2017-02-22 Nr. AB-4457-3-61-3-05086-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-330-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05086-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2, 18.4.2, 18.6.1, 59.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., G. B. ir Č. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuotieji asmenys byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, UAB „Idėjų ratas“, S. P. (S. P.) ir Č. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą skundą, kuriame prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir 2014 m rugsėjo 24 d. Įsakymas);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir 2014 m. lapkričio 20 d. Įsakymas); 3) įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini), žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius).

Pareiškėjai skunde paaiškino, jog yra pretendentai į nuosavybės teisių į žemę, turėtą buvusiame (duomenys neskelbtini), atkūrimą ir iki šiol jiems yra atkurta tik dalis turėtos žemės. Nurodė, kad apsilankę Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje pamatė, kad yra priimtas 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymas, kuriame nurodyta, jog yra pradedamas rengti apie 1222 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu.

Kadangi (duomenys neskelbtini) esantys bet kokio dydžio laisvi (neužstatyti) žemės plotai turi grąžintinos natūra žemės statusą, pareiškėjai 2014 m. spalio 6 d. prašymu kreipėsi į Administraciją ir NŽT Vilniaus skyrių, kuriuo Administracijos direktoriaus prašė panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymą ir tame plote per 6 mėnesius suprojektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą, parengti ir patvirtinti jo kadastrinių matavimų planą ir su kitais duomenimis perduoti NŽT Vilniaus skyriui. Iš NŽT Vilniaus skyriaus pareiškėjai 2014 m. lapkričio 5 d. gavo raštą Nr. 49SFN-(14.49.104)-1177 su pareiškėjus tenkinančiu atsakymu, o iš Administracijos, net ir po pakartotinio kreipimosi 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu, atsakymo iki kreipimosi į teismą nebuvo gavę.

Pareiškėjai pabrėžė, kad 2014 m. liepos 7 d. prašymu Administracijai jie prašė, kad būtų suformuotas grąžinimui natūra apie 0,6 ha ploto sklypas, esantis teritorijoje Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), tačiau Administracijos Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Departamentas) 2014 m. kovo 14 d. ir 2014 m. gegužės 23 d. raštais nurodė, jog ši teritorija yra užimta valstybinės reikšmės miško plotu ir natūra negrąžintina. Pareiškėjai sužinojo, jog minėtoje teritorijoje yra projektuojamas apie 0,03 ha ploto ne miško paskirties žemės sklypas, todėl prašė nurodyti, kodėl sklypas projektuojamas tretiesiems asmenims, o ne grąžinimui natūra.

Departamentas 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. A51-67963/14(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog minėtame plote žemės sklypas tretiesiems asmenims nėra projektuojamas. 2014 m. spalio 10 d. pareiškėjai vėl kreipėsi į Administraciją, prašydami vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir grąžinti žemę pareiškėjams. Negaudami atsakymo, pareiškėjai 2014 m. lapkričio 18 d. dar kartą kreipėsi į Administraciją, prašydami per 5 dienas atsakyti į 2014 m. spalio 10 d. prašymą, tačiau atsakymo iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo gavę.

Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje pamatė, jog Administracija priėmė 2014 m. lapkričio 20 d. Įsakymą, kuriuo buvo pradėtas rengti apie 2342 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti apie 215 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiu sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, nepaisant pareiškėjų prašymo, šis sklypas buvo perleidžiamas tretiesiems asmenims.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko ir prašė bylą dalyje dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymo panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) ir nurodė, jog ne aukciono būdu galima pirkti tik tuos teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotus laisvos valstybinės žemės plotus, kurie atitinka šio nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sąvoką.

Nurodė, jog šiuo atveju ginčo valstybinės žemės plotas buvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) bei jį sudaro šlaitai ir griovos, todėl jis atitiko Nutarimo 2.15 punkto sąvoką. Atsakovas nurodė, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), Administracijos direktorius 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2814 nustatė, kad pradedamas rengti 1222 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Atsakovas nurodė, jog Administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1024 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas ginčo žemės detalusis planas su sprendiniais, kuriame nurodyta, jog numatomo suformuoti apie 215 kv. m. įsiterpusiame valstybinės žemės plote, yra suprojektuotas inžinerinės komunikacijos. Be to, Administracija 2011 m. spalio 13 d. išdavė statybos leidimą UAB „Idėjų ratas“ statyti naują daugiabutį namą. Prie statybos leidimo buvo pridėtas NŽT Vilniaus skyriaus 2011 m. liepos 29 d. sutikimas, kuriame neprieštaraujama, kad UAB „Idėjų ratas“, teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Vilniuje, šalia nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal suderintą techninę dokumentaciją, įrengtų elektros transformatorinę, jei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

Iš statybos leidimo projektinės dokumentacijos Inžinerinių tinklų suvestinio plano matėsi, jog ginčo žemės plote suprojektuotos vandentiekio linijos ir šuliniai, ryšių linijos, elektros linijos ir 10/04 kV modulinė transformatorinė MTT 8x10 su 250 kVA galios transformatoriumi.

Administracija paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. Administracijoje buvo užregistruotas UAB „Idėjų ratas“ prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei pateiktas NŽT 2014 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 1S2(8.2)-1708, kuriame buvo nurodyta, kad NŽT neprieštarauja, kad esamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), būtų padidintas prijungiant tarp privataus žemės sklypo, valstybinės žemės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini) įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. NŽT konstatavo, kad žemės sklypas buvo įsiterpęs tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), todėl atitiko Nutarimo 2.15 punkte įvardytą įsiterpusio žemės ploto sąvoką.

Administracija nurodė, kad atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei į 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Idėjų ratas“ prašymą, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsniu, 2014 m. lapkričio 20 d. Įsakymu nustatė, kad pradedamas rengti apie 2342 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti apie 215 kv. m įsiterpusį žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Administracija pabrėžė, kad pareiškėjai buvo praleidę vieno mėnesio terminą kreiptis dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymo panaikinimo ir vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2006 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS15-89/2006. Atsakovė nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 6 d., t. y., kai pareiškėjai vėliausiai sužinojo visą reikalingą informaciją kreiptis į teismą.

Nurodė, jog pareiškėjai sekė informaciją apie išleidžiamus Administracijos direktoriaus įsakymus, susijusius su (duomenys neskelbtini) teritorija. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai neprašė atnaujinti termino kreiptis į teismą dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymo panaikinimo, todėl šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta. Atsakovas nurodė, jog valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas.

Valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir jį sudaro šlaitai ir griovos, todėl minėtas žemės plotas negali būti suformuotas grąžinimui natūra piliečiams, pageidaujantiems atsikurti nuosavybės teises iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat statant statinius tokiame sklype, nebūtų galimybės išlaikyti teisės aktuose nustatytus atstumus iki gretimuose sklypuose esančių statinių, todėl jis negali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas.

Pažymėjo, kad ginčo sklypas patenka į miškų ir miškingas teritorijas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų tvirtinimo“ patvirtintomis Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis grąžinant žemę natūra privaloma būtų nustatyti ryšių, elektros, vandentiekio linijų apsaugos zonas. Minėtos apsaugos zonos neleistų pareiškėjams naudotis ginčo žemės sklypu pagal numatytą paskirtį. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 75 straipsniu, ginčo žemės sklype būtų nustatytas servitutas, todėl minėtas plotas negalėjo būti suformuotas grąžinimui natūra.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė bylą dalyje nutraukti, o dalyje prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo Č. B. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. (S. P.) bei jo atstovas prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens NŽT Vilniaus skyriaus atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu (t. I, b. l. 89–92) bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutraukė. Likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjai turi pirmenybės teisę į valstybinės žemės plotus, esančius šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypų.

Pirmos instancijos teismas vertino, jog pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą dėl Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ panaikinimo, todėl šioje dalyje bylą nutraukė. Reikalavimą panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ atmetė kaip nepagrįstą. Trečiojo pareiškėjų reikalavimo (įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini), žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais NŽT Vilniaus skyriui) netenkino kaip išvestinio.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktu, Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Teismas nustatė, jog byloje esanti medžiaga patvirtino, kad pareiškėjai yra pretendentai į nuosavybės teisių į žemę, turėtą buvusiame (duomenys neskelbtini), atkūrimą. Dalis žemės natūra jiems buvo atkurta. Pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Administraciją su prašymais dėl ginčo žemės plotų suprojektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tačiau Administracija šių prašymų netenkino, argumentuodama tuo, jog ginčo žemės plotai atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, iš jų negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, todėl yra negrąžintini. Pareiškėjai teigė, jog nepaisant to, kad ginčo žemės plotai patenka į įsiterpusių žemės sklypų sąvoką, jie turi pirmenybės teisę į šiuos sklypus prieš trečiuosius suinteresuotus asmenis. Pirmuoju reikalavimu pareiškėjai prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjai apie ginčijamą 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymą sužinojo 2014 m. spalio 6 d., o į teismą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 25 d., t. y. akivaizdžiai praleidę skundo padavimo terminą. Pareiškėjų atstovo argumentą, jog keli pareiškėjai apie 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymą sužinojo tik 2014 m. lapkričio 25 d. (pasirašydami skundą teismui), teismas vertino kaip neatitinkantį tikrovės ir teismo klaidinimą. Kadangi pareiškėjai neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymo panaikinimo, teismas vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, bylą šioje dalyje nutraukė.

Dėl pareiškėjų antrojo reikalavimo – panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų argumentai, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalaus grąžinamo natūra žemės sklypo dydžio, pripažintini pagrįstais, tačiau pažymėjo, kad grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Nurodė, jog nors nuosavybės teisių atkūrimui natūra vyraujančioje teismų praktikoje teikiama pirmenybė prieš kitokius valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos būdus, tačiau ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimui įmanoma suformuoti tinkamą naudoti atskirą žemės sklypą. Nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Iš byloje esančių dokumentų, teismas nustatė, jog ginčo žemės plotas turi privažiavimą, tačiau neatitinka antrojo reikalavimo, t. y. jis negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nes yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Dėl šių aplinkybių, teismas priėmė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ginčo žemės plotas neatitinka laisvai valstybinei žemei, galimai grąžinti natūra, keliamų reikalavimų, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neturėjo pirmenybės teisės į įsiterpusį žemės plotą.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjai praleido terminą kreiptis į teismą dėl Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ panaikinimo, todėl šioje dalyje bylą nutraukė. Reikalavimą panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ atmetė kaip nepagrįstą. Trečiojo pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini), žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais NŽT Vilniaus skyriui, netenkino kaip išvestinio.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 30–32) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai teigia, kad 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas yra naikintinas, prašo priimti naują sprendimą ir tekinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl termino administraciniam skundui paduoti dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. Įsakymo panaikinimo pareiškėjai teigia, jog įstatymas numato vieno mėnesio terminą apskųsti administracinį aktą, kuris pažeidžia pareiškėjo teises. Šis terminas skaičiuojamas nuo momento, kada pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas aktas arba kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie šio akto priėmimą ir turinį (ABTĮ 33 str. 1 d.). Ryšium su išdėstytu, pareiškėja G. B., pažymėjo, kad jai apie skundžiamus Įsakymus tapo žinoma tik 2014 m. lapkričio 25 d., kai kiti pareiškėjai, parengę administracinį skundą, pasiūlė jai kartu dalyvauti šioje byloje. Nurodė, jog jai tuo metu buvo 91 metai, dėl senyvo amžiaus ji neturėjo galimybės aktyviai domėtis savo nuosavybės teisės atkūrimo aplinkybėmis, dėl šios priežasties apie savo teisių pažeidimą ji nežinojo iki pat administracinio skundo parengimo.

2. Dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. Įsakymų neteisėtumo. Pareiškėjai nurodė, jog teismo argumentai dėl šių įsakymų teisėtumo nepagrįsti. Nurodė, jog nuosavybės teisės į žemę grąžinimą reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuris nenumato jokių draudimų grąžinti buvusiems savininkams žemės sklypus, kurie yra išsidėstę tarp kitų privačių žemės sklypų arba atitinka kitus 1999 m. birželio 2 d. Nutarimo 2.15 p. reikalavimus. Teisės normų hierarchija nustato, kad įstatymas – visuotinio taikymo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas teisės aktas turi aukštesnę juridinę galią nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas norminis aktas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 str. 2 p.). Todėl, esant konkurencijai tarp šių teisės aktų, yra taikytinas įstatymas. Pareiškėjų nuomone, teismas neteisėtai rėmėsi žemesnės juridinės galios aktu, ignoruojant įstatymą ir Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, todėl jų manymu priimtas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjų manymu, kadangi abu sklypai nėra užstatyti, todėl atitinka Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Galiojant nusavintos ir atkuriamos nuosavybės lygiavertiškumo principui, valstybei (savivaldybei) neturi būti svarbu, kokiu būdu atkurti pareiškėjams nuosavybę, ar grąžinant ginčo sklypus ar suteikiant lygiaverčius kitoje vietoje (Atkūrimo 4 str. 4 d.). Pareiškėjai teigia, jog asmenys, kurie yra suinteresuoti naudotis ginčo sklypais, galės tai daryti susitarę su jais, pirminiais sklypų savininkais.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir pritaikius ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai yra atmestini ir nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pareiškėjai nepagrįstai kelia žemės grąžinimo natūra klausimus. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas bei išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas pretendentams vyksta pagal skirtingas procedūras ir aplinkybė, ar ginčo žemės sklypai visgi gali būti grąžinami natūra pareiškėjams turi būti vertinama teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi jai teisės aktų suteiktais įgaliojimais nuosavybės teisių atkūrimo procese, šios bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog laisvi valstybinės žemės ginčo sklypai, negalėjo būti grąžinti natūra pareiškėjams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodė, jog atkūrimui natūra projektuojamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės yra nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kokio minimalaus dydžio žemės sklypai gali būti formuojami nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka, kad ginčo žemės plotas negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nes yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, nes Atkūrimo įstatymas nenumato, kad įsiterpusio žemės sklypo sąvoką atitinkantis žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra. Taip pat, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, be to atkreipia dėmesį, kad apeliantė G. B. nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, kad apie skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priėmimą ir jo turinį sužinojo tik pasirašydama skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertina, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą praleidę Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą terminą skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjama administracinė byla pradėta galiojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcijai, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal šios Įstatymo redakcijos nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai iškėlė tris reikalavimus:

- panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir 2014 m rugsėjo 24 d. Įsakymas);

- panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir 2014 m. lapkričio 20 d. Įsakymas);

- įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini), žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius).

Įvertinus pareiškėjų suformuluotų reikalavimų turinį darytina išvada, jog pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra į žemę buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į įsiterpusius tarp privačių valdų žemės sklypus (atitinkamai 622 m2 ir 215 m2 ploto) prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje pareiškėjų ginčijamais Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 30-2814 bei 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3422 nustatyta, kad pradedami rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektai, kurių tikslas prie esamų žemės sklypų prijungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus (t. 1 b.l. 6, 18). Įsakymuose minimi įsiterpę valstybinės žemės plotai, tai žemės plotai į kuriuos pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra.

Tiek ginčo šalys, tiek pirmosios instancijos teismas paminėtus Administracijos direktoriaus įsakymus įvertino kaip kliūtį nuosavybės teisių atkūrimui.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu tokia pozicija nėra teisiškai pagrįsta. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise {...}, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Pareiškėjai ginčo žemę pageidauja susigražinti. Įstatymo 12 straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant ginčo žemė galėtų būti priskirta valstybės išperkamai žemei, šioje byloje nėra nustatyta. Ir netgi byloje aptariami Administracijos direktoriaus įsakymai, kaip tvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nėra ir nebus įgyvendinami (t. 2 b.l. 5, 6, 7). Todėl konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje ginčijami Administracijos direktoriaus įsakymai savaime nesudaro kliūties spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į ginčo žemę.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pareiškėjų trečiasis reikalavimas - įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini), žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui – nėra išvestinis iš pirmųjų dviejų reikalavimų, todėl nagrinėtinas iš esmės.

Tačiau pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjų reikalavimo iš esmės nenagrinėjo ir jį atmetė kaip išvestinį iš pirmųjų dviejų. Šios pirmosios instancijos teismo klaidos apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, nes būtų paneigta šalių teisė į apeliaciją. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 30-2814, bei dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 30-3422, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje surinktus įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrindo naikinti ar keisti šią sprendimo dalį nėra. Atsižvelgiant į anksčiau padarytą kolegijos išvadą, jog byloje ginčijami Administracijos direktoriaus įsakymai nėra kliūtis spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę, plačiau analizuoti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra tikslinga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., G. B. ir Č. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas - įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinuose natūra (duomenys neskelbtini), žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui – panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė