Lithuanian court dismisses appeal for murder conviction, rejecting claims of bias and insufficient evidence.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the defendant's appeal against his conviction for murder, upholding the first-instance judgment. The defendant argued that the trial was biased and evidence regarding the child's death was insufficient, but the court found his claims unfounded. The court determined that no specific signs of judicial bias existed and that the first instance correctly evaluated the evidence to establish indirect intent.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas; nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, o nuosprendžio motyvacijos stoka ar įrodymų nevertinimas nėra jo pažeidimo požymiai.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla Nr                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-123/2012                                                                                       Procesinis bylos Nr. 1-40-1-00133-2010-6                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.1.;                                                             1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Reginos GaudutienÄs,teisÄjų: KÄstuÄio Jucio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynÄjai advokatei Virginijai BalÄiÅ«nienei,nuteistajam V. J.,teismo medicinos ekspertui J. S.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.
J. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus laisvÄs atÄmimu vienuolikai metų, bausmÄ atliekant pataisos namuose.             TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :             V. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 22 d. apie 22 val. 30 min.
Å iauliuose, namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto metu su žmona R. J., rankomis paimdamas savo mažameÄiui, bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs sÅ«nui D. J. už pažastų ir abejomis rankomis mesdamas jį ant betoninių grindinio plytelių, tokiu bÅ«du nukentÄjusiajam D. J. padarÄ daugybinius pakauÅ¡kaulio ir abiejų momenkaulių lūžius, kietojo galvos smegenų dangalo plyÅ¡imÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , povoratinklinÄ kraujosruvÄ , nubrozdinimÄ ir kraujosruvas kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, nubrozdinimÄ kairiame momenyje, kraujosruvas pakauÅ¡yje ir deÅ¡iniame momenyje, kaktos kairÄje pusÄje ir kairiame skruoste, po ko D.
J. mirÄ nuo daugybinių kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų lūžių ir galvos smegenų sumuÅ¡imo, taip tyÄia nužudÄ savo mažametį, bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs vaikÄ D. J..              Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisÄtas, nes priimtas Å¡aliÅ¡ko teismo, be to, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , teismo padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams bei nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms.             Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dÄl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus.
Nurodo, kad teismo motyvai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, neturi objektyvaus pagrindo, nes jie buvo padaryti neanalizuojant ir nevertinant faktinių aplinkybių visų įrodymų kontekste, o liudytojų nurodytos esminÄs faktinÄs bylos aplinkybÄs, įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatytos aplinkybÄs, nuosprendyje Å¡aliÅ¡kai nurodytos ne visos (nurodytos parodymų iÅ¡traukos), kaltinimui palankia linkme. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei suinteresuotumÄ bylos baigtimi kaltinimui palankia linkme, patvirtina ir tai, kad nuosprendyje net nebuvo paminÄta teisme apklausta liudytoja A.
M., nurodžiusi svarbias teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui turinÄias aplinkybes. Detaliai ir nuosekliai iÅ¡analizavus liudytojų visus, o ne atskirus teisme duotų parodymų momentus, specialisto iÅ¡vadÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotas aplinkybes, ir taip pat teisminio nagrinÄjimo metu apklaustos liudytojos A. M. duotus parodymus, visų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuotinos prieÅ¡ingos teismo nustatytoms faktinÄs aplinkybÄs, leidžianÄios pagrįstai ir neabejotinai paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas D.
J. nužudymo aplinkybes. Visų pirma, apelianto teigimu, pagal liudytojos A. M. parodymus, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (nukentÄjusioji R. J. patvirtino liudytojos nurodytas aplinkybes), duomenis, užfiksuotus 2010 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarime dÄl daiktų grÄ Å¾inimo, nustatytos aplinkybÄs, prieÅ¡ingai nukentÄjusiosios R. J. nurodytoms, patvirtina, kad įvykio dienÄ nukentÄjusioji R. J. su vaiku D. J. buvo bute, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, kuriame buvo girdÄti įvairaus pobÅ«džio trenksmai, o po įvykio, ant Å¡io namo esanÄių betoninių laiptų (kaip paaiÅ¡kino liudytoja A.
M., vÄliau kelnaites ji padÄjo ant medinÄs kaladÄs) rastos vaiko baltos spalvos kelnaitÄs, kurios priklausÄ nužudytajam D. J.. Be to, teismo nustatytų bei nukentÄjusiosios R. J. nurodytų faktinių aplinkybių realumu verÄia abejoti ir svarbias gynybai aplinkybes patvirtinÄ apklausti kaip liudytojai U. R., R. E., P. S.. Apklausta 2011 m. birželio 2 d. vykusiame teismo posÄdyje liudytoja U. R. be kitų aplinkybių nurodÄ, kad po įvykio R. J. jai sakÄ, kad jeigu ji pasakytų visÄ tiesÄ , viskas kitaip bÅ«tų.
Tuomet liudytoja suprato, kad dÄl visko, kas įvyko, kalta yra R. J.. Å i liudytoja taip pat patvirtino, kad bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, niekas negyvena, o raktÄ nuo Å¡io buto durų turi R. J., kuri ten ir lankydavosi. Liudytoja R. E. 2011 m. birželio 2 d. vykusio teismo posÄdžio metu, be kita ko, parodÄ, kad atvažiavus policijai, pareigÅ«nai pradÄjo belstis į V. J. buto duris, nes norÄjo pažadinti vyrÄ , kuris ten miegojo nuo 21 valandos. Liudytojas A. S. taip pat patvirtino, kad R.
J. kaimynai buvo palikÄ prižiÅ«rÄti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose ir R. J. jame dažnai lankydavosi. Taip pat pagal minÄto liudytojo parodymus, jis ir pareigÅ«nai beldÄ Ä¯ langus, kad prižadintų V. J.. Kai V. J. priÄjo prie lango, liudytojas matÄ, kad V. J. yra kÄ tik atsikÄlÄs iÅ¡ lovos. V. J. buvo iÅ¡sigandÄs ir nesuprato, kas vyksta, nesuprato, kodÄl visi aplink namo langus. Visos Å¡ios aplinkybÄs, apelianto nuomone, paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas nei vienas liudytojas, galintis patvirtinti, kad įvykio dienÄ nukentÄjusioji R.
J. su sÅ«numi D. bÅ«tų užÄjusi į aukÅ¡Äiau nurodytÄ butÄ , o po kažkiek tai laiko bÅ«tų iÅ¡Äjusi kartu su sÅ«numi bei leidžia pagrįstai teigti, kad įvykio vieta yra ne (duomenys neskelbtini), Å iauliuose esantis namo kiemas, bet (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esanÄio namo betoniniai laiptai, ir pats įvykis įvyko kitomis, negu nurodyta kaltinime ir nustatyta teismo, aplinkybÄmis. Tuo tarpu, apelianto nuomone, byloje nÄra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus nukentÄjusiosios, suinteresuotos bylos baigtimi, parodymus, kad D.
J., tyÄia mesdamas šį ant žemÄs, nužudÄ jis, V. J.. Be to, apeliantas skunde abejoja tokių nukentÄjusiosios parodymų teisingumu ir patikimumu, praÅ¡o juos atmesti. Jo įsitikinimu, teismas jo kaltÄ Ä¯rodinÄdamas iÅ¡ esmÄs vien tik nukentÄjusiosios R. J. parodymais, tik formaliai pripažino juos pagrįstais ir patikimais, neatsižvelgÄ ir nevertino jų kitimo viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo metu. Nors parodymai kito bÅ«tent dÄl esminių įvykio aplinkybių, taÄiau teismas jų neanalizavo ir nelygino jų visumoje su kitomis byloje egzistuojanÄiomis aplinkybÄmis.
Toliau apeliantas skunde cituoja nukentÄjusiosios R. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 73-74, 48-50, 75, 85, 80), akcentuodamas jų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taravimÄ byloje nustatytoms aplinkybÄms, lygina juos su kitais byloje surinktais įrodymais. Apelianto teigimu, nukentÄjusiosios R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. balandžio 23 d. duoti parodymai, kad ji su vyru V. J. buvo parduotuvÄje ir pirko vynÄ prieÅ¡tarauja 2010 m. gegužÄs 6 d. apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotiems duomenims (b. l. 45, 48-50), o duoti parodymai apie 2010 m. balandžio 22 d. kilusį konfliktÄ , kurio metu tariamai buvo nužudytas D.
J., jo kilimo laikÄ , prieÅ¡tarauja jos paÄios vÄlesniems parodymams ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, nukentÄjusioji, paaiÅ¡kÄjus aukÅ¡Äiau nurodytiems prieÅ¡taravimams, apklausta 2010 m. gegužÄs 13 d. iÅ¡ esmÄs pakeitÄ pirminius parodymus ir davÄ vÄl parodymus, taÄiau Å¡ie taip pat prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams â liudytojos I. R. parodymams ir jos paÄios vÄliau duotiems parodymams. Apklausus nukentÄjusiÄ jÄ 2010 m. gegužÄs 20 d. ikiteisminio tyrimo metu treÄiÄ kartÄ , ji dar kartÄ pakeitÄ parodymus iÅ¡ esmÄs. Teisme jÄ apklausus, ji vÄl davÄ parodymus (apeliantas Å¡iuos jos parodymus skunde pacituoja), kuriuos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai â 2010 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarimas dÄl daiktų grÄ Å¾inimo.
Be to, apklausus teisme liudytojÄ A. M. ir pastarajai davus parodymus, kuriuos apeliantas skunde pacituoja, nukentÄjusioji, nors 2011 m. birželio 2 d. teisme vykusio posÄdžio metu parodÄ, kad įvykio dienÄ ji nebuvo bute, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, papildomos apklausos teisme metu iÅ¡ esmÄs vÄl pakeitÄ savo parodymus ir jau patvirtino liudytojos A. M. parodymus bei nurodytas faktines aplinkybes. Be to, apelianto teigimu, be minÄtų prieÅ¡taravimų nukentÄjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotuose parodymuose yra gausu ir kitų neatitikimų.
Visų pirma, apelianto įsitikinimu, neatitinka tikrovÄs nukentÄjusiosios duoti parodymai, kad kai ji grįžo namo, konfliktas tÄsÄsi apie pusÄ valandos ir po to, kai ji iÅ¡Äjo parÅ«kyti, iÅ¡Äjo V. J. ir numetÄ vaikÄ . Pas kaimynÄ I. R. nubÄgo praÄjus 20 minuÄių po vaiko iÅ¡metimo. Tarp J. kilusio konflikto nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas. PrieÅ¡ingai, teisme apklausta liudytoja R. E. paaiÅ¡kino, kad R. J. pradÄjo Å¡aukti, kad vaikas mirÄ apie 21.30 val., o V.
J. nuo 21 val. miegojo. Liudytojas P. S. paaiÅ¡kino, kad iki 21 val. dirbo, todÄl namo grįžo po 21 val. ir jokio konflikto tarp J. iki R. J. nepradÄjus Å¡aukti, kad mirÄ vaikas, negirdÄjo. Be to, apklausta liudytoja A. M. paaiÅ¡kino, kad beldimÄ Ä¯ langÄ iÅ¡girdo praÄjus 10 minuÄių po bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, girdÄtų trenksmų, o dar po 10-15 minuÄių lauke pamatÄ stovinÄiÄ greitÄ jÄ medicininÄ pagalbÄ . Å ios aplinkybÄs, apelianto nuomone, kelia pagrįstų abejonių dÄl po 21 val. neva kilusio konflikto tarp J. realumo, nes R.
J. nurodytas konflikto atsiradimas, eiga ir vykimo laikas niekaip nesutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybÄmis ir laiku. R. J. parodymai taip pat prieÅ¡tarauja ir liudytojos I. R. parodymams. Tai yra R. J. 2011 m. birželio 2 d. vykusio teismo posÄdžio metu taip pat parodÄ, kad pas kaimynÄ I. R. nubÄgo po 20 min., kai buvo iÅ¡mestas vaikas, be to, vaikas dar apie 5-10 minuÄių verkÄ, taÄiau I. R. parodÄ, kad kai R. J. atneÅ¡Ä vaikÄ , jis jau buvo ne tik atÅ¡alÄs, bet ir sukietÄjÄs. Apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad net neturint specialių žinių, pakanka suprasti, jog per 10-15 minuÄių Å¡iltai aprengtam kÅ«nui nÄra jokios galimybÄs ne tik sustingti, sukietÄti, bet ir atÅ¡alti.
Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad D. J. mirtis galÄjo įvykti prieÅ¡ 16-24 val. iki jo kÅ«no tyrimo pradžios 2010 m. balandžio 23 d., 16 val. Tai, apelianto nuomone, reiÅ¡kia, kad D. J. mirtis galÄjo įvykti nuo 2010 m. balandžio 22 d., 16 val., iki 2010 m. balandžio 22 d., 24.00 val. Tokiu bÅ«du specialisto iÅ¡vadoje nurodytas galimas mirties laikas nuo 2010 m. balandžio 22 d., 16 val., patvirtina liudytojos I. R. parodymus, kad 2010 m. balandžio 22 d., apie 21.30-20.00 val. vaikas buvo jau atÅ¡alÄs, sustingÄs ir sukietÄjÄs. Be to, R.
J. Å¡ie parodymai (kad po iÅ¡metimo vaikas verkÄ apie 5-10 min.) prieÅ¡tarauja ir specialisto iÅ¡vadai, kurioje nurodyta, kad D. J. po kÅ«no sužalojimų jam padarymo, negalÄjo atlikti kokių nors savarankiÅ¡kų veiksmų. Pagal teismo medicinos eksperto J. S. duotus paaiÅ¡kinimus 2011 m. birželio 2 d. teismo posÄdyje, D. J. mirtis turÄjo įvykti netrukus po patirtų sužalojimų atsiradimo momento. Apelianto nuomone, nukentÄjusiosios parodymų nenuoÅ¡irdumu verÄia abejoti ir tai, kad, kaip patvirtino liudytoja I.
R., R. J. Å¡iai yra sakiusi, kad jeigu ji pasakytų tiesÄ , viskas bÅ«tų kitaip. Å ios liudytojos parodymais, apelianto įsitikinimu, nÄra pagrindo netikÄti, nes byloje nÄra jokių duomenų, kad ji bÅ«tų suinteresuota bylos baigtimi ar Å¡aliÅ¡kai nusiteikusi prieÅ¡ R. J., linkusi Å¡iÄ apkalbÄti. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad jos buvo artimos kaimynÄs, nuolat bendraudavo, gerdavo vynÄ , pasikalbÄdavo. Jų artimÄ ryšį patvirtina ir tai, kad R. J., supratusi, jog vaikas yra mirÄs, nubÄgo bÅ«tent pas kaimynÄ I.
R.. Apklausta 2011 m. birželio 2 d. teisme nukentÄjusioji R. J. taip pat parodÄ, kad V. J., metÄs vaikÄ , nuÄjo namo ir užsirakino. TaÄiau, apelianto teigimu, apklausti liudytojai R. E. ir A. S. paneigÄ ir tokius nukentÄjusiosios parodymus. R. E. paaiÅ¡kino, kad V. J. miegojo namuose nuo 21 val. vakaro, o A. S. patvirtino, kad kai atvažiavo pareigÅ«nai, V. J. tuo metu miegojo. PareigÅ«nai beldÄ Ä¯ langus, kad prikeltų V. J.. Kai V. J. priÄjo prie lango, jis matÄ, kad V. J. kÄ tik atsikÄlÄs iÅ¡ lovos.
V. J. buvo iÅ¡sigandÄs ir nesuprato, kas vyksta, nesuprato, kodÄl visi aplink langus. V. J. klausÄ pareigÅ«nų, ko Å¡ie nori iÅ¡ jo, ko laužiasi. Apelianto nuomone, apibendrinant aukÅ¡Äiau paminÄtus R. J. nurodytų faktinių aplinkybių neatitikimus realiai egzistavusioms ir buvusioms faktinÄms aplinkybÄms, nurodytoms liudytojų parodymuose, nustatytoms specialisto iÅ¡vadoje, įvykio vietos apžiÅ«ros metu, galima konstatuoti, jog Å¡ias itin svarbias tiesos nustatymui aplinkybes nukentÄjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu sÄ moningai slÄpÄ ar nurodÄ sÄ moningai jas iÅ¡kreipdama, tuo suklaidindama tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, tiek teismÄ .
Apibendrinant galima pasakyti, kad visų pirma, nukentÄjusioji nuo pirmos apklausos siekÄ nutylÄti, kas vyko įvykio dienÄ bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose; kokiu bÅ«du, kodÄl ir kada ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esanÄių betoninių laiptų atsirado nužudytajam D. J. priklausanÄios kelnaitÄs; kad apie nužudytajam D. J. priklausanÄias kelnaites, rastas prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esanÄių betoninių laiptų nebÅ«tų praneÅ¡ta policijos pareigÅ«nams; suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ , teigdama, kad kartu su V.
J. Äjo į parduotuvÄ pirkti vyno, kad konfliktas, neva kurio pasÄkoje buvo numestas D. J., įvyko nukentÄjusiajai grįžus iÅ¡ kaimynÄs Irenos, vÄliau, neva po pasivaikÅ¡Äiojimo prie TalkÅ¡os ežero, po ,,Kalniukoâ rajonÄ , dar vÄliau, kad neva po pasivaikÅ¡Äiojimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvÄmis iki (duomenys neskelbtini) gatvÄs prekybos centro ir galiausiai, pripažindama liudytojos A. M. parodymus, kad D. J. buvo nužudytas jai atÄjus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Å iauliuose esanÄio buto.
Antra, R. J. parodymuose iÅ¡ esmÄs kito neva buvusio konflikto laikas. TreÄia, nukentÄjusioji parodÄ, kad pas kaimynÄ vaikas buvo nuneÅ¡tas net po 20 minuÄių po patirtų sužalojimų, taÄiau negalÄjo paaiÅ¡kinti, kÄ ji veikÄ su vaiku tas 20 minuÄių; Ketvirta, nukentÄjusioji R. J. nutylÄjo esmines aplinkybes, žinomas tik jai vienai ir kurios, kaip ji pasakÄ liudytojai I. R., bÅ«tų pakeitusios esmines bylos aplinkybes.              Apelianto nuomone, D. J. mirtis galÄjo įvykti nuo 2010 m. balandžio 22 d., 16 val., iki 2010 m. balandžio 22 d., 24.00 val., nes specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad D.
J. mirtis galÄjo įvykti prieÅ¡ 16-24 val. iki jo kÅ«no tyrimo pradžios 2010 m. balandžio 23 d., 16 val., o teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, apelianto įsitikinimu, nepaneigÄ iÅ¡keltos versijos dÄl ankstesnio, nei kad nurodytas kaltinime, mirties laiko. Teismo motyvas dÄl mirties laiko atitikimo kaltinime nurodytam, kad įvykio vietoje apžiÅ«rint kÅ«dikio kÅ«nelį, lavondÄmÄs nÄra aiÅ¡kiai matomos, o ekspertui atliekant kÅ«dikio lavono tyrimÄ praÄjus daugiau kaip 16 valandų po įvykio, lavondÄmÄs buvo melsvai violetinÄs spalvos, gausios, susiliejanÄios, lokalizuotos nugariniame kÅ«no pavirÅ¡iuje, prieÅ¡tarauja realiai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms.
Tai yra 2010 m. balandžio 22 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota prieÅ¡inga teismo nurodytai informacija. Ä®vykio vietoje apžiÅ«rint D. J. lavonÄ konstatuota, kad ant nugaros ir kojyÄių užpakalinÄs dalies susiformavusios lavondÄmÄs, sustingÄs kÅ«nas, suÅ¡alÄs. Be to, kaip 2011 m. birželio 2 d. teismo posÄdyje paaiÅ¡kino ekspertas J. S., pirmieji sustingimo požymiai gali atsirasti per 20 minuÄių, taÄiau jie yra labai nežymÅ«s. Be to, apeliantas mano, kad sprendžiant apie D.
J. mirties laikÄ , bÅ«tina paminÄti ir tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 232/10(04) nurodoma, jog mirusiojo lavonas rastas 2010 m. balandžio 22 d., 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. TaÄiau iÅ¡ praneÅ¡imo apie GMP siųstÄ ligonį Nr. 9691 matyti, kad D. J. mirtis buvo konstatuota ženkliai anksÄiau, nei, kad nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, tai yra 22.33 val. Visa tai, apelianto nuomone, leidžia teigti, kad netikslus D. J. mirties laiko konstatavimas galÄjo sukliudyti ekspertui nustatyti tikslesnį, nei, kad nurodytas, mirties laikÄ .
             Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su jo duotų parodymų vertinimu. Tvirtina, kad teismas neanalizavo ir nesigilino į jo parodymus, jų kitimÄ visų byloje esanÄių aplinkybių apimtyje ir viso Å¡io proceso metu. Jis ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, kuriuos apeliantas pacituoja, prisipažino kaltu dÄl nusikaltimo padarymo, nurodydamas, kad prisipažįsta kaltu, nes niekas kitas negalÄjo nužudyti. VÄliau papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat prisipažino nužudÄs D.
J., taÄiau vÄl pažymÄjo, jog iÅ¡ tiesų to nÄra darÄs ir neprisimena Å¡io įvykio, o nužudymo aplinkybes nurodÄs iÅ¡ papasakotų įvykio aplinkybių bei įsivaizduojamas kaip tai galÄjo bÅ«ti, jog kaltÄ prisiÄmÄ dÄl to, kad buvo parodytas įtarimas su įvykio apraÅ¡ymu, kurį perskaitÄs, įsivaizduodamas kaip neva galÄjo bÅ«ti, davÄ parodymus bei buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. TaÄiau realiai jis vaiko ne tik nežudÄ, bet ir negalÄjo tai padaryti, kadangi savo sÅ«nų mylÄjo ir Å¡iuo rÅ«pinosi.
Be to, apelianto nuomone, įtariamojo, kaltinamojo prisipažinimu galima remtis tik tuo atveju, jei toks prisipažinimas grindžiamas byloje surinktais įrodymais. TaÄiau teismas jo parodymus vertino iÅ¡skirtinai, neatlikÄs iÅ¡samaus visų įrodymų tyrimo bei vertinimo su kitais byloje esanÄiais įrodymais ir nepagrįstai traktavo kaip dalinį prisipažinimÄ , šį panaudodamas prieÅ¡ jį patį, jo nenaudai, tuo suteikdamas virÅ¡enybÄ kritiÅ¡kai vertintiniems nukentÄjusiosios parodymams.
Tuo tarpu, jo parodymai visiÅ¡kai sutampa su byloje nustatytomis ir užfiksuotomis faktinÄmis aplinkybÄmis, kuomet jis su sÅ«numi Aivaru, o vÄliau vienas Äjo į parduotuves, kad jis nurodytu laiku skambino R. J., 21.30 â 22.00 val. Äjo miegoti ir jokio konflikto su R. J. Å¡iuo laikotarpiu nebuvo, o pažadintas buvo tik atvykusių policijos pareigÅ«nų. Tai patvirtina liudytojų P. S., R. E., A. M. 2011 m. birželio 2 d. teismo posÄdžio metu nurodytos aplinkybÄs, 2010 m. gegužÄs 6 d. apžiÅ«ros protokolas (b. l. 45), 2010 m. gegužÄs 6 d. apžiÅ«ros protokolas (b. l. 48-50), telefoninių skambuÄių iÅ¡klotinÄs (b. l. 70-72).
Be to, apelianto nuomone, netikÄti jo parodymais neleidžia ir tai, jog D. J. buvo laukiamas bei mylimas vaikas, todÄl jo nužudymo jis nesiekÄ bei to padaryti negalÄjo. Tai patvirtina liudytojų A. V., I. R., R. E., P. S. parodymai. Liudytoja A. V. parodÄ, kad jis yra tvarkingas, ramus ir rÅ«pestingas tÄvas, o pagal liudytojos I. R. parodymus nustatyta, kad jis vaikų neskriausdavo, jie buvo mylimi ir prižiÅ«rimi, nepatikÄjo, kad jis galÄjo mesti vaikÄ . Liudytojai R. E., P. S. paaiÅ¡kino, kad kiek žino yra ir matÄ, jis labai mylÄjo savo vaikus, nÄra matÄ, kad jis vaikus muÅ¡tų.
P. S. atrodÄ labai keista ir Å¡is negalÄjo pagalvoti, jog jis (apeliantas) galÄjo užmuÅ¡ti vaikÄ .              Apeliantas skunde taip pat praÅ¡o skirti pakartotinÄ teismo medicinos ekspertizÄ, nes į teismo posÄdį iÅ¡kviestas specialistas, kuris davÄ specialisto iÅ¡vadÄ , negalÄjo paaiÅ¡kinti daugelio itin svarbių bylai aplinkybių arba pagrįsti duotų iÅ¡vadų, susijusių su D. J. mirties aplinkybÄmis. Specialistas negalÄjo atsakyti, kiek laiko, esant konstatuotiems sužalojimams, D.
J. iÅ¡buvo gyvas; ar Å¡is galÄjo Å¡aukti, verkti ir jei taip, tai kiek laiko po patirtų sužalojimų (paaiÅ¡kindamas teisme nurodÄ, kad kažkiek laiko galÄjo verkti, nors atsakydamas į šį klausimÄ specialisto iÅ¡vadoje pažymÄjo, jog po kÅ«no sužalojimo Å¡iam padarymo atlikti savarankiÅ¡kų veiksmų negalÄjo); per kiek laiko atvÄso ir sustingo kÅ«nas ir t.t. Be to, apelianto nuomone, žinant spÄjamÄ D. J. kritimo vietÄ â lygų laiptų betono pavirÅ¡ių, žinant spÄjamÄ kritimo aukÅ¡tį â žmogaus krÅ«tinÄs aukÅ¡tyje, pagrįstų abejonių kelia ir specialisto paaiÅ¡kinimai, kad sužalojimai bei nubrozdinimai skirtingose galvos vietose, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, daugybiniai pakauÅ¡kaulio ir abiejų momenkaulių lūžiai, kietojo galvos smegenų dangalo plyÅ¡imas, galvos smegenų sumuÅ¡imas, povoratinklinÄ kraujosruva, nubrozdinimas ir kraujosruvos kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, nubrozdinimas kairiame momenyje, kraujosruvos pakauÅ¡yje ir deÅ¡iniame momenyje, kaktos kairÄje pusÄje ir kairiame skruoste galÄjo bÅ«ti padaryti vieno stipraus smÅ«gio, kurio metu deformavosi galva, metu.
Specialistas negalÄjo tiksliai pasakyti kokioje padÄtyje krito ir kuria galvos sritimi kontaktavo su kietu buku pavirÅ¡iumi D. J.. Be to, apelianto nuomone, ne mažiau svarbi aplinkybÄ, kelianti pagrįstų abejonių specialisto iÅ¡vada yra ta, kad prieÅ¡ingai duotiems paaiÅ¡kinimams, specialistas nurodÄ, jog rasti sužalojimai padaryti kontaktuojant ne su vienu, bet su keliais bukais kietais pavirÅ¡iais. TodÄl liko neatsakyta, ar sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybÄmis.              Apeliantas, remdamasis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ Ä¯rodymus, įvertino juos pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todÄl vertinant įrodymus padarÄ esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .
Å ioje byloje įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimÄ , kuris neturi objektyvaus pagrindo, kadangi įrodymai nebuvo kruopÅ¡Äiai analizuojami ir lyginami su kitais byloje esanÄiais įrodymais, teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp iÅ¡tirtų įrodymų. TodÄl sprendimÄ byloje užtikrino nepatikima ir abejotina informacija, paremta spÄjimais ir prielaidomis. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų reikalavimus. Teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 4 dalyse, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytomis nuostatomis, nes kaltinamojo kaltÄs klausimas pagal Lietuvos įstatymus iÅ¡sprendžiamas vieninteliu dokumentu, tai yra įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu griežtai laikantis BPK normų, kuriame pripažįsta kaltinamÄ jį kaltu arba nekaltu.
NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡o tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokurorÄ praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistasis neigia nužudÄs mažametį vaikÄ ir pateikia prielaidÄ apie galimÄ vaiko sužalojimÄ kito asmens, t. y. vaiko motinos R. J. veiksmais ir kitoje vietoje ((duomenys neskelbtini) gatvÄje esanÄio namo betoniniai laiptai) ir kitu laiku nei nustatÄ teismas. PažymÄtina, kad Å¡i prielaida nÄra visiÅ¡kai nauja, ji buvo pateikta baigiantis bylos procesui pirmosios instancijos teisme, Å¡iam atmetus, pakartota ir iÅ¡plÄtota apeliaciniame skunde.
Svarbu pabrÄžti, kad iÅ¡nagrinÄjus bylÄ apeliacine tvarka ir atlikus įrodymų tyrimÄ , prielaida apie galimÄ mažameÄio vaiko D. J. sužalojimÄ kito asmens, t. y. vaiko motinos veiksmais ir kitoje vietoje nepasitvirtino ir nuosprendyje apraÅ¡ytos veikos aplinkybÄs (vieta, laikas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybÄs) iÅ¡liko tos paÄios. MažameÄio D. J. nužudymo aplinkybes ir veikÄ padariusio V. J. kaltÄ pagrindžia įrodymai, kurie byloje gauti ir įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Ä®vykį maÄiusi R. J. tiesiogiai nurodÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį V. J.. Jis buvo prisipažinÄs padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir savo parodymus patvirtinÄs jų patikrinimo vietoje metu (t. 1, 98-94, b. l. 103-104). Kad kieme vaikas buvo numestas ir atsitrenkÄ Ä¯ kietÄ pavirÅ¡ių ir kad laikas buvo 22 val. 30 min., neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai Nr. 232/10(04) (t. 1, b. l. 29-32) ir teismo medicinos eksperto J. S. apklausoms pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose (t. 2, b. l. 84-85, 166-167).
Pagal ekspertÄ , apklaustÄ apeliaciniame teisme, rasti sužalojimai vaiko galvoje rodo, kad jie buvo padaryti nuo vienkartinio numetimo. Nubrozdijimai galvos srityje rodo nelygumus tos vietos, ant kurios buvo numestas vaikas. V. J. parodymų patikrinimo vietoje metu matomos plytelÄs yra su tarpais ir nelygumais, o tai pagal kÅ«ne rastus sužalojimus, atitinka vaiko nukritimo vietÄ (t. 1, b. l. 103-104, t. 2, b. l. 166). Å ių įrodymų kontekste atmetami liudytojų A. M., D. K. parodymai, kuriais remdamasis apeliantas daro prielaidÄ apie vaiko sužalojimÄ ne jo, o vaiko motinos veiksmais ir kitoje vietoje.Apeliacinis teismas, apklausÄs liudytojais A.
M., D. K., be jų dar I. R., R. E., nenustatÄ nieko, kas pagrįstų tokį apelianto tvirtinimÄ ir leistų daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarÄ teismas. PažymÄtina, kad nei vienas iÅ¡ jų nematÄ vaiko sužalojimo aplinkybių. Å ių asmenų parodymuose nurodytos aplinkybÄs, kad bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), buvo girdÄti įvairaus pobÅ«džio trenksmai, po įvykio ant Å¡io namo betoninių laiptų rastos vaiko baltos spalvos kelnaitÄs, kurios priklausÄ nužudytam vaikui D.
J. (A. M. parodymai), minÄtame bute girdÄjo verkianÄiÄ Â R. J. (D. K. parodymai), kad R. J. I. R. sakÄ, jeigu ji pasakytų visÄ tiesÄ viskas kitaip bÅ«tų (I. R. parodymai), kad V. J. nuo 21 val. miegojo užsirakinÄs buto duris ir atvykÄ policijos pareigÅ«nai negalÄjo jo prižadinti (R. E. parodymai) nepakankamos apygardos teismo iÅ¡vadoms paneigti. Pagal liudytojos A. M. parodymus ji rado vaiko Å¡liaužtinukus ant laiptų namo, esanÄio (duomenys neskelbtini). R. J. patvirtino, kad Å¡ie nužudyto vaiko D.
J.. Nei ji, nei liudytoja A. M. negalÄjo paaiÅ¡kinti, kaip Å¡liaužtinukai atsirado toje vietoje. Visgi Å¡iÄ aplinkybÄ susieti su vaiko galima kita nužudymo vieta, nei teismas nustatÄ, nÄra jokio pagrindo. Teismo medicinos ekspertas J. S. paaiÅ¡kino, kad vaikui padaryti sužalojimai nÄra bÅ«dingi kritimui ant Å¡ių laiptų (t. 1, b. l. 24, t. 2, b. l. 167). Pagal A. M. parodymus apie 22 val. ji su D. K. bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), girdÄjo bildesius, kurie buvo panašūs į metimÄ , kritimÄ , bildesiai buvo su pertraukomis (bildesys, tarpas ir vÄl bildesys).
Ji yra buvusi tame bute, jai atrodo Å¡io buto grindys medinÄs (t. 2, b. l. 161-162). Pagal teismo medicinos ekspertÄ , jog įsivaizduojant, kad kambario durys buvo medinÄs ir nebuvo ypatingai apterÅ¡tos, apÅ¡iukÅ¡lintos, neturÄjo bÅ«ti nelygumų, ant grindų akmenukų, todÄl nebÅ«tų atsiradÄ nubrozdinimai galvos srityje. Nubrozdinimai galvos srityje rodo nelygumus tos vietos, ant kurios numestas vaikas. Rasti sužalojimai galvoje rodo, kad buvo padaryti nuo vienkartinio numetimo (t. 2, b. l. 167). Apklaustas kaip liudytojas D.
K. parodÄ, kad R. J. minÄtame bute nematÄ, bet kartu su A. M. girdÄjo R. J. balsÄ , verksmÄ (t. 2, b. l. 177). TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs nepatvirtino A. M., kuri parodÄ, kad girdÄjo tik bildesius, o R. J. nematÄ ir jos balso negirdÄjo (t. 2, b. l. 161). PažymÄtina, kad taip pat skiriasi Å¡ių dviejų liudytojų parodymai ir dÄl rastų ant laiptų kÅ«dikio rÅ«bų. A. M. parodÄ, kad ant laiptų buvo tik Å¡liaužtinukai. D. K. parodÄ, kad ant laiptų buvo vaikiÅ¡ki drabužÄliai: megztukas, pÄdkelnÄs, Å¡liaužtinukai (t. 2, b. l. 161-162, 177).
Abu liudytojai teigia, kad bute buvo girdÄti bildesiai, lyg kažkas mÄtoma. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 252/10/04 matyti, kad D. J. nÄra nustatyta kÅ«no sužalojimų, bÅ«dingų metimui ant kokių nors daiktų (t. 1, b. l. 29-32). Teismo medicinos ekspertas patvirtino iÅ¡vadÄ , kad rasti iÅ¡oriniai sužalojimai kairÄje ir deÅ¡inÄje galvos pusÄje atsirado dÄl stipraus kontakto galva. Apklausus J. S. teisme, patikrinus kai kurias aplinkybes (specialistui pateiktos medžiagos pakankamumÄ bei pradinių duomenų teisingumÄ ) nekyla jokių abejonių dÄl jo iÅ¡vados pagrįstumo.
Apeliacinio skundo argumentai rodo, kad apeliantas ne visai teisingai interpretuoja specialisto iÅ¡vados turinį ir neteisingai vertina eksperto (specialisto) parodymus apygardos teisme. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad teismo medicinos eksperto J. S. parodymai abiejų instancijų teismuose neprieÅ¡taringi, taip pat neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai. EkspertizÄs paskyrimas nereikalingas. A. M., D. K. ir kitų liudytojų parodymuose iÅ¡dÄstyti samprotavimai apie tai, kad V. J. negalÄjo nužudyti savo vaiko, jį galÄjo sužaloti R.
J., yra subjektyvus aplinkybių interpretavimas, kuris prieÅ¡tarauja byloje esanÄių ir teisme iÅ¡tirtų bei nuosprendyje įvertintų įrodymų turiniui ir prasmei. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nÄra suklastoti, ar tokiais įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Å ia prasme vertinant liudytojų A. M. ir D. K. parodymus, duotus apeliacinÄs instancijos teisme, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, neatitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes.
TodÄl jie atmestini. Galiausiai, apklaustas kaip liudytojas tyrÄjas A. G. parodÄ, kad jis, atvykÄs į įvykio vietÄ , beldÄ Ä¯ namų duris ir apklausÄ Å¾mones, kurie atidarÄ duris, taÄiau visi teigÄ, kad įvykio nematÄ, nieko negirdÄjo, praÅ¡Ä jų duomenų. GrįžÄs į darbÄ paraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodÄ kÄ padarÄ tÄ vakarÄ (t. 2, b. l. 165). Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime paraÅ¡yta, kad tyrÄjas A. G. bendravo su D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), taÄiau Å¡is apie padarytÄ nusikaltimÄ nieko negalÄjo papasakoti, nes nematÄ ir negirdÄjo (t. 1, b. l. 62).
TodÄl teigti, kad įvykio metu R. J. buvo bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), nÄra pagrindo.Apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatytu D. J. mirties laiku. Nurodoma, kad liudytoja I. R. parodÄ, kad kai R. J. atneÅ¡Ä vaikÄ , jis jau buvo atÅ¡alÄs, sustingÄs, todÄl darytina iÅ¡vada, kad D. J. buvo mirÄs žymiai anksÄiau nei 22 val. 30 min. Pagal teismo medicinos ekspertÄ J. S., nuosprendžiu nustatytas vaiko sužalojimo laikas neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai, kurioje konstatuota, kad kÅ«dikis galÄjo mirti prieÅ¡ 16-24 val. iki jo apžiÅ«ros.
Ä®vykio vietoje apžiÅ«rint kÅ«dikio kÅ«nÄ lavondÄmÄs nÄra aiÅ¡kiai matomos, o ekspertui atliekant kÅ«dikio lavono tyrimÄ â praÄjus daugiau kaip 16 val. po įvykio lavondÄmÄs melsvai violetinÄs spalvos, gausios. Liudytoja I. R. apeliaciniame teisme patvirtino, kad ji vaikÄ ÄiupinÄjo, jis buvo Å¡altas, sustingÄs, nebuvo lavondÄmių. Pagal teismo medicinos ekspertÄ J. S. kÅ«dikių lavonai ypaÄ greitai  atÅ¡Ä la.R. E. apygardos teisme parodÄ, kad apie 22 val. 30 min. iÅ¡girdo, kad R.
J. pribÄgusi prie savo buto durų pirmame aukÅ¡te, sakÄ: ,,V., įleisk, D. mirÄâ. Ji iÅ¡Äjo pažiÅ«rÄti ir pamatÄ R. J. su kÅ«dikiu ant rankų. Grįžo į kambarį ir P. S. pasakÄ, kad Romos vaikas negyvas. V. J. tÄ vakarÄ nematÄ (t. 1, b. l. 203). Tokius parodymus davÄ ikiteisminio tyrimo metu. VÄliau apygardos teisme apklausta R. E. parodÄ, kad apie 21 val. 30 min. iÅ¡girdo R. J. beldžiant ir Å¡aukiant: ,,V., įleisk, D. mirÄâ. Tikslinant laikÄ , parodÄ, kad tiksliai laiko kada R.
J. beldÄsi į duris, pasakyti negali (t. 2, b. l. 90). Policija beldÄsi į R. J. butÄ , nes norÄjo pažadinti V. J.. Jis buvo užsirakinÄs buto duris. Nuo 21 val. jis miegojo. TeisÄjų kolegija, įvertindama R. E. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame teisme, pastebi jos parodymuose esminius prieÅ¡taravimus, kurie neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ji matÄ, kad V. J. nuo 21 val. miegojo, buvo pažadintas po įvykio. Liudytojo R. S. parodymai, kad V. J. miegojo nuo 21 val. taip pat prieÅ¡tarauja nuosprendyje apraÅ¡ytoms ir įrodytoms nusikalstamos veikos aplinkybÄms.
Apeliacinio teismo nuomone, iÅ¡vadai, kad V. J. tyÄia nužudÄ savo vaikÄ D. J., pagrįsti, pakanka įrodymų. Remiantis apklaustų liudytojais tyrÄjų A. G. ir L. Z., atlikusių procesinius veiksmus nagrinÄjamoje byloje, parodymais atmetami apeliacinio skundo teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai V. J. įteigÄ, jog niekas kitas Å¡io nusikaltimo padaryti negalÄjo, tik V. J. ir dÄl to jis buvo prisipažinÄs, kad nužudÄ savo vaikÄ . Nurodyti liudytojai parodÄ, kad jokios įtaigos nebuvo.
Procesiniai veiksmai buvo atliekami dalyvaujant gynÄjui (t. 2, b. l. 165, 202-203). V. J. apeliaciniame teisme parodÄ, kad teisingas protokolas, kuriame jis neprisipažino. Kitose apklausose jis davÄ parodymus apie įvykį, darydamas prielaidas ir pagal jam pareikÅ¡tus įtarimus. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodÄ, kaip kas buvo, nes pagalvojo, kad taip galÄjo įvykti. PaÄio įvykio jis negali papasakoti, nes neprisimena. Jis darÄ prielaidÄ , nes žino namo iÅ¡sidÄstymÄ (t. 2, b. l. 166). Visgi, pagal teismo psichiatrinÄs-psichologinÄs ekspertizÄs akto Nr. 86 TPK-207/2010 3 p. V.
J. atmintis nÄra sutrikusi, jis sugeba įsiminti, iÅ¡laikyti atmintyje ir atgaminti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , turi tokios vaizdinÄs atminties požymių, nÄra padidÄjÄs jo įtaigumas, polinkis fantazuoti (t. 2, b. l. 15). Ä®vykio metu jis buvo apsvaigÄs nuo alkoholio ir pagal ekspertus galimai dÄl kompleksinÄs girtumo bÅ«senos ir disocializacijos tipo psichologinÄs gynybos įtakos jis tvirtina, kad negali atgaminti pagrindinių įvykio aplinkybių (t. 2, b. l. 14). 2010 m. rugpjÅ«Äio 23 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodyta, kad jis rankomis paimdamas savo mažameÄiui sÅ«nui D.
J. už pažastų ir abejomis rankomis mesdamas jį ant betoninių grindinio plytelių, padarÄ kaukolÄs kaulų lūžius ir taip tyÄia jį nužudÄ (t. 1, b. l. 94). 2010 m. balandžio 23 d. įtariamojo apklausos protokole V. J. neprisipažino ir tvirtino, kad jį kietai įmigusį pažadino tik policijos pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 96). Papildomai apklaustas parodÄ, kad nusprendÄ prisipažinti nužudÄs vaikÄ , tai yra dalinai pakeisti savo pirminius parodymus. Jis parodÄ, kad laikydamas D. už pažastų, veidu į save, ir pastumdamas nuo savÄs tyÄia numetÄ jį ant žemÄs, jis nukrito iÅ¡ maždaug pusantro metro aukÅ¡Äio arba ant plytelių arba ant betono, kur yra prie įÄjimo į namÄ , kur tiksliai nepasakysiÄ s, nes neįsidÄmÄjo (t. 1, b. l. 98).
Palyginus jo parodymus su įtarimu matyti, kad įtarime nÄra iÅ¡ kokio aukÅ¡Äio buvo numestas vaikas, nÄra paraÅ¡yta, kad vaikÄ jis laikÄ veidu į save. Net ir tokiu atveju nÄra pagrindo sutikti, kad apeliantas prisipažino darydamas prielaidas pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ .Duodama parodymus apie tai, kas ir kaip sužalojo mažametį vaikÄ , nukentÄjusioji R. J. buvo nuosekli visų apklausų metu (t. 1, b. l. 73-74, 75, 80, 115-116, 201-202, t. 2, b. l. 200). Gi apeliantas, lygindamas R. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinÄjimo teisme metu, nežymius neatitikimus (iÅ¡ pradžių teigusi, kad buvo parduotuvÄje, bet pro vaizdo medžiagos gavimo pakeitÄ parodymus ir teigÄ, kad nebuvo) jos parodymuose vertina kaip reikÅ¡mingus ir tuo remdamasis daro iÅ¡vadÄ apie jų nepatikimumÄ .
TeisÄjų kolegija pažymi, kad nežymÅ«s nukentÄjusiosios paaiÅ¡kinimų neatitikimai negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas atmesti nukentÄjusiosios R. J. parodymus. Kolegija iÅ¡ esmÄs sutinka su apygardos teismo argumentais, kuriais nesuabejota nukentÄjusiosios parodymų patikimumu. Patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi, kad pats apeliantas dÄl vaiko sužalojimo aplinkybių patvirtino R. J. parodymus akistatos su ja metu bei 2010 m. rugsÄjo 10 d. teisiamajame posÄdyje (t. 1, b. l. 116, t. 2, b. l. 201).
Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas pateikÄ nepagrįstÄ prielaidÄ apie galimÄ vaiko nužudymÄ kito asmens, t. y. R. J. veiksmais, kuri paneigta bylos įrodymais. Byloje nustatytos aplinkybÄs teismui leido sprÄsti, kad apeliantas, paimdamas už pažastų trijų mÄnesių kÅ«dikį, jį iÅ¡neÅ¡damas į kiemÄ , kuris iÅ¡klotas betoninÄmis plytelÄmis, neperduodamas jo iÅ¡ savo rankų į nukentÄjusiosios rankas, o tyÄia mesdamas jį link nukentÄjusiosios, kuri stovÄjo nuo jo apie dviejų metrų atstumu, suvokÄ pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybÄ vaikui atÄmÄ veikdamas netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis).IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas įžvelgÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ , konstatuodamas, jog apygardos teismas priimdamas nuosprendį neiÅ¡dÄstÄ liudytojos A.
M. parodymų ir nesprendÄ jų pripažinimo įrodymais klausimo, neteisingai vertino kitus įrodymus bei, apelianto nuomone, padarÄ neteisingas iÅ¡vadas dÄl nužudymo aplinkybių. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal nusistovÄjusiÄ teismų praktikÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plaÄiai. Nesant konkreÄių bylÄ nagrinÄjamo teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturÄtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-416/2007, 2K-246/2008, 2K-50/2009, 2K-198/2009).
Teismo nuÅ¡alinimo pagrindus numato BPK 58 straipsnis. Byloje nÄra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų pasinaudojÄs nuÅ¡alinimo teise ir pateikÄs konkretų minÄtame straipsnyje numatytÄ teismo Å¡aliÅ¡kumo požymį. Nuteistasis V. J. skunde konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Jo konstatavimas siejamas su priimto nuosprendžio nepalankiu jam įrodymų vertinimu. Nesant konkreÄių bylÄ nagrinÄjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, nuteistojo nurodytas požymis, kolegijos nevertinamas kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymis.
Teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas dÄl V. J. kaltÄs. Panaikinti ar pakeisti nuosprendį apelianto nurodytais argumentais nÄra pagrindo.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkÄ                                       Regina GaudutienÄ TeisÄjai                                                    KÄstutis Jucys                                                                  Jonas Algimantas Venckus                                              Â