f139d726-986c-440e-9c87-3bb66405dfd9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2758-803/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00319-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.4; 3.4.1.11.4.3.; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė, sekretoriaujant Anai Prutkovskai, dalyvaujant ieÅ¡kovui T. S., jo atstovams advokatui RamÅ«nui Audzevičiui, advokato padėjėjui Karoliui Vaičekauskui, atsakovei V. R., jos atstovei advokatei Astai Astrauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. S. ieÅ¡kinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. S. kreipėsi į teismÄ ir, galutinai suformulavęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė:

a) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais T. S. V. R. 2013 metais sudarytus Pinigų gavimo aktus dėl 300 000 Lt perdavimo, b) priteisti iš atsakovės V. R. 260 658,02 Eur skolos, c) priteisti iš atsakovės V. R. 4 606,14 Eur dydžio palūkanas, d) 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 74 865,62 Eur jis pervedė tretiesiems asmenims įvykdydamas prievolę už atsakovę apmokėti likusiÄ nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainÄ . Atsakovė ieÅ¡kovui nėra grÄ Å¾inusi Å¡ių piniginių lėšų.

3. IeÅ¡kovas teigia, kad nors byloje yra trys pinigų gavimo aktai, kuriuose nurodyta, kad jam yra perduoti 900 000 Lt, tačiau realiai ieÅ¡kovas pinigų negavo. Atsakovė atsiliepdama į ieÅ¡kinį nurodė, kad Å¡alys 2013 metais buvo sudariusios tris paskolos sutartis, kurių bendra suma sudaro 880 000 Lt ir 20 000 Eur, o tais pačiais metais ieÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovei pinigų gavimo aktus, kurie patvirtintų atsiskaitymÄ su juo, tačiau Å¡ie dokumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos objektu.

Atsakovė 2013 metais kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl finansavimo, finansinių resursų paskolinimo. IeÅ¡kovas su Å¡iuo praÅ¡ymu sutiko ir netrukus Å¡alys sudarė Paskolos sutartis. Tokiu bÅ«du, buvo sukurtas paskolinis (pirmasis) teisinis santykis tarp ginčo Å¡alių. Vėliau, 2013 metų viduryje, atsakovė paprašė ieÅ¡kovo, kad ieÅ¡kovas įvykdytų atsakovės prievolę apmokėti avansÄ , o vėliau ir likusiÄ kainÄ už nekilnojamojo turto įsigijimÄ tuometinei nekilnojamojo turto savininkei R.

S.. Tokiu būdu, tarp šalių susiklostė visiškai savarankiškas ir su Paskolos sutartimis nesusijęs regreso teisinis santykis. Paskolos sutartyse nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios būtų siejamos su už atsakovę atliktais apmokėjimais ar nekilnojamojo turto įsigijimu.

4. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad aplinkybė, jog atsakovė nesÄ Å¾iningai nori pasinaudoti visiÅ¡kai kitų Å¡alių teisinių santykių aplinkybėmis ginantis nuo Å¡ioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo, yra pagrindas praÅ¡yti pripažinti juos negaliojančiai.

5. Aktai yra negaliojantys, nes:

1) atsakovės pateikti Pinigų gavimo aktai yra tariami (fiktyvÅ«s), 2) Pinigų gavimo aktuose 900 000 Lt atsakovė ieÅ¡kovui niekada faktiÅ¡kai neperdavė ir negrÄ Å¾ino, c) atsakovė neturėjo jokių finansinių galimybių per sÄ lyginai trumpÄ laiko tarpÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui itin reikÅ¡mingÄ grynųjų pinigų sumÄ , d) Pinigų gavimo aktuose yra akivaizdÅ«s turinio ir formos trÅ«kumai, tai yra Pinigų gavimo aktų neturi datos, serijos numerio, nėra nurodyta jokia informacija apie Å¡alių sudarytÄ paskolos sutartį, yra identiÅ¡ki.

6. Dublike, kurį ieÅ¡kovas teikė prieÅ¡ patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodė tas pačias aplinkybes, tai yra Å¡iuose procesiniuose dokumentuose faktinės aplinkybes kartojasi.

7. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas negali ginčyti Pinigų gavimo aktų, nes pakvitavimas, kaip toks, nepripažintinas sandoriu, nes Å¡alių teises ir pareigas modifikuoja ne pakvitavimas, o prievolės įvykdymo faktas. NebÅ«damas sandoris, pakvitavimas negali bÅ«ti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

8. Atsakovė taip pat pažymi, kad negali paneigti ir ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodomų argumentų/aplinkybių apie tariamai egzistavusiÄ â€žÅ¡alių simuliacijÄ dėl aplinkybių, kurios realiai neegzistavo”, o taip pat dublike iÅ¡keltÄ versijÄ apie neva kitų savarankiÅ¡kų paskolos santykių egzistavimÄ , kadangi pats ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose pateikia tik abstrakčius teiginius, tačiau jų negrindžia nei detaliomis faktinėmis aplinkybėmis, nei teiginius patvirtinančiais įrodymais.

9. Atsakovė triplike nurodė, kad nesutinka, su ieÅ¡kovo keliama versija – tariamai paskolos santykiai ir prievolės įvykdymas už atsakovę yra du savarankiÅ¡ki Å¡alis sieję teisiniai santykiai. Pats ieÅ¡kovas neįrodinėja paskolos, kaip atskiro sandorio realumo, neteikia tai patvirtinančių dokumentų, kad tokie santykiai susiklostė jo nurodytu laiku, 2013 metų pradžioje ir, kad paskola buvo suteikta. IeÅ¡kovo naujai keliama versija apie tai, kad atsakovė 2013 metais skolinosi 20 000 Eur ir 880000 Lt dar iki prievolės už atsakovę įvykdymo tretiesiems asmenims, tai pačiai sumai 20 000 Eur ir 880000 Lt kaip ir įvykdyta prievolė, yra ir logiÅ¡kai ydinga, prieÅ¡taraujanti kitam ieÅ¡kovo teiginiui, kad atsakovė neturėjo finansinių galimybių per sÄ lyginai trumpÄ laiko tarpÄ grÄ Å¾inti IeÅ¡kovui itin reikÅ¡mingÄ grynųjų pinigų sumÄ .

10. Teismo posėdžio metu: 10.1. ieÅ¡kovas reikalavimus palaikė. PaaiÅ¡kino, kad: 10.1.1 su atsakovės dukra susipažino 2010 metais. Tuo metu teisme vyko skyrybų procesas su ankstesne mano žmona. Kad tam tikras bendravimas su atsakovės dukra buvo, neginčijo. Tai buvo trumpalaikiai ir neįpareigojantys santykiai. Praėjus kiek laiko, atsakovės dukra pranešė, kad yra nėščia ir patikino, kad vaiko tėvu gali bÅ«ti tik ieÅ¡kovas; 10.1.2. tokioje situacijoje priėmė sprendimÄ padėti ir rÅ«pintis vaiku.

Tolimesnis bendravimas su atsakovės dukra buvo nulemtas noru rÅ«pintis vaiku ir palaikyti tėvo ir sÅ«naus santykius. Tačiau susitarimo rÅ«pintis pačia atsakovės dukra ar tuo labiau atsakove nebuvo; 10.1.3. turėdamas finansinius resursus ir turėdamas klaidingÄ Ä¯sitikinimÄ dėl vaiko tėvystės, sutiko atsakovės dukrai suteikti pinigų, kurie leistų atsakovės dukrai investuoti į nekilnojamojo turto verslÄ ir tokiu bÅ«du susikurti finansinį pagrindÄ ateičiai. TokiÄ atsakovės dukters iniciatyvÄ vertino tikrai teigiamai ir norėjo. kad atsakovės dukra, kaip jo sÅ«naus motina, taptų finansiÅ¡kai nepriklausoma moteris, kas savaime bÅ«tų naudinga ir sÅ«nui; 10.1.4. pinigai nebuvo dovanojami ar tiesiog „duodami“ atsakovės dukrai arba pačiai atsakovei.

Visada buvo aiÅ¡kus supratimas ir sutarimas, kad pinigus ateityje reikės grÄ Å¾inti, tačiau jokių griežtų terminų nebuvo, terminas iÅ¡ esmės buvo apibrėžtas pareikalavimu. Vaikas buvo ta jungtis, kuri sudarė pasitikėjimÄ atsakove ir atsakovės dukra bei leido piniginius klausimus spręsti neformalizuotai; 10.1.5. atlikus DNR testÄ paaiÅ¡kėjo, kad nėra D. tėvas. IÅ¡ esmės įsitikinimas tėvyste ir buvo tas vienintelis veiksnys, dėl kurio sutiko finansuoti atsakovės dukters ir atsakovės investicinius projektus.

Kitas dalykas yra tai, kad dar iki DNR testo atlikimo dalykiÅ¡kas bendravimas su atsakovės dukra ir atsakove praktiÅ¡kai buvo nutrÅ«kęs ir praėjusiais metais jam kelis kartus buvo pasakyta, kad jokių pinigų grÄ Å¾inti nėra ketinama net ir pardavus turtÄ ; 10.1.6. atsakovė savo ruožtu taip pat vieÅ¡ai pardavinėja kotedÅ¾Ä , kurio įsigijimÄ finansavo, tačiau apie pinigų grÄ Å¾inimÄ net nėra kalbama. IeÅ¡kovas sutiko finansuoti kotedžo (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ . 2013 metais nekilnojamojo turto kainos dar nebuvo atsigavusios po praėjusios finansų krizės, atsigavimas prasidėjo apie 2014 metus.

Å is projektas buvo ganėtinai iÅ¡skirtinis, patenkantis į prestižinio bÅ«sto segmentÄ , tad tikėjo Å¡io turto vertės kilimu ir nutarė suteikti finansavimÄ . Atsakovė pardavinėja šį objektÄ už 500’000 Eur; 10.1.7. IÅ¡ esmės didžiÄ jÄ dalį Å¡io turto įsigijimo klausimų, įskaitant jo sutartinius santykius su atsakove, derino atsakovės dukra. Po turto įsigijimo kainos suderinimo turėjo sekti pinigų perdavimas atsakovei, kad ji galėtų apmokėti turto įsigijimÄ .

Tuo tikslu buvo sudarytos atsakovės į bylÄ pateiktos paskolos sutartys. Visgi, vėliau buvo papraÅ¡ytas pinigus pervesti tiesiai į turto pardavėjos banko sÄ skaitÄ ; 10.1.8. atsakovės dukra yra teisininkė, turinti aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ . Pagal iÅ¡silavinimÄ taip pat yra teisininkas. Atsakovės dukra paprašė uždaryti paskolinį santykį, kadangi paskolos santykis kaip toks iÅ¡ esmės neįvyko, o buvo apmokėjimas už trečiÄ jį asmenį. Atsakovės dukros praÅ¡ymai atrodė ganėtinai logiÅ¡ki ir suprantami – atsakovės atžvilgiu formaliai galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti du tapatÅ«s reikalavimai – pagal paskolos sutartis ir pagal prievolės įvykdymÄ už trečiÄ jį asmenį.

To pasėkoje sutiko pasiraÅ¡yti paduotus pinigų gavimo aktus, tačiau jie iÅ¡ esmės įtvirtino tik fikcijÄ . Jokie pinigai realiai nebuvo perduoti, tuos aktus apskritai padavė net ne atsakovė, o atsakovės dukra, ir Å¡ie aktai buvo pasiraÅ¡yti tik dėl to, kad atsakovei negrėstų du tapataus dydžio reikalavimai. Tačiau niekada neatsisakė ir vis dar neatsisako reikalavimo grÄ Å¾inti pinigus, kuriuos sumokėjo finansuodamas turto (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ ; 10.1.9. paskolos sutarčių ir pinigų gavimo aktų po jų pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovas apskritai nebematė ir neturėjo, visus egzempliorius pasiėmė atsakovės dukra.

Po 7 metų pertraukos atsakovei Å¡iuos aktus pateikus į bylÄ ir teisininkams apie tai ieÅ¡kovÄ informavus, jis iÅ¡ karto negalėjo atsiminti tų dokumentų pasiraÅ¡ymo aplinkybių ir jų paaiÅ¡kinti. Be to, ieÅ¡kinys ir nebuvo apie paskolÄ , tai buvo atsakovės gynyba, kuri neturi nieko bendro su tuo reikalavimu, kuris yra pareikÅ¡tas byloje. 10.2. ieÅ¡kovo atstovai dar kartÄ atkreipė dėmesį, kad, anot atsakovės, dovanojama yra tik atsakovės žodžiais, kurie paneigti ieÅ¡kovo žodžiais.

Ä®rodymų, patvirtinančių dovanotojo valios iÅ¡raiÅ¡kÄ nėra. Nėra valios iÅ¡raiÅ¡kos ir atleisti nuo prievolės vykdymo. Abi Å¡alys patvirtina, kad aktuose nurodyti faktai dėl pinigų grÄ Å¾inimo nereiÅ¡kia, kad pinigai buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, nes abi Å¡alys su priesaika patvirtino, kad ieÅ¡kovas pinigų iÅ¡ atsakovė negavo, o atsakovė pinigų ieÅ¡kovui neperdavė. Atsakovė nepaneigė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovę atleidus nuo prievolės vykdymo ar dovanojimo, jeigu nėra pareikÅ¡to byloje reikalavimo dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo ar dovanojimo.

Dėl pareigos grÄ Å¾inti pinigus sumokėtus už kotedÅ¾Ä â€“ atsakovė davusi priesaikÄ apklausos metu patvirtino, kad ieÅ¡kovas sakė, jog aÅ¡ sumokėsiu už jus, o jÅ«s vėliau atiduosite. Å is fakto atskleidimas pilnai patvirtina ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ priteisti už kotedÅ¾Ä sumokėtas sumas. 10.3. Atsakovė pripažino, kad į bylÄ atsakovės pateiktuose pinigų gavimo aktuose nurodytos sumos ieÅ¡kovui niekada nebuvo faktiÅ¡kai perduotos ir grÄ Å¾intos. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo ir jos dukros santykiai buvo nenuoseklÅ«s, jos dukra ne kartÄ buvo papraÅ¡yta palikti ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsižvelgdama į tai, atsakovė pasiÅ«lė dukrai įsigyti tinkamas su sÅ«numi gyventi patalpas. Tuomet ieÅ¡kovas pasiÅ«lė finansuoti kotedžo įsigijimÄ ir atsakovei užtikrino, kad nereikalaus grÄ Å¾inti pervestas pinigines lėšas už perkamÄ jos vardu kotedÅ¾Ä . Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ padovanoti pervestas už šį objektÄ sumas, nes mylėjo jos dukrÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados 6.

Byloje kilo ginčas dėl pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo pervestas lėšas, kurioms atsiskaityta už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)).

7. Pateiktas į bylÄ 2013 m. birželio 3 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pinigų sÄ skaitos įrodo, kad ieÅ¡kovas T. S. už atsakovę V. R. įvykdė prievolę apmokėti 20 000 Eur avansÄ už nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ . Taip pat T. S. už V. R. 2013 m. liepos 15 d. sumokėjo 254 865,62 Eur (sandorio metu 880 000 Lt) likusiÄ nekilnojamojo turto įsigijimo kainÄ , bankiniu pavedimu tuometinei nekilnojamojo turto savininkei R. S..

8. Atsakovė V. R. nuo 2013 m. liepos 25 d. yra registruota kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2020 m. kovo 4 d. bankiniu pavedimu ieškovui pervedė 14 207,60 Eur bei 276,90 Eur palūkanas už 142 dienas (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Atsakovė įrodinėja, kad Å¡alys 2013 m. sudarė paskolos sutartis, o į bylÄ pateikti trys pinigų gavimo aktai po 300 000 Lt patvirtina jos atsiskaitymÄ iÅ¡ dalies su ieÅ¡kovu. Atsakovas įrodinėja, kad minėti dokumentai turi esminių trÅ«kumų, todėl juos ginčija. Be to, anot ieÅ¡kovo, tarp Å¡alių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o regreso, nes atsakovė pinigų negavo. Pinigai buvo pervesti tiesiogiai trečiajam asmeniui – R. S.. Dėl pinigų gavimo aktų įrodomosios reikÅ¡mės 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 202 straipsnį, jeigu teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų iÅ¡orinių trÅ«kumų, taip pat jeigu pateikiamos tik raÅ¡ytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra iÅ¡likę, apie Å¡ių įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas.

11. Pasisakant dėl ieškovo argumento, kad pinigų gavimo aktai neturi datos ir serijos, ir tai patvirtina jų esminius trūkumus, todėl jie yra tariami ir negaliojantys pagal CK 1.86 straipsnį, teismas nurodo, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino pasirašęs pinigų gavimo aktus, paaiškindamas, kad pinigų negavo.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pripažino pasirašęs tris pinigų gavimo aktus, teismas sprendžia, jog jų trūkumai dėl nenurodytos datos ir serijos, nėra tokie, kad aktus būtų galima pripažinti neturinčiais įrodomosios reikšmės dėl trūkumų (CPK 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas protingumo principas).

13. Atsakovė nurodė, kad aktas, nebÅ«damas sandoris, kaip ir pakvitavimas, negali bÅ«ti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. Å iÄ aplinkybę grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010 nurodyta, kad „kad esant ginčui dėl prievolės netinkamo įvykdymo pakvitavimas neginčytinas sandorių negaliojimo pagrindais“.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigÄ laikytis savo pačių ar aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas).

Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

16. Teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo taikyti kitas taisykles nei, remiantis ankstesniais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktos atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010.

17. Teismas atsižvelgdamas į formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ (CPK 4 straipsnis), pripažįsta ieÅ¡kovo argumentus dėl aktų pripažinimo negaliojančiais teisiÅ¡kai nereikÅ¡miniais. Tokiu atveju, nepasisakoma dėl pinigų gavimo aktų atitikties CK 1.86 straipsnyje nurodytiems pagrindams (CPK 4, 185 straipsniai), o byla Å¡ioje dalyje nutraukiama, nes reikalavimas pripažinti pinigų gavimo aktus negaliojančiais negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl ieÅ¡kovo, kaip pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove 18. IeÅ¡kovas prašė priteisti 260 658,02 Eur pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį ir pagal CK 6.112 straipsnio 1 punktÄ .

19. CK 6.50 straipsnio 3 dalis numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pagal CK 6.112 straipsnio 1 punktÄ reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai reikalavimas patenkinamas iÅ¡ trečiojo asmens turto.

20. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas viso pervedė 274 865.62 Eur už atsakovę, taip visiÅ¡kai apmokėdamas už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ .

21. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ (CK 6.1 straipsnis).

22. Atsakovė, siekdama pagrįsti tinkamÄ prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu įvykdymÄ , pateikė tiek paskolos sutartis, tiek pinigų gavimo aktus. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad paskolos sutartyse nėra jokių nuorodų į Å¡alių tarpusavio santykius, ieÅ¡kovui sumokant už nekilnojamojo turto įsigijimÄ . Vienoje iÅ¡ paskolų sutarčių nurodyta, kad paskolos gavėja V. R. gauna 280 000 Lt ir 20 000 Eur sumÄ . Å iÄ paskolos sumÄ atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Å ioje sutartyje nėra tikslios jos sudarymo datos; nurodyti tik metai – 2013 m. Paskolos sutartis sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma. Taip pat Å¡alys yra pasiraÅ¡iusios dar ne vienÄ dokumentÄ , kurio pavadinimas – „paskolos sutartis“. Å io dokumento dalykas yra 300 000 Lt paskolos suma, kuriÄ paskolos gavėja V. R. privalo grÄ Å¾inti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Viso, kaip teigia atsakovė, ji 2013 metais skolinosi 20 000 Eur ir 880000 Lt.

23. Minėta, 2013 m. birželio 3 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pinigų sÄ skaitos įrodo, kad ieÅ¡kovas T. S. už atsakovę V. R. įvykdė prievolę apmokėti 20 000 Eur avansÄ už nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ . Taip pat T. S. už V. R. 2013 m. liepos 15 d. sumokėjo 254 865,62 Eur.

24. Taigi dokumentų, kurie pavadinti „Paskolos sutartis“, sudarymo data ir pavedimų atlikimo datos metais atitinka atsakovės įrodinėjamÄ aplinkybę, jog įrodinėjami paskolos santykiai yra susiję su buto įsigijimo aplinkybėmis. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad faktiÅ¡kai ji pinigų negavo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad jų neperdavė atsakovei.

25. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis perduoda kitos Å¡alies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat sumÄ ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka.

Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali bÅ«ti veikiamas kitų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl Å¡is veiksmas turi bÅ«ti atliekamas ir teismų aiÅ¡kinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio Å¡alies valios gauti pinigus ir juos grÄ Å¾inti pagal susitarimÄ suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-203/2008).

26. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

27. Naujesnėje kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo praktikoje esminės paskolos teisinių santykių vertinimo aplinkybės nėra pasikeitusios. Pabrėžiama, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiÅ¡kiais žodžiais tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas).

Tam, kad tarp Å¡alių paskolos sutartis bÅ«tų laikoma sudaryta ir sutartį pasiraÅ¡iusioms Å¡alims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi bÅ«ti įvykusi esminė sÄ lyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (CK 6.870 straipsnis), o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktÄ egzistuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 26 punktas).

28. Taigi aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika vertinant paskolos teisinius santykius, nagrinėjamoje byloje nustačius aplinkybę, kad ieÅ¡kovas pinigų neperdavė ir atsakovei pripažįstant, kad jų negavo, sudaro pagrindÄ spręsti, kad paskolos sutartimis pavadinti dokumentai ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡yti pinigų gavimo aktai, neįrodo atsakovės tinkamo atsiskaitymo su ieÅ¡kovu. Tokiu atveju, nėra faktinio pagrindo CK 6.129 straipsnio taikymui, nes jo sÄ lyga – prievolės įvykdymas, o ne atleidimas nuo prievolės.

29. Pagal CK 6.129 straipsnio 4 dalį „Preziumuojama, kad kreditorius atleidžia skolininkÄ nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius savanoriÅ¡kai grÄ Å¾ina skolininkui skolos dokumentÄ ir nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad skolos dokumentas buvo grÄ Å¾intas skolininkui, kai Å¡is įvykdė prievolę“.

30. Minėta, atsakovė pripažino, kad ji nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu už trečiojo asmens naudai atliktus mokėjimus, įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ . Vadinasi, atsakovės argumentas, kad skolos grÄ Å¾inimo dokumentas, esantis pas jÄ , reiÅ¡kia ieÅ¡kovo atisakymÄ nuo reikalavimo teisės, nėra pagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai). CK 6.129 straipsnio 4 dalies taikymas galimas, jei nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad skolos dokumentas buvo grÄ Å¾intas skolininkui, kai Å¡is įvykdė prievolę. Teismo vertinimu, jei pinigų gavimo aktuose bÅ«tų nuoroda į atsiskaitymÄ už trečiÄ jį asmenį, tuomet bÅ«tų galima svarstyti atsakovės gynybinę pozicijÄ kaip pagrįstÄ .

31. Tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu; savaime pinigų pervedimÄ (įneÅ¡imÄ grynaisiais) į banko sÄ skaitÄ patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios Å¡alies ginčui, nepakankami spręsti dėl Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 26–27 punktus).

32. IeÅ¡kovo 2013 m. birželio 3 d. dėl 20 000 Eur pinigų pervedimo paskirtyje nurodyta: „pinigų iÅ¡vedimas pagal praÅ¡ymÄ R. S. / avansas pagal susitarimÄ â€œ. IeÅ¡kovo 2013 m. liepos 15 d. 254 865,62 Eur lėšų pervedimo paskirtis – „pinigų iÅ¡vedimas pagal praÅ¡ymÄ R. S. pagal NT pirkimo–pardavimo sut.“.

33. Teismas, įvertindamas lėšų pervedimo paskirtį, konstatuoja, jog ieškovas turi teisę reikalauti trečiajam asmeniui pervestas sumas priteisti iš atsakovės, nes būtent šių pervedimų pasekmė – atsakovei sukurta nauda – įgytas nekilnojamasis turtas.

34. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kuriÄ trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininkÄ , pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, yra įstatyme nustatytas reikalavimo teisės perėjimo kitam asmeniui atvejis – cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018 16 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininkÄ Ä¯statymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimÄ pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininkÄ . Kartu su pagrindine prievole pereina ir akcesorinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, 16 punktas).

35. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, iÅ¡rinkti vietoj kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, pati prievolė nepasibaigia, tik keičiasi prievolės Å¡alis (kreditorius). Prievolę įvykdęs trečiasis asmuo įgyja kreditoriaus teises ir pareigas pradinį kreditorių su skolininku siejančios prievolės, t. y. tos pačios jau egzistuojančios prievolės, atžvilgiu. Taigi, subrogacija yra vieno iÅ¡ jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2019, 39 punktas).

36. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininkÄ , nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iÅ¡ Å¡ios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis jÄ turi įvykdyti trečiajam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 35 punktÄ ). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra įvykdęs atsakovės piniginę prievolę nekilnojamojo turto pardavėjai R. S., pastaroji įvykdymÄ priėmė, todėl ieÅ¡kovui perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

37. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieÅ¡kovas pinigų pervedimo momentu ir vėliau buvo nurodęs, kad jai nereikės grÄ Å¾inti pervestų sumų. Anot atsakovės, įsigyjamas turtas lyg ir buvo dovana jos dukrai ir kartu su ja likusiam vaikui. Atsakovas iÅ¡ esmės nepaneigė nurodytos aplinkybės, bet pabrėžė, kad atsakovės vardu įgyjamas turtas buvo jo siekis užtikrinti gyvenamÄ jÄ vietÄ vaikui, kurį laikė sÅ«numi.

38. Tai, kad ieÅ¡kovas beveik septynerius metus nuo prievolės atsakovės vardu įvykdymo pradžios jokių pretenzijų jai nereiÅ¡kė, nepatvirtina ieÅ¡kovo valios atsisakyti kreditoriaus teisės. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose dėstydama faktines aplinkybes pati nurodė, kad jos ir ieÅ¡kovo nesiejo artimi santykiai, o reikalavimus atsakovei ir jos dukteriai pradėjo reikÅ¡ti tik nutrÅ«kus atsakovės dukters ir ieÅ¡kovo asmeniniams santykiams. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidÄ iÅ¡vadai, kad atsakovei negalėjo atsirasti teisiÅ¡kai pagrįsti lÅ«kesčiai, kad ieÅ¡kovas nereikalaus skolos priteisimo, dėl to, kad jį ir atsakovės dukrÄ siejo asmeniniai santykiai. IeÅ¡kovas patvirtino, kad daugiau nei 7 metus jis nereiÅ¡kė jokių reikalavimų atsakovei, nes mane, kad taip rÅ«pinasi vaiku.

39. Teismas įvertindamas tai, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, galinčių patvirtinti ieÅ¡kovo valiÄ dovanoti pinigus atsakovei, o ir byloje nėra pareikÅ¡ta prieÅ¡ieÅ¡kinio, nenustačius aplinkybių, kad ieÅ¡kovas atleido atsakovę nuo prievolės grÄ Å¾inti už atsakovę atliktus mokėjimus, atmeta atsakovės argumentÄ , kaip neįrodytÄ , jog pinigų gavimo aktai patvirtina prievolės pasibaigimÄ pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį.

40. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisiama 260 658,02 Eur (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Dėl palÅ«kanų 41. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam bÅ«tų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis).

42. IeÅ¡kovas pareikalavo iki 2019 m. spalio 21 d. grÄ Å¾inti trečiojo asmens atliktus mokėjimus. IÅ¡kėlus civilinę bylÄ , atsakovė bankiniu pavedimu ieÅ¡kovui 2020 m. kovo 4 d. įvykdė prievolės dalį ir pervedė 276,90 Eur palÅ«kanas už 142 dienas. IeÅ¡kovas priėmė šį prievolės įvykdymÄ ir atitinkamai sumažino reikalavimo sumÄ .

43. Kadangi atsakovė praleido terminÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti reikalautas sumas, ieÅ¡kovo naudai nuo 2019 m. spalio 21 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, kurios sudaro 4 606,14 Eur.

44. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas taip pat prašė priteisti įstatymines 5 procentų metines palÅ«kanas nuo nesumokėtos sumos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

45. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo materialiniam reikalavimui tenkinti (CPK 178, 185 straipsniai), konstatuojama, kad ieškovui iš atsakovės priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų 46. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovo naudai.

47. IeÅ¡kovas sumokėjo 3 073,50 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad neprimokės už neturtinį reikalavimÄ pripažinti niekiniais ir negaliojančiais T. S. ir V. R. 2013 metais sudarytus Pinigų gavimo aktus dėl 300 000 Lt, nes už ieÅ¡kinį yra sumokėta daugiau nei mokėtina už patikslintÄ ieÅ¡kinį.

48. Byloje už turtinį reikalavimÄ turėjo bÅ«ti sumokėta 2 964 Eur, todėl tenkinus ieÅ¡kinį, Å¡i suma priteisiama iÅ¡ atsakovės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 39 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas, atima Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ 3 073,50 Eur (sumokėtas žyminis mokestis).

49. Vadinasi, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 70,50 Eur permokėto mokesčio (3 073,50 Eur (sumokėtas žyminis mokestis) – 39 Eur dėl atmesto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 2 964 Eur (mokėtinas pagal turtinius reikalavimus.

50. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalimi,, 259 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: nutraukti civilinę bylÄ Nr. e2-2758-803/2020 dalyje dėl pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais T.

S. ir V. R. 2013 metais sudarytus Pinigų gavimo aktus, o kitoje dalyje ieškovo T. S. ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui T. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš V. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 260 658,02 Eur, 4 606,14 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos Priteisti ieškovui T. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš V. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 2 964 Eur bylinėjimosi išlaidas.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui T. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 70,50 Eur permokėto mokesčio. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja RÅ«ta Petkuvienė