2025-11-05 Nr. AB-18569-3-63-3-01329-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1350-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01329-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S191877 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė aplinkybe, kad jis atvyko į atvyko į Lietuvą kaip Indijos įmonės Meatek Food Machineries India (toliau – ir Indijos įmonė) komandiruotas techninis specialistas, vykdydamas tarpvalstybinę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Global Star Meat“. Pareiškėjas yra atsakingas už ritualinės skerdimo linijos montavimo, derinimo ir paleidimo darbus. Ši linija reikalinga gaminant košer ir halal mėsos produkciją pagal specialius religinius reikalavimus. Pareiškėjo įsitikinimu, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui tektų išvykti iš Lietuvos, o tai sukeltų sunkiai atitaisomą žalą tiek jam pačiam, tiek UAB „Global Star Meat“, tiek Indijos įmonei (įrangos gamintojui). Ši žala apimtų techninio projekto sustabdymą, finansinius nuostolius, užsienio investuotojų pasitikėjimo sumažėjimą ir projekto neįgyvendinimą pagal sutartyje nustatytus terminus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra vienintelis kvalifikuotas specialistas. Šios linijos paleidimas yra susijęs su svarbiais įsipareigojimais užsienio partneriams ir reikšminga investicija į košer ir halal produkcijos gamybą Lietuvoje. Po neigiamo Sprendimo pareiškėjas galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik po vienerių metų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas

Teismas nustatė, kad Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nenurodyta, jog pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos. Teismas nenustatė, kad yra galiojantis sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils sunkiai atitaisoma ar didelė žala, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.

Teismas pabrėžė, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Kartu buvo atkreiptas dėmesys, kad vien tai, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismo vertinimu, nebuvo duomenų, kad pareiškėją būtų ketinama išsiųsti iš Lietuvos į užsienio valstybę, taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, jog pareiškėjas, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Nurodęs, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinamas, teismas išaiškino, kad pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Sprendimo vykdymą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis darbo veiklą Lietuvoje vykdo pagal tarpvalstybinę rangos sutartį, o jo buvimas Lietuvoje yra būtinas, kad būtų paleista gamybos linija. Vykdoma veikla turi ekonominę reikšmę – gamybinės linijos sustojimas vieną darbo dieną lemia apie 273 000 Eur pajamų ir 50 000 Eur pelno netekimą, gamybos vėlavimas trukdo įgyvendinti planą sukurti 300 darbo vietų.

Pareiškėjo įsitikinimu, leidimo laikinai gyventi panaikinimas tiesiogiai sukelia neatitaisomą žalą ir apreiškėjui, ir darbdaviui, ir Lietuvai. Netekęs leidimo gyventi, pareiškėjas šalyje yra neteisėtai, jis privalo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) išvykti iš Lietuvos, o šios pareigos neįvykdžius, bus pradėta pareiškėjo priverstinio išsiuntimo procedūra.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal galiojančias procedūras išvykus į Indiją, jis neturi galimybių gauti naują leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, praktiškai nėra jokių alternatyvų pareiškėjui skubiai grįžti į Lietuvą. Panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas negali dirbti, o projektas Lietuvoje sustoja, kadangi pareiškėjas yra vienintelis inžinierius, atsakingas už technologinio proceso paleidimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių vien formaliais pagrindais, o teismų praktikoje pabrėžiama kad galimybė netekti gyvenimo teisinio pagrindo ar patirti ekonominius padarinius yra pakankamas pagrindas taikyti užtikrinimo priemones (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. eAS-900-668/2016 ir Nr. AS-899-575/2016).

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikia UAB „Global Star Master“ paaiškinimą dėl nuostolių, kuriame detalizuojamas pareiškėjo darbo įmonei reikšmingumas ir galimi finansiniai nuostoliai, įskaitant ir valstybei, kadangi pagal plėtros planą nebus sukurta 300 darbo vietų ir valstybė neteks mokestinių įplaukų.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Migracijos departamentas pažymi, kad jis panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, kadangi pareiškėjui tarpininkavusi įmonė UAB „Global Star Master“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Migracijos departamentas dėl atskirojo skundo pažymi, kad jis nėra priėmęs sprendimų dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo. Migracijos departamentui priėmus šiuos sprendimus, pareiškėjas galėtų juos skųsti teismui, prašyti stabdyti jų vykdymą.

Migracijos departamentas tvirtina, kad pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo bei neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, t. y. nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2782-520/2024).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2024; 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023; kt.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą – pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui tektų išvykti iš Lietuvos, o tai sukeltų sunkiai atitaisomą žalą pačiam pareiškėjui, UAB „Global Star Meat“ ir Indijos įmonei (įrangos gamintojui); ši žala apimtų techninio projekto sustabdymą, reikšmingus finansinius nuostolius, pareiškėjui išvykus į Indiją neliktų realios galimybės, kaip reikiamos kvalifikacijos specialistui, skubiai grįžti į Lietuvą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamu Sprendimu pareiškėjas nėra įpareigojamas išvykti ar išsiunčiamas iš Lietuvos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis turės išvykti iš Lietuvos į kilmės valstybę ir galbūt patirs nuostolius ir nepatogumus, savaime nepagrindžia, kad pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje jam galinčios kilti žalos, susiję su išvykimu į kilmės valstybę, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nurodomais UAB „Global Star Meat“ finansiniais praradimais ir kliūtimis įdiegti konkrečias gamybos technologijas ar pradėti suplanuotą veiklą, pažymėtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, jo nurodytus argumentus, dėl kurių turėtų būti taikytos šios priemonės, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė galbūt galinčios kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad, netaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021; kt.). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, susiję su jo, kaip vienintelio kvalifikuoto specialisto, poreikiu UAB „Global Star Meat“ ir su šios įmonės galimais finansiniais praradimais, iš esmės yra bendro ir hipotetinio pobūdžio, nedetalizuoti ir nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo atsižvelgti į atskirajame skunde nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kadangi nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų faktinės ir teisinės aplinkybės visiškai skirtingos, t. y. jose kilę ginčai nesusiję su užsieniečio teise gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. UAB „Global Star Master“ paaiškinimą dėl nuostolių. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė minėtų įrodymų, apeliacinės instancijos teismui teikdamas naujus įrodymus nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad jis negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti šių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina naujo įrodymo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė