2023-03-01 Nr. AB-4893-3-62-3-00167-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-315-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00167-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. S.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kagneta“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2020 m. gruodžio 15 d. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus E. Š. sprendimą Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus E. Š. 2020 m. spalio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – 2020 m. spalio 30 d. Aktas) ir laikyti galutiniu (toliau – ir Skyriaus Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus E. Š. 2020 m. spalio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas); 3) Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. SD-129-843 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. vasario 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu susižalojo UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S.. UAB „Kagneta“ direktoriaus sudaryta dvišalė komisija (toliau – ir Komisija) ištyrė 2020 m. vasario 20 d. įvykio darbe, kurio metu susižalojo darbuotoja J. S., aplinkybes ir surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą N-1 (toliau – ir 2020 m. vasario 28 d. Aktas). 2020 m. vasario 28 d. Aktas buvo išsiųstas J. S. bei valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui (toliau – ir Skyrius). VDI Kauno skyrius, nustatęs, kad 2020 m. vasario 28 d. Aktas atitinka Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 34 punkto reikalavimus, jį nustatyta tvarka užregistravo VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos informacinės sistemos Nelaimingų atsitikimų darbe posistemėje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. VDI Kauno skyrius gavo J. S. 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, kuriuo pastaroji nurodė, kad nesutinka su 2020 m. vasario 28 d. Aktu, kuriame konstatuojama, jog nevalingai paspaudus pedalą presas suveikė ir prašė atlikti nešališką, objektyvų tyrimą. VDI Kauno skyriaus vedėjas 2020 m. gegužės 19 d. pavedė VDI Kauno skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui E. Š. atlikti UAB „Kagneta“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais. 2020 m. birželio 4 d. pavedimo ataskaitoje Nr. 2VD-352 vyriausiasis darbo inspektorius E. Š. konstatavo, kad nukentėjusiosios J. S. skundas pasitvirtino, nes įvykis darbe ištirtas pažeidžiant Metodinių nurodymų 34.2 punkto reikalavimus – nenustatytos nelaimingo atsitikimo darbe visapusiškos priežastys ir pasiūlė skirti papildomą įvykio tyrimą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad VDI Kauno skyriaus vedėjas, 2020 m. birželio 8 d. potvarkiu pavedė VDI Kauno skyriaus inspektoriui E. Š. atlikti šio įvykio darbe tyrimą, kurį atlikęs, Inspektorius surašė 2020 m. spalio 30 d. Aktą, kuriame aprašė kitokias įvykio darbe, kurio metu traumą patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., aplinkybes ir įvardijo kitas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nei UAB „Kagneta“ direktoriaus sudaryta Komisija. UAB “Kagneta” nesutiko su VDI Kauno skyriaus inspektoriaus padarytomis išvadomis ir jas skundė, tačiau skundžiamais sprendimais pareiškėjo skundas buvo netenkintas.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas atliko neteisėtas administracines procedūras, pažeidė Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus, surašė neteisėtą 2020 m. spalio 30 d. aktą, o ikiteisminė ginčo sprendimo instancija sprendimą priėmė neįvertinusi skundo motyvų ir pažeisdama teisės normas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. Aktas yra patikrintas atsakovo ir užregistruotas, todėl jis yra be trūkumų ir galiojantis. J. S. nėra pateikusi skundo dėl 2020 m. vasario 28 d. Akto, nebuvo atliktas joks skundo tyrimas, o naujo akto surašymą be jokio teisinio pagrindo neteisėtai inicijavo Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. Š. Iš priimtų administracinių aktų iš viso neaišku kokia administracinė procedūra buvo atlikta.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kai į jį buvo kreiptasi su prašymu pakartotinai ištirti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nepradėjo papildomo įvykio tyrimo, nes J. S. praleido Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai) 73 punkte nustatytą terminą. Jokių duomenų dėl ko J. S. praleido terminą skųsti 2020 m. vasario 28 d. Aktą nei viename administraciniame akte nenurodoma, kaip ir nenurodoma, jog papildomas tyrimas atliktas pagal J. S. skundą. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. pareiškimas pateiktas praleidus 2020 m. vasario 28 d. Akto apskundimo terminą, atsakovas nepradėjo papildomo patikrinimo, o pradėjo UAB „Kagneta“ patikrinimą kitais pagrindais, bet iki šiol nėra surašiusi patikrinimo akto.

8. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas atliko neteisėtą administracinę procedūrą, nes, atlikęs neplaninį UAB „Kagneta“ patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais, neteisėtai revizavo 2020 m. vasario 28 d. Akto turinį ir surašė neteisėtą 2020 m. birželio 4 d. Pavedimo ataskaitą Nr. 2VD-352 (toliau – ir Ataskaita), kad įvykis darbe ištirtas pažeidžiant Metodinių nurodymų 34.2 punktą. Tokio pakartotinio Akto patikrinimo nei Nuostatai, nei Metodiniai nurodymai neleidžia. Tai reiškia, kad Ataskaita surašyta neteisėtai, pažeidžiant pavedimo apimtis, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. 2020 m. birželio 8 d. VDI Kauno skyriaus vedėjo potvarkis Nr. E2VK-106 surašytas neteisėtai surašytos Ataskaitos pagrindu, todėl papildomas patikrinimas atliktas neteisėtai.

9. Pareiškėjas vertino, kad šiuo atveju neteisėtai buvo atliktas pakartotinis 2020 m. vasario 28 d. Akto tikrinimas, nors teisės tikrinti Komisijos surašyto akto turinio, kai jį patikrino VDI inspektorius, teisės normos nenumato. Be to, nei viename administraciniame dokumente nenurodoma kokias naujas aplinkybes VDI nustatė, kurios nebuvo žinomos Komisijai ir pastarosios nevertintos.

10. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. spalio 30 d. Akto išvados yra neteisėtos, nes jos grindžiamos spėlionėmis ir išvedžiojimais, neatitinkančiais faktinių aplinkybių. 2020 m. vasario 28 d. Akte buvo konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad J. S. nevalingai paspaudė pedalą, dėl ko presas suveikė ir (duomenys neskelbtini). Priežastimi nurodyta tai, kad nuimant detalę nenaudota mechanizacijos priemonė – kabliukai, o darbas buvo atliekamas rankomis, skubant. 2020 m. spalio 30 d. VDI akte nenurodoma, kas tokias Komisijos išvadas (2020 . vasario 28 d. Aktas) paneigia, tačiau šiame akte tokios išvados, kad dėl įvykio kalta pati darbuotoja, jau nėra. 2020 m. spalio 30 d. Akte nurodoma, kad J. S. nebuvo supažindinta su štampavimo staklių instrukcija, nes darbdavys nepateikė įrodymų. Toks teiginys prieštarauja Darbo įrenginio naudojimo bendrųjų nuostatų 19 punkto reikalavimams, kadangi darbdavys neįpareigojamas rašytine tvarka fiksuoti darbuotojo susipažinimo su gamyklinėmis instrukcijomis fakto, o darbuotojams turi būti užtikrinta galimybė gauti reikiamą informaciją ir susipažinti su instrukcijomis. Įrenginių instrukcijos visiems darbuotojams yra prieinamos, o J. S. nėra nurodžiusi, kad instrukcija jai buvo neprieinama ar kad jos pageidavimu nebuvo prieinama. 2020 m. spalio 30 d. Akte nurodoma, kad J. S. nebuvo supažindinta su Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija, tačiau tokia išvada yra neteisėta ir nepagrįsta. J. S. meluoja, kad jai nebuvo duotas įrankis gaminiams iš įrenginio išimti. Jos teiginiai prieštarauja M. M. ir R. T. paaiškinimams. Gaminius J. S. turėjo išimti kabliuku su magnetu, kuris visuomet buvo prie įrenginio. Kodėl inspektoriui didesnę įrodomąją reikšmę turi J. S., o ne kitų darbuotojų paaiškinimai, Skyriaus Sprendime nenurodoma.

11. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. Š. neatliko jokio papildomo tyrimo, o papildomą tyrimą tik imitavo, ko pasekoje tiesiog kitaip interpretavo Komisijos nustatytas 2020 m. vasario 20 d. įvykio darbe aplinkybes, t. y. netikrino nei įrenginio, nei įrankių.

12. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 14 d. Skyrius gavo J. S. 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, kuriame ji teigė, jog nesutinka su 2020 m. vasario 28 d. Aktu, kadangi presas suveikė savaime ir (duomenys neskelbtini), ir todėl nukentėjusioji prašė atlikti nešališką, objektyvų įvykio darbe tyrimą. Skyriaus vedėjas, įvertinęs tai, kad nukentėjusiosios prašyme buvo nurodytos kitokios įvykio darbe aplinkybės nei 2020 m. vasario 28 d. Akte, 2020 m. gegužės 19 d. pavedimu Nr. 675, pavedė Skyriaus inspektoriui E. Š. išsiaiškinti situaciją, t. y. atlikti UAB „Kagneta“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais. Skyriaus vedėjas 2020 m. gegužės 19 d., pavesdamas atlikti UAB „Kagneta“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais, ėmėsi veiksmų pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu VDI priskirtą kompetenciją - vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją. VDI, vykdydama jai priskirtas funkcijas, vadovaujasi VDI nuostatų 8.1.2, 8.2.2 punktais.

14. Atsakovas akcentavo, kad, neatlikus išsamaus ir objektyvaus įvykio darbe tyrimo, nenustačius tikrų šio nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių ir nesiėmus būtinų prevencinių priemonių, toliau įmonėje dirbant su darbuotoją sužalojusiu įrenginiu (štampavimo staklėmis J23-25A), kurios, kaip paaiškėjo atlikus papildomą įvykio darbe tyrimą, yra nesaugios, ateityje galėjo įvykti nelaimingi atsitikimai darbe kitiems darbuotojams ir su dar skaudesnėmis pasekmėmis. Skyriui gavus nukentėjusios prašymą, kuriame teigiama, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ne dėl nukentėjusios nevalingų veiksmų, kaip teigiama 2020 m. vasario 28 d. Akte, o presas suveikė savaime, taip pat VDI inspektoriui skundo tyrimo išdavoje konstatavus naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsirado pagrindas, vadovaujantis Metodinių nurodymų 40 punktu, skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.

15. Atsakovas nurodė, kad VDI tiria įvykius darbe, dėl kurių sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, VDI tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, pateikia skundą VDI. Gavus J. S. skundą ir paaiškėjus naujoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, VDI savo funkcijas vykdė vadovaudamasi Metodinių nurodymų 40 punktu.

16. Atsakovas teigė, kad Skyriaus inspektorius, atlikęs įvykio darbe tyrimą, surašė 2020 m. spalio 30 d. Aktą, kuriame aprašė įvykio darbe faktines aplinkybes, kurios buvo susidariusios įvykio metu ir turėjo įtaką nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmė ir įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokytos ir neatestuotos, neinstruktuotos saugos ir sveikatos darbe klausimais pakuotojos-štampuotojos J. S.; 2) darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

17. Atsakovas nurodė, kad pirmąją nelaimingo atsitikimo darbe priežastį Inspektorius pagrindė tuo, kad vadovaujantis UAB „Kagneta“ darbuotojų mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarka, patvirtinta pareiškėjo vadovo 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.16-DS20, J. S. turėjo būti mokoma darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Darbuotojai turėjo būti suteiktos bendrosios ir konkrečios žinios bei ugdomi praktiniai gebėjimai vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Po mokymo turėjo būti atliktas žinių ir gebėjimų, numatytų mokymo programose, tikrinimas ir vertinimas. Inspektoriui jokių duomenų apie darbuotojos mokymą ir žinių patikrinimą darbdavį atstovaujantis asmuo nepateikė. Darbdavys taip pat nepateikė faktinių įrodymų, kad nukentėjusioji buvo instruktuota, kaip saugiai dirbti su štampavimo staklėmis J23-25A. Įvardindamas antrąją nelaimingo atsikimo darbe priežastį, Inspektorius konstatavo, kad darbdavys neužtikrino, jog darbo priemonė, su kuria dirbdama nukentėjusioji susižalojo, štampavimo staklės J23-25A, atitiktų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus. Inspektorius kreipėsi į darbdavį, prašydamas pateikti gamintojo pateikiamus įrenginio naudojimo dokumentus, tačiau dokumentai pateikti nebuvo, motyvuojant tuo, kad naudojimo dokumentų originalai buvo išsiųsti VDI ir dėl ko VDI negavo, darbdavys nežino. Atlikus štampavimo staklių J23-25A vertinimą dėl atitikimo Techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimams ir nustačius, kad įrenginys neturi CE ženklinimo, neturi būtinų atitiktį patvirtinančių bei naudojimo dokumentų (atitikties deklaracijos, atitikties sertifikato, naudojimo instrukcijų), po apžiūros 2020-10-09 įrenginio naudojimas buvo sustabdytas, surašant reikalavimą sustabdyti darbus R2 Nr.0907-0007.

18. Atsakovas akcentavo, kad, atlikęs įvykio darbe tyrimą, Skyriaus inspektorius 2020 m, spalio 30 d. surašė naujos redakcijos 2020 m, spalio 30 d. Aktą, kuris šiuo metu yra galiojantis. Skyriaus inspektorius išsamiai išanalizavo įvykio darbe metu susidariusias aplinkybes, surinko faktinius įrodymus apie darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą nukentėjusiosios įmonėje, įvertino įvykio darbe priežastinį ryšį su darbu, nustatė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas ir, vadovaudamasis Nuostatų 43 punktu, kadangi įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje, atliekant darbo pareigas, surašė 2020 m. spalio 30 d. Aktą, pripažįstantį šį įvykį nelaimingu atsitikimu darbe.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2020 m. vasario 20 d., 7 val. ryte, ji pradėjo dirbti savo darbo vietoje UAB „Kagneta“. Grįžus po pietų buvo pakeistas darbo pobūdis, staklių štampai jau buvo pakeisti, meistras leido pradėti dirbti, jis parodė kaip konkrečiai daryti „kėdžių lovelius“, kaip įdėti ir išimti iš štampo. Kolegė Donata atlikdavo pirmą operaciją, o J. S. iš jos imdavo detales ir atlikinėjo savo operaciją. Iš preso detales išiminėti reikėjo ranka. Jokių pagalbinių priemonių niekas nedavė ir neinstruktavo, kad jas reikia naudoti. Presas buvo valdomas kojiniu pedalu. Atlikus keletą veiksmų, išiminėjant vieną iš detalių iš preso, presas nukrito (suveikė) taip (duomenys neskelbtini).

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad niekada jokie mokymai dėl saugaus darbo jai nebuvo vedami, ji nebuvo instruktuota ar tikrinama, ar saugiai dirba su štampavimo staklėmis J23-25A. Ji dirbo taip, kaip jai nurodė dirbti meistras, kuris nuolat stebėdavo darbuotojų darbą ir jokių pastabų nebuvo davęs, nors, nustatęs, kad J. S. dirba nesaugiai meistras turėtų sustabdyti darbuotojos darbą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VDI atsakingi darbuotojai visiškai objektyviai, nepriklausomai nuo daugybės pareiškėjo trukdymų ištyrė ir įvertino nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. traumą patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S.. Nėra jokių teisinių ar faktinių argumentų pareiškėjo argumentams, kad Skyriaus inspektoriaus atliktas tyrimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pagrįsti.

II. 23. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kagneta“ skundą tenkino ir panaikino 2020 m. spalio 30 d. Aktą, Skyriaus Sprendimą, VDI Sprendimą.

24. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

24.1. 2020 m. vasario 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., dirbdama prie štampavimo staklių, traumavo dešinės rankos pirštus. Kadangi trauma nebuvo priskirta prie sunkių, įvykio darbe tyrimą atliko Komisija, kuri ištyrė įvykį darbe ir surašė 2020 m. vasario 28 d. Aktą, kuriame nurodė, kad UAB „Kagneta“ štampuotojai-pakuotojai J. S. nevalingai paspaudus pedalą presas suveikė ir (duomenys neskelbtini).

24.2. 2020 m. vasario 28 d. Akte nurodyta, kad apie saugų darbą su štampavimo staklėmis J. S. buvo instruktuota 2019 m. rugsėjo 23 d., štampavimo staklės tipas J23-25A, gamintojas Yangli Group (Kinija), įsigytos naujos 2009 metais, techniškai tvarkingos. Staklių valdymas gali būti atliekamas mygtukais (paspaudžiant abiem rankomis vienu metu) ir kojiniu pedalu, įvykio metu staklės buvo valdomos pedalu. 2020 m. vasario 28 d. Akte įvardinta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: „Nuimant detalę nenaudota mechanizacijos priemonė – kabliukai, o darbas buvo atliekamas rankomis, skubant. Pažeistas saugos ir sveikatos norminio akto – Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. SDi0 reikalavimas. Minėtos instrukcijos 46 p. nurodyta, kad „Neleidžiama dirbti netinkamais įrankiais ir tokiais darbo metodais, kai darbas paspartėja, bet pasidaro pavojingesnis“.

24.3. Skyriaus inspektorius iš UAB „Kagneta“ gavęs 2020 m. vasario 28 d. Aktą, jį patikrino ir nustatyta tvarka užregistravo VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos informacinės sistemos Nelaimingų atsitikimų darbe posistemėje.

24.4. 2020 m. gegužės 14 d. Skyrius gavo J. S. 2020 m. gegužės 10 d. prašymą (APS -2-11092 (268)), kuriame nukentėjusioji teigė, kad nesutinka su 2020 m. vasario 28 d. Aktu, kuriame konstatuojama, jog „nevalingai paspaudus pedalą presas suveikė“. Nukentėjusioji teigė, kad dirbo griežtai laikydamasi instrukcijų, jokių nevalingų judesių neatliko, o presas suveikė savaime ir (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusioji prašė atlikti nešališką, objektyvų tyrimą.

24.5. Skyriaus vedėjas 2020 m. gegužės 19 d. pavedimu Nr. 675 pavedė Skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui E. Š. atlikti UAB „Kagneta“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais. Atlikęs tyrimą, Skyriaus inspektorius Ataskaitoje konstatavo, kad nukentėjusiosios J. S. skundas pasitvirtino. Inspektorius nustatė, kad įvykis darbe ištirtas pažeidžiant Metodinių nurodymų 34.2 punkto reikalavimus – nenustatytos nelaimingo atsitikimo darbe visapusiškos priežastys. Taip pat, Skyriaus inspektorius pateikė siūlymą skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.

24.6. 2020 m. birželio 8 d. Skyriaus vedėjas potvarkiu Nr. E2VK-106 pavedė Skyriaus vyriausiajam inspektoriui E. Š. atlikti įvykio darbe, įvykusio 2020 m. vasario 20 d. UAB „Kagneta“ įmonės darbuotojai J. S., tyrimą.

24.7. Atlikęs papildomą įvykio darbe tyrimą, Inspektorius 2020 m. spalio 30 d. surašė 2020 m. spalio 30 d. Aktą, kuriame aprašė įvykio darbe, kurio metu traumą patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., aplinkybes ir įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

24.8. Dėl 2020 m. spalio 30 d. Akto UAB “Kagneta” surašė ir atsakovui pateikė raštą dėl nesutikimo su išvadomis ir akto nepasirašymo. Skyriaus Sprendimu, vadovaujantis Nuostatų 49 ir 50 punktais nustatyta, kad UAB “Kagneta” nepateikė naujų, tyrimo metu nenagrinėtų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, ir nusprendė 2020 m. spalio 30 d. Aktą laikyti galutiniu.

24.9. 2020 m. gruodžio 22 d. VDI gavo UAB „Kagneta“ 2020 m. gruodžio 22 d. skundą „Dėl Kauno skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.1“, kuriame pareiškėjas nesutiko 2020 m. spalio 30 d. Akto motyvais bei išvadomis ir prašė panaikinti šį aktą.

24.10. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – ir DSS) skyriaus specialistai išnagrinėjo UAB „Kagneta“ pateiktą 2020 m. gruodžio 22 d. skundą ir pateikė 2021 m. sausio 18 d. Išvadas Nr. EVD-5 (toliau – ir Išvados), kuriose konstatavo, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 22 d. skunde išdėstyti motyvai ir argumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad Skyriaus veiksmai, atliekant įvykio darbe papildomą tyrimą, ir Inspektoriaus atliktas įvykio darbe tyrimas bei surašytas 2020 m. spalio 30 d. Aktas neatitinka įvykių darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir todėl pasiūlė pareiškėjo skundo netenkinti.

24.11. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas, Sprendimu nusprendė pareiškėjo prašymo panaikinti 2020 m. spalio 30 d. Aktą netenkinti.

25. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (8 str. 1 d., 2 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad 2020 m. spalio 30 d. Aktas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

26. Teismas apžvelgė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, Nuostatų 29–31 punktus, Metodinių nurodymų 18.1–18.5 punktus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 19 punktą.

27. Teismas, įvertinęs 2020 m. spalio 30 d. Aktą, nurodė, kad Skyriaus inspektorius, surašydamas 2020 m. spalio 30 d. Aktą, iš esmės neatskleidė kokias konkrečiai teisės normas darbdavys pažeidė, tik paminėjo, kad štampavimo staklių J23-25A atitikimas buvo vertinamas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir metalo apdirbimo įrenginių techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimams, tačiau kokie konkrečiai nurodytų teisės aktų punktai buvo pažeisti ir kokių reikalavimų neatitiko štampavimo staklės J23-25A, nei 2020 m. spalio 30 d. Aktą, nei kituose skundžiamuose sprendimuose nenurodyta. Teismas akcentavo, kad, įvardijant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir kiekvieną priežastį lėmusius konkrečius darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepakanka formaliai nurodyti tik bendro pobūdžio teisės normas bei konstatuoti, jog pažeidimą (-us) padarė darbdavys.

28. Teismas pažymėjo, kad, priimdamas naują 2020 m. spalio 30 d. Aktą, atsakovas jo visiškai neargumentavo, dėl ko kitaip vertino 2020 m. vasario 28 d. Aktu nustatytas 2020 m. vasario 20 d. įvykio darbe aplinkybes. 2020 m. vasario 28 d. Aktu nustatyta, kad dėl įvykio kalta pati darbuotoja, nes ji, nuimdama detalę, nenaudojo mechanizacijos priemonės – kabliukų, o darbą atliko rankomis, skubant ir tuo pažeidžiant Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. SDi0 46 punkto reikalavimus. Pareiškėjo darbuotojai pateikė paaiškinimus, iš kurių matyti, kad J. S. nenaudojo metalinio kabliuko detalėms iš staklių pavojingos zonos išimti, dėl ko, jų nuomone, ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Teismo posėdyje apklaustos liudytojomis R. T. ir D. J. taip pat patvirtino, jog J. S. nenaudojo kabliukų detalėms išimti, nors kabliukai buvo išduoti, taip pat ji buvo žodžiu instruktuota kaip dirbti.

29. Teismas pabrėžė, kad nei liudytojų nurodytų įvykio darbe aplinkybių, nei 2020 m. vasario 28 d. Akte padarytų išvadų dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, Skyriaus inspektorius, surašydamas 2020 m. spalio 30 d. Aktą ir nustatydamas priešingas nelaimingo atsitikimo priežastis, visiškai nevertino ir neargumentavo, kodėl jas atmeta ir jomis nesivadovauja. Tokiais veiksmais VDI nesilaikė VAĮ 8 straipsnio nuostatos, pagal kurią viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.

30. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad VDI inspektoriui papildomai ištyrus šį įvykį, atitinkamos formos aktas, tyrimo dokumentai su VDI inspektoriaus sprendimu dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo įteikiami arba išsiunčiami suinteresuotiems asmenims ar institucijoms (Nuostatų 76 punktas). Nagrinėjamu atveju, priėmus 2020 m. spalio 30 d. Aktą ir vėlesnius skundžiamus sprendimus, atsakovas visiškai nepasisakė dėl 2020 m. vasario 28 d. Akto tyrimo išvadų galiojimo, taip pažeidžiant Nuostatų 76 punktą.

31. Teismas padarė išvadą, kad, byloje nustačius, jog skundžiamas 2020 m. spalio 30 d. Aktas buvo surašytas nesilaikant reglamentuojančių nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto surašymą Nuostatų 30 ir 31 punktų, Metodinių nurodymų 18.1–18.3 punktų reikalavimų, konkrečiai ir aiškiai neišdėstant nelaimingo atsitikimo priežastis lėmusių aplinkybių, visiškai nevertinant ir neargumentuojant, kodėl 2020 m. vasario 28 d. Akte padarytos išvados yra neteisėtos bei nepagrįstos, nenurodant kokias konkrečiai teisės normas (nenurodyti konkrečių teisės aktų punktai, o tik įvardinti bendro pobūdžio teisės normų straipsniai ir punktai) pažeidė UAB „Kagneta“, tokiu būdu neatskleidžiant darbdavio pažeidimų esmės, yra pagrindas 2020 m. spalio 30 d. Aktą, kaip neatitinkantį specialiais teisės aktais reglamentuojančių taisyklių ir VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų panaikinti. Atsižvelgęs į tai, kad, nagrinėjant pareiškėjo skundus VDI ir priimant Skyriaus Sprendimą bei Sprendimą, nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, šiuos sprendimus teismas taip pat panaikino.

III. 32. Atsakovas VDI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad teismas selektyviai aiškindamas nustatytas faktines aplinkybes, klaidinančiai interpretuoja bei nepagrįstai naikina nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Tai, kad įvykį darbe nukentėjusioji nebuvo tinkamai išmokyta kaip saugiai dirbti su štampavimo staklėmis J23-25A ir tai nulėmė įvykį darbe, aptariamoje byloje ginčo nėra.

34. Atsakovas, vadovaudamasis 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos Nr. 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo“ (toliau – Pagrindų direktyva) nuostatomis ( 1 str. 1 d. ir 2 d., 12 str.), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis (27 str. 1 d.), Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 12 punktu, pažymi, kad neįpareigoja darbdavio pasirašytinai supažindinti darbuotoją su saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimais ir tuo labiau nesieja pasirašytino / nepasirašytino supažindinimo fakto su tinkamu darbuotojo informavimu apie rizikos veiksnius darbo vietoje bei saugius darbo metodus, tiek Pagrindų direktyva, tiek ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įtvirtina pareigą darbdaviui patikrinti ir įsitinkinti ar darbuotojui suteiktos žinios yra pakankamos.

35. Atsakovas pabrėžia, kad, neįsitikinus darbuotojo žinių, kad jis galėtų saugiai vykdyti darbines funkcijas pakankamumu, tai yra, kai nustatytos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo teigti, jog darbuotojas suvokė rizikos veiksnius darbo vietoje bei buvo įsisavinęs saugius darbo metodus, nėra pagrindo darbuotojo veiksmus kvalifikuoti sąlygojančiais įvykį darbe.

36. Atsakovas pažymi, kad nukentėjusioji J. S. nedviprasmiškai VDI inspektoriui nurodė, jog “Jokių pagalbinių priemonių niekas nedavė ir neinstruktavo, kad jas reikia naudoti“), o UAB “Kagneta” jokių formalizuotų dokumentų, patvirtinančių darbuotojai suteiktų žinių pakankamumą nepateikė. Darbuotoja buvo instruktuota 2019 m. rugsėjo 23 d., supažindinant su net 9 instrukcijų turiniu iš karto, o tai suponuoja nuomonę apie galimus apie žinių perdavimo ribotumus. Nesant nustatytų ir patvirtinančių darbuotojo instruktavimo metu gautų žinių lygio pakankamumą pavestiems darbams saugiai vykdyti įrodymų, konstatuoti, kad darbuotoja buvo tinkamai supažindinta su saugiais darbo metodais, nėra pagrindo.

37. Atsakovas akcentuoja, kad darbe tyrimo metu buvo nustatyta, jog štampavimo staklės J23-25A neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų – buvo nesaugios naudoti. Įvykio darbe tyrimų metu taip pat buvo nustatyta, kad štampavimo staklės J23-25 pagamintos gamintojo Yangli Group (Kinija), įsigytos 2009 m. Staklės CE ženklu neženklintos, neturi būtinų atitiktį patvirtinančių bei naudojimo dokumentų, todėl jų eksploatacija Lietuvos Respublikoje nebuvo galima. Argumentai, kad darbui su nesaugiu įrenginiu darbuotoją pakanka instruktuoti apimtimi galimai supažindinant su pavojais darbo vietoje, nes saugių darbo metodų su nesaugiu įrenginiu parengimas yra apskritai neįmanomas, prieštarauja Pagrindų direktyvoje bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme įtvirtinu reguliavimu siekiamiems tikslams, logikai bei protingumo kriterijams.

38. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale nėra užfiksuota fakto, kad J. S. instruktuota pagal Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukciją Nr. SDiO (toliau – Instrukcija Nr. SDiO), darbdavys pradėjo įrodinėti, kad Žurnale nurodyta Instrukcija Nr. 2 ir yra Instrukcija Nr. SDiO, tačiau pagal instrukciją Nr. 2, buvo instruktuojami taip pat ir tekintojas, suvirintojas, pagalbinis darbininkas, derintojas, meistras, vadybininkas, projektų vadovas ir kitų profesijų darbuotojai, todėl kyla klausimas, ar su Instrukcija Nr. SDiO reikėjo instruktuoti vadybininką, projektų vadovą ir kitus darbuotojus, kurie tikrai nedirbo su štampavimo staklėmis J23-25A. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra surinkti įrodymai apie darbuotojos tinkamą instruktavimą, yra nepagrįsta.

39. Atsakovas pažymi, kad ginčas dėl to ar įrenginys atitiko ir kokių neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aptariamu atveju nekilo – nei skunde VDI, nei skunde teismui pareiškėjas prieštaravimų, nesutikimo su įvardinta priežastimi neteikė.

40. Atsakovas nurodo, kad įvykio darbe tyrimas užbaigiamas ir N-1 formos aktą surašomas įvykdžius eilę procedūrinių veiksmų, kurių pasėkoje visi suinteresuoti subjektai įtraukiami į išvadų rengimo procesą, jiems suteikiama galimybė išsamiai susipažinti su tyrimo dokumentais, teikti pastabas, pasiūlymus ir pritarti arba nepritarti tyrimo išvadoms. Nagrinėjamu atveju papildomo tyrimo metu UAB „Kagneta“ VDI inspektoriui informavus apie teisės aktų reikalavimą skirti dalyvauti tyrime darbdavio atstovą ir darbuotojų atstovą saugai, pareiškėjas VDI inspektoriaus raginimą ignoravo, dalyvauti tyrime asmenys nebuvo skirti, todėl išsamiai įgyvendinti procesinių nuostatų dėl socialinio konsensuso nebuvo galimybės.

41. Atsakovas, vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, nurodo, kad pirmosios instancijos išvados, jog 2020 m. spalio 30 d. Akte nebuvo įvardytos konkrečios teisės normos, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

42. Atsakovas akcentuoja, kad įvykį darbe tyrusio tyrėjo (dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus) surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas tiesioginių teisinių pasekmių subjektams nesukelia ir negali būti vienareikšmiškai kvalifikuojamas kaip sprendimas ar individualus administracinis aktas VAĮ aspektu. N-1 formos aktas yra Nuostatuose reglamentuota forma statistinių duomenų surinkimą ir išvados dėl įvykio darbe priežasčių pateikimą įforminantis dokumentas.

43. Atsakovas teigia, kad 2020 m. spalio 30 d. Akto analizė leidžia konstatuoti, kad visi reikalavimai buvo įgyvendinti ir įvykis darbe ištirtas ir įformintas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, todėl teismo išvada, kad 2020 m. spalio 30 d. Aktas neatitinka specialiais teisės aktais reglamentuojančių taisyklių ir VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų yra nepagrįsta.

44. Atsakovas paaiškina, kad 2020 m. spalio 30 d. Akte nurodytos priežastys, kodėl nuspręsta surašyti naują aktą.

45. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas įteisina neatitinkančio darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams įrenginio naudojimą, todėl prieštarauja Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms.

46. Pareiškėjas UAB „Kagneta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

47. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad suinteresuotas asmuo (J. S.) praleido Nuostatų 80 punkte nustatytą terminą. Šio termino atnaujinimo teisės aktai nereglamentuoja, todėl atsakovas, konstatavęs, kad J. S. skundas pateiktas praleidus nustatytą naikinamąjį terminą, pats praktiškai pripažino proceso pagal J. S. skundą negalimumą, tačiau neteisėtai toleravo ir iniciavo tolimesnius neteisėtus administracinius veiksmus, kurie nenumatyti nei Nuostatuose nei Metodiniuose nurodymuose.

48. Pareiškėjas pabrėžia, kad Nei Metodiniai nurodymai, ne Nuostatai nesuteikia teisės VDI inspektoriui du kartus tikrinti tą patį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir priimti du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, teisinis reguliavimas neleidžia išregistruoti jau užregistruoto akto.

49. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VDI inspektorius tik imitavo Pavedimo Nr. 675 vykdymą. Pareiškėjas pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad VDI inspektorius 2020 m. gegužės 14 d. J. S. prašymą priėmė atbuline data, po to, kai pareiškėjas pateikė skundą teismui.

50. Pareiškėjas pažymi, kad teisės normos nenumato teisės VDI pačiai atlikti papildomą tyrimą savarankiškai, nepavedant to Dvišalei komisijai, kai nustatyta, kad jos aktas surašytas pažeidžiant Metodinių nurodymų 34 punktą. Pareiškėjas negalėjo identifikuoti kokius veiksmus ir kuo vadovaudamasi ketina atlikti VDI po to, kai jau yra patikrinusi ir užregistravusi 2020 m. vasario 28 d. Aktą, kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus, negalėjo suprasti kokias teises ir pareigas ji turi tokio neteisėto veikimo atveju, nes papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atsakovo gali būti atliekamas tik tuomet, kai yra atliekamas Dvišalės komisijos surašyto papildomo tyrimo akto patikrinimas. Užregistravus aktą posistemėje, papildomi tyrimai galimi tik tiriant prašymus (skundus), tačiau inspektoriui nebuvo pavesta tirti prašymo (skundo) ir pareiškėjas nebuvo informuotas apie skundo gavimą. Inspektorius nei vykdydamas Pavedimą Nr. 675, nei potvarkį, nėra įpareigojęs darbdavį per 15 darbo dienų atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą, nesurašytas privalomas nurodymas.

51. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas papildomą tyrimą gali pavesti atlikti inspektoriui tik tuomet, kai dvišalės komisijos papildomo tyrimo aktas neatitinka reikalavimų ir tik tuomet, kai VDI ar suinteresuotas asmuo nesutinka su papildomo dvišalės komisijos patikrinimo rezultatais ir tai nustato Nuostatų 76 punktas. Pažeisdamas nurodytą teisinį reglamentavimą, VDI inspektorius savarankiškai ir neteisėtai atliko papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Vertinant atsakovo atliktus veiksmus Nuostatų ir Metodinių nurodymų kontekste akivaizdu, kad ne tik potvarkio turinys neleidžia identifikuoti atsakovo atliktos administracinės procedūros turinio ir pagrindo, bet ir Skyriaus inspektoriaus atlikti tyrimo veiksmai.

52. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas laikosi pozicijos, kad jo tikslas pateisina priemones, t. y. jo siekis pasiekti socialinį konsensusą leidžia pažeisti teisės normose nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarką, įtvirtintą Nuostatuose ir Metodiniuose įrodymuose. Pareiškėjo nuomone, iš neteisėto veikimo negali kilti teisėtos pasekmės. Po to, kai pareiškėjas gavo pranešimą dėl pradėto papildomo patikrinimo, jis tikėjosi, kad papildomas tyrimas privalomuoju nurodymu bus pavestas Dvišalei komisijai ir laukė privalomo nurodymo, tačiau jo negavo, o gavo 2020 m. spalio 30 d. aktą, dėl kurio nustatyta tvarka pateikė prieštaravimus. Įvertinęs pareiškėjo prieštaravimus, Skyriaus inspektorius priėmė žodinį sprendimą savo surašytą aktą laikyti galutiniu. Po to, kai Bendrovė pateikė skundą teismui, Inspektorius neteisėtai papildė tyrimo medžiagą trylika lapų ir perrašė savo 2020 m. spalio 30 d. Aktą.

53. Pareiškėjas paaiškina, kad VDI skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (Nuostatų 81 p.). Pareiškėjas per nurodytą terminą negavo jokių nurodymų iš VDI, todėl buvo įsitikinęs, kad VDI nenustatė pagrindo atlikti papildomą tyrimą.

54. Pareiškėjas akcentuoja, kad savarankiškai tirti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priimti sprendimą VDI turi teisę tik tuomet, kai ji nustato Dvišalės komisijos papildomo tyrimo rezultatų neatitikimą teisės normoms. Dvišalė komisija ir pareiškėjas nėra gavę jokių VDI nurodymų dėl 2020 m. vasario 28 d. akto neatitikimo teisės normoms, Vyriausias valstybinis darbo inspektorius nėra atlikęs J. S. prašymo, pateikto praleidus nustatytą terminą, nagrinėjimo, nėra pavedęs to daryti ir Skyriaus inspektoriui, 2020 m. vasario 28 d. aktas yra registruotas posistemėje ir jokia leistina teisine forma nėra panaikintas ar pakeistas. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad šis nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentas yra galiojantis ir įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas, todėl negali būti kvestionuojamas ir laikytinas suteikiančiu teisinį stabilumą, kuris užtikrina socialinį konsensusą tarp darbuotojo ir darbdavio. Įstatymo leidėjas nėra numatęs galimybės pakeisti nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepriskiriamas prie sunkių, tyrėjo iš Dvišalės komisijos į VDI, kol papildomo tyrimo nėra atlikusi Dvišalė komisija.

55. Pareiškėjas nurodo, kad įmonėje yra keliasdešimt metalo apdirbimo įrenginių, vienu metu dirba apie 50 darbuotojų. Šie įrenginiai yra vienoje didelėje erdvėje, kurioje dirba skirtingų specialybių darbuotojai. Darbuotojų instrukcijose yra nurodyti tam tikri draudimai dirbantiems asmenims, todėl bendrovė privalo užtikrinti, kad bet kuris įmonės patalpose dirbantis darbuotojas žinotų ko negalima su įrenginiais daryti. Instrukcijose nurodomos ir profesinės rizikos, pavyzdžiui aukšta apdirbamų ruošinių temperatūra. Jeigu su instrukcija nesupažindintas vadybininkas iš preso paims karštą metalo ruošinį ir nusidegins ranką, atsakomybė kils darbdaviui, nes jis nebus supažindintas su instrukcija ir rizikomis. Visi priimami darbuotojai supažindinami su instrukcijomis siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, todėl atsakovo teiginiai, kad abejones dėl to ar J. S. buvo supažindinta su štampuotojo instrukcija kelia faktas su šia instrukcija supažindinti ir tekintojas, suvirintojas, pagalbinis darbininkas, derintojas, meistras, vadybininkas, projektų vadovas ir kitų profesijų darbuotojai, yra nepagrįsti.

56. Pareiškėjas pabrėžia, kad Skyriaus inspektorius pareiškėjui atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad priimtas sprendimas 2020 m. spalio 30 d. Aktą laikyti galutiniu. Nei Nuostatai, nei Metodiniai nurodymai nenumato galimybės nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą laikyti pirminiu ar galutiniu, tokios sąvokos minėtose teisės normose nėra.

57. Pareiškėjas teigia, kad Skyriaus Sprendimas grindžiamas Nuostatų 49 ir 50 punktais, kurie nesusiję su skundu ar VDI atliekamų papildomų patikrinimų reglamentavimu.

