f13ac76a-7804-4031-9357-8ede74f3f1cf · Klaipėdos apygardos teismas

              Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-70-174/2014              Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00398-2013-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d.

– 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. B. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėja n u s t a t ė: 2013 m. liepos 1 d. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. birželio 30 d., apie 12.50 val., Å ilalės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 29, vairavo automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J.

J., kliudė kitÄ kieme stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Vairuotojas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, apie įvykį nepranešęs policijai, nenusibraižė eismo įvykio schemos. Tokiais savo veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 119, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimu S. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt baudÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d.

– 3 000 Lt baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne nuobauda apimant Å¡vlenesnę, ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.Apeliaciniu skundu S. B. praÅ¡o Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti. S. B. teigimu, jis nepadarė jam inkriminuotų adminstracinių teisės pažeidimų, todėl yra nubaustas nepagrįstai.Apelianto teigimu, apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai, vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylas, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, todėl apylinkės teismo nutarimas turi bÅ«ti panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, remiantis toliau dėstomais motyvais.Visų pirma apeliantas S. B. nurodo, kad 2013 m. spalio 14 d.

Nr. (1.31)-TPA-1553-13 Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas) suteikė jam antrinę teisinę pagalbÄ Å¡ioje administracinėje byloje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Å iuo sprendimu jam buvo paskirtas advokatas K. S.. Apeliantas nurodo, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., jis yra 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo.

S. B. nurodo, kad jis dalyvavo kiekviename teismo posėdyje, iÅ¡ jų ir 2013 m. spalio 28 d., tačiau jo advokatas byloje nedalyvavo. Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad teisme gautas advokato K. S. praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl jo ligos. Tačiau teismas nurodė, kad advokatas nepateikė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo ir pažymos, įrodančios, kad jis negali atvykti į teismo posėdį dėl ligos, todėl konstatavo, kad advokatas neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties ir neįgaliotas dalyvauti Å¡ioje byloje.Apeliantas teigia, jog advokatas privalėjo jam atstovauti byloje, o tai, kad jis neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė teismui nei atstovavimo dokumento, nei ligos pažymos, jis, S. B., nėra atsakingas.

Dėl to, kad advokatas nedalyvavo Å¡ios bylos nagrinėjime, buvo pažeista jo, S. B., teisė į gynybÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jis negalėjo tinkamai atstovauti savo interesams dėl baimės, streso, teisinių žinių stokos, tikslaus savo procesinių teisių nežinojimo ir pan. Tokiu bÅ«du jam buvo atimta teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiÅ¡kinimus, pateikti įrodymus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus; nagrinėjant bylÄ , naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį arba jam prilyginamÄ iÅ¡silavinimÄ , pagalba (ATPK 272 str. 1 d.).Antra, apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam suraÅ¡ytas netinkamai, nes kaltinimas yra abstraktus, jame nenurodyta, kokį konkretų stovėjusį automobilį važiuodamas atbuline eiga jis kliudė kieme, kokiÄ to automobilio kėbulo detalę apgadino, kam priklauso apgadintas automobilis, nes tik tokiu atveju atsiranda administracinė atsakomybė.

S. B. nurodo, kad jis kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies, nes jam nėra aiÅ¡ku, nuo ko reikia gintis. Taigi apylinkės teismas jau nuo pat pradžių gavęs administracinę bylÄ privalėjo papildomai tirti įvykio aplinkybes ir aiÅ¡kintis, ar jis padarė administracinius teisės pažeidimus. Nurodyti pažeidimai yra esminiai, jie trukdo iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti bylÄ teisingai, suvaržė jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisę į gynybÄ , todėl administracinė byla turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta jį suraÅ¡iusiai institucijai protokolui patikslinti ir papildomai tirti įvykio aplinkybes.Trečia, nors apylinkės teismas bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jis, S. B., automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas pažymi, kad dėl automobilio „Peugeot 605“ apgadinimo jis savo kaltę nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios neigė, aiÅ¡kino, kad važiuodamas savo automobiliu atbuline eiga kairės pusės galiniu buferiu, t. y. galine buferio dalimi, atsirėmė į automobilio „Peugeot 605“ kablį, smÅ«gis nebuvo didelis ir jokių sugadinimų Å¡iam automobiliui jis nepadarė.

Atsižvelgdamas į tai apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartyje nurodė, kad byloje būtina išsiaiškinti, ar automobilio „Peugeot 605“ sugadinimai ant galinio buferio galėjo būti padaryti automobiliu „Audi 80“. Teismas nustatė, kad šioms aplinkybėms išsiaiškinti reikalinga papildomai apžiūrėti abu minėtus automobilius. Nurodė, kad apžiūros metu būtina išmatuoti 2013 m. birželio 30 d. aptiktus automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus, jų dydį, aukštį nuo žemės paviršiaus, kablio aukštį, ar yra pėdsakų ant kablio (jo gaubtelio).

ApžiÅ«rint automobilį „Audi 80“, valstybinis (duomenys neskelbtini), bÅ«tina iÅ¡matuoti jo galinio buferio plotį, aukÅ¡tį nuo žemės pavirÅ¡iaus. Apylinkės teismas Å¡ia nutartimi pavedė Tauragės AVPK Å ilalės RPK iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. atlikti minėtų automobilių papildomas apžiÅ«ras ir jų metu užfiksuoti nutartyje nurodytus duomenis.Nors Tauragės AVPK Å ilalės RPK atliko minėtų automobilių apžiÅ«rÄ , tačiau apeliantas nurodo, jog jis nesutiko su Å¡ių apžiÅ«rų atliktais rezultatais, padarytomis nuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, nes, S. B. nuomone, jie padaryti neteisėtai ir nepagrįstai.Pirmiausia S. B. nesutinka su 2013 m. birželio 30 d.

Eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, kad jis automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio buferio kairę pusę ir nubrozdino galinio buferio kairę pusę. Šis užfiksuotas faktas prieštarauja kitoms aplinkybėms. Apeliantas aiškina, jog pagal jo automobilio vienintelę susidūrimo žymę matyti, kad jis vairuodamas automobilį „Audi 80“, automobilio kairės pusės galiniu buferiu, t. y. galine buferio dalimi, galėjo atsitrenkti tik į automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kablį.

Važiuodamas atbulas jis darė manevrÄ taip, kad galėtų iÅ¡ karto apsisukęs tiesiai iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. Tokioje vietoje tai buvo įmanoma padaryti ir bÅ«tent taip važiuodamas jis vairavo savo automobilį. S. B. pažymi, kad po susidÅ«rimo ant jo automobilio „Audi 80“ galinio buferio liko atsitrenkimo į kablį žymė, o tai įrodo, kad jo automobilio galinis buferis ir automobilio „Peugeot 605“ galinis buferis susidÅ«rimo metu buvo lygiagrečiai vienas prieÅ¡ kitÄ , o ne, kaip nurodyta eismo įvykio vietos schemoje, kad jis atsitrenkęs į automobilį „Peugeot 605“, nubrozdino galinio buferio kairę pusę.

Be to, apelianto teigimu, eismo įvykio schemoje nubraižyta automobilio „Peugeot 605“ padėtis neįrodo, kad jo automobilis „Audi 80“ atsitrenkė į automobilio „Peugeot 605“ galinio buferio kairės pusės kampÄ . Be to, pasak apelianto, kritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinamas 2013 m. liepos 10 d. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, kuriame nustatyta, kad jo automobiliui „Audi 80“ techninių defektų, t. y. „iÅ¡orinių defektų“, nenustatyta.Apeliantui kyla pagrįstų abejonių ir dėl tyrimo metu padarytų fotonuotraukų, kurios neatitinka realios tikrovės, nes padarytos siekiant suklaidinti apylinkės teismÄ .

ApžiÅ«ra atlikta netinkamai, nes abu automobiliai nufotografuoti atskirai. S. B. teigimu, fotografuojant automobiliai turėjo bÅ«ti pastatyti vienas prie kito, kad automobilių galiniai buferiai matytųsi vienu metu. Tokia padaryta bendra fotonuotrauka daug paaiÅ¡kintų. Ginčas kyla dėl to, kuriomis vietomis automobiliai susidÅ«rė ir kokie sugadinimai abiem automobiliams yra padaryti. IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad automobiliai nufotografuoti atskirai ir skirtingose vietose. Apelianto nuomone, tai buvo daryta sÄ moningai, nes automobilio „Audi 80“ galas nufotografuotas tokios padėties, kad atrodytų, jog automobilis yra aukÅ¡tesnis.

Automobilis „Peugeot 605“ nufotografuotas tokios padėties, kad atrodytų, jog jis yra žymiai žemesnis nei jo, S. B., automobilis. Kyla įtarimas, ar automobilis „Peugeot 605“ dirbtinai nebuvo pažemintas, t. y. pakeičiant jo ratus, nuleidžiant ar nulenkiant kablį ar atlikti kiti panaÅ¡Å«s veiksmai. ŽiÅ«rint fotonuotraukas atrodo, kad automobilis „Peugeot 605“ atrodo per žemas, o jo gale esantis kablys yra tokiame aukÅ¡tyje, kad pagal reikalavimus net nebÅ«tų leidžiama prikabinti priekabos ir jÄ tempti.

KritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinama ir automobilio „Peugeot 605“ kablio apsauga, nes nukentėjęs asmuo ant kablio galėjo uždėti ir naujÄ kablio apsaugÄ .Nors iÅ¡ fotonuotraukų matosi, kad automobilio „Audi 80“ galinio buferio kairinio Å¡ono dažai kai kuriose vietose yra nusilupę (Å¡i vieta buvo dažyta, kai dar Å¡is automobilis jam nepriklausė), tačiau dažai buvo nusilupę dėl gamtos poveikio iki susidÅ«rimo įvykio su automobiliu „Peugeot 605“, be to, Å¡ios žymės niekaip nesutampa su automobilio „Peugeot 605“ ir jo automobilio „Audi 80“ užfiksuotais sugadinimais.

S. B. įsitikinimu, pagal fotonuotraukose užfiksuotus automobilio „Peugeot 605“ sugadinimus jo vairuojamas automobilis „Audi 80“ po susidūrimo su kitu automobiliu negalėjo palikti nurodomų šio automobilio sugadinimų, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo vadovautis 2013-07-30 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu dėl automobilio „Audi 80“ nustatytų defektų ir 2013- 07-30 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu dėl automobilio „Peugeot 605“ nustatytų defektų, nes jie neteisingi.Apelianto nuomone, apylinkės teismas negalėjo remtis nukentėjusiojo R.

A. bei liudytojų A. Z., A. L., M. B. parodymais, nes jie visi suinteresuoti bylos baigtimi. Nukentėjęs asmuo R. A. klaidina teismÄ , kad po susidÅ«rimo bÅ«tent jo, S. B., vairuojamas automobilis padarė jo automobiliui sugadinimus. S. B. pažymi, kad automobilis „Peugeot 605“ buvo anksčiau apgadintas ir, jo įsitikinimu, nukentėjusiajam Å¡is įvykis buvo galimybė juo pasinaudoti. Liudytojas A. Z. yra nukentėjusiojo kaimynas, jis davė melagingus parodymus, nes, S. B. teigimu, po susidÅ«rimo su automobiliu „Peugeot 605“ jis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir apžiÅ«rėjo „Peugeot 605“ automobilį, tačiau jokių sugadinimų dėl Å¡io susidÅ«rimo tikrai nebuvo.

Jei bÅ«tų pastebėjęs kokius nors automobilio „Peugeot 605“ apgadinimus, jis tikrai bÅ«tų laukęs Å¡io automobilio savininko, kad atlygintų jam padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantas nurodo, kad, kiek jam yra žinoma, R. A. dirba IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, todėl greičiausiai jis pažįsta liudytojus A. L., M. B., todėl jų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes yra suinteresuoti palaikyti nukentėjusiojo pusę ir duoti klaidinančius parodymus. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai A.

L., M. B. savo pirminiuose parodymuose, kurie nurodyti jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad jo vairuojamas automobilis „Audi 80“, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „Peugeot 605“, tačiau juose nebuvo detalizuota, kur buvo atsitrenkta ir kokie sugadinimai buvo padaryti.Ketvirta, apeliantas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į tai, kad automobilis „Audi 80“, nors pagal protokole nurodytÄ Ä¯vykio datÄ nebuvo registruotas jo vardu, tačiau faktiÅ¡kai priklauso jam, šį automobilį jis nusipirko iÅ¡ A.

N., tačiau neįregistravo VÄ® „Regitra“. Teismo posėdžio metu jis pateikė 2013-06-20 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad jis iÅ¡ pardavėjos A. N. nupirko automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo metu Å¡is automobilis registruotas jo vardu, tai patvirtina teismui pateiktas automobilio registracijos liudijimas.Apeliantas teigia, jog dėl Å¡io eismo įvykio policijai nepranešė, nes po susidÅ«rimo į kitÄ automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį atidžiai apžiÅ«rėjo, tačiau nesimatė, kad minėtas automobilis bÅ«tų apgadintas, nors buvo Å¡viesus paros metas.

Tuo tarpu jam priklausančiam automobiliui padaryta žala buvo mažareikÅ¡mė – nuo susidÅ«rimo „pasmuko“ galinio buferio kairė pusė, tačiau iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jis įstatė buferį į vietÄ . Jis buvo įsitikinęs, kad apgadino (labai nežymiai) tik savo automobilį, o automobilis „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atrodė visiÅ¡kai nepažeistas, tai natÅ«ralu, nes susidÅ«rimo smÅ«gis buvo nedidelis. Kadangi po susidÅ«rimo su automobiliu „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis nepastebėjo, kad Å¡is automobilis bÅ«tų apgadintas, todėl apie įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo.

Kadangi automobiliui „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis žalos nepadarė, jo pasitraukimo veiksmai iÅ¡ įvykio vietos negali bÅ«ti vertinami kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d.S. B. teigimu, R. A. neturi teisės reikÅ¡ti pretenzijų dėl jam priklausančio automobilio „Peugeot 605“ sugadinimo, nes po automobilių susidÅ«rimo jis jokios žalos jo automobiliui nepadarė. Apelianto įsitikinimu, R. A. nesÄ Å¾iningai už savo automobilio senus defektus siekė gauti iÅ¡ draudimo kompanijos žalos atlyginimÄ ir tokiu bÅ«du juo pasinaudojo, dėl to jis nukentėjo, nes draudimo kompanijai apmokėjo iÅ¡laidas, kurias Å¡i kompanija atlygino už R.

A. padarytÄ Å¾alÄ , nors byla dar nebuvo iÅ¡nagrinėta ir nebuvo nustatytas dėl padaryto pažeidimo kaltas asmuo. Draudimo kompanija atsiuntė buvusiai automobilio „Audi 80“ savininkei A. N. pretenzijÄ atlyginti 553,63 Lt dėl Å¡io įvykio jos turėtas iÅ¡laidas. A. N. atlygino padarytÄ Å¾alÄ , todėl jis pastarajai grÄ Å¾ino jos turėtas 553,63 Lt iÅ¡laidas. Be to, S. B. atkreipia dėmesį į tai, kad automobilis įvykio dienÄ buvo draustas privalomuoju draudimu, nors teismas nurodė prieÅ¡ingai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto nuomone, draudimo kompanija be pagrindo iÅ¡mokėjo R. A. žalos atlyginimÄ â€“ 553,63 Lt.Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. IX-378 22 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 59 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis:

1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;

2) vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties;

3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

4) pasišalino iš įvykio vietos;

5) padarė žalos tyčia.S. B. teigia, kad jis savo veiksmais automobiliui „Peugeot 605“ žalos nepadarė, todėl jo veiksmai neturi bÅ«ti vertinami kaip pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, o tokiu atveju draudimo kompanija neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į žalos atlyginimÄ .Taigi iÅ¡dėstytos aplinkybės, apelianto teigimu, įrodo, kad nors jis, vairuodamas atbulas, ir atsitrenkė į automobilį „Peugeot 206“, tačiau įvykio metu buvo apgadintas tik jo automobilis, tuo tarpu automobilis „Peugeot 605“ apgadintas nebuvo, taigi žala nepadaryta.

Be to, S. B. įsitikinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės ir eismo įvykio vietos schema, transportų priemonių techninių apžiÅ«rų aktai, fotonuotraukos, liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje, todėl visos abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turi bÅ«ti vertinamos jo naudai.Apeliantas praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo atsižvelgti į tai, kad jis tik vienÄ kartÄ buvo baustas administracine tvarka, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos per mėnesį yra apie 1 100 Lt, sutuoktinė niekur nedirba, sunkiai serga, Å¡eimoje auga keturi mažamečiai vaikai, kurių iÅ¡laikymui jis skiria beveik visas savo pajamas, taigi jo Å¡eimos materialinė padėtis yra labai sunki.

Nuo jo gyvenamosios vietos iki darbo yra apie 30 km atstumas, jis kiekvienÄ darbo dienÄ važiuoja savo automobiliu į darbÄ , jam dažnai tenka vykti automobiliu į miestÄ pas medikus dėl sutuoktinės sunkios sveikatos bÅ«klės. Jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nėra aiÅ¡ku, ar dėl jo veiksmų, nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole, nukentėjusiajam padaryta žala, tačiau Å¡i žala jam yra atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto įsitikinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad jo veiksmuose dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo nėra tyčios (ATPK 10 str.), kartu nėra ir Å¡ių administracinių teisės pažeidimų sudėties, todėl byla turi bÅ«ti nutraukta ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu.Tačiau, jeigu Klaipėdos apygardos teismas nuspręstų, kad nutraukti Å¡ios administracinės bylos nėra galimybės, apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, remiantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, paskirti jam Å¡velnesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali, bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes paskirta nuobauda Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. ATP-237-106/2012).Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariatas bei nukentėjusysis R.

A. praÅ¡o S. B. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimÄ . Be to, nukentėjusysis R. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas S. B. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir praÅ¡o bylÄ nutraukti, nes, jo įsitikinimu, nors jis, važiuodamas atbulas automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. ((duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡io automobilio neapgadino, žalos nepadarė, todėl jam neatsirado pareiga apie įvykį praneÅ¡ti policijai, taigi jis jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nepadarė.

Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.Byloje nekyla ginčas, kad S. B. 2013-06-30, apie 12.50 val., Å ilalės mieste, S. Dariaus ir S. Girėno g. 29, vairuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį.

Taip pat nėra ginčo, kad įvykio metu S. B. apgadino savo vairuojamÄ automobilį „Audi 80“. Tačiau apeliantas teigia, kad įvykio metu buvo nežymiai apgadintas tik jo automobilis, bei tvirtina, kad automobilis „Peugeot 605“ nebuvo apgadintas, žala nepadaryta, taigi jis neturėjo pareigos apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai bei nusibraižyti eismo įvykio vietos schemÄ . Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei prieÅ¡taraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino jo kaltės turinį.

Byloje nustatyta, kad S. B., vairuodamas atbulas, atsitrenkė į kitÄ automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nors apeliantas tvirtina, kad neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir taip iÅ¡vengti atsakomybės, nes įvykio vietoje apžiÅ«rėjo tiek savo, tiek kitÄ automobilį – „Peugeot 605“, į kurį atsitrenkė važiuodamas atbulas, tačiau jokių Å¡io automobilio apgadinimų nepastebėjo, jo automobiliui padaryti apgadinimai buvo labai nežymÅ«s (kaip nurodo apeliantas, buvo pasmukusi galinio buferio kairė pusė, kuriÄ jis iÅ¡ karto sutvarkė), todėl pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos.

Tokios apelianto nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga – nukentėjusiojo R. A. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 18, 21) bei jo parodymais teisme, tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo A. Z. rašytiniu paaiškinimu dėl eismo įvykio (b. l.

19) bei jo parodymais teisme (b. l. 80–81), policijos pareigÅ«nų A. L. ir M. B. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 6, 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), fotonuotraukomis (b. l. 9–11, 14, 46–58), transporto priemonės techninės pažiÅ«ros aktais (b. l. 12, 13, 44, 45), kita eismo įvykio tyrimo raÅ¡ytine medžiaga apie nukentėjusiojo transporto priemonės apžiÅ«ros rezultatus. Tiesiogiai įvykį mačiusio A. Z. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės bei jo parodymai teisme patvirtina, kad po eismo įvykio S. B. apžiÅ«rėjo tik savo automobilį, susitvarkė nukritusį galinio buferio kampÄ ir, neapžiÅ«rėjęs kliudyto automobilio „Peugeot 905“, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Liudytojas A. Z. patvirtino tiesiogiai matęs įvykį, o apklausiamas teisme pažymėjo, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, po susidūrimo kieme stovėjęs nukentėjusiojo automobilis net šoktelėjo į priekį (b. l. 81). Tai paneigia apelianto skundo argumentus, kad susidūrimo smūgis nebuvo stiprus ir dėl to R. A. automobilis negalėjo būti apgadintas. Pats pažeidėjas bylos nagrinėjimo teisme nurodė: „Mano mašinos bamperis buvo nukritęs.“ (b. l. 80), tai rodo, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, kitu atveju automobilio buferis nebūtų nukritęs.Netikėti liudytojo A.

