2017-03-07 Nr. ANB-262-4-28-3-00513-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-20-222/2017

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00513-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.28. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atstovės advokatės Anželikos Vosyliūtės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu M. L. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (2016 m. balandžio 6 d. pažeidimas) – 144 Eur bauda, pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (2016 m. balandžio 29 d. pažeidimas) – 144 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 144 Eur bauda.

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi M. L. atstovės advokatės Anželikos Vosyliūtės apeliacinis skundas netenkintas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atstovės advokatės Anželikos Vosyliūtės prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas, administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. M. L. nubausta už tai, kad 2016 m. balandžio 6 d. 20.50 val. Marijampolėje, Gedimino g. 11, vairavo transporto priemonę, kai ši teisė nėra įgyta, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

1.1. M. L. nubausta ir už tai, kad ji 2016 m. balandžio 29 d. 18.20 val. Marijampolėje, Vytauto–Vingio g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atstovė advokatė Anželika Vosyliūtė prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą (administracinio nusižengimo teiseną) nutraukti.

2.1. Pareiškėja teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 9 punkto bei ATPK 20 straipsnio, 250 straipsnio 8 punkto nuostatas.

2.2. Prašyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, iš jų – ir SEAKĮ, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Minėto įstatymo 22 straipsnio 9 punktas numato administracinį teisės pažeidimą – transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, ir sankciją už šį pažeidimą – teisę vairuoti transporto priemones gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Pagal teismų praktiką, kai tokių sankcijų taikymo nereguliuoja specialusis įstatymas, kuriame ta sankcija numatyta, taikomos ATPK normos (2004 m. gruodžio 22 d. administracinė byla Nr. A15-1056/2004). Nagrinėjamu atveju Kelių policijos pareigūnai, surašydami ATP protokolus, priėmė sprendimus pritaikyti SEAKĮ 22 straipsnio 9 punktą numatytą sankciją, kuri, pasak pareiškėjos, laikytina administracine nuobauda.

2.3. Vadovaujantis ATPK 20 straipsnio nuostatomis administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims. Atsižvelgiant į EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus, tokios nuobaudos ir administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos jos skiriamos, paprastai pripažįstami „baudžiamaisiais“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2008, 2K-686/2007; EŽTT sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimo 6.1 punkte pažymėjo, kad „<...> jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (administracinei, drausminei ar kitai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip jos būtų vadinamos įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos (asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus), kurios kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio, kurio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Tesmas nurodė, kad iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai taikytini ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi, šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

2.4. Pareiškėja teigia, kad SEAKĮ 22 straipsnio 9 punktas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių numatyta sankcija (teisę vairuoti transporto priemones asmuo gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos) pagal savo pobūdį ir griežtumą atitinka ATPK 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos nuobaudos rūšį – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, kuri paprastai skiriama už šiurkščius ATPK pažeidimus (pavyzdžiui, girto vairavimas). M. L. pagal SEAKĮ 22 straipsnio 9 punktą buvo nubausta, jai pritaikyta spec. įstatyme numatyta administracinė nuobauda – apribojimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones iki 2017 m. balandžio 29 d. (t. y. metams laiko), dėl to 2016 m. gegužės 4 d. VĮ „Regitra“, vadovaudamasi šiuo apribojimu, M. L. neleido laikyti valstybinio praktikos (vairavimo) egzamino.

2.5. Pasak pareiškėjos, skundžiamus sprendimus priėmusių teismų argumentai, kad M. L. skirtas apribojimas ir įstatyme numatytų bendrųjų reikalavimų asmeniui, siekiančiam įgyti teisę vairuoti transporto priemones, įtvirtinimas, nelaikytinas administracine nuobauda, prieštarauja pirmiau nurodytai teismų praktikai, nes įstatyme nustatytos sankcijos forma („apribojimas“ ar „bendras reikalavimas“) nėra svarbi, tuo tarpu minėta sankcija pagal savo turinį (griežtumą ir pobūdį) yra administracinė nuobauda. Tai reiškia, kad teismai, aiškindami SEAKĮ 22 straipsnio 9 punkto nuostatas, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą ir tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą.

2.6. Toliau prašyme nurodoma apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ATPK 250 straipsnio 8 punkte įtvirtintą non bis in idem principą, kuris taikomas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Šio principo pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 8 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagal ATPK 286 straipsnio 7 dalį Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais apie nuobaudą įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole arba nutarimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu. Šiuo atveju Kelių policijos pareigūnai nutarimą įformino įvesdami duomenis į ATP registrą ir taip pritaikė SEAKĮ 22 straipsnio 9 punkte numatytą apribojimą M. L. metams laiko įgyti teisę vairuoti transporto priemones nuo pažeidimo padarymo dienos. Tiek 2000 m. SEAKĮ 22 straipsnio 9 punkte, tiek ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta veika pasireiškia tais pačiais veiksmais – transporto priemonių vairavimu neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Pagal SEAKĮ 22 straipsnio 9 punktą baudžiama tuo, kad teisę vairuoti transporto priemones asmuo gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo pažeidimo padarymo dienos, o pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį numatyta bauda nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinis areštas. M. L. už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti pirmą kartą buvo nubausta Kelių policijos pareigūnų 2016 m. balandžio 6 d., o 2016 m. balandžio 29 d. jai paskiriant minėtą apribojimą, todėl, pasak pareiškėjos, teismai, skirdami administracinę nuobaudą – baudą, pažeidė non bis in idem principą bei ATPK 250 straipsnio 8 punkto nuostatas (nes M. L. už tą pačią veiką nubaudė antrą kartą).

3. Atsiliepimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Harimantas Poškevičius prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atstovės advokatės Anželikos Vosyliūtės prašymą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pažeidimų padarymo metu (2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 29 d.) M. L. turėjo nuo 2014 m. spalio 3 d. galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti AM ir BĮ transporto priemones, tačiau neturėjo teisės vairuoti SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų B kategorijos transporto priemonių.

3.2. SEAKĮ 22 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės jos vairuoti, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Taigi, specialiame įstatyme numatytas atitinkamas apribojimas, kurio tikslas sudrausminti įstatymų nesilaikančius asmenis ir įgyvendinti bendruosius reikalavimus, tuo pačiu įtvirtinta pareiga asmeniui, siekiančiam įgyti teisę vairuoti transporto priemones. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Kadangi pareiškėja M. L. buvo eismo dalyvė (vairuotoja), turėjo vairuotojo pažymėjimą, ji turėjo žinoti ir kas numatyta SEAKĮ 22 straipsnio 9 dalyje.

3.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad SEAKĮ 22 straipsnio 9 dalyje numatytų reikalavimų įgyvendinimas pavestas Policijos departamentui. 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus SEAKĮ 22 straipsnio 9 punkto nuostatoms, siekiant, kad duomenys apie asmenis, padariusius KET pažeidimus, būtų automatiniu būdu teikiami VĮ „Regitra“, Policijos departamentas 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. 5-S-2017 „Dėl apribojimo įgyti teisę vairuoti transporto priemones“ policijos įstaigoms nurodė, kad policijos pareigūnai įpareigojami tvarkant ATPR duomenis įvesti į jį pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 1242, 127 straipsniuose, 128 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje (kai asmenys vairavo transporto priemones neturėdami tokios teisės), duomenis, rankiniu būdu pažymėti, kad pažeidimus padariusiems asmenims galioja apribojimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones.

3.4. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai padaryti 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 29 d.; policijos pareigūnai M. D. ir M. R. pagal suteiktą kompetenciją teisėtai ir pagrįstai įgyvendino SEAKĮ 22 straipsnio 9 dalies nuostatas įvesdami apribojimus ATPR uždraudžiant pažeidėjai M. L. metus laiko nuo pažeidimo padarymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. viešajame registre įtvirtino specialiame įstatyme numatytus apribojimus. Kauno apygardos teismas aiškiai pasisakė, kad toks įstatyme nustatytų bendrųjų reikalavimų asmeniui, siekiančiam įgyti teisę vairuoti transporto priemones, įtvirtinimas SEAKĮ 22 straipsnyje negali būti laikomas administracine nuobauda, t. y. nelaikomas bausme.

4. Pareiškėjos – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atstovės advokatės Anželikos Vosyliūtės – prašymas atmestinas.

Dėl dvigubo nebaudžiamumo (non bis in idem) principo įgyvendinimo

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą galioja ir tais atvejais, kai susiduriama ne tik su baudžiamosios, bet ir kitų rūšių, panašių į baudžiamąją, pavyzdžiui, administracinės atsakomybės realizavimu. Pažymėtina, kad pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 2 straipsnio 5 dalį viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Pagal iki tol galiojusio ATPK 250 straipsnio 8 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėnėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Dvigubo nebaudžiamumo principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje ir taikomas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Šio principo esmė yra ta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką, t. y. už tą patį pažeidimą (kai jį atskleidžiančios faktinės aplinkybės sutampa) antrą kartą.

6. Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas – ar tai, kad teisės pažeidimus padariusiai M. L. pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (22 straipsnio 9 punktas) prtitaikytas apribojimas – galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemonę ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo pažeidimo (transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti) padarymo dienos ir nubaudimas admininstracine nuobauda – pinigine bauda pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), nereiškia dvigubo nebaudžiamumo principo pažeidimo. Šiuo atveju atsakant į minėtą klausimą esminę reikšmę turi tai, ar pažeidėjai pritaikytas apribojimas pagal SEAK įstatymą laikytinas nubaudimu, kurį būtų galima prilyginti taikytai administracinei nuobaudai.

7. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinė atsakomybė, realizuota nubaudžiant teisės pažeidėją ATPK straipsnyje numatyta sankcija – pinigine bauda, savo esme, prigimtimi, pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikyto įgyvendinant SEAK įstatyme nustatytus reikalavimus. ATPK prasme administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, paskirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (šiuo atveju – M. L.), kurios viena iš paskirčių – nubausti pažeidėją. SEAK įstatymo nuostatomis įgyvendinama saugaus eismo politika nustatant, be kita ko, eismo dalyvių pagrindines teises ir pareigas. Šio įstatymo 22 straipsnio, nustatančio teisės vairuoti transporto priemones suteikimo pagrindinius reikalavimus, 9 punkte nurodyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės jas vairuoti, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Taigi, teisė vairuoti transporto priemonę gali būti suteikta esant tam tikroms sąlygoms, iš jų – tuo atveju, jei asmuo metus laiko nėra padaręs pirmiau nurodyto pažeidimo. Toks apribojimas nėra asmens nubaudimas, o tik vienas iš bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų SEAK įstatyme.

8. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus darytina išvada, kad M. L., kuri 2016 m. balandžio 6 ir 29 d. vairavo transporto priemonę pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukta ir jai paskirta administracinė nuobauda teisėtai. Tai, kad nustačius šiuos M. L. padarytus pažeidimus SEAK įstatymą vykdantys policijos pareigūnai nustatyta tvarka įvedė apie juos duomenis į administracinių teisės pažeidimų registrą ir taip VĮ „Regitra”šiuo įstatymu realizavo nustatytą apribojimą įgyti teisę vairuoti transporto priemonę (kol nesuėjo vienerių metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos), neprilygsta nubaudimui. Toks apribojimas, kaip minėta, yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones suteikimu nustatant sąlygas, kurioms esant asmeniui suteikiama teisė vairuoti transporto priemonę, ir, kaip teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, reiškia specialiame įstatyme įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, bet ne administracinės atsakomybės, kaip sankcijos, įgyvendinimą.

9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, M. L. patraukiant administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį paskiriant jai piniginę baudą, dvigubo nebaudžiamumo (non bis in idem) principas nebuvo pažeistas, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadaryta, todėl atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir pagal prašyme nurodytus argumentus panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą bei Kauno apygardos teismo nutartį ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

10. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atstovės advokatės Anželikos Vosyliūtės prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas

Dalia Bajerčiūtė