efd8d33d-930d-4bf9-bb7e-47c39b7024c4 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-768/2020 Proceso Nr. 1-01-1-01083-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Å vitinienės ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovo Jevgenijaus Krochmalio (toliau – civilinio atsakovo atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V.

Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimÄ netaikant užstato. V. Ž. laiduotoja paskirta R. J.. Laidavimo terminas nustatytas 2 metams. IÅ¡ draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ buvo priteista R. M. 25 000 Eur, A. P. 15 000 Eur, ir J. P. 15 000 Eur, neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1.

V. Ž. 2019 metų sausio 7 dienÄ , apie 10 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusÄ â€žSetra 165“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7, 129 ir 166 punktų reikalavimus –virÅ¡ijo gyvenvietėje leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį ir važiavo apie 70 km/h greičiu, (duomenys neskelbtini) gatve artėdamas link Å¡viesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir, jo važiavimo kryptimi užsidegus draudžiamam geltonam Å¡viesoforo signalui, esant pakankamam atstumui iki prieÅ¡ sankryÅ¾Ä esančio Å¡viesoforo, ir turėdamas galimybę iki jo sustoti nestaigiai stabdydamas, automobilio nestabdė ir greičio nelėtino, įvažiavo į sankryÅ¾Ä Å¡viečiant draudžiamam geltonam Å¡viesoforo signalui, o į važiuojamųjų kelio dalių sankirtÄ Ä¯važiavo jau degant draudžiamam raudonam Å¡viesoforo signalui, tai matydamas, nesiėmė jokių atsargumo priemonių, važiavimo greičio nesumažino ir partrenkė kitoje sankryžos pusėje per (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėjÄ , esant leidžiamam (žaliam) Å¡viesoforo signalui, jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ L.

P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji L. P.. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas prašo mažinti nukentėjusiosioms R. M., A. P., J. P. priteistos neturtinės žalos dydį, atitinkamai joms priteisiant 15 000 Eur, 10 000 Eur, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 2.1. Nuteistasis kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidė dėl neatsargumo, transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, iš įvykio vietos nepasišalino, gailisi dėl įvykusio įvykio.

VisÄ nukentėjusių patirtÄ turtinę žalÄ , taip pat ir dalis neturtinės, yra atliginta paties kaltinamojo dar iki teisminio nagrinėjimo. Tokios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos teismo, kadangi tai yra vienas iÅ¡ aukščiau paminėtų kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui. Teismų praktikoje, esant tokioms aplinkybėms, priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra mažinami, tačiau konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas to nepadarė; 2.2. BÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad dėl konkretaus įvykio, nuteistajam neįvykdžius TPVCAPD įstatymo imperatyvių reikalavimų, draudimo bendrovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įgys teisę į atgręžtinio (regreso) reikalavimo patenkinimÄ , dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ nuteistojo.

Taigi priteistos sumos dydis gali turėti įtakos ir kaltinamojo teisėms ir pareigoms bei turtinei padėčiai. Pastebėtina, kad Å¡is kriterijus nebuvo vertinamas pirmos instancijos teismo, sprendžiant priteisiamų sumų dydžius. 2.3. Civilinis atsakovas pripažįsta, kad nukentėjusieji dėl žuvusiosios netekties patyrė dvasinę ir fizinę skriaudÄ , kas yra natÅ«ralus ir neiÅ¡vengiamas skaudžios netekties padarinys. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡i skaudi netektis suponuotų ypatingai sunkias pasekmes nukentėjusiems.

Nėra duomenų, kad Å¡eimoje pablogėtų santykiai tarp nukentėjusių. Byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kad nukentėjusieji kreiptųsi pas gydytojus dėl sveikatos sutrikdymo ar psichologinės pagalbos; 2.4. Teismai spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K- 38-942/2017). Konkrečiu atveju reikia paminėti naujausiÄ teismų praktikÄ , kur priteisiamos sumos yra ženkliai mažesnės nei reikalauja nukentėjusieji, o bÅ«tent 2K-188-648/2017, kurioje žuvusiojo dukrai priteista 7240,5 Eur neturtinės žalos; 2K-3-788/2019 - kurioje žuvusiojo sesei priteista 10000 Eur neturtinės žalos; 2K-85-628/2019 - kurioje 13000 Eur neturtinės žalos priteista tėvams.

Atskirai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo tėvams priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priteisiant žuvusios motinai R. M. 25000 Eur, t. y. , maksimalaus dydžio sumÄ pagal aktualiÄ teismų praktikÄ , netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose; 2.5.

Pažymime, kad vien tas faktas, kad eismo įvykio metu bendrovė buvo papildomai apdraudusi savo civilinę atsakomybę papildomu bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, nesukuria pagrįstų prielaidų prašyti ar priteisti didesnės nei įprastai galėtų būti priteisiamos, neturtinės žalos sumas.

3. Atsiliepimų į civilinio atsakovo atstovo skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje apeliaciniu skundu civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas J. Krochmalis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl Å¡io apeliacinio skundo esmės.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

7. Civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais dėl neturtinės žalos. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiosioms R. M., A. P., J. P. atitinkamai 25 000 Eur, 15 000 Eur, 15 000 Eur neturtinės žalos, neįvertino, kad nukentėjusiosios nepateikė jokių duomenų, kad Å¡is įvykis suponuotų ypatingai skaudžias pasekmes, neatsižvelgė į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikÄ panaÅ¡iose bylose, nuteistojo elgesį po įvykio bei nesilaikė bendrųjų teisės principų.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai įvertino nusikaltimu nukentėjusiosioms padarytÄ neturtinę žalÄ ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Byloje nustatyta, kad dėl KET pažeidimo žuvo L. P., o nukentėjusiosiomis pripažintos jos motina R. M. ir dukros A. P., J. P.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nors ir nepakankamai motyvuotai pasisakė dėl Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, tačiau neturtinės žalos dydį kiekvienai iÅ¡ nukentėjusiųjų nustatė tinkamai.

9. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai įvertino nukentėjusiųjų (atskirai kiekvienos iÅ¡ jų – motinos bei 2 dukterų) patirtus iÅ¡gyvenimus ir stresÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nukentėjusioji R. M. - neteko dukters, su kuria gyveno iki dukros mirties. Žuvusioji ja rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, teikė tiek fizinę, tiek moralinę bei materialinę paramÄ . Nukentėjusioji prarado pagrįstÄ lÅ«kestį – gyvenimÄ iki savo mirties siejo su žuvusiÄ ja.

Nukentėjusiosios santykiai su žuvusiÄ ja buvo labai artimi, intensyvÅ«s, itin geri. Didelę laiko dalį leisdavo kartu, Å¡vęsdavo Å¡ventes. Mirusioji labai aktyviai dalyvavo nukentėjusiosios gyvenime, todėl nukentėjusioji iki Å¡iol jaučia sunkiai pakeliamÄ dvasinį skausmÄ . Mirtis sÄ lygojo nukentėjusiosios psichinę bÅ«klę, fizinę sveikatÄ . Dabar ji likusi viena, nežinanti, kaip gyventi toliau. Nukentėjusioji A. P. nurodė, jog ji neteko motinos, su kuria gyveno iki pat mirties. Tarpusavio santykiai buvo labai artimi, intensyvÅ«s, didelę dalį laiko jos leisdavo kartu, Å¡vęsdavo Å¡ventes, iki Å¡iol jaučia sunkiai pakeliamÄ dvasinį skausmÄ .

Po motinos mirties jaučia tuÅ¡tumÄ , neviltį, nusivylimÄ , o Å¡ie iÅ¡gyvenimai sÄ lygojo tiek psichinę, tiek fizinę sveikatÄ . Po mamos laidotuvių mėnesį laiko vartojo raminamuosius, kreipėsi į gydytojus – užteko 3 mėnesių, kad viskas praeitų. Nukentėjusioji J. P. nurodė, jog beveik iki pat motinos mirties – 25 metus gyveno su ja, santykiai buvo labai artimi, intensyvÅ«s. Viena kitos gyvenime dalyvavo labai aktyviai, iki Å¡iol jaučia sunkiai pakeliamÄ dvasinį skausmÄ . Po iÅ¡sikraustymo iÅ¡ motinos – kiekvienÄ savaitę matydavosi: lankydavo jÄ tiek namuose, tiek darbe.

Po įvykio turėjo psichologinių problemų – liÅ«desys, tuÅ¡tuma, nusivylimas. Å ių skaudžių iÅ¡gyvenimų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog nesant pažymų iÅ¡ gydytojų dėl fizinės ar psichologinės pagalbos, minėtas įvykis nukentėjusiosioms nesukėlė ypatingai sunkių pasekmių - akivaizdu, kad nukentėjusiosios patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , stresÄ , tuÅ¡tumos jausmÄ , kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiÄ sias su žuvusiÄ ja siejo glaudÅ«s, artimi ir tvirti ryÅ¡iai.

10. Be kita ko, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, kaip jau minėta anksčiau, teismas turi atsižvelgti į visÄ kompleksÄ reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių tiek su kilusiomis pasekmėmis, tiek ir žalÄ padariusio asmens kalte, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, be to, vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principais bei atsižvelgti į susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais (pagal teismų praktikÄ , priteisiama didesnė žala, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), tačiau Å¡iurkščiai pažeidus KET (važiuojant per draudžiantį Å¡viesoforo signalÄ ir ne vienoje sankryžoje, virÅ¡ijus leistinÄ greitį, kai yra intensyvus eismas – darbo dienos metu), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po eismo įvykio nuteistasis nepasiÅ¡alino, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas eismo įvykio aplinkybes, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį žalos, prižadėjo, kiek galėdamas, padarytÄ neturtinę žalÄ atlyginti, gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo.

Kiek tai susiję su eismo įvykiu, teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti žuvusiosios neatsargumo, kadangi tokių duomenų byloje nėra – ji ėjo pėsčiųjų perėja, jos atžvilgiu degant leidžiamam - žaliam Å¡viesoforo signalui. Nors apeliantas skunde selektyviai nurodo teismų praktikÄ , kur nukentėjusiesiems buvo priteistas mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tačiau teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur, Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur.).

11. Be to, nors civilinio atsakovo atstovas skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad autobuso, kurį vairavo V. Ž., civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir Å¡i bendrovė įsipareigojo pagal sutartį atlyginti iki 150 000 Eur kiekvienam draudžiamam įvykiui, iÅ¡ ko seka, kad pagal pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, visa atsakomybė už žalÄ tenka Å¡iuo atveju civiliniam atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu ir pabrėžtina, kad atlygintinos nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydžio neturi nulemti, kad už eismo įvykio sukeltas pasekmes atsako civilinis atsakovas, o ne nuteistasis. Dominuojantis kriterijus keisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra nukentėjusiosioms padarytos žalos įvertinimas. Teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosioms, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, yra teisingas, protingas, nelaikytinas per dideliu, atitinka LAT suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ Å¡iuo argumentu nėra pagrindo.

12. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y., žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, skundžiamu nuosprendžiu, nustatyti tinkamai.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovo Jevgenijaus Krochmalio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Danutė Å vitinienė Daina Vaidachavičienė