisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje surinktais įrodymais paneigta V. B. iÅ¡kelta versija, kad V. B. paimtus iÅ¡ UAB „M. B.“ pinigus panaudojo bendrovės reikmėms ar interesais. Apeliantas teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. B. paimtus pinigus panaudojo savo asmeniniais interesais ir poreikių tenkinimui, ir bÅ«damas UAB „M. B.“ direktoriumi suvokė savo pavojingos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių veiksmų bendrovei bus padaryta žala ir to norėjo, taigi jis veikė tiesiogine tyčia.

V. B. kiekvienÄ kartÄ Ä¯monėje atlikus auditÄ matė savo įsiskolinimo bendrovei dydį ir jį privalėjo suvokti, tačiau jis, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, sukÅ«rė gynybinę versijÄ dėl pinigų panaudojimo bendrovės interesais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp V. B. ir UAB ,,M. B.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, kadangi V. B. nesudarė situacijos, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas, neatitinka bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. nėra sudaręs paskolos sutarties su įmone. V. B., bÅ«damas įmonės vadovu ir disponuodamas didelėmis bendrovės pinigų sumomis, su bendrove nebuvo pasirašęs materialinės atsakomybės sutarties, kuri sudarytų sÄ lygas reikalauti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ pilna apimtimi. Liudytojas R. V. parodė, kad jis kreipėsi į V. B., kad Å¡is grÄ Å¾intų įsiskolinimÄ bendrovei, tačiau pastarasis neįsipareigojo minėtÄ sumÄ grÄ Å¾inti bendrovei. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „M.

B.“ pažeistų teisių gynimo bÅ«das civiline tvarka yra esmingai pasunkintas.Apeliantas praÅ¡o byloje atlikti įrodymų tyrimÄ : į teismo posėdį iÅ¡kviesti ir teisme apklausti iÅ¡teisintÄ jį V. B., liudytojus I. K., R. V., A. R.. Civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M. B.“ atstovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-20 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę.

Tenkinti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ UAB „M. B.“ civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V. B. 30 202,68 eurų turtinei žalai atlyginti; taip pat priteisti iÅ¡ V. B. UAB „M. B.“ naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei pripažinti proceso iÅ¡laidomis UAB „M. B.“ turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir jas priteisti iÅ¡ V. B.Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo baudžiamojo proceso normų iÅ¡aiÅ¡kinimo ir taikymo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Apelianto nuomone, teismas iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes teismo nuosprendis nėra pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, įrodymų vertinimas buvo neiÅ¡samus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas ir vienpusis, pažeistas „įrodymų visumos objektyvaus įvertinimo principas“, todėl nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, teismo padarytos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. Teismo padaryti BPK pažeidimai lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo – BK 183 straipsnio 2 dalies – taikymÄ ir dėl to V.

B. nepagrįstai priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tarp V. B. ir įmonės susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir kad V. B. vadovavimo UAB „M. B.“ laikotarpiu iÅ¡ kasos pinigai buvo imami paskolos teisinių santykių pagrindu. Apelianto teigimu, V. B. vadovavimo įmonės veiklai laikotarpiu paėmė įvairias lėšų sumas iÅ¡ įmonės kasos ir naudodavo jas ne tik įmonės reikmėms, tačiau ir asmeniniams bei Å¡eimos poreikiams tenkinti, už jų panaudojimÄ per nustatytÄ laikotarpį neatsiskaitydamas.

Byloje nėra duomenų, jog V. B. lėšas iÅ¡ UAB „M. B.“ kasos paimdavo sudarytos raÅ¡ytinės paskolos sutarties pagrindu, taip pat kad buvo priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas leisti V. B. kaip paskolÄ naudoti įmonės lėšas ar kad buvo kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ spręsti, jog V. B. ir civilinis ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sukurti paskolos teisinius santykius ir prisiimti iÅ¡ jų kylančias prievoles. Teismas nevertino aplinkybės, kad pinigai vadybininkams V.

V. ir A. M. bei E. Z. buvo iÅ¡duoti V. B. leidimu, be UAB „M. B.“ akcininkų leidimo. Tai rodo, kad V. B., turėdamas teisę disponuoti UAB „M. B.“ lėšomis, manytina siekdamas nuslėpti savo nusikalstamÄ veikÄ , pinigus iÅ¡ kasos savo asmeninių poreikių tenkinimui leido imti ir savo sutuoktinei E. Z., vadybininkams A. M., V. V.Apeliantas skunde nurodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi tik po to, kai V. B. atsisakė grÄ Å¾inti UAB „M. B.“ pasisavintus pinigus ir kategoriÅ¡kai neigė, jog iÅ¡ UAB „M.

B.“ kasos jo vardu grynais paimti pinigai buvo panaudoti jo asmeninių poreikių tenkinimui. Aplinkybę, jog iÅ¡ V. B. buvo reikalauta grÄ Å¾inti pasisavintus pinigus teisme patvirtino R. V., E. Z. ir pats V. B., taip pat 2014-11-25 užfiksuotas reikalavimas. V. B. kategoriÅ¡kai neigiant pinigų iÅ¡ įmonės kasos paėmimo savo interesams faktÄ , nesutinkant jų grÄ Å¾inti, V. B. nesant su UAB „M. B.“ sudarius jokios raÅ¡ytinės sutarties, kas patvirtintų, jog V. B. pinigus iÅ¡ kasos ėmė savo naudai ir interesais, buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V.

B. atžvilgiu dėl neteisėtai pasisavintų iÅ¡ įmonės kasos pinigų. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad R. V. suraÅ¡ytas reikalavimas V. B. grÄ Å¾inti pinigus buvo tik formalumas, nes R. V. žinojo, kad Å¡is reikalavimas adresato nepasiekė, nors R. V. visus V. B. kontaktus turėjo. Apeliantas nurodo, kad V, V. UAB „M. B.“ direktoriaus pareigose dirbo 2014 m. gegužės - gruodžio mėnesiais, reikalavimas V. B. gyvenamosios vietos adresu buvo iÅ¡siųstas 2014-11-25. Byloje nustatyta, kad V.

B. minėto reikalavimo neatsiėmė iš pašto. 2014-11-25 reikalavimas į UAB „M. B.“ grįžo tuo metu, kai R. V. įmonėje jau nedirbo. Todėl R. V. negalėjo objektyviai žinoti, kad 2014-11-25 reikalavimas V. B. nepasiekė. R. V. prieš užimdamas direktoriaus pareigas UAB „M. B.“ iki tol įmonėje nedirbo, todėl jokio suinteresuotumo ar nusiteikimo prieš V. B. neturėjo. Taip pat R. V. neturėjo visų jo kontaktų, nes UAB „M. B.“ pradėjo dirbti tuo metu, kai V.

B. buvo atleistas iš užimamų pareigų. Civilinio ieškovo nuomone, teismo išvada, kad tarp V. B. ir UAB ,,M. B.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, padaryta netinkamai taikant bei aiškinant BK 183 straipsnyje nurodytus svetimo turto pasisavinimo sudėties pažymius, nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos BK 183 straipsnio taikymo aspektu. Civilinio ieškovo vertinimu, priešingai nei sprendė teismas, V. B. veiksmų seka iki teismo nuosprendžio priėmimo akivaizdžiai parodo, jog buvo peržengtos civilinės teisės ribos, dėl ko kaltinamajam turi būti taikoma baudžiamojo teisinė atsakomybė.

Dėl baudžiamosios ir civilinės teisės taikymo atkÅ«rimo turto pasisavinimo bylose yra svarbÅ«s kasacinio teismo Å¡iuo klausimu pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai teismo nutartyse: Nr. 2K-7-388/2007, 2K-85/2007, 2K-451/2014, 2K-378-895/2016, kuriais teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, iÅ¡tirti įrodymai patvirtina tai, kad V. B. jo žinioje buvusį, jam svetimÄ UAB „M. B.“ turtÄ neteisėtai, neatlygintinai, pavertė savo turtu, pažeisdamas turto patikėjimo, perdavimo jo žiniai sÄ lygas, t.y.

ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalÄ turto savininkui. Tokie V. B. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinius skundus.Civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M. B.“ atstovai prašė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M. B.“ apeliacinius skundus.IÅ¡teisintasis V.

B. ir jo gynėjas prašė prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M. B.“ atstovo apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M. B.“ atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę laisvės atėmimÄ 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M.

B.“ atstovas apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę. Taip pat praÅ¡o tenkinti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ UAB „M. B.“ civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V. B. 30 202,68 eurų turtinei žalai atlyginti; taip pat priteisti iÅ¡ V. B. UAB „M. B.“ naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei pripažinti proceso iÅ¡laidomis UAB „M.

B.“ turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir jas priteisti iÅ¡ V. B.Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. B. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktikÄ , dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai V. B. iÅ¡teisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,M. B.“ atstovo apeliacinius skundus tenkinant iÅ¡ dalies, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė: V. B. nuo 2007-10-04 iki 2014-05-26 eidamas UAB „M. B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2007-09-07 priimtų UAB „M. B.“ įstatų 7 straipsnio 2 punktÄ privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, o pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje, laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-12-31 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), UAB „M.

B.“ patalpose, paimdamas pasiraÅ¡ytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. 49N kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, 2011-12-16 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 237 paėmė 700,00 Lt (202,73 €) grynais pinigais, pasiraÅ¡ytinai 2011-12-22 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 242 paėmė 300,00 Lt (86,89 €) grynais pinigais, pasiraÅ¡ytinai 2011-12-28 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 246 paėmė 1500,00 Lt (434.43 €) grynais pinigais, iÅ¡ kurių 2375 Lt (687.85 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ UAB „M.

B.“ priklausantį turtÄ 2375 Lt (687.85 €) sumai;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2012-12-31 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasiraÅ¡ytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. 49N kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, 2012-01-06 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 251 paėmė 500,00 Lt (144.81 €) grynais pinigais, 2012-02-10 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 271 paėmė 300,00 Lt (86.89 €) grynais pinigais, 2012-04-11 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 299 paėmė 400,00 Lt (115.85 €) grynais pinigais, 2012-06-05 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 333 paėmė 238,60 Lt (69.10 €) grynais pinigais, 2012-06-08 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 335 paėmė 474,94 Lt (137.55 €) grynais pinigais, 2012-06-27 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 344 paėmė 32,00 Lt ( 9,27 €) grynais pinigais, 2012-07-26 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 354 paėmė 500,00 Lt (144.81 €) grynais pinigais, 2012-08-14 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 360 paėmė 1500,00 Lt (434.43 €) grynais pinigais, 2012-08-17 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 363 paėmė 30,00 Lt (8.69 €) grynais pinigais, 2012-09-29 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 381 paėmė 307,32 Lt (89.00 €) grynais pinigais, 2012-10-12 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 385 paėmė 10000,00 Lt (2896.20 €) grynais pinigais, 2012-10-15 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 386 paėmė 4000,00 Lt (1158.48 €) grynais pinigais, 2012-10-18 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 388 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2012-11-07 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 395 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2012-12-17 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 414 paėmė 260,16 Lt (75.35 €) grynais pinigais, 2012-12-19 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį 416 paėmė 10000,00 Lt (2896.20 €) grynais pinigais, iÅ¡ kurių 33 894,99 Lt (9816.67 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ Â UAB „M.

B.“ priklausantį turtÄ 33 894,99 Lt (9 816.67 €) sumai;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-12-31 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasiraÅ¡ytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. 49N kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, 2013-01-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 426 paėmė 2513,00 Lt (727.82 €) grynais pinigais, 2013-01-24 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 429 paėmė 4362,06 Lt (1263. 34 €) grynais pinigais, 2013-03-29 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 446 paėmė 16000,00 Lt (4633.92 €) grynais pinigais, 2013-04-22 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr.458 paėmė 10500,00 Lt (3041.01 €) grynais pinigais, 2013-06-06 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 468 paėmė 1200,00 Lt (347.54 €) grynais pinigais, 2013-06-07 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 469 paėmė 1230,00 Lt (356.23 €) grynais pinigais, 2013-07-05 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 479 paėmė 6700,00 Lt (1940.45 €) grynais pinigais, 2013-07-10 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 480 paėmė 4500,00 Lt (1303.29 €) grynais pinigais, 2013-07-10 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 481 paėmė 4200,00 Lt (1216.40 €) grynais pinigais, 2013-07-12 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 484 paėmė 11085,00 Lt (3210.44 €) grynais pinigais, 2013-09-27 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 503 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2013-10-24 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 508 paėmė 1900,00 Lt (550.28 €) grynais pinigais, 2013-11-18 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 512 paėmė 1533,00 Lt ( 443.99 €) grynais, iÅ¡ kurių 54 308,04 Lt (15 728.70 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ UAB „M.

B.“ priklausantį turtÄ 54 308,04 Lt (15 728.70 €) sumai;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-05-14 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), UAB „M. B.“ patalpose, paimdamas pasiraÅ¡ytinai, pagal patvirtintus finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. 49N kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, 2014-01-21 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 525 paėmė 1400,00 Lt (405.47 €) grynais pinigais, 2014-01-29 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 526 paėmė 2214,00 Lt. (641.22 €) grynais pinigais, 2014-03-04 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 538 paėmė 660,00 Lt (191.15 €) grynais pinigais, 2014-03-18 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 541 paėmė 280,00 Lt (81.09 €) grynais pinigais, 2014-03-27 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 543 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2014-04-02 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 545 paėmė 5000,00 Lt (1448.10 €) grynais pinigais, 2014-05-12 pasiraÅ¡ytinai pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 554 paėmė 2570,00 Lt (744.32 €) grynais pinigais, iÅ¡ kurių 13705,78 Lt (3969.47 €) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ UAB „M.

B.“ priklausantį turtÄ 13 705,78 Lt (3 969.47 €), tokiais savo veiksmais pasisavino svetimÄ UAB „M. B.“ priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 104 283,81 Lt (30 202.68 €) sumai.Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.V. B. kaltė dėl Å¡iomis teismo nustatytomis aplinkybėmis UAB „M. B.“ priklausančio didelės - 104 283,81 Lt (30 202.68 €) vertės turto pasisavinimo įrodyta iÅ¡ dalies paties iÅ¡teisintojo V. B. parodymais, liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais.

IÅ¡teisintasis V. B. savo kaltės dėl Å¡io nusikaltimo padarymo nepripažino, tačiau daugelio nustatytų bylos aplinkybių, tai yra, kad jis, bÅ«damas UAB „M. B.“ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu paėmė iÅ¡ jo vadovaujamos įmonės kasos kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ ir pinigų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė jokiais finansiniais dokumentais, neneigė. Pirmosios instancijos teisme kaip kaltinamasis apklaustas V. B. parodė, kad jis nuo 2007 m. dirbo UAB „M. B.“ direktoriumi.

Å ioje įmonėje buvo praktikuojami klientų skatinimai mokant jiems grynuosius pinigus. Tokiems veiksmams jis nepritarė ir žinojo, kad klientų skatinimu užsiėmė Å¡ioje įmonėje dirbę vadybininkai A. M. ir V. V.. Å iam tikslui lėšos iÅ¡ įmonės biudžeto buvo imamos su jo žinia ir jo nurodymu, kasos iÅ¡laidų orderiuose pasiraÅ¡ydavo vadybininkai. Vėliau vadybininkai atsisakė pasiraÅ¡inėti, nes nenorėjo bÅ«ti įsipareigoję grÄ Å¾inti paimtas sumas ir paimti pinigai bÅ«tų fiksuojami kaip jų skola, nors pinigai buvo skirti klientų skatinimui.

Jis apie Å¡iÄ susidariusiÄ situacijÄ pranešė įmonės akcininkams, kurie paprašė jo prisiimti Å¡iuos įsipareigojimus. Jie garantavo, kad tokia praktika yra ir Lenkijoje, jokių problemų dėl to nėra ir su juo bus atsiskaityta. Jam buvo nurodyta lentelėse suraÅ¡yti kiek ir kokiam klientų yra sumokėta. Jis taip ir elgėsi. PrieÅ¡ įmonės vadybininko A. M. išėjimÄ iÅ¡ darbo, pastarasis turėjo nuo 10 000 litų iki 14 000 litų įsiskolinimÄ Ä¯monei. Kadangi tai buvo ne pastarojo asmeninė skola, Å¡iuos pinigus Å¡is naudojo klientų skatinimui, A.

M. nesiruošė jos gražinti. Jis, gavęs akcininkų pritarimÄ ir pažadÄ sutvarkyti Å¡itÄ reikalÄ , A. M. įsiskolinimÄ persirašė „ant savęs“, todėl buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis ir kasos iÅ¡laidų orderis. Juose buvo nurodyta, kad pinigai buvo grÄ Å¾inti įmonei ir tÄ pačiÄ sekundę jis tuos pinigus neva paėmė. Tokiu bÅ«du jis vykdė akcininkų nurodymus, o buhalterija jo nurodymu dokumentuose atspindėdavo Å«kines operacijas, kurių realiai nebuvo. Pablogėjus santykiams su A.

R., 2014 m. jis (V. B.) iÅ¡ įmonės buvo atleistas. Atleidimo metu bendravo su R. V. su kuriuo derino atleidimo sÄ lygas (sutikimÄ bÅ«ti atleidžiamu) bei jo pažadÄ atneÅ¡ti originalius įmonės įstatus. Atleidimo metu jam buvo pažadėta, kad skolos įmonei klausimas bus iÅ¡spręstas jo naudai, o jo žmona E. Z. liks dirbti įmonėje. Nutraukus darbo sutartį jam buvo iÅ¡mokėti visi priklausantys pinigai, tai yra atostoginiai, pinigai už staÅ¾Ä , kompensacija už du mėnesius, todėl pagalvojo, kad problema dėl jo vardu esančios skolos įmonei yra iÅ¡spręsta jo naudai.

Jis pripažįsta, kad kaltinime nurodytuose kasos orderiuose yra jo paraÅ¡as, ir žino, kad jo vardu buvo paimtos kaltinime nurodytos lėšos. Å ios lėšos, kurios nebuvo pagrįstos sÄ skaitomis-faktÅ«romis arba kitais dokumentais, buvo panaudotos klientų skatinimui. Jis visiÅ¡kai prisiima kilusiÄ atsakomybę, realiai supranta, kad įmonės dokumentuose neatsispindi vadinamos dovanos, ir supranta, kad direktorius yra kaltas, jog susiklostė tokia padėtis, kai direktorius, pasiėmęs pinigus, neturi tai pagrindžiančių dokumentų.

Ä®monės dokumentuose viskas pasiraÅ¡yta, nei vienas paraÅ¡as nėra suklastotas, yra visi kasos iÅ¡laidų orderiai, bet nėra dokumentų, kur tos lėšos panaudotos. Atleidus jį iÅ¡ direktoriaus pareigų, jo telefono numeris liko tas pats, kurį turėjo įmonėje kaip vadovas, jo elektroninis paÅ¡tas jau 20 metų toks pat, visi žinojo, kur jis gyvena, kur į jį galima kreiptis dėl jam iÅ¡duotų pinigų grÄ Å¾inimo bendrovei. Apie skolÄ sužinojo, kai jam paskambino iÅ¡ Lenkijos vienas iÅ¡ darbuotojų ir pasakė, kad yra tokia situacija.

Tada jis paskambino savininkui ir iÅ¡ karto pas jį važiavo, tačiau savininkas su juo nesusitiko, tik kalbėjo telefonu. Jam grasino, kad jei negrÄ Å¾ins pinigų, bus baudžiamoji byla. Jis R. V. skambino kas antrÄ savaitę ir jo klausė dėl jo skolos, kuris atsakė, kad sprendžia lenkai. Skambino taip pat P. B. (P. B.), Å¡is pasakė, kad J. B. (J. B.) sprendžia. Skambino pastarajam, o Å¡is pasakė, kad jis yra ne vienintelis akcininkas, bet viskas bus tvarkoje. Be to, akcininkai jam yra žadėję iÅ¡mokėti premijÄ už pelnÄ , apie 100 000 litų.

Pagal įmonėje esančius dokumentus jis yra skolingas kaltinime nurodytÄ sumÄ , tačiau tai, kad tuos pinigus panaudojo įmonės reikmėms gali paliudyti vadybininkai, kurie gavo tuos pinigus, arba A. M., arba V. V., kurie ėmė tuos pinigus. Po atleidimo iÅ¡ darbo pavasarį važiavo į LenkijÄ vėl tartis su akcininkais dėl skolos grÄ Å¾inimo, prašė kad jie paraÅ¡ytų raÅ¡tu, kiek jis yra skolingas. Buvo pažadėta paraÅ¡yti, tačiau po kurio laiko sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taip pat nurodė, kad su įmonėmis, kurių vadybininkams buvo mokamos iÅ¡mokos grynaisiais pinigais, kad Å¡ie pirktų produkcijÄ iÅ¡ UAB „M. B.“ dirbo tik vadybiniai V. V. ir A. M. Jis pats asmeniÅ¡kai yra perdavęs pinigų „A“ vadybininkui, vardu Å . (t. 3, b. l. 47-57). Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡teisintasis V. B. parodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai apie iÅ¡ jo vadovaujamos įmonės UAB „M. B.“ kasos kaltinime nurodytÄ pinigų panaudojimo aplinkybes. Jis taip pat nurodė, kad pinigai, kurie buvo paimti iÅ¡ kasos ir nebuvo pagrįsti buhalteriniais dokumentais, buvo panaudoti įmonės reikmėms, konkrečiai tam tikrų klientų vadybininkų skatinimui.

UAB „M. B.“ vertėsi tvirtinimo detalių prekyba ir kai kurie klientai, kurių vadybininkai pirkdami UAB „M. B.“ prekes didesne kaina, gaudavo finansinį paskatinimÄ â€“ tam tikrÄ procentÄ nuo apyvartos. Kitaip sakant, už tai, kad klientų vadybininkai pirkdavo UAB „M. B.“ platinamas prekes, jiems už tai buvo primokama. Tai buvo klientų finansinis skatinimas. Finansiniuose dokumentuose tai neatsispindi, bet pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos lentelės (ataskaitos), iÅ¡ kurių buvo matyti kokios ir kam sumos buvo iÅ¡mokėtos.

Å ios lentelės buvo pateiktos ir įmonės akcininkams. Visas lenteles sudarinėjo vadybininkai ir popierinį variantÄ perduodavo jam. Kartais jis laikydavo lenteles įmonėje, kartais pas save. SprendimÄ mokėti paskatinimus vadybininkams priėmė akcininkai. Jis su tokiu sprendimu nesutiko. Jis suvokė, kad atlieka neteisėtus veiksmus, mokėdamas neužfiksuotus pinigus vadybininkams. Jis akcininkams sakė, kad tai nėra gerai, tačiau akcininkams nurodžius, kad Lenkijoje tokia praktika yra normali, jiems pakluso.

Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su V. B. kartu dirbo UAB „M. B.“ nuo 2007 m. iki 2014 m. Buvo bendradarbiai ir draugai. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio jis tapo įmonės „M. B.“ direktoriumi, susipažino su įmonės finansais. Sužinojo, kad V. B. yra skolingas įmonei pakankamai didelę sumÄ . PrieÅ¡ tai direktorius buvo R. V.. Å is rašė raÅ¡tÄ V. B., praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti pinigus. Kiek žino, V. B. negavo to raÅ¡to. Po to jis tapo direktoriumi ir toliau rÅ«pinosi minėto įsiskolinimo iÅ¡ V.

B. susigrÄ Å¾inimo. Akcininkai, t.y. akcininkų atstovas vyriausiasis buhalteris P. B. telefonu jam nurodė kreiptis į teismÄ , reikalaudamas, kad bÅ«tų iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Advokatas surašė aktÄ ir perdavė viskÄ prokurorui. PeržiÅ«rėjus įmonės dokumentus pamatė, kad V. B., paėmęs pinigus iÅ¡ bendrovės, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad kažkÄ Ä¯gijo bendrovės naudai, ir negrÄ Å¾ino pinigų. Iki tol matė, kaip ir kiekvienas įmonės darbuotojas, programoje, kad yra kažkoks įsiskolinimas. Finansinius dokumentus įmonės tvarkė buhalterė.

Be direktoriaus žinios niekas negalėjo imti pinigų iÅ¡ įmonės, sÄ skaita-faktÅ«ra visada turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į apskaitÄ , prisegta į bylÄ buhalterijoje. Jeigu įmonės vadovas duoda buhalterei nurodymÄ iÅ¡ kasos iÅ¡mokėti tokiÄ pinigų sumÄ , tai buhalterė privalo iÅ¡mokėti. Kiekvienas žmogus, kuris paėmė pinigų sumÄ , yra atskaitingas ir įmonei skolingas, todėl privalo atsiskaityti. Jam nežinoma, kad įmonėje bÅ«tų buvusi praktika skatinti grynaisiais pinigais įmonės klientus.

Taip pat jis nežino, ar buvo sudaryta kokia nors paskolos sutartis su V. B., nes tokios sutarties niekada nematė. Jis nežino, kur V. B. paimtus iÅ¡ įmonės pinigus panaudojo. Kadangi įmonėje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms, todėl pinigai greičiausiai nebuvo naudojami įmonės reikmėms. Jis žino, kad V. B. buvo atleistas iÅ¡ darbo, bet atleidimo aplinkybių nežino ir nedalyvavo pokalbiuose su V. B. Jam nežinoma, apie kÄ akcininkai su V.

B. kalbėjo. Akcininkų atstovai jį kvietė, norėdami patikslinti, ar jo duomenys, kuriuos jis perdavė į LenkijÄ dėl įmonės, atitinka teisybę, t.y., kad įmonė dvejus metus neturi jokio pelno, prasti rezultatai, jog direktorius nesidomi įmonės veikla, neateina į darbÄ , prekiauja su jų konkurentais, bÅ«tent su K. Å . Jis V. B. nekerÅ¡tauja, veikė pagal akcininkų nurodymus (t. 3, b. l. 14-19).Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. R. paaiÅ¡kino, kad R. V. nuo 2014 m. gegužės iki lapkričio mėnesio buvo įmonės „M.

B.“ direktoriumi. Jam žinoma, kad, R. V. su V. B. dėl skolos grÄ Å¾inimo kalbėjo telefonu, o rudenį iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ ragindamas grÄ Å¾inti bendrovei pinigus. Po to R. V. buvo atleistas iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų ir jis paskirtas direktoriumi. Dėl V. B. skolos grÄ Å¾inimo, dėl tolimesnių veiksmų kalbėjosi su Lenkijos įmonės ,,M.“ finansų direktoriumi P. B. Å is jam pasakė dar kurį laikÄ palaukti, nes dėl skolos grÄ Å¾inimo jie tiesiogiai bendravo su V. B..

Tačiau po kurio laiko, kadangi nepavyko rasti bendro sprendimo, P. B. nurodė jam kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jam akcininkai nurodymo mokėti procentus klientams, kurie jų įmonėje perka prekes, nėra davę. Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „M. B.“ direktoriumi buvo nuo 2014 m. birželio 1 d. apie 6 mėnesius. PrieÅ¡ jį direktorius buvo V. B. Pradėjęs dirbti direktoriumi, su buhaltere tikrindamas finansinę ataskaitÄ pastebėjo, kad trÅ«ksta virÅ¡ 100 000 Lt.

Paklausus apie tai buhalterės, Å¡i pasakė, kad pinigus paėmė V. B. Tada kreipėsi į V. B., kad grÄ Å¾intų minėtÄ sumÄ . Tuo pačiu laiku parašė akcininkams raÅ¡tÄ , kad trÅ«ksta nurodytos sumos, ir po tam tikro laiko buvo duotas nurodymas paraÅ¡yti įspėjimÄ V. B. dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Toks raÅ¡tas V. B. buvo nusiųstas registruotu laiÅ¡ku. Kiek pamena, jis su V. B. lyg ir kalbėjo dėl tos skolos. V. B. sutiko, kad ėmė tokiÄ pinigų sumÄ ir jos negrÄ Å¾ino, tačiau nebuvo sutarta, kada grÄ Å¾ins pinigus.

Kol jis vadovavo UAB „M. B.“, nebuvo tokių atvejų, kad darbuotojai skolintųsi iÅ¡ įmonės ar grynaisiais pinigais skatintų įmonės klientus (t. 3, b. l. 19-24). Liudytoja I. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2011 m. pradėjo eiti buhalterės pareigas UAB „M. B.“, ir iki Å¡iol dirba. Tam tikru laikotarpiu jos tiesioginiu vadovu buvo V. B. Pagal pareigas ji turėjo vesti buhalterinę apskaitÄ , taip pat atliko dalį personalo darbo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ grynųjų pinigų paėmimas arba iÅ¡davimas iÅ¡ kasos yra įforminamas tam tikrais dokumentais, tai yra pinigų iÅ¡davimas įforminamas kasos iÅ¡laidų orderiu, o pinigų įneÅ¡imas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu.

Pagal tokiÄ tvarkÄ vyko pinigų paėmimas ir įneÅ¡imas į kasÄ . Tuos pinigus galėjo paimti su vadovo leidimu atskaitingi asmenys įmonėje, o taip pat ir pats vadovas. Kiekvienas pinigų iÅ¡davimas buvo įforminamas iÅ¡laidų orderių. Pagal finansinę atskaitomybę susidarė tokia situacija, kad liko likutis ant atskaitingo asmens kaip ir negrÄ Å¾intas į kasÄ . Apie tai žinojo visi bei pats vadovas, buvo atliekami auditai. Tas faktas buvo žinomas ir akcininkams. Å iuo metu yra susidaręs apie 30 000 eurų trÅ«kumas.

TrÅ«kumas susidarė palaipsniui, ji V. B. sakė, kad yra tokia situacija ir reikia pinigus grÄ Å¾inti, V. B. to fakto neginčijo. Ji kiekvienÄ mėnesį klausdavo V. B. apie dokumentus mėnesio pabaigoje, ar nėra dokumentų kažkur pasimetusių arba jai tiesiog nepateiktų, bet V. B. sakydavo, kad nėra. E. Z. dirbo jų įmonėje. Ji iÅ¡ pradžių dirbo vadybininke, o po to - komercijos direktore. E. Z. turėjo teisę imti grynuosius pinigus iÅ¡ kasos. Ji iÅ¡duodavo pinigus tik su vadovo leidimu.

Grynieji pinigai iÅ¡ kasos nebuvo iÅ¡duodami be vadovo leidimo. E. Z. su įmone atsiskaitė, t.y. grÄ Å¾ino paimtus pinigus. Ji (I. K.) siųsdavo ataskaitas apie bendrovės finansinę padėtį, pajamas, iÅ¡laidas ir skolas akcininkams į LenkijÄ , nurodydavo skolÄ . V. B. atleidimo iÅ¡ darbo metu, kai gavo nurodymÄ iÅ¡ akcininkų jį atleisti, ji informavo akcininkus, kad yra skola. Jai buvo liepta atleidžiant V. B. iÅ¡mokėti visas jam priklausančias iÅ¡mokas. Kai direktoriumi buvo V. B., iÅ¡duodant pinigus buvo įraÅ¡oma, kad pinigai duodami Å«kio reikmėms.

Ji tokį įraÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ydavo, nes nežinojo tikslios paskirties, o tiesiog įraÅ¡ydavo kaip priedėlį, kuris privalo bÅ«ti įraÅ¡ytas. V. B. jai nepaaiÅ¡kindavo, kam jam reikia pinigų. Jeigu pinigai bÅ«davo iÅ¡duodami kitam asmeniui, tai tas asmuo turėjo atsiskaityti mėnesio pabaigoje už paimtus pinigus, atneÅ¡damas sÄ skaitas-faktÅ«ras arba grÄ Å¾indamas pinigus. Ji nežinojo, kur direktorius panaudoja pinigus, kadangi apie tai nebuvo kalbama. Parengus reikalavimÄ V. B. dėl lėšų grÄ Å¾inimo, reikalavimas buvo iÅ¡siųstas paÅ¡tu, bet tas laiÅ¡kas sugrįžo.

Visi žinojo V. B. elektroninį paÅ¡tÄ , E. Z. elektroninį paÅ¡tÄ , žinojo, kur jis gyvena, jo telefono numerį. Ji žinojo, kad ir kiti įmonės darbuotojai iÅ¡ įmonės skolindavosi pinigus asmeninėms reikmėms, tai matosi ir iÅ¡ įmonės dokumentų, buvo iÅ¡duodamas kasos iÅ¡laidų orderis, ir ji paraÅ¡ydavo pastabÄ , kad pinigai imami Å«kio reikmėms. Dokumentuose tai nebuvo įforminama kaip paskola, dokumentuose atsispindėjo kaip darbuotojo įsiskolinimas. Ä®monės darbuotojas A.

M. taip pat buvo ėmęs pinigų, bet su įmone atsiskaitė (t. 3, b. l. 39-42).Liudytoja E. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo UAB „M. B.“ nuo 2009 m. iki 2014 m. vadybininke, o vėliau ėjo komercijos direktorės pareigas. Jos darbo periodu visÄ laikÄ vadovas buvo V. B., kurį atleidus, įmonės akcininkai paprašė ir jos iÅ¡eiti iÅ¡ darbo dėl susiklosčiusios situacijos, nes ji yra V. B. žmona. Dirbama įmonėje kai kada ėmė grynuosius pinigus iÅ¡ įmonės. Jai žinoma ir ji matė, kad pinigai buvo imami ir tam, kad bÅ«tų įteikti vadybininkams, kurie dirbo su tam tikrais klientais.

Ji neatsimena, kaip tai atsispindėjo dokumentuose. Jai pinigus iÅ¡duodavo arba kasininkė, arba buhalterė su direktoriaus leidimu. Jai žinoma, kad V. B. imdavo iÅ¡ įmonės pinigus, kurie buvo panaudoti klientų paskatinimui, kad bÅ«tų iÅ¡laikyti pardavimai, kad sklandžiai vyktų prekyba. Versle, kuriame dirbo, toks paskatinimo bÅ«das buvo priimtinas. Paskatinimo sumos buvo įvairios, žymiai didesnės nei 100 ar 200 litų. Pinigų gavėjas jokio raÅ¡telio, dokumento neužpildydavo. Su V. B. kalbėjo apie pinigų paėmimÄ ir jų panaudojimÄ klientų skatinimui, iÅ¡ jo sužinojo, kad buvo vadovybės iÅ¡ Lenkijos leidimas, konkrečiai įmonės savininkas J.

B. davė leidimÄ taip elgtis. Akcininkams iÅ¡ Lenkijos atleidus V. B., jos buvo papraÅ¡yta iÅ¡eiti atostogų dviem savaitėms, vėliau dar dviem savaitėms, sugrįžusi į darbÄ , ji kalbėjo su R. V. apie V. B. įsiskolinimÄ bendrovei. IÅ¡ pokalbio suprato, kad Å¡iuo reikalu rÅ«pinasi akcininkai ir įtakos jis negalėjo turėti. R. V. taip pat kalbėjo su V. B. apie skolÄ , bet nebuvo reikalaujama, kad V. B. grÄ Å¾intų pinigus. Be to, liudytoja paaiÅ¡kino, kad namÄ su V. B. pirko 2013 m. vasario mėnesį paėmę paskolÄ , taip pat turėjo savo lėšų, padėjo tėvai.

Namo įsigijimui, statybos darbams, įrenginiams, namo vidaus įrengimui nebuvo imamos lėšos iÅ¡ bendrovės. (t. 3, b. l. 42-46).    Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2010 m iki 2014 m. pavasario dirbdamas UAB „M. B.“ vadybininku netaikė tokios praktikos, kaip klientų skatinimas pinigais. Jam neteko girdėti, kad įmonėje taip darytų kiti darbuotojai. Jis iÅ¡ įmonės skolindavosi pinigus savo reikmėms pasiraÅ¡ydamas pinigų iÅ¡davimo orderius, skolindavosi įvairias pinigų sumas ir vėliau grÄ Å¾indavo dalimis.

Tam leidimÄ duodavo direktorius. Negali pasakyti, kokie dar dokumentai tam reikalui buvo pildomi. Jam iÅ¡einant iÅ¡ darbo, visus pinigus įmonei grÄ Å¾ino. Tokio atvejo, kad jo skola bÅ«tų perraÅ¡yta V. B., nežino, jis visas savo skolas grÄ Å¾ino įmonei pats (t. 5, b. l. 27-30). Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „M. B.“ vadybininku dirba apie 6 metus. Ä®monėje klientai buvo skatinami tik kalendoriais, reklamine atributika, pinigais nebuvo skatinami. Jis iÅ¡ įmonės imdavo pinigų darbo tikslams, tai bÅ«davo pažymėta finansiniuose dokumentuose, taip pat iÅ¡ įmonės skolinosi apie 20 000 litų savo reikmėms.

IÅ¡laidų orderį buhalterė iÅ¡raÅ¡ydavo jo vardu. IÅ¡ įmonės skolinosi, nes nereikia mokėti palÅ«kanų. Visas savo skolas įmonei grÄ Å¾ino, tai pažymėta finansiniuose dokumentuose. Apie tai, kad iÅ¡ įmonės galima skolintis, iÅ¡girdo iÅ¡ kitų darbuotojų, nes ir jie skolindavosi. IÅ¡ įmonės skolindavosi V. B. leidimu. Kad jo skola bÅ«tų perraÅ¡yta V. B., tokio dalyko nebuvo, visas savo skolas grÄ Å¾ino įmonei pats (t. 5, b. l. 30-33).Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2010 m iki 2014 m. dirbdamas UAB „M.

B.“ pardavimų vadybininku yra girdėjęs, kad įmonės vadybininkai klientams moka grynuosius pinigus kaip paskatinimÄ , kad Å¡ie pirktų produkcijÄ iÅ¡ jų įmonės. Apie tai jam yra pasakojęs ir V. B. Pats tokio fakto nėra matęs, tačiau yra matęs įmonių sÄ raÅ¡Ä , kuriame buvo grafa su procentais, kokiÄ sumÄ reikia sumokėti tos įmonės vadybininkams (t. 5, b. l. 39-42). Liudytojas D. M. (D. M.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nuo 2009 m. iki 2014 m. dirbo UAB „M.

B.“ sandėlininku, vėliau dirbo pardavimų vadybininku. Jis įtarė, kad įmonės vadybininkai klientams moka grynuosius pinigus kaip paskatinimÄ , tačiau, konkrečių faktų nežino, tokiÄ iÅ¡vadÄ jis padaręs iÅ¡ V. V. kalbų. Taip pat jis yra matęs suvestines (jos buvo užraÅ¡ytos ant lentos, kabėjusios ofise), kuriose buvo nurodyta, kiek ir kuris vadybininkas pardavė produktų ir procentai (t. 5, b. l. 43-46).Liudytojai UAB „Vilma“ vadybininkas T. Č., UAB „A“ vadybininkas Å .

C., UAB „S“ vadybininkas A. K., UAB „Sk“ vadybininkas J. U. (J. U.), UAB „St“ vadybininkas K. K., UAB „Al“ vadybininkas J. B., UAB „Ali“ vadybininkas N. K., UAB „Sta“ vadybininkas G. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iÅ¡ UAB „M. B.“ ir jos vadybininkų niekada nėra gavę piniginio paskatinimo (T. 5, b. l. 60-67). IÅ¡ byloje esančių UAB „M. B.“ pateiktų dokumentų matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-12-16 iki 2014-05-12 V. B. iÅ¡ Å¡ios įmonės paėmė 104 283,81 Lt (30 202.68 eurų) sumÄ , kuri nėra pagrįsta atitinkamais dokumentais dėl paminėtų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms (t. 1, b. l. 28-130).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1430 (15) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose UAB „M. B.“ kasos išlaidų orderiuose : 2011-12-16 Nr. 237, 2011-12-22 Nr. 242, 2011-12-28 Nr. 246, 2012-01-06 Nr. 251, 2012-02-10 Nr. 271, 2012-04-11 Nr. 299, 2012-06-05 Nr. 333, 2012-06-08 Nr. 335, 2012-06-27 Nr. 344, 2012-07-26 Nr. 354, 2012-08-14 Nr. 360, 2012-08-17 Nr. 363, 2012-09-29 Nr. 381, 2012-10-12 Nr. 385, 2012-10-15 Nr. 386, 2012-10-18 Nr. 388, 2012-11-07 Nr. 395, 2012-12-17 Nr. 414, 2012-12-19 Nr. 416, 2013-01-15 Nr. 426, 2013-01-24 Nr. 429, 2013-03-29 Nr. 446, 2013-04-22 Nr. 458, 2013-06-06 Nr. 468, 2013-06-07 Nr. 469, 2013-07-05 Nr. 479, 2013-07-10 Nr. 480, 2013-07-10 Nr. 481, 2013-07-12 Nr. 484, 2013-09-27 Nr. 503, 2013-10-24 Nr. 508, 2013-11-18 Nr. 512, 2014-01-21 Nr. 525, 2014-01-29 Nr. 526, 2014-03-04 Nr. 538, 2014-03-18 Nr. 541, 2014-03-27 Nr. 543, 2014-04-02 Nr. 545, 2014-05-12 Nr. 554, skiltyje „Gavėjo parašas“, V.

B. vardu pasirašė V. B. (t. 2, b. l. 32-35). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų - 2007-10-04 darbo sutarties matyti, kad V. B. buvo paskirtas UAB „M. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi (t. 1, b. l. 150-154); 2014-05-26 įsakymo matyti, kad V. B. atleistas iÅ¡ UAB „M. B.“, įmonės kodas 301112806, direktoriaus pareigų (t. 1, b. l. 155); reikalavimo Nr. 14/30 matyti , kad 2014-11-25 UAB „M. B.“ direktorius R. V. surašė V. B. reikalavimÄ per 14 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos į UAB „M.

B.“ sÄ skaitÄ pervesti iÅ¡ bendrovės pasisavintus pinigus - 104 283,81 Lt (t. 1, b. l. 27); iÅ¡ paÅ¡to praneÅ¡imo, ant kurio yra antspaudas su 2014-11-29 data, turinio matyti, kad V. B. buvo informuotas, jog paÅ¡te yra jo vardu gauta korespondencija (t. 3, b. l. 98); iÅ¡ kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „M. B.“ iÅ¡ kasos grynieji pinigai buvo imami ne tik V. B., bet ir kitų darbuotojų: E. Z., V. V., A. M.. V. B. yra grÄ Å¾inęs dalį paimtų pinigų, o E. Z., V. V., A. M. paimtus pinigus visiÅ¡kai grÄ Å¾ino įmonei (t. 1, b. l. 96, 105, 106, 131, 163, t. 4, b. l. 191-195, t. 5, b. l. 4-20).

Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Remdamasi Å¡ia nuostata, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktikÄ asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

IÅ¡vada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikÅ¡mę bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 183 straipsnio taikymo klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra priėmęs vienodos teismų praktikos formavimui reikÅ¡mingų nutarčių, įskaitant ir didžiausiÄ precedento galiÄ turinčias iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos bei Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad:atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ , kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas; kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal iÅ¡laidų orderį paima pinigus iÅ¡ bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), Å¡is veiksmas gali bÅ«ti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iÅ¡Å¡vaistymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012);sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai paimdamas bendrovės turtÄ , padarė Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neužtenka nustatyti vien tik neteisėtÄ turto paėmimÄ , tačiau bÅ«tina nustatyti ir vadovo tyčios turinį (kryptingumÄ ).

Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kokį sumanymÄ turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtÄ (buvusį jo žinioje) bendrovės turtÄ : ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtÄ neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymÄ jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali bÅ«ti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį.

Apie tokio sumanymo buvimÄ bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai Å¡iuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymÄ bendrovės turtÄ naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimÄ ) bendrovės reikmėms. Tačiau kartu bÅ«tina pažymėti, kad vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio prasme.

Taigi kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Be to, kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012); patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sÄ lygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pvz., slapstėsi), trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtÄ ; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ ; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013).Tokia kasacinės bylų nagrinėjimo instancijos formuojama teismų praktika taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos įrodymus ir įvertinusi jų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina V. B. pateiktus kaltinimus dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis), t.y., kad V. B., jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį svetimÄ UAB „M. B.“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ iÅ¡ viso 104 283,81 Lt (30 202.68 €) pasisavino.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. buvo UAB „M. B.“ direktoriumi ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėjo UAB „M.

B.“ turtÄ ir pinigines lėšas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. B., bÅ«damas UAB „M. B.“ direktoriumi, pasirašė kaltinime iÅ¡vardintus kasos iÅ¡laidų orderius, skirtus gryniems pinigams iÅ¡duoti, ir pagal Å¡iuos kasos iÅ¡laidų orderius paėmė kaltinime nurodytu laikotarpiu grynaisiais iÅ¡ UAB „M. B.“ kasos iÅ¡ viso 104 283,81 Lt (30 202.68 €). V. B. pinigų, paimtų pagal kasos iÅ¡laidų orderius, negražino UAB „M. B.“ ir nepagrindė Å¡ių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms.

Dėl to UAB „M. B.“ patyrė didelę turtinę žalÄ . Tokie V. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Apskųstuoju pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo V. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo iÅ¡teisintas, iÅ¡ esmės buvo nustatytos ir pripažintos įrodytomis tokios pat aplinkybės, tačiau jas vertindamas teismas padarė iÅ¡ dalies prieÅ¡taringas ir bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Teismas pripažino, kad V. B., bÅ«damas UAB „M. B.“ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu paėmė iÅ¡ jo vadovaujamos įmonės kasos kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ , o pinigų panaudojimo įmonės reikmėms UAB „M.

B.“ nepagrindė jokiais finansiniais dokumentais. Dėl to teismas V. B. versijÄ , kad jis visÄ paimtÄ pinigų sumÄ iÅ¡leido įmonės reikmėms, tai yra neoficialiems įmonės klientų skatinimams grynaisiais pinigais, kas neatsispindi jokiuose finansiniuose dokumentuose, atmetė. Tačiau teismas, nors V. B. tokios versijos net nekėlė, įvertinęs tai, kad UAB „M. B.“ kai kurie darbuotojai skolinosi iÅ¡ įmonės pinigus to neįformindami kaip paskolos, pripažino, kad ir V. B. pinigus iÅ¡ įmonės ėmė savo reikmėms naudodamasis susiklosčiusia įmonėje skolinimosi praktika.

Teismas, padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ ir kartu įvertinęs tai, kad V. B. neginčija paėmęs kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ iÅ¡ UAB „M. B.“ ir savo vardu pasirašęs visus pinigų paėmimÄ Ä¯rodančius dokumentus, turėjo ir turi savo turto, kurio neslepia, bylos nagrinėjimo teisme metu pervedė į teismo sÄ skaitÄ UAB „M. B.“ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ pinigų sumÄ , konstatavo, jog V. B. nesudarė situacijos, kad UAB „M. B.“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai apsunkintas ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju tarp V.

B. ir UAB „M. B.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius.Apeliantai - prokuroras ir civilinio ieÅ¡kovo UAB „M. B.“ atstovai apeliaciniuose skunduose nesutikdami su pirmosios instancijos teismo dėl V. B. priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nurodo, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. B. pinigus iÅ¡ įmonės ėmė savo reikmėms naudodamasis susiklosčiusia įmonėje skolinimosi praktika ir kad Å¡iuo atveju tarp V.

B. ir UAB „M. B.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Teisėjų kolegija sutikdama su apeliantų apeliacinių skundų argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai aiÅ¡kino nusikalstamos veikos sudėties požymius, ydingai interpretavo teismų praktikÄ ir nevisapusiÅ¡kai įvertino Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai V.

B. veikoje yra nustatyti. Kaip jau konstatuota, iÅ¡teisintasis V. B. iÅ¡ esmės neneigia UAB „M. B.“ priklausiusių piniginių lėšų paėmimo ir negrÄ Å¾inimo, tačiau tvirtina, kad veiksmai su piniginėmis lėšomis buvo atlikti teisėtai, laikantis UAB „M. B.“ akcininkų nurodymų skatinti klientus ir visos piniginės lėšos buvo naudojamos iÅ¡imtinai įmonės reikmėms. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.

Tokie teiginiai turi būti pagrindžiami objektyviais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Dažniausiai tai būna buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kur panaudotas bendrovės turtas, taip pat tokias aplinkybes gali patvirtinti ir liudytojų parodymai. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu, kad paties kaltininko parodymai dėl piniginių lėšų panaudojimo būtų neprieštaringi, nuoseklūs, konkretūs ir kad kaltinamasis nurodytų konkrečius, o ne abstrakčius duomenis apie tai, kur buvo panaudotos bendrovės piniginės lėšos.V.

B. proceso metu pateiktos versijos dėl klientų skatinimo ir piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, dėl įmonės vadybininkų skolų, susidariusių naudojant įmonės pinigus klientų skatinimui, perraÅ¡ymo jo vardu (jam) buvo tikrinamos baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tÄ pavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo apklausti V. B. ir jo gynėjo praÅ¡omi liudytojai D. M. ir V. P. Tikrinant Å¡ių liudytojų parodymus apie tai, kad jie girdėjo tokias kalbas, jog klientams buvo mokami pinigai už tai, kad jie perka prekes UAB „M.

B.“, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 287 straipsniu, pavedė prokurorui nustatyti įmonių ,,A“, ,,St“, ,,Sta“, ,,V“, ,,Stan“, ,,Al“ vadybininkus, kurie dirbo laikotarpiu, kuris yra inkriminuotas V. B., su UAB „M. B.“, kad juos galėtų apklausti teismo posėdyje. UAB „V“ vadybininkas T. Č., UAB „A“ vadybininkas Š. C., UAB „St“ vadybininkas A. K., UAB „Sk“ vadybininkas J. U., UAB „Sta“ vadybininkas K.

K., UAB „A“ vadybininkas J. B., UAB „Al konstrukcijos“ vadybininkas N. K., UAB „Sta“ vadybininkas G. K. buvo apklausti teisiamajame posėdyje. V. B. teigiant dėl galimo vadybininkų V. V. ir A. M. skolų (pinigų, kurie jiems buvo duoti klientų skatinimui) perrašymo jam, papildomai dėl šių aplinkybių buvo apklausta kaip liudytoja UAB „M. B.“ buhalterė I. K.Tačiau neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų išteisintojo V. B. parodymus dėl UAB „M. B.“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms ir galimus atsiskaitymus su V.

B. parodymuose minimomis įmonėmis, kaip ir dėl įmonės vadybininkų skolų perraÅ¡ymo V. B. nebuvo gauta. Å ių aplinkybių nustatymui, iÅ¡teisintojo V. B. versijos apie piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes buvo tikrinamos ir apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡teisintasis V. B. pateikė UAB „M. B.“ raÅ¡ytus laiÅ¡kus elektroniniu paÅ¡tu ir suvestines, kurios, pagal iÅ¡teisintÄ jį, patvirtina pinigų perdavimÄ vadybininkams klientų skatinimui faktÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡tyrusi iÅ¡teistojo V.

B. pateiktus laiÅ¡kus ir suvestines, papildomai dėl Å¡ių aplinkybių apklaususi iÅ¡teisintÄ jį V. B., liudytojÄ A. R., priėjo prie iÅ¡vados jog Å¡ie duomenys nepagrindžia buvus įmonės klientų skatinimus piniginėmis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡teisintojo V. B. pateikti elektroniniai laiÅ¡kai ir suvestinės neįrodo V. B. paimtų įmonės piniginių lėšų panaudojimo UAB „M. B.“ reikmėms ir naudai. Visi byloje pateikti elektroniniai laiÅ¡kai siųsti iÅ¡ V.

B. asmeninio elektroninio pašto, jų turinys gan aptakus ir neapibrėžtas, todėl neinformatyvus. Be to, UAB „M. B.“ atsakymų į šiuos elektroninius laiškus nėra pateikta, todėl nėra aišku, ar būtent nurodytas lenteles apie pinigines išlaidas V. B. siuntė UAB „M. B.“. Kita vertus, prie minėtų elektroninių laiškų V. B. pridėtose lentelėse, kurias kaip tvirtina V. B. jis siuntė UAB „M. B.“, nėra individualizuota, kam, kada, kokios pinigų sumos buvo mokamos, neaišku, kada šios lentelės buvo sudarytos.

Jose nėra jokių V. B. ir vadybininkų, kuriems, kaip tvirtina V. B., buvo mokami Å¡ie pinigai klientų skatinimui, įrašų apie Å¡ių pinigų iÅ¡davimÄ ir gavimÄ , nėra jokių jų rekvizitų, nenurodytos vadybininkų pavardės ir vardai, nėra jų parašų, datų. Taigi Å¡ie pateikti dokumentai, kolegijos vertinimu, nėra tiek informatyvÅ«s, kad iÅ¡ jų galima bÅ«tų spręsti apie realiÄ situacijÄ UAB „M. B.“, kaip kad mano V. B., tvirtindamas, jog įmonėje buvo nusistovėjusi klientų skatinimo pinigais praktika, ir ,juo labiau, remiantis Å¡iais dokumentais daryti kategoriÅ¡kÄ ir vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, kad V.

B. jo žinioje buvusias UAB „M. B.“ pinigines lėšas naudojo iÅ¡imtinai įmonės reikmėms, tai yra klientų skatinimui. Kolegijos nuomone, byloje surinktais įrodymais paneigti V. B. parodymai apie įmonės klientų skatinimÄ . Liudytojai UAB „V“ vadybininkas T. Č., UAB „Am“ vadybininkas Å . C., UAB „S“ vadybininkas A. K., UAB „Sk“ vadybininkas J. U., UAB „Sta“ vadybininkas K. K., UAB „A“ vadybininkas J. B., UAB „Al“ vadybininkas N. K., UAB „Stat“ vadybininkas G.

K. pirmosios instancijos teisme kategoriÅ¡kai paneigė gavę kokį nors piniginį paskatinimÄ . UAB „M. B.“ vadybininkai A. M., V. V., apklausti kaip liudytojai, taip pat nurodė, kad UAB „M. B.“ tokios praktikos pinigais skatinti klientus nebuvo. Be to, kategoriÅ¡kai paneigė tÄ aplinkybę, kad jų – vadybininkų, skolos UAB „M. B.“ buvo perraÅ¡ytos V. B. Liudytojai pripažino, kad skolinosi iÅ¡ UAB „M. B.“, tačiau tvirtino, kad pinigus skolinosi asmeniniams poreikiam tenkinti ir visas skolas įmonei grÄ Å¾ino patys.

Liudytojai A. R., R. V., ėję direktorių pareigas UAB „M. B.“ vienu ar kitu laikotarpiu, taip pat nurodė, kad praktikos skatinti klientus piniginėmis lėšomis įmonėje nebuvo. Kaip liudytoja apklausta UAB „M. B.“ buhalterė I. K. taip pat kategoriškai paneigė buvus tokį atvejį, kad vadybininkų A. M., V. V. skolos būtų perrašytos V. B.. Anot liudytojos, jeigu būtų toks atvejis, tai atsispindėtų buhalteriniuose dokumentuose. Visi pinigai, kurių panaudojimo V. B. nepagrindė buhalteriniais dokumentai, dėl ko įmonėje buvo fiksuota skola, buvo išmokėti V.

B. asmeniÅ¡kai. Be to, ji V. B. nurodė apie tai, kad yra fiksuojama jo skola įmonei ir UAB „M. B.“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie Å¡ių pinigų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms arba jų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ bendrovės kasÄ , tačiau V. B. jokių dokumentų, kurie patvirtintų iÅ¡ kasos jo paimtų pinigų panaudojimo aplinkybes, jai nepateikė. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. Z., kaip ir apklausti gynybos praÅ¡omi liudytojai D. M. ir V.

P., nurodė, kad jie girdėjo, kad įmonės vadybininkai klientams moka grynuosius pinigus kaip paskatinimÄ , kad Å¡ie pirktų produkcijÄ iÅ¡ jų įmonės. Tačiau vertinant Å¡ių liudytojų parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad jų parodymai yra gandų ir prielaidų pobÅ«džio ir nekonstatuojantys klientų skatinimo faktų, be to, liudytoja E. Z. yra iÅ¡teisintojo žmona, ir Å¡i aplinkybė svarbi vertinant Å¡ios liudytojos parodymų objektyvumÄ . Kaip jau buvo minėta, byloje apklausus UAB „M.

B.“ vadybininkus A. M. ir V. V. Å¡ie kategoriÅ¡kai paneigė buvus nors vienÄ tokį atvejį, kad jie skatintų klientus pinigais. Pagal jų parodymus, tokios praktikos įmonėje nebuvo. Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. paimtų iÅ¡ bendrovės piniginių lėšų panaudojimas bendrovės reikmėms ir naudai nebuvo nustatytas. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, kad 104 283,81 Lt (30 202.68 €) buvo panaudoti UAB „M.

B.“ reikmėms. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. B. minėti pinigai buvo iÅ¡duoti kaip paskola asmeniniams poreikiams tenkinti yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skundžiamame nuosprendyje teismas grįsdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ nurodė liudytojų E. Z., A. M., V. V. parodymus, kad įmonėje buvo susiklosčiusi skolinti įmonės darbuotojams įmonei priklausančius pinigus praktika, tokios paskolos neįforminant paskolos sutartimi. Aplinkybė, kad liudytojai skolinosi pinigus iÅ¡ įmonės, nėra įrodymas to, kad tokia galimybe pasinaudojo ir V.

B. ir kad pinigai - 104 283,81 Lt (30 202.68 €), kuriuos V. B. paėmė iÅ¡ įmonės kasos, buvo jo paimti kaip asmeninė paskola. Juo labiau, tokių aplinkybių nenurodė nei vienos apklausos metu net pats V. B. ir byloje nėra jokių duomenų apie paskolos suteikimÄ V. B.. V. B. nepateikus pateisinančių dokumentų apie jo paimtų bendrovės piniginių lėšų panaudojimÄ , laikytina, jog V. B. neįrodė minėtų lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms ir konstatuotina, kad Å¡ias pinigines lėšas V.

B. pasisavino. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, negali bÅ«ti traktuojamas kaip įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas kaltininkui. Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigÄ Ä¯rodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltintojui. Å i pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Ä¯rodyti.

UAB „M. B.“ informavo V. B. apie tai, kad yra fiksuojama jo 104 283,81 Lt (30 202.68 €) įsiskolinimas įmonei ir UAB „M. B.“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie 104 283,81 Lt (30 202.68 €) panaudojimÄ UAB „M. B.“ reikmėms arba jų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ bendrovės kasÄ . Tai reiÅ¡kia, kad buvo konstatuota, jog 104 283,81 Lt (30 202.68 €) lėšų panaudojimas yra nepagrįstas. V. B. kaip bendrovės vadovas žinojo, kad sÄ skaitoje esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už Å¡ių lėšų panaudojimÄ Â bendrovės reikmėms.

Todėl jis žinojo ir apie pareigÄ atsiskaityti pateikiant pateisinančius lėšų panaudojimo dokumentus arba gautus pinigus grÄ Å¾inti bendrovei. Pareiga V. B. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktÄ , iÅ¡lieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes byloje nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimÄ dėl lėšų panaudojimo, o V.

B. neigiant Å¡iÄ aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimÄ , kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Pateikdamas versijÄ , kad iÅ¡ sÄ skaitos paimtos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, V. B. turi pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti šį teiginį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių įvykusius atsiskaitymus, negauta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.

Nors byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „M. B.“ poreikių tenkinimu, tikslais V. B. panaudojo 104 283,81 Lt (30 202.68 €) minėtos bendrovės pinigines lėšas, tačiau vien tai neužkerta kelio V. B. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pripažinti V. B. kaltu už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ . V. B. jau nuo pinigų iÅ¡ bendrovės paėmimo momento įgijo realiÄ galimybę Å¡iais pinigais naudotis bei disponuoti savo nuožiÅ«ra. BÅ«tent nuo Å¡io momento UAB „M.

B.“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio didelės vertės turto, o V. B. jį neteisėtai užvaldė, taip padarydamas bendrovei didelę turtinę žalÄ . Taigi UAB „M. B.“ turto pasisavinimas buvo baigtas. Tokie V. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis baustinas.Pirmos instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡vada, kad V. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas nes jis nepadarė nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) yra nepagrįsta.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė pripažinęs, jog tarp V. B. ir UAB „M. B.“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is teiginys nepagrįstas įrodymais ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei jau aptartos galiojančios teisminės praktikos. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra prieÅ¡ingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti.V.

B., savo parodymuose nurodo, kad jis įmonei nesudarė sunkumų tiksliai apskaičiuoti negrÄ Å¾intos pinigų sumos, o civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui jis pervedė į teismo depozitinę sÄ skaitÄ civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ pinigų sumÄ , dėl to UAB „M. B.“ teisė kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu nebuvo apsunkinta.Nors Å¡ioje byloje V. B., kaip asmens, paėmusio iÅ¡ UAB „M. B.“ kasos 104 283,81 Lt (30 202.68 €), identifikavimas nebuvo ir nėra apsunkintas, bendrovei „M.

B.“ žinomi V. B. duomenys, taip pat yra prieinami ir finansiniai duomenys, kurie aiÅ¡kiai patvirtina 104 283,81 Lt (30 202.68 €) perdavimÄ V. B., teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytų įvykių eiga rodo, kad UAB „M. B.“ pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinės teisės priemonėmis iÅ¡ tiesų yra problematiÅ¡kas dėl paties V. B. sÄ moningų veiksmų. UAB „M. B.“ nustačius 104 283,81 Lt (30 202.68 €) trÅ«kumÄ ir kad Å¡iuos pinigus pagal kasos orderius yra paėmęs V.

B., jis jokių finansinių dokumentų patvirtinančių Å¡ių pinigų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu ir net teisme jis nepasakė, kur iÅ¡leido Å¡iuos pinigus, pateikdamas įvairias versijas dėl jų panaudojimo, kurios buvo patikrintos ir motyvuotai atmestos. Taip pat nors V. B. pripažino, kad yra bendrovei skolingas, jis nesiėmė realių veiksmų bent iÅ¡ dalies atlyginti žalÄ , vengė bendradarbiavo su UAB „M. B.“, nors tokiÄ galimybę turėjo.

IÅ¡ liudytojų A. R., R. V. parodymų matyti, kad nustačius, kad V. B. yra skolingas įmonei, buvo bandoma susisiekti su V. B., ilgÄ laikÄ ieÅ¡kota iÅ¡eities iÅ¡ susidariusios situacijos. Tačiau V. B. visokiais bÅ«dais beveik metus vilkino skolos grÄ Å¾inimÄ , taikiu bÅ«du Å¡io klausimo iÅ¡sprendimÄ , neatsiėmė iÅ¡ paÅ¡to jam į gyvenamÄ jÄ vietÄ siųsto reikalavimo grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ . V. B. pateikė įvairias versijas dėl pinigų panaudojimo aplinkybių, menkino savo atsakomybę nurodydamas apie neva vadybininkų dalies skolos jo vardu perraÅ¡ymÄ ir tokiu bÅ«du trukdydamas nustatyti realų jo įsiskolinimo dydį, ir pan.

Toks V. B. elgesys vertinamas kaip prieÅ¡ingas teisei, kuris apsunkino UAB „M. B.“ galimybes ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu bendrovė pateikdama 2015-12-08 civilinį ieÅ¡kinį, jame nurodė galimybę iÅ¡spręsti V. B. reiÅ¡kiamas pretenzijas dėl 104 283,81 Lt (30 202.68 €) grÄ Å¾inimo taikos sutartimi (b. l. 19-25, t. 1), tačiau V. B. nepasinaudojo ir Å¡ia galimybe. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ ir civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ buvo laikinai apribotos V.

B. ir E. Z. nuosavybės teisė į jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (žemės sklypo) ir Nr. (duomenys neskelbiami) (pastato - vienbučio gyvenamojo namo), esančio adresu (duomenys neskelbiami), nustatant dalinį laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , uždraudžiant disponuoti minėtu turtu ir leidžiant juo naudotis. V. B. ir E. Z. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti minėta nutartimi paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apropojimÄ ir prie jo pridėjo mokėjimo nurodymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti jog V.

B. pervedė civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui baudžiamojoje byloje 30 604,38 Eur į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ (b. l. 27-29, 31, t.3). Å is V. B. praÅ¡ymas buvo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi patenkintas. Teismo nutartyje nurodyta, kad laikinasis nuosavybės teisių apribojimas naikinamas atsižvelgiant į tai, jog V. B. į teismo sÄ skaitÄ Ä¯nešė byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydžio sumÄ â€“ 30 604,38 Eur. TokiÄ situacijÄ teisėjų kolegija vertina kaip V.

B. norÄ pakeisti laikino nuosavybės teisių apribojimo objektÄ , o ne nuoÅ¡irdžiu ir savanoriÅ¡ku siekiu grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ UAB „M. B.“.Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog V. B. galimi civiliniai teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Tokiomis aplinkybėmis baudžiamosios teisės kaip kraÅ¡tutinės priemonės taikymas pateisinamas, nes V. B. bendrovei padarė žalos kaltais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, jog pažeidžia bendrovės interesus, daro jai materialinės žalos, ir norėjo taip veikti.Kita vertus nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ civilinio ieÅ¡kovo pažeistų teisių atkÅ«rimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis).

Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali bÅ«ti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti bÅ«tinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378-895/2016).

BÅ«tent nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, iÅ¡tirti įrodymai patvirtina tai, kad V. B. buvusį jo žinioje jam svetimÄ UAB „M. B.“ turtÄ neteisėtai, neatlygintinai, pavertė savo turtu pažeisdamas perdavimo jo žiniai sÄ lygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalÄ turto savininkui (UAB „M. B.“). Tokie V. B. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Dėl V. B. skirtinos bausmės Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).V.

B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. anksčiau neteistas, charakterizuojami teigiamai, dirba, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ . Nors ir pripažintas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimÄ , tačiau Å¡is nusikaltimas yra turtinio pobÅ«džio, itin sunkių pasekmių nesukėlė. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau negu treji metai, per tÄ laikÄ V. B. naujų nusikaltimų nepadarė.BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei bausmei skirti. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl ko būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. B. skirtina artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka V.

B. asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumÄ bei neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams.Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimÄ (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sÄ lygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).Atidedant bausmės vykdymÄ taip pat turi bÅ«ti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant šį klausimÄ vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi bÅ«ti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.V. B. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – jam skirtina laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimÄ nevirÅ¡ijanti ketverių metų.

Be to, įvertinusi V. B. charakterizuojančiÄ medžiagÄ (anksčiau neteistas, charakterizuojami teigiamai, turi Å¡eimÄ , dirba, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažai laiko, per tÄ laikÄ naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė) teisėjų kolegija priėjo prie iÅ¡vados, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio, procesinių iÅ¡laidųPagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, reikalaujantis atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .Ä®gyvendindama savo teisę UAB „M. B.“ pareiÅ¡kė baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ V. B. priteisti 104 283,81 Lt (30 202,68 €) turtinės žalos.Kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta:

1) padaryta veika;

2) kaltė;

3) padariniai (turtinė ir / ar neturtinė žala);

4) priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje konstatuoti V. B. nusikalstami veiksmai, jo tyčia veikiant nusikalstamai, taip pat civiliniam ieÅ¡kovui UAB „M. B.“ jo nusikalstamais veiksmais padarytas turtinės žalos dydis. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, iÅ¡ V. B. priteistina pasisavinto turto vertė – 30 202.68 € (104 283,81 Lt).BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos taip pat taikomos yra bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).Civilinio ieškovo UAB „M. B.“ atstovai A. R. ir advokatė A. Maumevičė prašė priteisti ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, susidariusias ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Bendra pastarųjų iÅ¡laidų suma yra 1 766,60 € (t. 5, b. l. 78).Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad baudžiamasis procesas byloje tęsiasi nuo 2015 metų ir praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti suma nėra akivaizdžiai per didelė, ji atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl iÅ¡ V. B. priteistina 1 766,60 € civilinio ieÅ¡kovo iÅ¡laidoms už advokato paslaugas atlyginti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme V.

B. į teismo sÄ skaitÄ civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui pervedė 30 604,38 € (b.l.31, t.3). Å i V. B. pinigų suma panaudotina UAB „M. B.“ civilinio ieÅ¡kinio bei turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui. Apeliantas civilinio ieÅ¡kovo UAB „M. B.“ atstovas apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o priteisti UAB „M. B.“ iÅ¡ V. B. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo nuosprendžio įvykdymo.Å is praÅ¡ymas atmestinas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos iÅ¡ tiesų numato skolininko pareigÄ mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Tačiau baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai (kasacinė nutartis Nr.2K-99-648/2016). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. B. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

IÅ¡ V. B. civiliniam ieÅ¡kovui UAB „M. B.“ priteisti 30 202,68 € turtinės žalos atlyginimui ir 1 766,60 € iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui į Vilniaus apygardos teismo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbiami) V. B. pervestus pinigus - 30 604,38 € panaudoti civilinio ieÅ¡kovo UAB „M. B.“ civilinio ieÅ¡kinio ir turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui. V. B. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.

Teisėjai                                                                         Valdimaras Bavėjanas                                                                                                             Elena Vainienė                                                                                                              Linas Žukauskas