58. Pareiškėjas pažymi, kad štampavimo staklės J23-25 yra tinkamos naudoti, įrenginys yra sertifikuotas ir turi CE ženklinimą. Tai patvirtina gamintojo katalogas, kurio fragmentą VDI pati pateikė teismui, bei viešai skelbiami duomenys. Pareiškėjas visą originalią įrenginio instrukciją su vertimu į lietuvių kalbą išsiuntė ir Skyriaus inspektoriui ir pateikė teismui išsiuntimą patvirtinančius įrodymus, kai Skyriaus inspektorius atsisakė jį paimti būdamas pareiškėjo įmonėje, tačiau atsakovas šio įrodymo teismui nepateikė ir su apeliaciniu skundu.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ji pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti J. S. bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. J. S. nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad ji patvirtina, jog ji nebuvo supažindinta su J23-25A gamykline naudojimo instrukcija, jokių pagalbinių priemonių niekas nedavė ir neinstruktavo, kaip jas reikia naudoti, su staklėmis dirbo neapmokyta kaip saugiai dirbti su štampavimo staklėmis J23-25A, staklės galėjo būti valdomos tiek rankomis, tiek koja, kas neatitinka saugaus darbo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 61. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, Skyriaus Sprendimo ir Akto, kurie priimti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, teisėtumo ir pagrįstumo.

62. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 30 d. Aktas buvo surašytas nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto surašymą, reikalavimų (Nuostatų 30 ir 31 punktai, Metodinių nurodymų 18.1–18.3 punktai), 2020 m. spalio 30 d. Akte konkrečiai ir aiškiai nebuvo išdėstytos nelaimingo atsitikimo priežastis lėmusios aplinkybės, visiškai neįvertinta ir neargumentuota, kodėl 2020 m. vasario 28 d. Akte padarytos išvados yra neteisėtos bei nepagrįstos, 2020 m. spalio 30 d. Akte nenurodyta kokias konkrečiai teisės normas pareiškėjas, tokiu būdu neatskleidžiant pareiškėjo pažeidimų esmės. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Aktas naikintinas, kaip neatitinkantis specialiųjų teisės aktų reikalavimus ir VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Įvertinęs tai, kad 2020 m. spalio 30 d. Aktas naikintinas, teismas panaikino Skyriaus Sprendimą ir Sprendimą.

63. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji nebuvo tinkamai išmokyta kaip saugiai dirbti su štampavimo staklėmis J23-25A ir tai nulėmė įvykį darbe, dėl to ginčo nėra. Atsakovas pažymi, kad teigti, jog darbuotoja buvo tinkamai supažindinta su saugiais darbo metodais, nėra pagrindo, be to, štampavimo staklės J23-25A buvo nesaugios naudoti. Atsakovas akcentuoja, kad nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas tiesioginių teisinių pasekmių subjektams nesukelia ir negali būti vienareikšmiškai kvalifikuojamas kaip sprendimas ar individualus administracinis aktas VAĮ aspektu. Atsakovo vertinimu, patikrinimo procedūra atitiko teisės aktų reikalavimus.

64. Teisėjų kolegija nurodo, kad nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai.

65. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

66. Nuostatų 30 punkte nurodyta, kad tiriant įvykį darbe privalu nustatyti koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu, taip pat nustatyti ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Pagal Nuostatų 31 punktą įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Metodiniais nurodymais.

67. Metodiniai nurodymai detalizuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir įforminimo tvarką. Nelaimingą atsitikimo tyrimą atliekantis tyrėjas turi, be kita ko, įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius ir nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą (14.8, 14.9 p.). Pagal Metodinių nurodymų 18 punktą N-1 formos akte: 1) aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios (18.1 p.); 2) įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai (18.2 p.); 3) aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (18.3p.); 4) įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai) (18.4 p.); 5) surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka (18.5 p.).

68. VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje (ginčui aktuali įstatymo redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

69. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 30 d. Aktas neatitinka Nuostatų 30 ir 31 punktų, Metodinių nurodymų 18.1–18.3 punktų, VAĮ 8 straipsnio nuostatų, todėl panaikino jį, taip pat panaikino ir Skyriaus Sprendimą ir Sprendimą. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. spalio 30 d. Akte, nors ir nurodytos teisės normos, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai yra bendro pobūdžio teisės normos (16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), t. y. negalima teigti, kad atsakovas išsamiai, detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo nelaimingą atsitikimą, jokių nuorodų į konkrečiais teisės normas 2020 m. spalio 30 d. Akte nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, panaikinus 2020 m. spalio 30 d. Aktą, naikintini ir šio akto pagrindu priimti Skyriaus Sprendimas ir Sprendimas.

71. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenų, jog J.S. buvo supažindinta su įvairiomis instrukcijomis, tarp jų ir Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija Nr. SDiO. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog J. S. vienu metu buvo supažindinta su 9 instrukcijomis, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ji jų nesuprato, be to, byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina, kad J.S. turėjo galimybę dirbti saugiau, tačiau pasirinko greitesnį darbo atlikimo būdą, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas netinkamai instruktavo J. S. ir jai nebuvo žinoma darbo su štampavimo staklėmis saugumo instrukcija. Pačiame 2020 m. spalio 30 d. Akte pažymėta, kad nukentėjusiosios kolegos nurodė, jog jokių nesklandumų dirbant su staklėmis nebuvo, taip pat nurodyta, kad J. S. buvo paaiškinta, kaip reikia tinkamai išimti detales iš preso. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo ir jo kitų darbuotojų veiksmai prieštaravo teisės aktų reikalavimams.

72. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad N-1 formos aktas nesukelia subjektams tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-672-146/2016 konstatavo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kaip specialiajame įstatyme, expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta apskundimo tvarka, kurios turi laikytis darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, t. y. turi paduoti skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o, nesutikdamas su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, gali paduoti skundą teismui ABTĮ nustatyta tvarka; pagal nustatytą teisinį reguliavimą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėdamas darbdavio skundą, pateiktą dėl VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto, atlieka ginčo nagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017). Taigi N-1 formos aktas, kuriame konstatuotas darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ir vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas, priimtas išnagrinėjus darbdavio skundą, pateiktą dėl VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto, sukelia darbdaviui (nagrinėjamu atveju pareiškėjui) teisines pasekmes.

73. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

74. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 1 815 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos, faktiškai patirtos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytos maksimalios ribos. Atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų pobūdį bei trukmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kagneta“ priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas