efdac8e6-b645-40df-b2fe-49ce1adaeee4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-719-992/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64407-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; (S) 1.1.7.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5. N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė,sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Virginijai Miliauskienei, Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant prokurorėms Audronei Å ukienei, Žanetai Žalėnaitei, nukentėjusiajai I. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, adresÄ korespondencijai nurodantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas: 1. 1990-04-06 Gruzijos Respublikos Tbilisio miesto Ordžonikidzės rajono teismo nuosprendžiu pagal Gruzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 165 str. 3 d., 238 str. 2 d., 252 str. 6 d., 40 str., laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991-11-13 įsaku Nr. I-1996 nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atleistas, neatleistas nuo papildomos - turto konfiskavimo – bausmės;2. 2005-04-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 24 str. 6 d., 199 str. 1 d.- 15 000 Lt (120 MGL) bauda, bauda nesumokėta; 3. 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d.- 6 500 Lt (50 MGL) bauda, bauda nesumokėta;kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė :

A. M. nežymiai sutrikdė Å¡eimos nario sveikatÄ . Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. M. 2015-11-22, apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis pastÅ«mė savo buvusiÄ sutuoktinę I. M., jai nukritus ant sofos, laikydamas kaire ranka už plaukų, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė I. M. smÅ«gį į krÅ«tinę, mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, padarydamas kraujosruvÄ kairio skruosto srityje, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatÄ buvusiai sutuoktinei I.

M..Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus. PaaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ Ä¯vyko kivirčas tarp jo ir buvusios sutuoktinės, jie apsižodžiavo, jam neiÅ¡laikė nervai, todėl teko pastumti. PastÅ«mė, netyčia užgriuvo, tolimesnių veiksmų nepamena. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, paaiÅ¡kino, kad pripažįsta, jog I.M. pastÅ«mė, ji nukrito ant sofos, nesudavė į krÅ«tinę deÅ¡inės rankos kumščiu, ar į veido sritį sudavė, nepamena, gal netyčia.

Pripažįsta, kad užgriuvo nukentėjusiÄ jÄ su rankomis jÄ laikydamas. Apsižodžiavo, paėmė jos telefonÄ ir jį sulaužė. Vaikas, kuriam dabar 15 metų, iÅ¡kvietė policijÄ . Negirdėjo, kÄ vaikas sakė kviesdamas policijÄ . Gailisi dėl to, kÄ padarė. Toks atvejis buvo antrÄ kartÄ gyvenime, policijÄ teko kviesti pirmÄ kartÄ . Nukentėjusiosios atsiprašė, mano, kad tokiu savo elgesiu padarė didelę klaidÄ , nepateisinamas toks jo elgesys. TelefonÄ sudaužė, nes susinervino.

Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, su kaltinamuoju bendro Å«kio Å¡iuo metu neveda, įvykio metu kartu gyveno. PapraÅ¡yta paaiÅ¡kinti apie įvykio aplinkybes, parodė, kad įvyko barnis, kaltinamasis buvo paėmęs jos telefonÄ , bandė ten kažkÄ rasti. Ji norėjo paimti telefonÄ , o jis jai sudavė. SÅ«nus tai matė, iÅ¡bėgo į savo kambarį ir kvietė policijÄ . Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiÅ¡kino, vyras atėmė iÅ¡ sÅ«naus telefonÄ ir jį sulaužė, ji suprato, kad sulaužė telefonÄ dėl to, jog sÅ«nus iÅ¡kvietė policijÄ .

PraÅ¡oma patikslinti smurto prieÅ¡ jÄ aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad ji buvo nukritusi ant lovos, A. M. jai sudavė kumščiu į veido sritį, padarė kraujosruvÄ . A. M. turi didelių problemų su stuburu, jam bÅ«na atminties sutrikimų, sunkiai vaikÅ¡to. Tuo metu jam buvo ligos paÅ«mėjimas. Ne dažnai smurtauja, čia antras kartas, kartais vienas kitÄ negražiai pavadindavo, dabar gyvena atskirai, ateityje planuoja gyventi atskirai, A. M. dabar iÅ¡sikėlęs iÅ¡ buto. Tuo metu, kai viskas įvyko, jis grįžo atgal, bandė įtikinti, kad nieko čia neįvyko, kad jis neiÅ¡sikels.

Vaikui irgi bandė aiÅ¡kinti, taikė psichologinį spaudimÄ . A. M. jos atsiprašė, bet jie gyvena skyrium. Sutaria draugiÅ¡kai dėl bendravimo su vaiku. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas A. M. sulaukęs 15 metų amžiaus ir yra kaltinamojo bei nukentėjusiosios sÅ«nus, siekdamas apsaugoti vaiko psichologinę bÅ«senÄ , užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui dėl vaiko duodamų parodymų, nenustatė BPK 280 straipsnyje numatyto iÅ¡imtinio atvejo ir nutarė į teisiamÄ jį posėdį nepilnamečio A.

M. nekviesti, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagarsinti per teisiamÄ jį posėdį.Kaltinamasis A. M. pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Jo kaltę taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios I. M. duoti parodymai, taip pat baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), parodymus, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bute kartu su savo mama I. M. ir tėvu A.

M.. 2015-11-22, bet tikslios datos neprisimena, buvo namuose, kai apie 12.00 – 13.00 val., bÅ«damas savo kambaryje iÅ¡girdo, kaip mama Å¡aukė tėvui: „kÄ tu čia darai, atiduok telefonÄ â€œ, po to iÅ¡girdo, kaip jį pakvietė vardu. Tada atėjo į svetainę, kur pamatė, kad mama bando iÅ¡ tėvo paimti telefonÄ , laikydama tėvÄ už sprando. Tėvui sakė, kad baigtų. Matė, kaip tėvas parvertė mamÄ ant sofos ir pradėjo muÅ¡ti – kaire ranka laikė mamai už plaukų, o deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė per veidÄ vienÄ kartÄ , o gal ir daugiau kartų, tiksliai neprisimena.

Jis išėjo į savo kambarį, paskambino Nr. 112, ir operatorei pasakė, kad namuose tėvas muÅ¡a mamÄ . Nebaigus kalbėti su operatore, atėjo į kambarį tėvas, paėmė iÅ¡ jo rankų telefonÄ ir jį sulaužė. PrieÅ¡ jį nesmurtavo. Po 20 min. atvyko policijos pareigÅ«nai, per tÄ laikotarpį tėvas daugiau nesmurtavo, buvo ramus, sėdėjo virtuvėje. Jie su mama laukė policijos kambaryje. Atvykus pareigÅ«nams, jis atidarė duris ir pasakė, kad jis skambino į policijÄ . Jie užėjo į butÄ , vienas nuėjo pas tėvÄ Ä¯ virtuvę, kitas į svetainę bendrauti su juo ir mama.

Mama pareigÅ«nui papasakojo, kas nutiko. PareigÅ«nai tėvÄ iÅ¡vežė į policijos įstaigÄ . Ant mamos veido, kairės pusės skruosto, matė patinimÄ , paraudimÄ , vėliau toje vietoje buvo mėlynė. Tėvas kitÄ dienÄ grįžo į namus, po įvykio daugiau prieÅ¡ mamÄ nesmurtavo, tik dažnai jÄ keikia, įžeidinėja. Anksčiau yra matęs, kaip tėvas muÅ¡davo mamÄ , kai jam buvo apie 5-6 metai, prisimena, kai tėvas sykį mamai trenkė į pilvÄ . PrieÅ¡ jį nei dabar, nei anksčiau tėvas nesmurtavo (b.l. 36).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M.

B. parodymus, kad 2015-11-22 jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu P. V., kai apie 12.50 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad bute (duomenys neskelbtini), smurtauja tėvas. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko vaikas, kaip paaiÅ¡kėjo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ir kvietė policijÄ . A. M. jiems paaiÅ¡kino, kad namuose jo tėvas A. M. muÅ¡a mamÄ I. M.. A. M. pasakojo, kad, bÅ«damas kambaryje iÅ¡girdo, kaip kitame kambaryje mama Å¡aukiasi pagalbos, girdisi dūžiai, triukÅ¡mas.

A. M. iÅ¡kart pradėjo kviesti policijÄ telefonu, kai iÅ¡kvietė policijÄ , jo tėvas A. M. atėmė iÅ¡ jo telefonÄ ir jį sulaužė, taip pat tėvas sulaužė ir mamos telefonÄ . PrieÅ¡ vaikÄ nesmurtavo. Pati I. M. buvo labai susijaudinusi, dėl to pareiÅ¡kimo paraÅ¡yti nesugebėjo. Ant I. M. veido, ant kairės akies, matė paraudimÄ . I. M. paaiÅ¡kino, kad jos vyras A. M. dažnai prieÅ¡ jÄ smurtauja. Dėl Å¡io įvykio nusprendė sulaikyti A. M.. Pats A. M. įvykio aplinkybes paaiÅ¡kinti atsisakė, sakė, kad buvusios žmonos nemušė, o telefonus sulaužė, nes jis juos pirko.

Pristatant A. M. į Vilniaus m. 5 policijos komisariatÄ jis elgėsi neagresyviai, spec. priemonės panaudotos nebuvo (b.l. 39).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto O. D. iÅ¡vadoje Nr. G 3926/15(01) nurodoma, kad, vadovaujantis I. M. apžiÅ«ros duomenimis, pateikiama iÅ¡vada, jog I. M. padaryta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai nurodytu laiku 2015-11-22, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.26).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresn.patrulio M.

B. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad policijÄ kvietė nepilnametis A. M., įvykio vietoje buvo nustatyta, kad namuose konfliktavo I. M. ir A. M., trenkus į veidÄ kumščiu I. M. sukeltas nubrozdinimas kairės akies srityje (b.l.8-9).Å ie baudžiamojoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. M. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos nario sveikatÄ .

Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. I. M. su A. M. yra oficialiai nutraukę santuokÄ , tačiau įvykio metu kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, todėl I.

M. teisingai pripažinta A. M. Å¡eimos nariu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.Teismas, skirdamas bausmę, kaltinamajam A. M. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. A. M. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, įvardina, kad dėl to gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. M. yra baustas administracine tvarka (b.l. 127-136 ), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l.139, 140), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.l. 139).Teismas, skirdamas bausmę A.

M., atsižvelgia į tai, kad asmuo jau buvo teistas, jam už nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai buvo paskirtos baudžiamajame įstatyme numatytos Å¡velniausios – baudos – bausmės, tačiau A. M. Å¡ių bausmių nėra atlikęs, t.y., baudų nėra sumokėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, A. M. nurodė, kad nesutinka su laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pageidauja, kad jam bÅ«tų paskirta baudos bausmė (b.l.142-144).Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ pa­dariusiam asmeniui.

Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Tam tikri su bausmės vykdymu susiję nepatogumai yra natÅ«rali baudžiamosios atsakomybės taikymo pasekmė, kuri Å¡iuo atveju nelaikytina ypatinga, iÅ¡imtine aplinkybe, o kaltinamajam paskyrus jo interesus atitinkančiÄ bausmę, bausmės tikslai nebÅ«tų pasiekti, juolab, kad, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, A.

M. ir jam anksčiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs, kas rodo, kad jis nėra linkęs vykdyti teismo sprendimų, ignoruoja teismo nurodymus, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad paskyrus baudos bausmę už nagrinėjamÄ nusikaltimÄ ji bus geranoriÅ¡kai kaltinamojo atlikta, bauda sumokėta. Teismas sprendžia, kad nors A. M. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , griežčiausia BK 140 str. 2 d. numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, - net ir paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų bei neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė Å¡iuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė A. M. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų A. M. polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, artimųjų, suteiktų realias galimybes tęsti darbÄ , gydytis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. pagrindu A. M. buvo laikinai sulaikytas 2015-11-22, 12.50 val., paleistas 2015-11-23, 13.00 val. (dvi paros) (b.l. 40, 52).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam A. M. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tas laikas (dvi paros), kai viena laikinojo sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.Nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio byloje nepareiÅ¡kė.Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-04 nutartimi panaikinta ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Ä®pareigoti A. M. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:1. nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;2. tęsti darbÄ ;Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam A. M. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015-11-22, 12.50 val., iki 2015-11-23, 13.00 val. (2 paras), kai viena laikinojo sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.IÅ¡aiÅ¡kinti A. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu. Kaltinamajam A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                     (parašas)                                                  Viktorija ŠelmienėNuorašas tikras teisėja Viktorija Šelmienė2016-03-02