Z. parodymais, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad A. Z. pažinojo pažeidėjÄ S. B. ir bÅ«tų suinteresuotas jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Nors A. Z. ir nukentėjusysis R. A. yra kaimynai, tačiau A. Z. apklausiamas teisme patvirtino, kad nukentėjusįjį pažįsta tik iÅ¡ matymo (b. l. 81), todėl apeliantas be pagrindo kelia abejones dėl Å¡io liudytojo parodymų objektyvumo ir nepagrįstai tvirtina, kad jis buvo suinteresuotas duoti parodymus nukentėjusiojo naudai.

Pažymėtina, kad liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Be to, Å¡io liudytojo parodymai iÅ¡ dalies sutampa su paties pažeidėjo parodymais, t. y. dėl paties eismo įvykio fakto bei S. B. vairuoto automobilio apgadinimų.Kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigÅ«nai A. L. ir M. B. patvirtino savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes ir parodė, kad 2013-06-30 13.05 val. iÅ¡ budėtojos gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad Å ilalės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 29 namo kieme automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kieme stovintį automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Nuvykę į įvykio vietÄ kieme rado nukentėjusįjį R. A., Å¡is nurodė pasiÅ¡alinusio automobilio valstybinį numerį. ApžiÅ«rėję nukentėjusiojo automobilį „Peugeot 605“, pamatė, kad yra nubrozdintas Å¡io automobilio galinio buferio vairuotojo pusės kampas.Nors apeliantas tvirtina, kad važiuodamas atbulas, atsitrenkė į automobilio „Peugeot 605“ kablį ir apžiÅ«rėję šį automobilį įsitikino, kad jo neapgadino, o apgadino tik savo automobilį, tačiau tokius jo parodymus paneigia tiek minėti tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusio liudytojo A.

Z. parodymai apie tai, kad S. B. apžiÅ«rėjo tik savo automobilį ir susitvarkęs nukritusį galinio buferio kampÄ bei neapžiÅ«rėjęs kliudyto automobilio iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo; tiek nukentėjusiojo R. A. parodymai, kad ant jo automobilio kablio buvo užmauta apsauga ir ji nebuvo nubrozdinta, o buvo pasmukęs galinis buferis ir aiÅ¡kiai matėsi apgadinimo žymės (b. l. 80); tiek automobilių „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros aktuose užfiksuoti duomenys bei vaizdo lentelės.IÅ¡ byloje esančių 2013-06-30 ir 2013-07-30 automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros aktų (b. l. 12, 45), vaizdo lentelių (b. l. 9–10, 54–58) matyti, kad buvo apibraižytas Å¡io automobilio galinis kairės pusės buferio kampas, kuris atitrÅ«kęs nuo galinės dalies.

Buferio aukštis nuo žemės paviršiaus iki jo viršutinės dalies apie 60 cm. Kablio aukštis nuo žemės paviršiaus iki viršutinės jo dalies apie 37 cm, kablio gaubtas nepažeistas.Iš byloje esančių automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo lentelių (b. l. 11, 46–53), techninės apžiūros akto (b. l.

44) matosi, kad nubrozdinta šio automobilio kairės pusės galinio buferio dalis. Apgadinimas viršutinėje buferio dalyje. Buferio aukštis nuo žemės paviršiaus iki jo viršutinės dalies apie 57 cm.Iš automobilių „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrų metu nustatytų ir užfiksuotų faktų matyti, kad automobilio „Peugeot 605“ kablio aukščiausias taškas yra apie 37 cm nuo žemės paviršiaus.

Automobilio „Audi 80“ buferio apgadinimas yra ties 57 cm aukščiu nuo žemės paviršiaus. Automobilio „Peugeot 605“ nubrozdinimai ant buferio yra apie 55–57 cm aukštyje. Nubrozdinimai ant abiejų automobilių buferių padaryti vienodame aukštyje, tuo tarpu kablio aukštis nuo žemės yra apie 20 cm žemiau nei automobilio „Peugeot 605“ nubrozdinimai ant buferio. Nubrozdinimų ar kitokių kontakto pėdsakų ant automobilio „Peugeot 605“ kablio, jo gaubto nerasta.

Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama S. B. apeliaciniame skunde, padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , S. B. savo automobilio buferį apgadino atsitrenkdamas ne į automobilio „Peugeot 605“ kablį, o į galinio buferio kairę pusę, jį nubrozdindamas bei atidalydamas nuo galinės dalies.S. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie tai, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis 2013-07-30 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu dėl automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų defektų ir 2013-07-30 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu dėl automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų defektų, nepagrįsti.

Apeliantas be pagrindo kelia abejones dėl Å¡ių įrodymų teisingumo ir patikimumo, nes juose užfiksuoti duomenys sutampa su minėtais nukentėjusiojo R. A. parodymais apie tai, kad ant jo automobilio kablio buvo užmauta apsauga ir ji nebuvo nubrozdinta, o buvo pasmukęs galinis buferis ir aiÅ¡kiai matėsi apgadinimo žymės, bei liudytojo A. Z. parodymais, taip pat eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotomis aplinkybėmis. Duomenų, kad automobilių apžiÅ«ra buvo atlikta pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nėra, dėl to apeliantas daro tik prielaidÄ , kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys.

Automobilių apžiÅ«rÄ atlikę ir techninės apžiÅ«ros duomenis fiksavę pareigÅ«nai nepažinojo nei nukentėjusiojo, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, todėl jų suinteresuotumas byloje nenustatytas.Taigi, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nukentėjusiojo R. A., liudytojo A. Z. nurodytos įvykio aplinkybės, taip pat automobilių „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros aktuose jų apžiÅ«ros metu užfiksuoti faktai bei įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys esminėmis detalėmis sutampa, todėl teismas pagrįstai rėmėsi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais bei minėtais raÅ¡ytinais įrodymais, dėl kurių patikimumo abejonių nekyla.Taigi remiantis nukentėjusiojo R.

A. bei liudytojo A. Z. paaiÅ¡kinimais dėl eismo įvykio, policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotais duomenimis ir pareigÅ«nų parodymais teisme bei minėtais raÅ¡ytinais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad S. B. neatliko KET 232 punkte numatytų vairuotojo pareigų, t. y. jis iÅ¡ karto po to, kai atsitrenkė į R. A. automobilį, to neginčija ir pats apeliantas skubiai pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, tai rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sÄ moningai ignoruodamas KET reikalavimus, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, S. B. veiksmuose teisingai nustatė jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtį.S. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiojo R. A. automobilis buvo apgadintas anksčiau ir kad Å¡is, siekdamas pasipelnyti, nepagrįstai jį apkaltino dėl automobilio apgadinimo.

Tačiau dėl to apeliantas daro tik prielaidÄ , kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys. Remiantis anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad buvo apgadintas bÅ«tent automobilio „Peugeot 605“ galinis buferis, kai S. B., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį ir apžiÅ«rėjęs tik savo automobilį bei sutvarkęs nukritusį užpakalinį buferį iÅ¡ karto nuvažiavo, neapžiÅ«rėjęs kliudyto automobilio. Kaip minėta, remiantis liudytojo A. Z. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime bei jo parodymais teisme nustatyta, kad S. B. iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo neapžiÅ«rėjęs automobilio, į kurį atsitrenkė, taigi jis negalėjo matyti automobilio „Puegeot 605“ faktinės bÅ«klės. Be to, nukentėjusysis teisme patvirtino, kad anksčiau buvo apgadinta jo automobilio sparno virÅ¡utinė dalis, ant buferių senų apgadinimų nebuvo (b. l. 80).

Todėl apeliantas be pagrindo apeliuoja į tai, kad nustatyti R. A. priklausančio automobilio apgadinimai galėjo būti padaryti anksčiau.Apeliacinės instancijos teismas mano, jog S. B., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, turėjo įvertinti tai, kad šalia jo vairuojamo automobilio stovi kitas automobilis, todėl važiuodamas atbulas turėjo ypač atidžiai ir saugiai vairuoti, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, tačiau nepasirinko saugaus atstumo iki šalia stovėjusio automobilio „Peugeot 605“ ir į jį atsitrenkė bei apgadino.

Žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, S. B. sÄ moningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. B. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai S. B. kaltės klausimu dėl jam inkriminuotų pažeidimų neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje           Nr. A261-3555/2011). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.S. B. apeliaciniame skunde kritikuojamas jam suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, nėra pagrindo manyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jame užfiksuotos esminės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuriam jis surašytas, gali suprasti, kuo yra kaltinamas ir nuo to gintis, t. y. protokole suformuluotas kaltinimas atitinka visus ATPK 260 straipsnyje nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti apgadinto automobilio duomenys ir kam priklauso apgadintas automobilis, atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas neginčija atsitrenkęs būtent į nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas konstatuoti, kad protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Nukentėjusiajam priklausančio automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti iÅ¡ karto po įvykio policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 7, 8), 2013-06-30 eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8), vaizdo bei fotolentelėse (b. l. 9–11), 2013-06-30 transporto priemonės – automobilio „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros akte (b. l. 12), ir vien tai, kad Å¡ie duomenys nebuvo detaliai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pažeistos nebuvo.Apeliantas be pagrindo teigia, jog teismas, iÅ¡nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nedalyvaujant jo advokatui, pažeidė jo teisę į gynybÄ .

Visų pirma pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta jo advokatui nedalyvaujant, t. y. 2013-10-23 teismo posėdžio metu į teisėjo klausimÄ dėl galimybės nagrinėti bylÄ neatvykus pažeidėjo atstoviu advokatui K. S., nurodė: „Nežinau ar galima bylÄ nagrinėti.“ Antra, nors administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. advokatas K. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos, tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančio įrodymo – pažymos apie negalėjimÄ atvykti į teismo posėdį dėl ligos (Forma Nr. 094-1/a patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d.

įsakymu Nr. V-989). Be to,  nors advokato praÅ¡yme buvo nurodyta, kad jis paskirtas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, tačiau toks sprendimas pateiktas nebuvo. Esant Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2013-07-22 ir kad visi pagrindiniai tyrimo veiksmai buvo atlikti, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bylÄ iÅ¡nagrinėti pažeidėjo atstovui nedalyvaujant, nepažeidė pastarojo teisės į gynybÄ , juo labiau, jog, kaip minėta, pats S. B. 2013-10-23 posėdžio metu iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta jo atstovui nedalyvaujant.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kuris paliekamas nepakeistas.Taip pat nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ taikyti jam ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatyta minimali, bei neskirti vienos iÅ¡ ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes, S. B. nuomone, jam paskirta nuobauda yra aiÅ¡kiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo S. B. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymÄ paskirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai ir atitinka padarytų pažeidimų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Paskirdamas minimalias ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas administracines nuobaudas, apylinkės teismas atsižvelgė į nustatytÄ pažeidėjo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę.

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 301 str. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Tačiau Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje tokių aplinkybių nėra, todėl taikyti S. B. ATPK 301 str. nuostatas nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Todėl vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kaip minėta, B. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. buvo paskirtos minimalios nuobaudos, tai leidžia pripažinti paskirtÄ nuobaudÄ simboline.Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis R. A. pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – 500 Lt. Toks nukentėjusiojo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.

IÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Å iame straipsnyje inter alia numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimÄ nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaiÅ¡o dėl atvykimo į organÄ (pas pareigÅ«nÄ ), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir kad kompensuojamos jų turėtos iÅ¡laidos dėl atvykimo į organÄ (pas pareigÅ«nÄ ), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Taigi ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios iÅ¡laidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. IÅ¡ paminėtos normos analizės iÅ¡eina, kad nukentėjusiojo iÅ¡laidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti nepakeistÄ Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimÄ ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė