efdf2f1e-92cc-47a4-9dbc-3b1c40fdde11 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1014-464/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.1.; 3.6.3.5.; 3.1.14.8.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties palikti nenagrinėtu ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-820-603/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras ieÅ¡kinį atsakovams R.

B. ir V. A. (V. A.) dėl žalos atlyginimo, be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais, banko sÄ skaitose esančių lėšų nuosavybės pripažinimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BAB bankas Snoras 2017-04-03 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1-66), praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti žemiau nurodytose atsakovų V. A. ir R. B. sÄ skaitose esančias lėšas jos turtu ir priteisti tokias sumas: 1.1.1. 6 065 199 Eur sumÄ , esančiÄ atsakovo R.

B. vardu banke Bank Julius Baer & Co. Ltd. atidarytoje sÄ skaitoje Nr. 3076172; 1.1.2. 23 509 948 Eur sumÄ , esančiÄ atsakovo V. A. vardu banke Bank Julius Baer & Co. Ltd. atidarytoje sÄ skaitoje Nr. 0160410; 1.1.3. 90 811 Eur sumÄ , esančiÄ atsakovo V. A. vardu banke Bank SYZ & CO AG atidarytoje sÄ skaitoje Nr. 101429; 1.1.4. 9 831 478,94 Eur ir 6 511 910,01 USD sumas, esančias atsakovo V. A. vardu banke HSBC Private Bank (Suisse) SA, Zurich atidarytoje sÄ skaitoje Nr. 46729VA; 1.1.5. patenkinus šį reikalavimÄ , iÅ¡ atsakovų V.

A. ir R. B. priteistinÄ pinigų sumÄ mažinti ta dalimi, kiek yra turto aukščiau nurodytose sÄ skaitose; 1.2. priteisti iÅ¡ atsakovų V. A. ir R. B. 500 105 989,87 Eur tokia tvarka: 1.2.1. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 92 391 902,68 Eur (71 792 252 Eur + 20 599 650,68 Eur) kaip žalÄ , patirtÄ dėl Spyker ir Syz epizoduose atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad nėra pagrindo Syz epizode priteisti žalos atlyginimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų V. A. asmeniÅ¡kai 20 599 650,68 Eur kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ Syz epizodo dalyje; 1.2.2. priteisti iÅ¡ atsakovo V.

A. 250 417 026,06 Eur (57 256 874 Eur + 193 160 152,06 Eur) HSBC ir BJB epizodų dalyse, kaip be pagrindo Å¡io atsakovo gautÄ turtÄ ir (arba) restitucijos pagrindu dėl HSBC ir BJB epizoduose atliktų ginčijamų pavedimų pripažinimo negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento); 1.2.3. priteisti iÅ¡ atsakovo V. A. 87 693 894,01 Eur HSBC ir BJB epizodų dalyse, kaip Å¡io atsakovo nepagrįstÄ praturtėjimÄ nemokant 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už naudojimÄ si ieÅ¡kovės turtu ir lėšomis; 1.2.4. priteisti iÅ¡ atsakovo R.

B. 53 620 000 Eur BJB epizodo dalyje, kaip be pagrindo Å¡io atsakovo gautÄ turtÄ ir (arba) restitucijos pagrindu dėl HSBC epizode atliktų ginčijamų pavedimų pripažinimo negaliojančiais ab initio; 1.2.5. priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. 15 983 167,12 Eur BJB epizodo dalyje, kaip Å¡io atsakovo nepagrįstÄ praturtėjimÄ nemokant 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už naudojimÄ si ieÅ¡kovės turtu; 1.3. pripažinti negaliojančiais ab initio atsakovų V. A. ir R. B. atliktus pavedimus, kuriais buvo neteisėtai pasisavintas turtas: 1.3.1. 2009-08-17 vertybinių popierių HSBC/CURR BKT FLR 09:100 (HSBC vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pavedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ HSBC Private Bank (Suisse) SA, Zurich banke; 1.3.2. 2009-08-17 vertybinių popierių Barclays/BKT IND 10:100 pavedimÄ (Barclays vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė – 5 000 000 Eur, į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ HSBC Private Bank (Suisse) SA, Zurich banke; 1.3.3. 2009-08-17 vertybinių popierių BNP/FLR 5.10.10 (BNP vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pavedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ HSBC Private Bank (Suisse) SA, Zurich banke; 1.3.4. 2009-08-17 vertybinių popierių CALYON/BKT IND FLR 07:100 (Calyon vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė 10 000 000 Eur, pavedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ HSBC Private Bank (Suisse) SA, Zurich banke; 1.3.5. 2009-08-24 14 774 448,40 Eur piniginių lėšų pavedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ HSBC Private Bank (Suisse) SA, Zurich banke; 1.3.6. 2009-08-24 10 687 000 USD piniginių lėšų pavedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ HSBC Private Bank (Suisse) SA, Zurich banke; 1.3.7. 2009-09-22 vertybinių popierių ISIN FR0107674006, kurių nominali vertė – 11 350 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.8. 2009-09-22 vertybinių popierių ISIN NL0009040054, kurių nominali vertė – 12 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.9. 2009-09-22 vertybinių popierių ISIN DE0001137214, kurių nominali vertė – 12 800 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.10. 2009-09-22 vertybinių popierių ISIN DE0001141463, kurių nominali vertė – 12 900 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.11. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN DE0001137222, kurių nominali vertė – 7 200 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.12. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN FR0000186603, kurių nominali vertė – 7 700 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.13. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN DE000A0NKXX4, kurių nominali vertė – 7 800 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.14. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN BE0312652218, kurių nominali vertė – 8 100 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.15. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN NL0000102580, kurių nominali vertė – 7 900 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.16. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN BE0312663322, kurių nominali vertė – 12 950 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.17. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN DE0001115673, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.18. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN NL0009313063, kurių nominali vertė – 13 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.19. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN BE0000313222, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co, Ltd, banke; 1.3.20. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN DE000HSH27X2, kurių nominali vertė – 8 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.21. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN XS0410581614, kurių nominali vertė – 1 600 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kvoės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.22. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN BE0312662316, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.23. 2010-09-14 vertybinių popierių ISIN XS0410581614, kurių nominali vertė – 950 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V.

A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.24. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN IT0004643828, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo R. B. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.25. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN BE0312669386, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo R.

B. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.26. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN BE0312668370, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo R. B. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.27. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN BE0312667364, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo R.

B. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd, banke; 1.3.28. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN FR0118786724, kurių nominali vertė – 3 500 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo R. B. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.29. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN BE0312670392, kurių nominali vertė – 10 120 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo R.

B. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.30. 2011-03-29 vertybinių popierių ISIN FR0118153354, kurių nominali vertė – 5 000 000 Eur, pervedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Raiffeisen Zentralbank Österreich AG banke į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.31. 2011-06-22 33 910 152,06 Eur pavedimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Commerzbank į atsakovo V. A. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke; 1.3.32. pripažinus pavedimus negaliojančiais, taikyti piniginę restitucijÄ , kadangi ginčijamais pavedimais padarytos žalos dydis yra įskaičiuotas į aukščiau įvardintas ir praÅ¡omas priteisti sumas, restitucija taikytina tik tiek ir tada, jeigu atitinkamos sumos nebus priteistos kitais teisiniais pagrindais (žalos atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo pagrindais); 1.4. priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.5. priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai jos atžvilgiu pasireiškė keturiais stambiais neteisėtų veiksmų epizodais, t. y. Spyker, Syz, HSBC ir BJB epizodais.

3. Spyker epizode atsakovų V. A. ir R. B. veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad banko lėšos (per dukterinę banko bendrovę ar su V. A. susijusias įmones) įvairiomis formomis buvo investuojamos į Spyker Cars N.V. (Spyker) (teikiant paskolas ar įsigyjant Spyker akcijas), tačiau investuotų lėšų grÄ Å¾inimas nebuvo realiai užtikrintas, o pati bendrovė Spyker veikė nuostolingai ir neturėjo pakankamai likvidaus turto. Paskolų suteikimas Spyker buvo vykdomas iÅ¡ esmės pažeidžiant atsakingo skolinimo taisykles.

Finansavimo metu bankas atsisakė visų turėtų užtikrinimo priemonių, o su banko suteiktu finansavimu susiję Spyker įsipareigojimai faktiÅ¡kai buvo perkelti su atsakovu V. A. susijusioms ofÅ¡orinėms įmonėms, kurios neturėjo galimybių grÄ Å¾inti Å¡ių paskolų. Nors vėliau banko naudai vėl buvo suteiktos kelios užtikrinimo priemonės, Spyker buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl Å¡i įmonė nebeturi galimybių grÄ Å¾inti skolų, o jos akcijos tapo bevertės. Dėl to, kad Spyker (kaip galutinis lėšų gavėjas) negrÄ Å¾ino bankui gautų paskolų, bankui padaryta 71 792 252 Eur žala.

Mano, kad egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 str.).

4. Syz epizode žala bankui padaryta atsakovų V. A. ir R. B. veiksmais be teisinio pagrindo pervedant bankui priklausančias lėšas į asmenines atsakovo V. A. ir jo patikėtinio S. F. sÄ skaitas Syz banke ir Å¡ias lėšas beveik trejus metus neatlygintinai naudojant atsakovo V. A. interesais. Už pervestas banko lėšas atsakovo V. A. ir S. F. sÄ skaitose nupirkta vertybinių popierių bei patikos indėlių, o visas banko lėšomis įgytas turtas įkeistas užtikrinant paskolų, kurias Syz bankas suteikė su V. A. susijusioms įmonėms, grÄ Å¾inimÄ . Tokiu bÅ«du bankas trejus metus negalėjo disponuoti savo lėšomis ir iÅ¡ jų gauti pajamų. Ä®darbinęs turimas lėšas Å¡iuo laikotarpiu bankas bÅ«tų gavęs bent minimalias 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, todėl atsakovų veiksmais padaryta 20 599 650,68 Eur žala. Mano, kad ir Å¡iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 str.).

5. HSBC epizode atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų, atidarytų HSBC banke, atsakovo R. B. pasiraÅ¡ytais pavedimais lėšos ir vertybiniai popieriai buvo pervesti į HSBC banke atidarytas asmenines atsakovo V. A. sÄ skaitas. Pavedimais, kurie atlikti be teisinio pagrindo, atsakovas V. A. pasisavino 57 256 874 Eur vertės banko turtÄ , t. y. tokia suma nepagrįstai praturtėjo banko sÄ skaita (CK 6.237 str.). Atsakovas V. A., neatlygintinai naudodamasis banko turtu, taip pat nepagrįstai praturtėjo suma, sudarančiÄ 5 proc. dydžio palÅ«kanas už visÄ laikotarpį, kurio metu jis savo interesams naudojo banko turtÄ nemokėdamas už tai atlyginimo. Mano, kad Å¡ie pavedimai taip pat pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu.

6. BJB epizode atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, jog iÅ¡ banko sÄ skaitų, kurios buvo atidarytos Austrijos banke Raiffeisen Zentralbank Österreich AG (RZB) bei Vokietijos banke Commerzbank AG (Commerzbank), į asmenines atsakovų sÄ skaitas, atidarytas BJB banke, be teisinio pagrindo pervesti bankui priklausantys vertybiniai popieriai ir lėšos. Dėl atsakovų veiksmų bankas neteko 246 780 152,06 Eur dydžio sumos, kuriÄ pasisavino (nepagrįstai praturėjo) atsakovai, kurie neatlygintinai naudodamiesi banko turtu taip pat nepagrįstai praturtėjo suma, sudarančiÄ 5 proc. dydžio palÅ«kanas už visÄ laikotarpį, kurio metu savo interesams naudojo banko turtÄ nemokėdami už tai atlyginimo. Mano, kad Å¡ie pavedimai pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio pagrindu.

7. Teisme 2018-02-08 buvo gautas pareiškėjo Portpin Limited pareiškimas (t. 9, b. l. 1-13) dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, vadovaujantis 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ,,Briuselis I bis“ reglamentas) 29 straipsniu, 30 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

8. Pareiškėjas nurodė, kad Aukštojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme nuo 2012-05-16 yra nagrinėjamas ieškovės BAB banko Snoras ieškinys atsakovams R. B. ir V. A. dėl žalos, patirtos atsakovams pažeidus savo, kaip vadovų ir akcininkų pareigas, atlyginimo. Jungtinėje Karalystėje byla pradėta nagrinėti pirmiau nei Lietuvoje, tiek ieškovė, tiek atsakovai abejose bylose yra identiški, t. y. tie patys asmenys, sutampa pareikštų ieškinių pagrindas ir dalykas.

9. Pasak pareiÅ¡kėjo, reikalavimai (faktiniai ieÅ¡kinių pagrindai) BJB ir HSBC epizoduose abejose bylose visiÅ¡kai sutampa. Jungtinės Karalystės teisme ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl galimai netinkamo banko turto naudojimo, pervedant jį į asmenines atsakovų sÄ skaitas banke Julius Bar & Co AG, tokiu bÅ«du pasisavinus 290 000 000 Eur. Taip pat dėl galimai netinkamo turto naudojimo, pervedant 57 000 000 Eur į asmenines atsakovų sÄ skaitas banke HSBC. Pažymėjo, kad nors Spyker ir Syz epizodai apraÅ¡omi tik Vilniaus apygardos teismo byloje, tačiau Å¡ie epizodai reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , o atsakovų, kaip banko valdymo organų narių, vadovo ir akcininkų, pareigų pažeidimÄ , kuriuo abejuose ieÅ¡kiniuose grindžiami reikalavimai. Å ių pareigų galimu pažeidimu pasireiÅ¡kė neteisėti veiksmai Spyker ir Syz epizoduose. Taigi, abiejų bylų faktinis pagrindas sutampa.

10. Pareiškėjo manymu, sutampa ir šių bylų dalykas. Nors ieškinių dalykai apibrėžiami skirtingai, tačiau pagrindinis banko tikslas abejose bylose yra piniginės kompensacijos priteisimas. Tai, kad Aukštojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme nagrinėjamoje byloje reikalaujama žalos atlyginimo, o Vilniaus apygardos teisme panašaus dydžio sumų reikalaujama neteisėto praturtėjimo ir restitucijos pagrindu po sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, neturi reikšmės. Abiejų ieškinių dalykas yra piniginė kompensacija, nors jos ir reikalaujama skirtingai suformuluotais teisiniais pagrindais.

11. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-19 nutartimi (t. 9, b. l. 156-158) advokatÄ A. BambalÄ paskyrė atsakovų V. A. ir R. B. kuratoriumi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 12. Vilniaus apygardos teismas 2019-04-23 nutartimi (t. 10, b. l. 6-33) ieÅ¡kovės BAB banko Snoras ieÅ¡kinį atsakovams R. B. ir V. A. paliko nenagrinėtu, panaikino 2017-04-06 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

13. Teismas pritarė atsakovų kuratoriaus nuomonei, kad vadovaujantis Europos SÄ jungos teise ir siekiant užtikrinti ,,Briuselis I bis“ reglamento tikslus, privaloma įvertinti Anglijos bylos ir Lietuvos bylos tapatumÄ vadovaujantis Å¡iuo tarptautiniu aktu, o ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs tai, kad SESV 81 straipsnyje nustatyta tai, kad teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose yra perduotas Europos SÄ jungos kompetencijai, o ,,Briuselio I bis“ reglamento 1 straipsnio 1 dalis yra nurodyta, kad reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobÅ«dį.

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamam klausimui aktualus ,,Briuselis I bis“ reglamento 29 straipsnis, kuriame numatyta, kad jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimÄ , kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija. Be to, pagal Briuselis I bis reglamento 30 straipsnio 1 dalį, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjami susiję ieÅ¡kiniai, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, gali sustabdyti savo bylos nagrinėjimÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, į kurį kreiptasi pirmiausia, bet kuris kitas teismas vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu jurisdikcijÄ nagrinėti Å¡iuos ieÅ¡kinius turi teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, ir jeigu pagal jo teisę leidžiama tuos ieÅ¡kinius sujungti (2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kiniai laikomi susijusiais, kai jie yra taip glaudžiai susiję, kad juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant iÅ¡vengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo.

15. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad teismas pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumÄ tikrina savo iniciatyva bylos iÅ¡kėlimo metu – tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog jis turi jurisdikcijÄ nagrinėti pareikÅ¡tus reikalavimus <...>. Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas.

Nustatęs, jog pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2018).

16. Spręsdamas pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių tapatumo klausimÄ teismas visų pirma pažymėjo, kad AukÅ¡tojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme byla nagrinėjama tarp tų pačių kaip ir nagrinėjamoje byloje Å¡alių, t. y. ieÅ¡kove abejose bylose yra BAB bankas Snoras, atsakovais – V. A. ir R. B., taigi, Å¡ių bylų Å¡alys yra tapačios.

17. Spręsdamas ieÅ¡kinių pagrindų sutapties klausimÄ teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl ,,Briuselis I bis“ reglamento 29 straipsnio 1 dalies kriterijaus „tuo pačiu pagrindu“, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) nurodė, kad tai apima „faktus ir teisę, kuri yra nurodoma kaip pagrindas reikalavimui“ (ESTT 1994-12-06 sprendimas byloje The owners of the cargo lately laden on board the ship „Tatry” prieÅ¡ The owners of the ship „Maciej Rataj”, bylos Nr. C-406/92, para. 38).

18. Teismo vertinimu, BJB ir HSBC epizodai sutampa abejuose ieÅ¡kiniuose. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodomos BJB epizodo faktinės aplinkybės sutampa su Anglijos teisme nurodyto to paties epizodo faktinėmis aplinkybėmis, abiejuose ieÅ¡kiniuose nurodoma, jog: atsakovai vykdė ieÅ¡kovei priklausančių vertybinių popierių ir lėšų pervedimÄ Ä¯ banke Julius Bar & Co AG esančias sÄ skaitas, nors lėšas ir vertybinius popierius toliau apskaitė kaip ieÅ¡kovės turtÄ ; atsakovai pervestas lėšas naudojo vertybiniams popieriams įsigyti, už kuriuos vėliau suteiktos paskolos; vertybiniai popieriai buvo naudojami kaip turtas, įkeistas už paskolas, kurias Julius Bar & Co AG suteikė atsakovams;

Julius Bar & Co AG atsakovams suteiktos paskolos buvo pervedamos tretiesiems asmenims, susijusiems su atsakovais. Abiejuose ieškiniuose nurodoma, kad minėtais atsakovų veiksmais padaryta žala ieškovei, atsakovai pažeidė savo pareigas, kurias ieškovė nurodo kaip kylančias iš Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reglamentavimo.

19. HSBC epizodo faktinės aplinkybės sutampa su Anglijos teisme nurodyto to paties epizodo faktinėmis aplinkybėmis, abiejuose ieÅ¡kiniuose nurodoma, jog: atsakovas V. A. atidarė tris sÄ skaitas HSBC Private Bank, į kurias atsakovo R. B. nurodymu pervesti ieÅ¡kovės vertybiniai popieriai; minėti pavedimai atlikti be atlygio ieÅ¡kovei; vertybiniai popieriai ir lėšos toliau buvo apskaitomos kaip ieÅ¡kovės turtas, nors realiai buvo pervestos į atsakovo V. A. valdomas sÄ skaitas; taip pat sutampa kiti lėšų ir vertybinių popierių pervedimo atsakovui ir su juo susijusiems tretiesiems asmenims epizodai. Abiejuose ieÅ¡kiniuose nurodoma, jog atsakovų pareigų pažeidimai pasireiÅ¡kė nesilaikant Lietuvos Respublikos galiojančio teisinio reglamentavimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, viena vertus, Spyker ir Syz epizodai aprašomi tik Lietuvos teismui pateiktame ieškinyje, nurodant aplinkybes dėl atsakovų, kaip banko valdymo organų narių ir akcininkų, pareigų pažeidimo. Kita vertus, abejuose ieškiniuose reikalavimai grindžiami būtent šių pareigų pažeidimu, kurie galėjo pasireikšti ar dubliuotis Spyker ir Syz epizoduose. Pažymėjo, kad vertinant Spyker ir Syz epizodus, nustatant jų faktines aplinkybes, galimai konstatuojant neteisėtus atsakovų veiksmus, iš esmės būtų pasisakyta ir dėl BJB ir HSBC epizodų faktinių aplinkybių, dėl atsakovų, kaip ieškovės buvusių valdymo organų narių, neteisėtų veiksmų, kurie iš esmės pasireiškia visuose minėtuose epizoduose. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad abiejų ieškinių faktiniai pagrindai sutampa.

21. Vertindamas ieÅ¡kinių dalykų sutaptį teismas visų pirma pažymėjo, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui neprivalomas ir Å¡io nesaisto. Antra, ESTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog „dėl to paties dalyko“ reiÅ¡kia „tikslÄ , kurio yra siekiama pabaigoje“ (ESTT 1994-12-06 sprendimas byloje The owners of the cargo lately laden on board the ship „Tatry'” prieÅ¡ The owners of the ship „Maciej Rataj”, bylos Nr. C-406/92, para. 41, 2003-05-08 sprendimas byloje Gantner Electronic GmbH prieÅ¡ Basch Exploitatie Maatschappij BV., bylos Nr. C-111/01, para. 25.).

22. Teismas, įvertinęs tai, kad Aukštojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme nagrinėjamoje byloje reikalaujama žalos atlyginimo, o Vilniaus apygardos teismo byloje – lėšų priteisimo neteisėto praturtėjimo ir restitucijos pagrindu po sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, sprendė, kad abiejų ieškinių dalykas yra piniginė kompensacija, nors jos ir reikalaujama skirtingai suformuluotais teisiniais pagrindais. Kadangi abiejų ieškinių dalykas yra piniginė kompensacija, teismo vertinimu, abiejų bylų dalykas sutampa.

23. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teisme ir AukÅ¡tojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme nagrinėjami ieÅ¡kiniai laikytini tapačiais ,,Briuselio I bis“ reglamento prasme.

24. Be to, teismas pritarė atsakovų kuratoriaus nurodytiems argumentams, kad pagal ieÅ¡kovės Anglijos byloje suformuotÄ ieÅ¡kinį priimtas teismo sprendimas ir Lietuvos byloje priimamas sprendimas bus nesuderinami, nes tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu gali bÅ«ti nuspręsta dėl tų pačių reikalavimų ir aplinkybių.

25. Vadovaudamasis CPK 782 straipsniu, ,,Briuselis I bis“ reglamento 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, nacionaline ir ESTT praktika, teismas konstatavo, kad dėl ieÅ¡kinių tapatumo ir bÅ«simų sprendimų galimo nesuderinamumo, yra pagrindas ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, panaikinti 2017-04-06 nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. I. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 26. IeÅ¡kovė BAB bankas Snoras atskirajame skunde (t. 10, b. l. 36-44) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-04-23 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Teismas nenurodė konkrečių motyvų ir argumentų dėl ieÅ¡kinių tapatumo, nepasisakė dėl visų keturių epizodų tapatumo. Taigi, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ jos negaliojimo pagrindÄ . 26.2. Teismas neatsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Nebuvo visiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovės atsiliepime į praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti argumentai, nutartyje dėstomi vien praÅ¡yme nurodyti argumentai, visiÅ¡kai nevertinant ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytų argumentų. 26.3.

Egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas – bylos Å¡alims nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas praÅ¡ymo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu klausimas. 26.4. BJB ir HSBC epizodai buvo įtraukti į abu ieÅ¡kinius, tačiau skiriasi jų faktinis pagrindas. Jungtinės Karalystės teisme įrodinėjamas žalos faktas, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai dėl pavedimų pripažinimo negaliojančiais ir jų pagrindų gautų, nepagrįstai praturėjus, lėšų grÄ Å¾inimo.

Reikalavimai reiÅ¡kiami skirtingais teisiniais pagrindais, todėl negali bÅ«ti laikomi tapačiais. Be to, Å¡iuose epizoduose, kitaip nei Jungtinės Karalystės teisme, reiÅ¡kiami reikalavimai ir dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo, taip pat praÅ¡oma atsakovų sÄ skaitose likusias lėšas pripažinti banko nuosavybe. 26.5. Tai, kad abiejuose ieÅ¡kiniuose reikalavimai grindžiami valdymo organų narių, vadovo akcininkų, pareigų pažeidimu, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinių faktinis pagrindas, faktinės aplinkybės yra tapačios Syz ir Spyker epizoduose.

Nagrinėjamu atveju vertintina ne tai, ar atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o konkretÅ«s jų veiksmai konkrečiuose epizoduose. Todėl galimos situacijos, kuomet viename epizode bus pripažinti atsakovų neteisėti veiksmai, o kitame – ne. 26.6. IeÅ¡kinių dalykų tapatumas negaliu bÅ«ti vertinamas tik per ieÅ¡kinių tikslÄ . Teismas, ieÅ¡kinių dalykų tapatumÄ siedamas su jais siekiamu tikslu, nepagrįstai plečiamai iÅ¡aiÅ¡kino teisės normas, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 296 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , kuriose įtvirtintas imperatyvas, taip padarydamas esminius procesinės teisės pažeidimus. 26.7.

Jungtinėje Karalystėje pareikštu ieškiniu reikalaujama žalos atlyginimo dėl HSBC ir BJB epizodų, kai tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme šių epizodu kontekste prašoma pripažinti bankinius pavedimus negaliojančiais ir priteisti be teisinio pagrindo pervestas lėšas. Jungtinės Karalystės teisme reikalavimai dėl Spyker ir Syz epizodų iš viso nėra reiškiami, todėl nėra ir šių reikalavimų sutapties.

27. Atsakovų R. B. ir V. A. kuratorius advokatas A. Bambalas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (t. 10, b. l. 56-59) praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: 27.1. Teismas pateikė tiek faktinių abiejų bylos aplinkybių, tiek ir teisinį vertinimÄ (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), vertino Å¡alių argumentus ir nutarties 116 pastraipoje nurodė, kodėl turi bÅ«ti taikomas ,,Briuselis I bis“ reglamentas ir jame įtvirtintos nuostatos. 123 pastraipoje nurodyta, kad, nustatant ieÅ¡kinių tapatumÄ , bÅ«tina analizuoti bylų Å¡alis, ieÅ¡kinių dalykÄ ieÅ¡kinių pagrindÄ , o Å¡alys Anglijos byloje ir Å¡ioje byloje – sutampa.

Nutartyje pateikti motyvai yra iÅ¡samÅ«s, nes buvo atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. 27.2. IeÅ¡kovės teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai nebuvo pažeista, ji buvo informuota apie praÅ¡ymÄ , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ jį, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡dama savo pozicijÄ . 27.3. IeÅ¡kovės atskirasis skundas ir jame pateikti argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes grindžiami nacionaline teise (CPK), o ne ES teise, taip pažeidžiant ES teisės virÅ¡enybės principÄ . Teismas pagrįstai taikė ,,Briuselis I bis“ reglamentÄ ir jame suformuotas tapačių ieÅ¡kinių nustatymo taisykles, nes tai yra autonominės sÄ vokos ir pritaikė tinkamÄ ir susijusiÄ ESTT praktikÄ lis pendens (pirmojo teismo jurisdikcija) bylose.

28. PareiÅ¡kėjas Portpin Limited atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ (t. 10, b. l. 60-79) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019-04-23 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: 28.1. Teismas tinkamai motyvavo nutartį, ji atitinka tiek teismų praktikoje suformuotas taisykles, tiek ir Teisėjų tarybos standartÄ , kadangi atsakyta į esminius pareiÅ¡kėjo keltus klausimus, o teismo nurodyti argumentai yra pakankami ir iÅ¡samiai bei įtikinamai pagrindžia priežastis, nulėmusias nutartyje iÅ¡dėstytÄ procesinį sprendimÄ . 28.2.

Teismas analizavo ieÅ¡kinio Lietuvoje ir ieÅ¡kinio Anglijoje Å¡alis, pagrindÄ bei dalykÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, neanalizavo reikalavimų esmės. Faktas, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ , nei siekė ieÅ¡kovė, negali reikÅ¡ti nutarties neteisėtumo, nes tai niekaip nesusiję su teismo pareiga motyvuoti priimamus sprendimus ir nutartis. 28.3. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta specialiame teismo internetiniame puslapyje, todėl nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. 28.4.

BJB ir HSBC epizodai yra nurodomi kaip ieÅ¡kinio pagrindas ir sutampa abejuose ieÅ¡kiniuose, o kiti neteisėtų veiksmų epizodai yra susiję faktinėmis aplinkybėmis. Nors Spyker ir Syz epizodai nurodomi tik ieÅ¡kinyje Lietuvoje, Å¡ie epizodai reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip atsakovų, banko valdymo organų narių, vadovo ir akcininkų, pareigų pažeidimÄ , kuriuo abejuose ieÅ¡kiniuose grindžiami reikalavimai. Å ių pareigų galimu pažeidimu galimai pasireiÅ¡kė neteisėti veiksmai Spyker ir Syz epizoduose.

Vadinasi, ieÅ¡kinių faktinis pagrindas sutampa, todėl tenkinama sÄ lyga dėl ieÅ¡kinių tapatumo. 28.5. Nepagristas ieÅ¡kovės teiginys, kad ieÅ¡kinių faktinio pagrindo sutapimas nustatytas remiantis vien tuo, kad visuose epizoduose „kalbama apie valdymo organų narių veiksmų neteisėtumÄ â€œ, kadangi tokiÄ iÅ¡vadÄ Vilniaus apygardos teismas padarė prieÅ¡ tai įvertinęs įrodymus, o nutartyje dėl to pateikta argumentuota ir motyvuota pozicija. 28.6. Teismas buvo visiÅ¡kai teisus, ieÅ¡kinių dalykÄ vertindamas pagal tai, ko iÅ¡ tikrųjų jais siekiama, o ne pagal tai, kaip pavadinti ir suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimai, nes, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta ESTT, ieÅ¡kinio dalyko negalima vertinti vien formaliai. 28.7.

Teismas pagrįstai vadovavosi ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, o CPK 782 straipsniu ir ,,Briuselis I bis“ reglamento 29 ir 30 straipsnių imperatyvais, įpareigojančiais (i) Lietuvos teismÄ ex officio (savo iniciatyva) patikrinti jo žinioje esančios bylos teismingumÄ Lietuvos teismams ir (ii) palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nustačius pagrindÄ taikyti lis pendens taisyklę, kaip kad ir įvyko Å¡iuo konkrečiu atveju. Teisėja k o n s t a t u o j a :

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl taikytinos teisės 29. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad dvejose skirtingose valstybėse buvo pradėtos savarankiÅ¡kos civilinės bylos pagal apeliantės BAB banko Snoras ieÅ¡kinius jos buvusiam vadovui ir akcininkams, atsakovams R. B. ir V. A., siekiant susigrÄ Å¾inti jų galimai neteistai užvaldytÄ ir pasisavintÄ banko turtÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad abejose bylose pareikÅ¡ti identiÅ¡ki reikalavimai, t. y. sutampa ne tik bylos Å¡alys, bet ir jose pareikÅ¡tų reikalavimų pagrindas bei dalykas, todėl, įvertinęs tai, kad pirmiausia su ieÅ¡kiniu buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės teismÄ , Lietuvos teisme pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ kaip tapatų pirmiau pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis I bis“) 29 ir 30 straipsnių normomis.

30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai ginčas turi tarptautinį elementÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ (CPK 780 str.). Nustačius taikytinÄ konkretų teisės aktÄ , iÅ¡samiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal šį teisės aktÄ .

31. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra nurodęs, kad Europos SÄ jungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose (SESV 288 str.). Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis, o siekiant užtikrinti vienodÄ ES teisės aktų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , valstybės narės, aiÅ¡kindamos ir taikydamos ES teisės aktus, turi vadovautis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar galimas ir bus laikomas teisėtu procesas, pradėtas pagal apeliantės 2017-04-03 ieÅ¡kinį, taikytinas ,,Briuselis I bis“ reglamentas ir jo 9 skirsnyje įtvirtinta lis pendens taisyklė. Pažymėtina, kad bylos Å¡alys tokios teismo iÅ¡vados iÅ¡ esmės neginčija, tačiau atsižvelgiant į teismo pareigÄ motyvuoti savo sprendimÄ bei į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje savo sprendimo motyvų iÅ¡samiai neiÅ¡dėstė, o toks procesinio sprendimo trÅ«kumas yra nurodytas ir atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas šį skundžiamos teismo nutarties motyvavimo trÅ«kumÄ iÅ¡taiso. 33. ,,Briuselis I bis“ reglamento 1 straipsnyje apibrėžta jo taikymo sritis, pagal kuriÄ jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobÅ«dį; jis netaikomas mokesčių, muitinių arba administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimÄ vykdant valstybės įgaliojimus.

Reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad Å¡is netaikomas bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panaÅ¡ioms byloms. Å io reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė – pagal šį reglamentÄ asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į Å¡ių asmenų pilietybę.

34. Teisingumo Teismas keliuose sprendimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs aptartos iÅ¡imties, kuri prieÅ¡ priimant 2012-12-12 ,,Briuselis I bis“ reglamentÄ , buvo numatyta 2000-12-22 ,,Briuselis I“ reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2015-06-11 sprendimÄ Comité d'entreprise de Nortel Networks ir kt., C-649/13, ECLI:EU:C:2015:384, 2014-09-04 sprendimÄ Nickel & Goeldner Spedition, C-157/13, ECLI:EU:C:2014:2145, 2012-04-19 sprendimÄ F-tex, C-213/10, ECLI:EU:C:2012:215). Teisingumo Teismas nurodė, kad į reglamento Briuselis I (Å¡iuo atveju – ,,Briuselis I bis“) taikymo iÅ¡imtį patenka tiesiogiai iÅ¡ bankroto procedÅ«ros kylantys ieÅ¡kiniai ir ieÅ¡kiniai, glaudžiai susiję su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-685-219/2015, kurioje, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvos sprendžiamas bankrutavusio banko, t. y. kredito įstaigos, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teismingumo klausimas, pažymėjo, kad Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas ,,Briuselis I“ reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintÄ iÅ¡imtį, Å¡ios iÅ¡imties ribas siejo su 2000-05-20 Tarybos reglamento (EB) Nr.1346/2000 dėl bankroto bylų taikymo sritimi. Nors tokiu atveju (kai bankroto byla iÅ¡kelta kredito įstaigai) Reglamentas Nr. 1346/2000 nėra aktualus, tačiau siekiant atskleisti ,,Briuselis I“ iÅ¡imties taikymo sritį visgi spręstina tai, ar konkretus klausimas patenka į Bankroto reglamento taikymo sritį (žr., pvz., minėto sprendimo Nickel & Goeldner Spedition, 20–23 p.).

36. Aptartoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad taikydamas kriterijų, pagal kurį ieÅ¡kinys laikomas tiesiogiai iÅ¡plaukiančiu arba glaudžiai susijusiu su bankroto byla, Teisingumo Teismas nurodė, kad bÅ«tent ryÅ¡io, esančio tarp ieÅ¡kinio ir nemokumo procedÅ«ros, stiprumas yra lemiamas sprendžiant, ar turi bÅ«ti taikoma „Briuselis I“ reglamento iÅ¡imtis (minėto sprendimo F-tex, 23–27 p.). Teisingumo Teismas, sprendime Nickel & Goeldner Spedition vertindamas, ar glaudžiai (tiesioginiu ryÅ¡iu) su bankroto procedÅ«ra susijusiu laikytinas ieÅ¡kinys, kai reikalavimÄ reiÅ¡kia bankroto administratorius, veikdamas visų įmonės kreditorių interesais ir siekdamas atkurti įmonės mokumÄ , padidinti bankrutuojančios įmonės turto kiekį, kad kuo daugiau kreditorių reikalavimų bÅ«tų patenkinta, pažymėjo, kad lemiamas kriterijus siekiant nustatyti, prie kurio iÅ¡ reglamentų – „Briuselis I“ ar Bankroto reglamento – taikymo srities priskirtinas ieÅ¡kinys, yra ieÅ¡kinio teisinis pagrindas, o ne procesinės aplinkybės, kuriomis Å¡is ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas.

Teisingumo Teismas nurodė, kad laikantis tokio požiūrio reikia nustatyti, ar teisė arba prievolė, dėl kurios pareiškiamas ieškinys, numatyta bendrosiose civilinės ir komercinės teisės normose ar nukrypti leidžiančiose normose, taikomose bankroto byloms (sprendimo Nickel & Goeldner Spedition 26–28 p.).

37. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytuose ir kituose Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktus aiÅ¡kinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ dėl ,,Briuselis I“ reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos iÅ¡imties aiÅ¡kinimo ir taikymo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar susijęs su pradėtu bankroto procesu, jis nelaikytinas civiline ar komercine byla kaip ji suprantama pagal ,,Briuselis I“ reglamentÄ , nes patenka į Å¡iame reglamente nustatytÄ jo taikymo iÅ¡imtį dėl bankroto ar panaÅ¡aus pobÅ«džio teisminių procesų.

Jei nėra nustatomas pareikšto reikalavimo ryšys su bankroto byla ar toks ryšys yra nepakankamas „Briuselis I“ reglamento išimčiai taikyti, toks ieškinys pripažintinas civiline ar komercine byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012, 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).

38. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas vertindamas, ar konkretus ieškinys kyla iš bankroto bylos arba yra glaudžiai su ja susijęs, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, ir ankstesnėse kasacinio teismo nutartyse. Kasacinis teismas nurodė, kad klausimas, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, turi būti sprendžiamas autonomiškai, t. y. vadovaujantis ES teise ir Teisingumo Teismo suformuluotais reglamento atskyrimo kriterijais:

1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo;

2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių;

3) ar ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapÄ ;

4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvai. Taigi, konkretaus ginčo priskyrimas ,,Briuselis I“ /,,Briuselis I bis“ reglamentų taikymo sričiai turi būti įvertinamas atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus.

39. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2017-04-03 pateiktame ieškinyje suformulavo tokius materialinius reikalavimus:

1) priteisti iÅ¡ atsakovų 304 037 026,06 Eur kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ ir 103 677 061,13 Eur sumÄ , kuriÄ apeliantė bÅ«tų gavusi, tuo atveju, jei Å¡ios lėšos bÅ«tų nepasisavintos, o paskolintos, CK 6.237 straipsnio pagrindu;

2) pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu bankinius pavedimus, kurių pagrindu aptartos lėšos buvo pervestos į atsakovų / jų patikėtinių banko sÄ skaitas ir taikyti restitucijÄ ;

3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 92 391 902,68 Eur žalos, patirtos dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų ir savo kaip valdymo organų narių netinkamo pareigų atlikimo, atlyginimÄ CK 6.246-6.249 straipsnių pagrindu;

4) pripažinti atsakovų banko sÄ skaitose esančias lėšas apeliantės nuosavybe.

40. Apeliantė savo ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ iÅ¡ esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovų, kaip kolegialaus banko valdymo organo – valdybos pirmininko ir prezidento, kuriuo buvo atsakovas R. B., ir kolegialaus banko priežiÅ«ros organo – stebėtojų tarybos pirmininko, t. y. atsakovo V. A., netinkamu CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų vykdymu. Visų aptartų materialinių reikalavimų pagrindas yra iÅ¡ esmės panaÅ¡us, t. y. prieÅ¡ingi teisei atsakovų veiksmai, kurie vienu atveju yra siejami su žalos bankui padarymu, kitu – turto įgijimu, tam nesant teisinio pagrindo, ar sudarytų sandorių tokių veiksmų pagrindu galiojimu.

41. Taigi, viena vertus, tuo atveju, jei pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, tiek nepagrįsto praturtėjimo pagrindu ar pripažinus sandorius negaliojančiais, priteisus praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ , Å¡is turtas bÅ«tų grÄ Å¾inas apeliantei, kas neabejotinai padidintų jos aktyvus. Kitaip tariant, padidėtų apeliantės turto masė, į kuriÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas kreditorių materialinių interesų patenkinimas. Kita vertus, kaip minėta, visi byloje pareikÅ¡ti reikalavimai kildinami iÅ¡ CK 2.87 straipsnyje numatytų juridinio asmens organų narių pareigų netinkamo vykdymo ir siekiama apginti bendrovės ir jos kreditorių interesus pasinaudojant CK 1.82, 6.237, 6.246-6.249 straipsniuose numatytais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais.

Nepriklausomai nuo to, ar bankroto byla būtų iškelta ar ne, tiek aptartu faktiniu, tiek teisiniu pagrindu ieškinys galėjo būti pareikštas paties banko iniciatyva, jo vardu veikiant vienam iš akcininkų, ar vadovų. Kitaip tariant, tokio ieškinio pateikimas nėra siejamas išimtinai su bankroto bylos iškėlimu ir bankroto administratoriui priskirtinų pareigų vykdymu. Net ir nesant bankui iškeltos bankroto bylos, tokie reikalavimai galėjo būti reiškiami. Pareikštas reikalavimas yra grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, kurios nėra išimtinai susijusios ir sietinos su bankroto procesu.

42. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje reikalavimu, kylančiu tiesiogiai iÅ¡ bankroto santykių, pripažino atvejį, kai kreditorius bankroto byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ , o bankroto administratorius, nesutikdamas su tokiu praÅ¡ymu, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Tokioje situacijoje kasacinis teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad, patenkinus bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį, bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima tenkinti kreditoriaus praÅ¡ymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).

43. Tuo tarpu bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį užsienio valstybės įmonei dėl neatsiskaitymo už patiektas prekes pagal pirkimo–pardavimo sutartį kasacinis teismas vertino kaip glaudžiai nesusijusį su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). Kaip glaudžiai nesusijusį su bankroto byla kasacinis teismas vertino ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti įsiskolinimÄ už vykdant vežimo sutartį suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Briuselis I reglamento prasme civiline ar komercine byla laikytinas ir ginčas dėl įkeistų lėšų grÄ Å¾inimo ir atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685-219/2015).

44. Aptarti kasacinio teismo sprendimai patvirtina pirmiau padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ,,Briuselis I bis“ reglamento kontekste ginčas laikytinas tiesiogiai kylantis iÅ¡ bankroto procedÅ«ros tik tuomet, jei tokio teisminio proceso pradžia yra iÅ¡imtinai sietina su bankroto administratorius įstojimu į procesÄ bei su jam, kaip specialiam subjektui, specialiu teisės aktu – Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo – suteiktomis teisėmis ir pareigomis. Kaip minėta, aptartu atveju, pagrindo tokiai iÅ¡vadai nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamos bylos atveju taikytinos ,,Briuselis I bis“ reglamento nuostatos.

Dėl lis pendens taisyklės taikymo 45. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad jos 2017-04-03 ieÅ¡kinys yra tapatus Jungtinės Karalystės AukÅ¡tojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniame teisme nuo 2012-05-16 nagrinėjamam ieÅ¡kiniui Nr. 2012-Folio-690. Mano, kad teismas, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino CPK imperatyvus vertinant pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių tapatumÄ .

46. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (reikalavimų tapatumas). Tuo tarpu pagal ,,Briuselis I bis“ reglamento 29 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio 31 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimÄ , kol bus nustatyta teismo, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija. Jeigu nustatoma teismo, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris kitas teismas nei teismas, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai (3 d.).

47. Taigi, tiek nacionalinėje teisėje, tiek aptartame tarptautiniame teisės akte numatytas iš esmės analogiškas pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį, tik vienu atveju jis taikomas, kai spendžiama Lietuvos Respublikos teismuose iškeltų bylų, kitu atveju – skirtingose ,,Briuselis I bis“ reglamento šalyse iškeltų bylų tapatumo klausimas.

48. Kaip minėta, Å¡iuo atveju ginčas kilo dėl skirtingose valstybėse pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių tapatumo, todėl aktuali ir taikytina ,,Briuselis I bis“ reglamento 9 skirsnyje įtvirtinta lis pendens taisyklė. TokiÄ iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į konstatuotÄ aplinkybę, kad nagrinėjamam klausimui aktualios bÅ«tent tarptautiniame teisės akte įtvirtintos taisyklės, sprendžiant dviejų skirtingose valstybės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių tapatumo ir susietumo klausimus, taip pat į kasacinio teismo pateiktus bei nagrinėjamai bylai aktualÅ«s iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2018).

49. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas), aiÅ¡kindamas lis pendens taisyklės taikymÄ , yra pažymėjęs, kad svarbu nustatyti, ar, skirtingiems teismams iÅ¡nagrinėjus susijusius ieÅ¡kinius, tokių sprendimų vykdymas nebus nesuderinamas. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡kėlus bylÄ vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisės reikÅ¡ti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismÄ atsisakyti nagrinėti bylÄ , kai tokia pat byla jau iÅ¡kelta užsienio valstybės teisme.

Bylų tapatumas nėra siejamas su ieÅ¡kinio reikalavimo ir jo teisinio pagrindo tapatumu, o tik su ieÅ¡kinio faktinio pagrindo tapatumu; nereikalaujama, kad bylos bÅ«tų visiÅ¡kai tapačios, pakanka, jog jos tarpusavyje bÅ«tų susijusios (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1987-12-08 sprendimas byloje C-144, par. 86). Sprendžiant dėl Å¡ios taisyklės taikymo, ieÅ¡kiniai neturi bÅ«ti identiÅ¡ki, bet susiję (angl. congruent) (Ulrich Magnus, Peter Mankowski, Brussels I Regulation, European Law Publishers (2007), p. 500).

50. PrieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, aptartas reglamento 29 straipsnis, kurio pagrindinis tikslas užkirsti keliÄ vienu metu vykstantiems teismo procesams ir iÅ¡vengti nesuderinamų sprendimų situacijos, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas plačiai (Adrian Briggs, Civil Jurisdiction and Judgments (Routledge (2015), p. 306).

51. Tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek mokslinėse publikacijos nurodoma, kad lis pendens taikomas tik esant visoms trims sÄ lygoms: ginčo Å¡alių, pagrindo ir dalyko sutapčiai. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, lis pendens taisyklė negali bÅ«ti taikoma (ESTTC-111/01, para. 38). ESTT Gubisch Maschinenfabrik byloje Nr. C–144/86 konstatavo, kad du ieÅ¡kiniai yra tapatÅ«s, jeigu jie yra tarp tų pačių Å¡alių ir tų ieÅ¡kinių pagrindas (angl. „cause of action“) bei jų dalykas (angl. „subject–matter“) yra tie patys. SÄ voka „ieÅ¡kinio pagrindas“ (angl. „cause of action“) apima faktus ir teisės normÄ , kuria remiamasi pagrindžiant ieÅ¡kinį. AiÅ¡kinant sÄ vokÄ â€žtas pats ieÅ¡kinio dalykas“ (angl. „the same subject-matter“) negali bÅ«ti apsiribojama tik tokiais dviem ieÅ¡kiniais, kurie yra visiÅ¡kai identiÅ¡ki. Turi bÅ«ti atsižvelgiama į abiejų ieÅ¡kinių esmę (angl. „the heart of the two actions“).

52. Ieškinio pagrindas suprantamas kaip ieškinio faktai ir teisė (ESTT C-406/92, para. 39: For the purposes of Article 21 of the Convention, the ,,cause of action“ comprises the facts and the rule of law relied on as the basis of the action). Ieškinio dalykas suprantamas kaip siekiamas rezultatas (ESTT C-406/92, para. 41: The Object of the action' for the purposes of Article 21 means the end the action has in view).

53. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareikštais ieškiniais iš esmės turi būti siekiama to paties tikslo, tų pačių faktinių aplinkybių kontekste.

54. Visgi, atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir Jungtinės Karalystės bei Lietuvos teisme pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad Lietuvoje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys visa apimtimi yra taptus Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamam. Toliau Å¡ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirų epizodų vertinimo aptarto tarptautinio reglamentavimo kontekste. Dėl ieÅ¡kinių reikalavimų sutapties BJB epizode 55. Minėta, kad apeliantė 2017-04-03 ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamus materialinius reikalavimus dėsto keturių atskirų epizodų kontekste – BJB, HSBC, Syz ir Spyker. Visi, iÅ¡skyrus Spyker, epizodai iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tokiais atsakovų bendrais ar vieno jų veiksmais, kuomet apeliantės sÄ skaitose esančios lėšos (vertybiniai popieriai) buvo pervedamos į asmenines atsakovų ar jų patikėtinių banko sÄ skaitas ir naudojami jų asmeniniams interesams tenkinti.

56. Vilniaus apygardos teismui pateikto ieÅ¡kinio BJB epizodo dalyje nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rugsėjo mėn. iki 2011 m. birželio mėn. į atsakovų R. B. ir V. A. asmenines sÄ skaitas, esančias Bank Julius Baer & Co. Ltd. banke, buvo pervesta, atitinkamai 53 620 000 Eur ir 193 160 152,06 Eur sumos (kartu 246 780 152,06 Eur), kurias praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų kaip be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ . Apeliantės tvirtinimu, tuo atveju, jei bankas bÅ«tų turėjęs galimybę naudotis Å¡iomis lėšomis, jos bÅ«tų paskolintos gaunant 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, kurios atsakovo R. B. atveju siekia 15 983 167,12 Eur, V. A. – 65 120 315,91 Eur. Mano, kad Å¡ios sumos iÅ¡ atsakovų taipogi priteistinos CK 6.237 straipsnio pagrindu.

57. IÅ¡ byloje esančio apeliantės AukÅ¡tojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komerciniam teismui 2012 metais pateikto ieÅ¡kinio turinio (t. 9, b. l. 17-45, 55-60) matyti, kad apeliantė reiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovams analogiÅ¡kų, kaip ir nurodomos nacionaliniam teismui teiktame ieÅ¡kinyje, faktinių aplinkybių pagrindu. TokiÄ sutaptį pirmosios instancijos teismas identifikavo teisingai. Kitaip tariant, ir Lietuvos teismui, ir Jungtinės Karalystės teismui teiktame ieÅ¡kinyje įrodinėjama tai, kad laikotarpiu nuo 2011 metų kovo mėn. iki 2012 metų birželio mėn. iÅ¡ banko į atsakovų sÄ skaitas buvo neteisėtai ir nepagrįstai pervesta iÅ¡ viso 290 000 000 Eur lėšų ir vertybinių popierių. Tik nagrinėjamoje byloje, kitaip nei užsienio valstybės teisme, Å¡ias pinigines lėšas praÅ¡oma priteisti kitu teisiniu pagrindu – CK 6.216-9.249 straipsnių pagrindu, įrodinėjant sÄ lygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti buvimÄ .

58. Ginčo, kad sutampa abiejų civilinių bylų Å¡alys ir jų procesinė padėtis, byloje nėra. Abiejų bylų faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, yra identiÅ¡kas. Nors apeliantė yra teisi, teigdama, kad skiriasi Å¡ių reikalavimų teisinis pagrindas, vienu atveju įrodinėjamos sÄ lygos nepagrįsto praturtėjimo instituto, kitu – civilinės atsakomybės taikymo pagrindai, tačiau, kaip minėta, abiejų bylų atveju tų pačių faktinių aplinkybių kontekste siekiama lygiai to paties tikslo ir rezultato – priteisti galimai neteisėtai pasisavintas lėšas iÅ¡ atsakovų. Taigi, nepriklausomai nuo ieÅ¡kinių teisinių pagrindų, jais siekiama iÅ¡ esmės to paties procesinio tikslo, t. y. sutampa ir jų dalykas.

59. Tokiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio reikalavimas, kiek jis susijęs su 53 620 000 Eur ir 193 160 152,06 Eur lėšų priteisiu iš atsakovų BJB epizode, yra identiškas ir tapatus bei patenka į Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamos ieškinio reikalavimo ribas. Taip pat sutiktina su teismu, kad, išnagrinėjus tokį ieškinį, galėtų susiklostyti ir tokia situacija, kuomet dvejose, skirtingose valstybėse nagrinėjamose civilinėse bylose, būtų vertinamos tas pats atsakovų elgesys identiškų epizodų kontekste.

Atitinkamai, nėra paneigta prielaida susiklostyti ir tokiai teisiÅ¡kai ydingai, tarptautiniams teisėms aktams prieÅ¡taraujančiai situacijai, kad bÅ«ti priimti du vienas kitam prieÅ¡ingi sprendimai. Dėl nurodyto teismo nutarties dalis, kuria paliktas nenagrinėtu apeliantės ieÅ¡kinys dėl 53 620 000 Eur ir 193 160 152,06 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovų BJB epizode, pripažinti teisėta ir pagrįsta. Pretenduoti į ginčo dėl Å¡io epizodo nagrinėjimÄ nacionaliniame teisme apeliantė bÅ«tų galėjusi tik pirmiau atsisakiusi tokio epizodo vertinimo Jungtinės Karalystės teisme, kuris yra pripažinęs savo jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ ir iÅ¡kėlęs civilinę bylÄ .

60. Kaip nurodyta, nagrinėjamo epizodo kontekste nacionaliniame teisme yra pareikÅ¡tas iÅ¡vestinis reikalavimas – priteisti iÅ¡ atsakovų nuo jų galimai neteisėtai pasisavintų lėšų paskaičiuotas 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, sudarančias R. B. atveju 15 983 167,12 Eur sumÄ , o V. A. – 65 120 315,91 Eur sumÄ . Nors, kaip minėta, Jungtinės Karalystės teismui pateikto ieÅ¡kinio suma (290 000 000 Eur) Å¡iame epizode didesnė nei Lietuvos teisme, tačiau reikalavimas nėra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su palÅ«kanų negavimu, t. y. nėra įrodinėjama ir reikalaujama tokios sumos, kaip apeliantės nuostolių (negautų pajamų), jai kompensavimo.

61. Atitinkamai, spręstina, kad Å¡ioje dalyje, prieÅ¡ingai nei pripažino teismas, nėra pagrindo konstatuoti reikalavimų sutapties. Negalima ignoruoti fakto, kad Å¡iame epizode Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti įtakÄ ir pareikÅ¡to iÅ¡vestinio reikalavimo baigčiai, todėl, panaikinus teismo nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtu reikalavimas dėl 15 983 167,12 Eur iÅ¡ atsakovo R. B. ir 65 120 315,91 Eur iÅ¡ V. A. priteisimo, ir grÄ Å¾inus Å¡iÄ bylos dalį teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar neegzistuoja įstatyme numatyti pagrindai iÅ¡skirti bylas / stabdyti tokio reikalavimo nagrinėjimÄ .

Dėl ieÅ¡kinių reikalavimų sutapties HSBC epizode 62. Lietuvos teismui pateiktame reikalavime HSBC epizode praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo V. A. 57 256 784 Eur sumÄ , 2009-08-17–2009-08-24 bankiniais pavedimais pervestÄ Ä¯ jo asmenines sÄ skaitas, esančias HSBC Private Bank (Suisse) Sa, Zurich banke bei 22 573 578,10 Eur sumÄ kaip 5 proc. palÅ«kanas nuo pervestos sumos. Taigi, apeliantė Å¡iame epizode įrodinėja sÄ lygas neapgrįsto praturtėjimo institutui taikyti kaip ir prieÅ¡ tai aptartame BJB epizode.

Jungtinės Karalystės teisme yra pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti analogiÅ¡ku metu į tas pačias banko sÄ skaitas pervestas 57 256 784 Eur kaip žalos atlyginimÄ .

63. Taigi, kaip ir BJB epizodo atveju, sutiktina su teismu, kad sutampa visi trys aptarti ieÅ¡kinių elementai dėl 57 256 784 Eur (49 700 000 Eur + 10 700 000 USD) priteisimo. Sutampa tiek Å¡alys, tiek reikalavimo dalykas, tiek pagrindas. Abiem atvejais siekiama susigrÄ Å¾inti galimai atsakovų neteisėtai pasisavintas lėšas Å¡iame epizode, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje pagrįstai atsisakyta priimti.

64. Kadangi Jungtinės Karalystės teisme nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 22 573 578,10 Eur priteisimo, teismas, kaip ir prieÅ¡ tai aptartu atveju, neturėjo prielaidų vertinimui, kad Å¡is reikalavimas yra tapatus Jungtinės Karalystės teisme pareikÅ¡tam reikalavimui. Todėl Å¡i teismo nutarties dalis taip pat naikintina, pažymint, kad Å¡ioje dalyje teismas turėtų apsvarstyti klausimÄ dėl galimybės tokį reikalavimÄ nagrinėti, kol nėra priimtas ir įsiteisės sprendimas Jungtinės Karalystės teisme.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų Spyker ir Syz epizoduose sutapties 65. SprendimÄ palikti nenagrinėta ieÅ¡kinio dalį Spyker ir Syz epizoduose teismas motyvavo tuo, kad nors aptarti epizodai nėra iÅ¡skiriami Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje, tačiau jų faktinis pagrindas yra grindžiamas atsakovų, kaip banko valdymo organų narių, įstatyme numatytų pareigų pažeidimu. Todėl gali susidaryti tokia teisinė situacija, kuomet pasisakant dėl atsakovų veiksmų Å¡ių epizodų kontekste bus kartu įvertinami ir atsakovų veiksmai BJB ir HSBC epizoduose.

66. Minėta, kad ,,Briuselis I bis“ reglamento taikymo srityje ieÅ¡kiniai laikytini tapačiais, kuomet sutampa visi trys elementai – Å¡alys, dalykas ir pagrindas. Nors kitaip nei CPK, reglamente sÄ voka dėl to paties dalyko yra aiÅ¡kinama plačiau ir suprantama kaip tikslas, kurio siekiama pabaigoje (ESTT 1994-12-06 sprendimas byloje The owners of the cargo lately laden on board the ship ,,Tatry“ prieÅ¡ The owners of the ship ,,Maciej Rataj“, bylos Nr. C-406/92, 41 par., 2003-05-08 sprendimas byloje Gantner Electronic GmbH prieÅ¡ Basch Exploitatie Maatschappij BV., bylos Nr. C-111/01, 25 par.), o Å¡iuose epizoduose siekiama, iÅ¡ tiesų, to paties tikslo, tačiau nėra kito bÅ«tinojo lis pendens elemento – reikalavimų pagrindų sutapties.

67. Syz epizodÄ apeliantė grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas V. A. be teisinio pagrindo į savo bei patikėtinio sÄ skaitas Syz banke pervedė lėšas, kurias panaudojo savo ir atsakovo R. B. asmeniniams interesams patenkinti. Tačiau Å¡iuo, kitaip nei jau aptartais epizodais, praÅ¡oma solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti tik nuo pervestų sumų apskaičiuotas 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, t. y. 20 599 650,68 Eur kaip žalos atlyginimÄ CK 6.246-6.249 straipsnių pagrindu.

68. Sutiktina ir su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad atsakovų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo vertinimas dėl kiekvieno iš lėšų pervedimo epizodo galėtų skirtis, ir nebūtinai vienam epizode pripažinti neteisėtais veiksmai tokiais pat neteisėtais teismo būtų pripažinti ir kitame epizode, todėl veiksmų vertinimas ir jais padaryta ar nepadaryta žala turėtų būti atskiras.

69. Spyker epizodas iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų ieÅ¡kinyje nurodytųjų, kadangi Å¡iuo atveju apeliantė praÅ¡o iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 71 792 252 Eur žalos, patirtos atsakovams investavus banko lėšas į nuostolingai veikiančiÄ V. B. įsigytÄ prabangių automobilių gamyklÄ , neužtikrinant tokių investicijų grÄ Å¾inimo, paskolas teikiant pažeidžiant atsakingo skolinimo taisykles. Apeliantė įrodinėjo tai, kad egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

70. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nors ir reiÅ¡kiami reikalavimai tuo pačiu teisiniu pagrindu, t. y. dėl žalos atlyginimo, tačiau ne dėl tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis atliktų atsakovų veiksmų. Jungtinės Karalystės teisme bus spendžiama dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tokių veiksmų ir žalos aptartuose BJB ir HSBC epizoduose. Tuo tarpu pagal Lietuvoje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ nagrinėtinas atsakovų veiksmų teisėtumas ir sÄ lygų jų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas visiÅ¡kai kitų faktinių aplinkybių kontekste, t. y.

Spyker ir Syz epizoduose. Kaip minėta pirmiau, tai, kad viename iÅ¡ epizodų – BJB ar HSBC – bus konstatuota sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti visuma, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, neeliminuos teismo pareigos atskirai įvertinti Å¡ių asmenų veiksmų teisėtumÄ ir kitų epizodų – Syz ir Spyker – kontekste. Kitaip tariant, kadangi Spyker ir Syz epizodais nėra grindžiamas Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad egzistuoja vienas iÅ¡ aptartų lis pendens elementų – ieÅ¡kinių pagrindų sutaptis.

71. Dėl to spręstina, kad teismas ieÅ¡kinio dalies Spyker ir Syz epizodų dalyse neturėjo palikti nenagrinėta, Å¡i teismo nutarties dalis taip pat panaikintina nenustačius reikalavimų sutapties. Dėl mokėjimų pavedimų pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės į banko sÄ skaitose esančias lėšas pripažinimo 72. Apeliantė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį Lietuvoje, taip pat nurodė ir alternatyvius reikalavimus, susijusius tiek su BJB, tiek su HSBC epizodais, t. y. pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu bankinius pavedimus, kuriais į atsakovų sÄ skaitas buvo pervestos pirmiau aptartos sumos, t. y. BJB epizodo atveju atsakovui R. B. pervesta 53 620 000 Eur, o V. A. – 193 160 152,06 Eur, HSBC epizode V. A. pervesta 57 256 874 Eur. Juos panaikinus, praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir priteisti atitinkamas sumas. Apeliantė pažymėjo, kad šį reikalavimÄ praÅ¡o tenkinti tuo atveju, jei Å¡ios sumos nebus priteistos kitais teisiniais pagrindais.

73. Dar vienas reikalavimas yra pripažinti atsakovų sÄ skaitose, esančiose Bank Julius Baer & Co Ltd., atsakovų R. B. 6 065 199 Eur, o V. A. 23 509 948 Eur pinigines lėšas apeliantės nuosavybe ir tokiu bÅ«du sumažinti BJB epizode priteistÄ sumÄ .

74. Visų pirma pažymėtina tai, kad pati apeliantė, formuodama pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ , nurodė, kad reikalavimai dėl pavedimų pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į bankų sÄ skaitose esančių lėšų pripažinimÄ yra neatsiejamai susiję BJB ir HSBC epizodais.

75. Antra, pirmiau šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad reikalavimo dalis BJB ir HSBC epizoduose dėl apeliantės įvardijamų kaip nepagrįsto praturtėjimo pagrindu gautų lėšų priteisimo (246 780 152,06 Eur BJB epizode ir 57 265 874 Eur HSBC epizode) yra tapatūs Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamam dėl žalos atlyginimo. Apeliantė ieškinyje net nenurodo kitų, nei buvo aptartos, faktinių aplinkybių, kurios bus nagrinėjamos kitos valstybės teisme, priešingai, ieškinio dalį dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės pripažinimo grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

76. Trečia, Jungtinės Karalystės teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, apeliantė neįrodinėja ir nepraÅ¡o aptartus mokėjimo pavedimus pripažinti negaliojančiais ir taikyti restitucijÄ / pripažinti nuosavybės teises į atsakovų banko sÄ skaitose esančias lėšas. Tačiau tokių jos pareikÅ¡tų reikalavimų tikslas bei siekis yra visiÅ¡kai analogiÅ¡kas ir sutampa su Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje, t. y. atgauti atsakovų neteisėtai pasisavintas lėšas konkrečių mokėjimų, susijusių su BJB ir HSBC epizodais, pagrindu. Darytina iÅ¡vada, kad ir Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje pareikÅ¡tas tapatus ankstesniajam reikalavimas, todėl ir Å¡i teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tokius reikalavimus nagrinėti, paliktina nepakeista.

77. Apibendrindamas tai, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirÄ jį skundÄ patenkina iÅ¡ dalies ir panaikina teismo nutarties dalį, kuria buvo palikta nenagrinėta ieÅ¡kinio dalis dėl 15 983 167,12 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovo R. B. ir 87 693 894,01 Eur (65 120 315,91 Eur BJB epizode, 22 573 578,10 Eur HSBC epizode) iÅ¡ atsakovo V. A. bei 92 392 902,68 Eur (71 792 252 Eur Spyker epizode ir 20 599 650,68 Eur Syz epizode) priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų, o kitÄ nutarties dalį palieka nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų 78. Apeliantė savo atskirajame skunde nurodė, kad egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi bylos Å¡alims nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu klausimas. Be to, nutartis nėra pakankamai motyvuota, nevertintas ir nenagrinėtas visų epizodų tapatumas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 3 d. 1 p.) 79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017-05-12 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas apeliacinės instancijos teisme vien dėl motyvų neiÅ¡samumo.

80. Å iuo konkrečiu atveju skundžiamo nutarties turinys leidžia įsitikinti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė motyvus, kuriais remdamasis iÅ¡sprendė šį procesinį klausimÄ , teismas iÅ¡dėstė savo pozicijÄ pagrindžiančias faktines aplinkybes, nurodė ginčui aktualiÄ nacionalinės bei tarptautinės teisės praktikÄ . Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip, nei apeliantė arba apeliacinės instancijos teismas, vertino kai kurias faktines aplinkybes ir buvo nutaręs dėl viso ginčo nagrinėjimo nepriimtinumo nacionaliniame teisme, neteikia pagrindo pripažinti absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ . Tokie skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvus ir aiÅ¡kiai nepagrįsti.

81. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas dar vienas iÅ¡ atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo, remdamasis Å¡ia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundÄ . PagrindÄ grÄ Å¾inti tokiÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudarytų tokios nustatytos sÄ lygos:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ / klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

82. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu klausimas buvos sprendžiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Visiems byloje dalyvaujantiems asmenims 2019-02-15 iÅ¡siųsti praneÅ¡imai (t. 9, b. l. 152) dėl byloje iÅ¡kilusio ieÅ¡kinių tapatumo klausimo, suteikiant jiems galimybę iki 2019-02-24 dėl to pateikti savo nuomonę. Apeliantė savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu iÅ¡dėstė 2019-02-26 pateiktame procesiniame dokumente (t. 9, b. l. 163-170), atsakovų kuratorius – 2019-03-26 (t. 9, b. l. 176-185).

Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad teismas Å¡alims bÅ«tų pranešęs apie teismo posėdį, kuriame raÅ¡ytinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas ieÅ¡kinių tapatumo klausimas, Å¡alims buvo žinoma apie tokio klausimo kilimÄ , joms buvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijas, kÄ jos ir padarė. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad Å¡alių teisė bÅ«ti iÅ¡klausytoms Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pažeista ir todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 83.

Skundžiama nutartimi, teismas taip pat panaikino 2017-04-06 nutartimi, kuri 2017-04-10, patikslinta, atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – jų turto areÅ¡tÄ pareikÅ¡tų reikalavimų ribose (t. 8, b. l. 65-73, 76).

84. Byloje susiklosčius tokiai situacijai, kuomet pripažinta teisėta ir pagrįsta tik ta skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria palikta nenagrinėta ieškinio reikalavimų dalis dėl 53 620 000 Eur priteisimo iš atsakovo R. B. ir 250 417 026,06 Eur (193 160 152,06 Eur BJB epizode, 57 256 874 Eur HSBC epizode) – iš atsakovo V. A., o kita dalis panaikinta, lieka galioti ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tik jų mastas sumažėja tokiais dydžiais, kurie atitinka paliktas nenagrinėtomis ieškinio reikalavimo sumas, įvardijamas šiame nutarties punkte.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019-04-23 nutarties dalį, kuria buvo palikta nenagrinėta ieškinio dalis dėl 15 983 167,12 Eur priteisimo iš atsakovo R. B. ir 87 693 894,01 Eur (65 120 315,91 Eur BJB epizode, 22 573 578,10 Eur HSBC epizode) priteisimo iš atsakovo V. A. (V. A.), 92 392 902,68 Eur (71 792 252 Eur Spyker epizode ir 20 599 650,68 Eur Syz epizode) priteisimo solidariai iš atsakovų R.

B. ir V. A., taip pat nutarties dalį, kuria Å¡ių sumų dydžiais buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2019-04-23 nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė