Legislator Case Law & Legislation
efe04a89-2b75-4b84-b551-6f04212ecb09 AI generated

Court dismisses appeal against prison sentence for multiple thefts and property expansion, upholding original verdict.

Case Number efe04a89-2b75-4b84-b551-6f04212ecb09
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court rejected the defendant's appeal, affirming the first-instance judgment that convicted him of multiple thefts and property expansion. The defendant argued for lighter sentences citing his diagnosed mental health issues, but the court found his recent recidivism within a short timeframe demonstrated a lack of reform. Consequently, the court ruled that the original strict sentences were appropriate to achieve the goals of punishment and public safety.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.; The appellate court must uphold a first-instance sentence if the lower court correctly evaluated facts and applied the law, rejecting appeals based on mental health claims when recidivism indicates continued danger to society.

Keywords

AI generated
criminal appeal dismissal recidivism assessment mental health defense sentencing proportionality property expansion crime theft conviction submerged punishment

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A – 471 – 491 / 2013Proceso Nr. 1-83-1-00069-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S) Pranešėjas Valdas Petras Meidus Teisėjas Artūras Dilys PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Artūro Ridiko,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant :prokurorui Gailutei Vilkienei,nuteistajam D.

J.,gynėjui advokatui Alfonsui MaÅ¡alui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. buvo pripažintas kaltu pagal : - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. dėl D. S. telefono vagystės įsibraunant į patalpÄ ir nubaustas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;- BK 183 str. 3 d. dėl D. B. telefono pasisavinimo ir nubaustas 40 parų areÅ¡tu;- BK 178 str. 4 d. dėl G.

L. telefono vagystės ir nubaustas 40 parų areštu;- BK 180 str. 2 d. dėl G. L. turto plėšimo ir nubaustas 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;- BK 180 str. 2 d. dėl N. M. turto plėšimo ir nubaustas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.D.

J. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. dėl G. L. asmens tapatybės kortelės pagrobimo neįrodžius, kad jis įvykdė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATĖ:D. J. nuteistas už tai, kad jis :- 2013 m. sausio 23 d. apie 9.30 val., įsibrovė į (duomenys neskelbtini) patalpas, iÅ¡ kur pagrobė 450 litų vertės D. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG“ su jame buvusia 23 litų vertės SIM kortele;- 2013 m. vasario 1 d. apie 17.30 val., alaus bare (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtÄ nedidelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 283 litų vertės D.

B. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Â â€žNokia 2730“ su SIM kortele;- 2013 m. vasario 8 d. vakare, tiksliai nenustatytÄ valandÄ , bute (duomenys neskelbtini), pagrobė 200 litų vertės G. L. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C2-01“ su SIM kortele;- 2013 m. vasario 11 d. vakare, tiksliai nenustatytÄ valandÄ , bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ â€“ mojuodamas prieÅ¡ nukentėjusiojo G. L. veidÄ metaliniu strypu ir grasindamas juo smogti, pagrobė nukentėjusiojo G.

L. 120 litų ir 2000 litų vertės auksinį žiedÄ ; - 2013 m. vasario 12 d., apie 16.30 val., darželio (duomenys neskelbtini) kieme (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, grasindamas sužaloti peiliu – mojuodamas peiliu prieÅ¡ veidÄ , pagrobė nukentėjusiosios N. M. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele, kurių bendra vertė 33 litai. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti – iÅ¡teisinti jį dėl G. L. turto pagrobimo plėšimo bÅ«du ir suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę.

Jis cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir neigia pagrobęs G. L. turtÄ plėšimo bÅ«du. Teigia, kad prisipažino padaręs kitas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Taip pat nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė dėl to, kad tuo metu buvo bloga jo sveikata, jis taip pasielgė spontaniÅ¡kai, pats nesuprasdamas tokio savo elgesio motyvų, nes naudos iÅ¡ to jis neturėjo, nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusiųjų stipriai sužaloti neketino. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes apeliantas mano, kad apylinkės teismas paskyrė jam per griežtÄ bausmę.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo atveju apeliantas iÅ¡samesniais argumentais ginčija tik vienos nusikalstamos veikos įrodytumÄ ir jos kvalifikavimÄ , o taip pat jam paskirtos galutinės bausmės dydį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v.

Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).BPK 20 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.BK 54 str. 2 d.

įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, bÅ«damas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir neiÅ¡nykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.Å ioje byloje iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Pažymėtina, kad nuteistasis savo skunde apsiribojo vien tik deklaratyviu teiginiu, iÅ¡reiÅ¡kiančiu jo nesutikimÄ dėl nuteisimo pagal BK 180 str. 2 d. epizode dėl G. L. turto pagrobimo plėšimo bÅ«du. Tačiau savo skunde D. J. nenurodė jokių iÅ¡samesnių argumentų ar naujų aplinkybių, leidžiančių suabejoti pirmosios instancijos teismo suformuluota Å¡ios jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei jÄ patvirtinančiais įrodymais. Apylinkės teismo atlikta įvykio aplinkybių ir bylos įrodymų Å¡iame epizode analizė ir vertinimas leidžia apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo kolegijai visiÅ¡kai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pagrobdamas D.

L. žiedÄ ir pinigus nuteistasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK 180 str. 2 d. Skirdamas D. J. bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį (padaryti du sunkÅ«s ir vienas apysunkis tyčiniai nusikaltimai ir du baudžiamieji nusižengimai), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad D. J. savo parodymuose iÅ¡ tiesų pripažino tik jam palankias objektyvias aplinkybes, kurios buvo įrodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais, todėl tokiuose jo parodymuose nesant nuoÅ¡irdumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nė viename epizode nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl to.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino ir D. J. asmenybę (nuteistasis gyvenamojoje vietoje iÅ¡ esmės charakterizuojamas neutraliai, tačiau jis yra recidyvistas, nes naujus tyčinius nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau jo padarytus tyčinius nusikaltimus, jis baustas administracine tvarka, kas apibendrintai D. J. charakterizuoja kaip neigiamÄ asmenybę). Teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes (D. J. buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, kas, pirmosios instancijos teismo nuomone, iÅ¡ dalies galėjo sÄ lygoti jo elgesį nusikalstamų veikų metu).

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ viso iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo D. J. įsiteisėjusiais nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu padaręs 2 nusikaltimus, iÅ¡ jų vienas toks pat – BK 180 str. 2 d. numatytas nusikaltimas. Å is, o taip pat ir naujos nusikalstamos veikos, už kurias D. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra tapačios, nes jos nukreiptos į nuosavybę. Naujas nusikalstamas veikas apeliantas padarė per pakankamai trumpÄ laikotarpį – mažiau nei mėnesį.

Anksčiau jam taikytos laisvės atėmimo bausmės, kurias D. J. atliko realiai, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Tai leidžia tvirtinti, kad apeliantas jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio savo elgesio nepadarė, nesitaiso, yra linkęs daryti pažeidimus ir laikytinas pakankamai pavojingu visuomenei. Todėl apylinkės teismas pagrįstai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė jam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimÄ ir areÅ¡tÄ , kurios savo trukme yra artimos Å¡ių bausmių vidurkiams.

Paskirtas bausmes apylinkės teismas tinkamai subendrino iÅ¡ pradžių bausmių apėmimo, o po to dalinio jų sudėjimo bÅ«du. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, Å¡velnesnėmis bausmėmis ar atidėjus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti D. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir leis pasiekti BK 41 str.

įtvirtintus bausmės tikslus. Taigi, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmės paskyrimo, subendrinimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl tiek pirmosios instancijos teismo už naujas nusikalstamas veikas D. J. paskirtos bausmės, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos.Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino D.

J. kaltu padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, ir paskyrė jam teisingas bausmes. Keisti šį nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas NUTARĖ:Nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegijos pirmininkas              Valdas Petras MeidusTeisėjai              Ričardas Gilys             ArtÅ«ras Ridikas