2025-04-09 Nr. AB-6043-3-61-3-00587-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-498-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00587-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas O. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. sausio 26 d. iki 2030 m. sausio 25 d. (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas 2025 m. kovo 7 d. teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad atsirado neatidėliotinas poreikis sustabdyti Sprendimo galiojimą, jog jis galėtų kuo skubiau atvykti į Lietuvą pas Vilniuje likusį sūnų. Pareiškėjo sūnus nuo 2025 m. sausio 27 d. gyvena vienas. Nors pareiškėjo sūnus yra pilnametis, jis vis dar yra mokinys ir pilnai išlaikomas bei auklėjamas pareiškėjo, su kuriuo gyveno iki Sprendimo priėmimo. Jis negali keisti gyvenamosios vietos, nes Vilniuje lanko mokykloje dvyliktą klasę, ruošiasi egzaminams, yra pavargęs, jam sudėtinga be tėvo ir artimųjų, neturi ko paprašyti pagalbos, jis bijo likęs vienas. Pareiškėjas teigė, kad sūnus susirgo, jam paskirtas gydymas. Sūnus negali pats savarankiškai pasirūpinti savimi. Pareiškėjo žmona augina savo mokyklinio amžiaus (8 ir 14 metų) vaikus, kurie mokyklą lanko Italijoje. Žmona nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. neturi Lietuvoje galiojančio leidimo gyventi. Pareiškėjas šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kur turi iki 2026 m. rugsėjo 9 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teigimu, žala, kuri gali atsirasti ateityje, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, sukels ypatingai neigiamas pasekmes pareiškėjui ir jo sūnui.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. sausio 26 d. iki 2030 m. sausio 25 d. Draudimas taikytas pareiškėjui dėl to, kad remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada nuspręsta, jog jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Teismas aptartame teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Teismo vertinimu, šiuo metų pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo laikinai gyventi Lietuvoje – prieš tai išduotas leidimas laikinai gyventi pasibaigė, o naujas leidimas laikinai gyventi neišduotas dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas, kuriuo atsakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, yra galiojantis ir nepanaikintas. Nesant leidimui laikinai gyventi ir leidžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvą, esant nurodytam leidimo neišdavimo pagrindui būtų paneigtas Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kuris yra didesnės svarbos nei pareiškėjo privatus interesas, susijęs su pilnamečio sūnaus priežiūra, todėl neegzistuoja sąlygos bei pagrindai, numatyti ABTĮ 70 straipsnyje, sudarantys prielaidas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei sustabdyti Sprendimo vykdymą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo situaciją. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Pareiškėjas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) (kita Šengeno valstybė) išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. rugsėjo 9 d. Remiantis pateiktais įrodymais (leidimas gyventi (duomenys neskelbtini)) ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu (įstatymo 11 straipsnio 4 dalis) pareiškėjas turi teisę atvykti į Lietuvą ir būti joje iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį ir tam nėra reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje, priešingai nei šias aplinkybes vertino pirmos instancijos teismas. Tačiau ši Pareiškėjo teisė apribota ir ja pasinaudoti jis negali dėl atsakovo sprendimu suformuoto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Būtent šį draudimą Pareiškėjas ir prašo laikinai sustabdyti. Pareiškėjas nurodo, kad nurodyto laiko pareiškėjui pakanka pasirūpinti savo mokyklinio amžiaus sūnumi, į ką ir apeliavo pareiškėjas teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pareiškėjas vertina, kaip pareiškėjo interesai nėra lygu jo šeimos interesams. Bet sūnaus interesai pareiškėjui yra netgi aukščiau už asmeninius ir pasirūpinti vienu Lietuvoje likusiu sūnumi yra pagrindinis pareiškėjo, kaip savo sūnaus tėvo, tikslas.

Prašyme nurodoma, kad atsakovo galimai neteisėtais veiksmais pareiškėjui ir jo šeimai sukeliama nepataisoma žala ir nesiėmus veiksmų dėl sprendimo sustabdymo neigiamos pasekmės pareiškėjo ir jo šeimos interesams tik didėja. Nesiėmus veiksmų šioje proceso stadijoje, ateityje priimtas teigiamas sprendimas nebeatitaisys sukeltos žalos, nes laikas eina ir mokslo metai nelaukia teisminių procesų baigties.

Pareiškėjas teigia, kad laikinas draudimo atvykti į Lietuvą sustabdymas yra proporcinga priemonė ir nesukuria nei pareiškėjui daugiau teisių, nei pastarasis turėtų (nesant nepagrįsto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką), nei atsakovui nesukuria nepagrįstų įpareigojimų ar pareigos išduoti kokius nors dokumentus pareiškėjui. Kaip minėta, pareiškėjas turi visus būtinus dokumentus, leidžiančius jam atvykti į Lietuvos Respubliką pas sūnų, tačiau negali to padaryti dėl atsakovo sukurto draudimo atvykti. Pareiškėjas gyveno Lietuvoje virš 3 metų, jokios žalos ar pažeidimų savo veiksmais Lietuvai nepadarė.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo bei neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos – jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Atsakovas pažymi, jog iš pateiktų medicininių dokumentų sūnui nėra būtina ar rekomenduojama slauga, o prielaida, kad pareiškėjo sūnus gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė nei vienos iš 2 būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra jokio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir prašo jį atmesti. VSD nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

VSD, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, mano, jog pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nenusveria nacionalinio saugumo intereso ir, kaip nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų duomenų, kurie būtų pagrindas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl skundžiamo Sprendimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė nustatęs, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, teismas neanalizavo reikšmingų faktų, teisinio reglamentavimo, pateiktų dokumentų bei neįvertino aplinkybių visumos, todėl nepagrįstai netaikė prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas sprendimu nusprendė O. T. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui yra būtina prima facie pagrįsti reikalavimo pagrįstumą, taigi nurodyti argumentus dėl akivaizdaus skundžiamo administracinio sprendimo neteisėtumo.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų daroma žala pareiškėjui ir jo šeimai, t. y. pilnamečiui sūnui, kuris mokosi dvyliktoje klasėje, serga, negali susikaupti ties mokymusi ir jam reikalinga priežiūra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jo tiek skunde, tiek atskirajame skunde nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei (sustabdyti Sprendimo galiojimą) taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Šioje byloje pareiškėjas ginčija Migracijos departamento Sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių dėl to, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo pateikti duomenys (būtinybė pasirūpinti pilnamečiu sūnumi, kuris gyvena vienas Lietuvos Respublikoje), kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie pilnamečio sūnaus sveikatą neįrodo, jog jam yra būtina kito asmens slauga, be to, pareiškėjo sūnus lankosi sveikatos priežiūros įstaigose, jam buvo paskirtas gydymas.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nepagrindžia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo O. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Veslava Ruskan