efd6c6bb-976d-448b-9094-d7dafae43f49 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-147-440/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02916-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.6.3; 3.1.6.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. vasario 24 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-887-715/2020 pagal ieÅ¡kovės Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės ieÅ¡kinį atsakovui G.

R., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“ dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė:  I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenė prašė pripažinti negaliojančia 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo akto dalį, kuria remiantis įregistruota G. R. nuosavybės teisė į vandens bokÅ¡tÄ /vandentiekį su inžinieriniais tinklais, esančiais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vandens bokÅ¡tas); pripažinti Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės nuosavybės teisę į vandens bokÅ¡tÄ /vandentiekį su inžinieriniais tinklais, esančiais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovas G. R. savavaliÅ¡kai, pažeisdamas teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ , neteisėtai įgijo bei savo vardu įregistravo Vandens bokÅ¡tÄ . Vandens bokÅ¡tas anksčiau priklausė ir buvo įregistruotas Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės vardu, Å¡iuo metu jis skirtas Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės narių poreikių tenkinimui. 1998 metais įvykusio SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų susitikimas su Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės vadovais metu, buvo nutarta, jog vandens bokÅ¡tas/vandentiekis su inžinieriniais tinklais bus perduotas SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojams, kurie patys jį prižiÅ«rės. Vandens naudotojų buvo labai daug – virÅ¡ 30 asmenų, todėl buvo nutarta iÅ¡rinkti vienÄ asmenį ir jį laikinai paskirti SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų atstovu, jam pavesti rinkti pinigus už vandens naudotojų sunaudojamÄ elektrÄ , pervesti surinktus pinigus energijos tiekėjams ir kt.

Susirinkime dalyvavę asmenys SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų atstovu iÅ¡rinko G. R., kuriam 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktu buvo laikinai perduotas valdyti Vandens bokÅ¡tas/vandentiekis su inžinieriniais tinklais. 1998 metais Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ perduoti ginčo objektÄ nuosavybėn ne asmeniÅ¡kai G. R., o visiems SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojams, atsakovas buvo iÅ¡rinktas tik prižiÅ«rėtoju/tvarkytoju.

Vandens bokÅ¡tas/vandentiekis su inžinieriniais tinklais yra skirtas ne vieno, o grupės asmenų poreikių tenkinimui, todėl negali bÅ«ti pripažintas vieno asmens nuosavybe. Vandens bokÅ¡tÄ tvarkė ir prižiÅ«rėjo visi kartu. Apie 90 procentų kaimo gyventojų naudojasi vandentiekiu. SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenėje yra 40 narių. Kai kurie kaimo gyventojai naudoja vandenį iÅ¡ Å¡ulinio.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos, formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). Å iuo konkrečiu atveju nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl darytina iÅ¡vada, kad nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas – „Perdavimo aktas“ negali bÅ«ti laikomas teisėtu G. R. nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Registrų centras nevykdė jai tenkančios bendro pobÅ«džio pareigos patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindÄ , t. y. nebuvo iÅ¡samiai patikrinti G. R. pateikti duomenys, kuriais remiantis vandens bokÅ¡tas/vandentiekis su inžinieriniais tinklais, įregistruotas G. R. vardu. 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktas nepatenka į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 22 straipsnyje nurodytų dokumentų sÄ raÅ¡Ä , kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre registruojamas daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimas.

4. Dėl minėtų neteisėtų G. R. veiksmų yra padaryta didelė žala visiems Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės nariams. Å iuo konkrečiu atveju ginčo daikto savininkas (Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė) nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios perleisti ginčo objektÄ (Vandens bokÅ¡tÄ /vandentiekį su inžinieriniais tinklais,) nuosavybėn fiziniam asmeniui – atsakovui G. R. – nei individualaus teisės taikymo aktu, nei sudarant sutartį, todėl fizinio asmens disponavimas jam nepriklausančiu ir be teisinio pagrindo valdomu daiktu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl tikrasis ginčo objekto savininkas – Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės nariai praÅ¡o paÅ¡alinti nuosavybės teisės pažeidimÄ panaikinant fiktyvios nuosavybės teisės perleidimo sandorius/perdavimo aktus.

5. Atsakovas G. R. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisi iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vandens bokÅ¡tÄ Ä¯gijo teisėtai. 1998 m. vandentiekis sugedo, kaime nebeliko vandens. Jis nuėjo pas tuometinį pirmininkÄ D. S., kuris pasakė, jog netvarkys vandentiekio siurblio, pasiÅ«lė perimti vandentiekį ir patiems tvarkytis.1998 m. likvidavosi Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė/įmonė ir buvusiems Å¡ios bendrovės/įmonės nariams buvo atidavinėjamas/perduodamas bendrovės/įmonės turtas. 1998 m. rugsėjo 28 d.

Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės komisija, susidedanti iÅ¡ pirmininko D. S. bei komisijos narių St. J. ir buhalterės I. Ž., vadovaudamiesi 1998 m. rugsėjo 25 d. bendrovės valdybos nutarimu, (protokolas Nr. 7), nutarė nuraÅ¡yti, kaip susidėvėjusį pagal amortizacinius paskaičiavimus vandentiekį. 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktu ta pati komisija nuraÅ¡ytÄ iÅ¡ bendrovės balanso 1982 m. statybos vandentiekį perdavė atsakovui, o atsakovas jį priėmė. IÅ¡ tuometinių SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojų tuomet niekas nenorėjo perimti iÅ¡ bendrovės Å¡io vandentiekio, juo rÅ«pintis ir toliau jį prižiÅ«rėti, visi kaimo gyventojai kratėsi atsakomybės. Todėl atsakovas, turėdamas tam tikrÄ kiekį minėtos Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės pajų, sutiko perimti šį vandentiekį asmeniÅ¡kai.

Už vandentiekį jam nurašė apie 16000 pajų, daugiau jokio turto iÅ¡ likviduojamos bendrovės negavo, tik tÄ vandentiekį. Prisiėmęs pagal 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktÄ ginčo vandentiekį savo asmeninėn nuosavybėn, atsakovas nedelsiant sudarė sutartį su tuometiniais Å iaulių elektros tinklais dėl elektros energijos Å¡iam vandentiekiui tiekimo, be to, nuo pat perėmimo momento ginčo vandentiekį visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo ir prižiÅ«ri Å¡iuo metu. Atsakovas iÅ¡ SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojų rinkdavo pinigus tik už Å¡io vandentiekio sunaudotÄ elektrÄ , o už vandentiekio priežiÅ«rÄ , vandenį ir kt. patarnavimus jokių pinigų iÅ¡ gyventojų neimdavo.

Buvo sugedęs vandens siurblys, atsakovas 1998 m. pirko siurblį, kiti gyventojai prie Å¡io siurblio pirkimo prisidėjo labai maža dalimi, didžiÄ jÄ dalį reikiamų lėšų siurblio pirkimui sumokėjo jis, be to jis pirko visas reikiamas detales siurblio pajungimui. Vandentiekio remontÄ jis atlikdavo savo asmeninėmis lėšomis – prižiÅ«rėjo šį vandentiekį kaip savo. Tik 1998 m., kai keitė siurblį, buvo renkami iÅ¡ žmonių pinigai. 2019 m. atsakovas apmokėjo už Vandentiekio remonto darbus.

6. Taip pat nurodė, kad VÄ® Registrų centro teritorinio registratoriaus sprendimu ginčo objektas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atsakovo nuosavybė. 2019 m. pradžioje atsakovas pareiÅ¡kė norÄ perduoti ginčo vandentiekį Mažeikių rajono savivaldybės žinion, tuo pat metu Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės pirmininkas A. S., galimai vedamas asmeninių paskatų, tačiau naudodamasis Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės pirmininko pareigomis, pradėjo reikÅ¡ti atsakovui įvairias pretenzijas dėl vandentiekio.

Atsakovas vienas remontavo vandens tiekimui bÅ«tinus įrengimus, Å¡ildydavo bokÅ¡tÄ Å¾iemos metu, kad neužšaltų vanduo, pjaudavo žolę. 2019 m. vandens siurbliui sugedus, A. S. iÅ¡kvietė merÄ , UAB „Mažeikių vandenys“ atstovus, darė jam psichologinį spaudimÄ atsisakyti bokÅ¡to. Byloje nėra SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės intereso, nes sprendimÄ bendruomenės vardu spręsti ginÄÄ teisme iÅ¡ esmės priėmė tik A. S., o kita bendruomenės valdybos narė – L.

A., balsavusi už šį sprendimÄ nėra nei vandens naudotoja, nei nuolatinė kaimo gyventoja. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl nuosavybės teisės nuginčijimo.

7. Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog vandentiekio tinklų nuosavybės teisė nuo 1997 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo įregistruota Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovei, remiantis 1997 m. kovo 20 d. Savivaldybės mero potvarkiu, o nuo 2019 m. sausio 24 d. nuosavybės teisė yra įregistruota atsakovui. Nekilnojamojo turto daiktinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti įgytos nuosavybės teisės apsaugÄ .

IeÅ¡kovė turėtų patikslinti antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , praÅ¡ydama ne pripažinti nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, o nustatyti, jog ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus (nurodant konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ ), nes nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naujÄ daiktÄ bei kitais pagrindais (CK 4.47 straipsnis).

8. Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, jog su ieÅ¡kiniu pateiktame Å erkÅ¡nės žemės Å«kio įmonei priklausančių pagrindinių priemonių sÄ raÅ¡e yra nurodyti Å erkÅ¡nės žemės Å«kio įmonės neprivatizuojami Å«kio lėšomis sukurti objektai, tarp kurių aiÅ¡kiai atskirti vandens bokÅ¡tai ir vandentiekis. Kadangi 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas vandentiekis, atsakovas neturėjo teisių į vandens bokÅ¡tÄ , nes jis niekam nebuvo perduotas. Atsakovas kreipėsi į savivaldybę dėl Vandens bokÅ¡to perėmimo, tačiau savivaldybė negalėjo perimti tol, kol nebuvo turtas įregistruotas atsakovo vardu. Atsakovo vandens tinklai yra labai pasenę, jiems reikia didelių investicijų.

9. Trečiasis asmuo UAB „Mažeikių vandenys“ nurodė, kad licencijÄ Mažeikių rajone teikti geriamÄ jį vandenį turi UAB „Mažeikių vandenys“, atsakovas tokios licencijos neturi. IÅ¡tyrus vandenį nustatyta, jog jis neatitinka kokybės reikalavimų. Atsakovas kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę dėl Vandens bokÅ¡to perėmimo. Pagal teisės aktus tokiu atveju savivaldybė turi kreiptis į UAB „Mažeikių vandenys“ dėl vandens tinklų perėmimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ ieÅ¡kovės Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės priteista atsakovui G. R. 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad atsakovo G. R. nuosavybės teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre remiantis 1998 m. rugsėjo 29 d. Priėmimo-perdavimo aktu. Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė, bÅ«dama Vandens bokÅ¡to savininkė, turėjo teisę parduoti turtÄ ar kitaip juo disponuoti (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBÄ®) 2 straipsnio 1 dalis). Vandens bokÅ¡tas 1992 m. buvo įtrauktas į Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės neprivatizuojamų Å«kio lėšomis sukurtų objektų sÄ raÅ¡Ä , jo vertė nurodyta 18 839 rublių. IÅ¡ 1998 m. rugsėjo 28 d. MaÅ¡inų, įrengimų ir transporto priemonių nuraÅ¡ymo akto nustatė, jog 1982 m. vandentiekio pirminė vertė buvo 2310, nusidėvėjimo norma – 2310, tad komisijos iÅ¡vada buvo tokia, jog vandentiekis nuraÅ¡ytinas kaip susidėvėjęs.

12. Teismas nesutiko su trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos argumentu, jog Vandens bokÅ¡tas negalėjo bÅ«ti privatizuojamas, nes buvo įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä . Teismas nurodė, kad turtas buvo įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä 1992 m., jis įtrauktas ne Valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimu, o pačios Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės aktu, todėl bendrovė, 1998 m. nustačiusi, kad Vandens bokÅ¡tas yra nusidėvėjęs, turėjo teisę pakeisti savo nuostatÄ dėl turto privatizavimo ir perduoti nuraÅ¡ytÄ turtÄ atsakovui. 1998 m. rugsėjo 29 d. Priėmimo-perdavimo akte aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės valia perduoti G. R. Vandens bokÅ¡tÄ , ir atsakovo valia priimti turtÄ .

13. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tikroji Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės valia buvo perduoti Vandens bokÅ¡tÄ kaimo gyventojų nuosavybėn, nes nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog nuo 1998 m. SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojai bÅ«tų aktyviais veiksmais siekę nuosavybės teisės ar valdę vandens bokÅ¡tÄ kaip savÄ . Nustatė, jog gyventojai savo darbu anksčiau Å¡iek tiek prisidėdavo prie vandens bokÅ¡to remonto darbų. Teismas įvertinęs tai, jog už vandens tiekimÄ gyventojai mokėjo tik simbolinį mokestį už elektrÄ , sprendė, kad jų pagalba yra suprantama, tačiau Å¡ie veiksmai negali bÅ«ti laikomi pakankamais nuosavybės teisės įgijimui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pateikta jokių Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės dokumentų, kurie liudytų, jog bendrovė siekė perduoti turtÄ kaimo gyventojų nuosavybėn.

14. Teismas nustatė, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktas nebuvo tik formalus dokumentas – iÅ¡ karto po akto pasiraÅ¡ymo G. R. pradėjo valdyti turtÄ kaip savÄ â€“ rÅ«pinosi vandens tiekimo sistemos remonto darbais, su Å iaulių elektros tinklais sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo vandens bokÅ¡tui, pjaudavo žolę aplink bokÅ¡to teritorijÄ , rÅ«pindavosi, kad žiemos metu neužšaltų vamzdynai. Jis prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi vandens bokÅ¡tu daugiau nei du deÅ¡imtmečius ir rÅ«pinasi iki Å¡iol. 2019 m. gegužės mėn. G.

R. kreipėsi į UAB „Mažeikių vandenys“ dėl vandentiekio tinklų remonto darbų atlikimo, sumokėjo 1 315,45 Eur sumÄ už gręžinio siurblio keitimÄ , elektros instaliacijos darbus ir kt. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį su G. R. nebuvo sudaryta jokia papildoma sutartis (darbo sutartis, vandens bokÅ¡to panaudos sutartis, nuomos sutartis), iÅ¡ kurios bÅ«tų galima spręsti, jog jis buvo tik vandens bokÅ¡to prižiÅ«rėtojas, tvarkytojas, t. y. darbuotojas. Jam nebuvo mokamas atlyginimas už darbÄ , SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojai, iÅ¡ kurių tik dalis yra vandens naudotojai, mokėjo tik už vandens tiekimui sunaudojamÄ elektrÄ , mokesčiai už vandenį buvo labai maži, simbolinio dydžio.

Atkreipė dėmesį, jog G. R., kaip vandentiekio valdytojÄ , pripažino ir kaimo gyventojai, kurie mokėdavo mokesčius, kreipdavosi į jį dėl visų klausimų ar problemų, susijusių su vandens tiekimu. Teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės įrodo, jog iki nuosavybės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre G. R. nepertraukiamai valdė kaip savÄ vandens bokÅ¡tÄ , Å¡io turto atžvilgiu elgėsi kaip savininkas, todėl laikytina, jog jis 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktu įgijo nuosavybės teisę.

15. Teismas pažymėjo, jog atsakovas G. R. nurodė, jog už vandens bokÅ¡tÄ nuo jo nuskaitė jo turėtus pajus, virÅ¡ 16000, jokio kito turto iÅ¡ bendrovės negavo. Teismas nustatė, kad G. R. turėjo 19 611 bendrovės pajų, t. y. jis turėjo pakankamai pajų, kad galėtų įsigyti bendrovės turtÄ už pajus. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog G. R. įgijo vandens bokÅ¡tÄ už pajus, todėl sprendė, jog vandens bokÅ¡tas jam buvo perleistas neatlygintinai kaip bevertis, nuraÅ¡ytas dėl susidėvėjimo.

Tiek vienu atveju (kuomet neatlygintinai perleidžiamas nuraÅ¡ytas turtas), tiek kitu atveju (įsigyjant bendrovės turtÄ už pajus) nėra prievolės sandorio sudaryti notarine tvarka, nes teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog 1964 m. CK buvo nereglamentuota žemės Å«kio bendrovės turto perdavimo tvarka, nes tam galiojo Lietuvos Respublikos žemės Å«kio bendrovių įstatymo nuostatos, o notarinė forma ir trijų mėnesių terminas sandoriams įregistruoti buvo nustatyti tik pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir mainų sutartims (2006 m. lapkričio 27 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006).

16. Teismas nustatė, kad bÅ«tinybė įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre atsirado, kai atsakovas norėjo perduoti Vandens bokÅ¡tÄ Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, UAB „Mažeikių vandenys“. 2019 m. sausio 24 d. Registrų centro sprendimu atsakovo nuosavybės teisė į Vandens bokÅ¡tÄ buvo įregistruota, Å¡is sprendimas nebuvo ir nėra ginčijamas. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas, 2019 m. įsiregistravęs nuosavybės teisę į vandentiekį tyčia bÅ«tų apribojęs vandens tiekimÄ kaimo gyventojams ar kitaip pažeidęs kaimo gyventojų teisę gauti geriamojo vandens iÅ¡ vandens bokÅ¡to, tad Å¡ioje byloje taip pat nėra nustatyta vieÅ¡ojo intereso pažeidimų, kuriuos teismas turėtų paÅ¡alinti savo iniciatyva. Nors atsakovas neturi licencijos teikti geriamÄ jį vandenį, vis tik teisės aktai nedraudžia atsakovui bÅ«ti vandens bokÅ¡to savininku.

17. Teismas atsižvelgęs į tai, jog 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo akte aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės valia perduoti G. R. nuraÅ¡ytÄ bendrovės turtÄ â€“ Vandens bokÅ¡tÄ , ir iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia priimti turtÄ , įvertinę tai, jog atsakovas nepertraukiamai valdė Vandens bokÅ¡tÄ ir vandentiekio tinklus kaip savÄ , rÅ«pinosi vandens tiekimu, remontavo įrengimus, teismas sprendė, jog G. R. pagrįstai įgijo nuosavybės teisę į vandens bokÅ¡tÄ ir 2019 m. sausio 24 d. įregistravo Å¡iÄ teisę Nekilnojamojo turto registre.

18. Teismas konstatavo, kad procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, jog šį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kaip juridinis asmuo (asociacija) – SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenė, o ne kaip fizinių asmenų – bendruomenės narių – atstovė teisme pagal pavedimÄ pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ . Teismas nustatė, jog SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenė buvo įregistruota 2016 m. kovo 8 d., t. y. 13 metų po Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės iÅ¡registravimo, tad kaimo bendruomenė nėra bendrovės teisių perėmėja ir nėra nustatyta jokių galimų CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų nuosavybės teisės įgijimui ieÅ¡kovės vardu.

Sprendė, kad nagrinėjamu atveju, jokios ieškovės, kaip juridinio asmens, teisės nėra pažeistos, nes ji niekada nebuvo teisinių santykių, susijusių su vandens bokštu, dalyvė. Ne visi kaimo bendruomenės nariai yra vandens, tiekiamo iš atsakovo vandens bokšto, naudotojai – iš 41 kaimo bendruomenės nario tik 21 yra vandens naudotojas. Skuodiškių kaimo gyventojai, kuriuos nurodo atstovaujanti Skuodiškių kaimo bendruomenė, šioje byloje nėra ieškovai ir neturi savarankiškų reikalavimo teisių.

Byloje taip pat nėra įrodymų, jog SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenė turi teisę bÅ«ti kaimo gyventojų atstove teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ . Kaimo gyventojai per 20 metų neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ bÅ«ti Vandens bokÅ¡to savininkais, o Å¡ioje byloje neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jie norėjo bÅ«ti ieÅ¡kovais Å¡ioje byloje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi jokių reikalavimo teisių į ginčo turtÄ ir jos reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo atmetė.

19. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieÅ¡kinys yra atmestas kaip nepagrįstas, ieÅ¡kinio senaties netaikė. Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo – SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenė ir, kad ieÅ¡kinį pateikė bendruomenė kaip juridinis asmuo, o ne kaip fizinių asmenų atstovė teisme, bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenė praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 20.1. Teismo sprendimas yra neargumentuotas, nemotyvuotas teisės taikymo aktais, nepagrįstas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiÅ¡kinimu. Pažymėjo, kad teismo sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo bÅ«ti ne tik teismo iÅ¡vada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir Å¡alių teisių bei pareigų, bet ir Å¡ios iÅ¡vados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename teismo sprendime privalomos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir Å¡alių teisių bei pareigų.

Å ias iÅ¡vadas bÅ«tina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie paÅ¡alintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. 20.2. Pirmosios instancijos teismui apeliantas buvo nurodęs, jog pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Å i įstatymo norma yra imperatyvi, todėl jos pažeidimas lemia sandorio negaliojimÄ (CK 1.80 straipsnis). Turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktÄ .

Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir neabejotinai. 1998 metais įvykusio SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų susitikimas su Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio įmonės vadovais buvo nutarta, jog Vandens bokÅ¡tas/vandentiekis su inžinieriniais tinklais bus perduotas SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojams, kurie patys jį prižiÅ«rės. Vandens naudotojų buvo virÅ¡ 30 asmenų, todėl buvo nutarta iÅ¡rinkti vienÄ asmenį ir jį laikinai paskirti SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų atstovu, jam pavesti rinkti pinigus už vandens naudotojų sunaudojamÄ elektrÄ , pervesti surinktus pinigus energijos tiekėjams ir kt.

Susirinkime dalyvavę asmenys SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų atstovu iÅ¡rinko G. R., kuriam 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktu buvo laikinai perduotas valdyti Vandens bokÅ¡tas/vandentiekis su inžinieriniais tinklais. Pažymėjo, kad 1998 metais Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio įmonė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ perduoti ginčo objektÄ nuosavybėn ne asmeniÅ¡kai G. R., o visiems SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojams, kad jie galėtų įgyvendinti savo siekį turėti vandens. 20.3.

VÄ® Registrų centras nevykdė jai tenkančios bendro pobÅ«džio pareigos patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindÄ , t. y. nebuvo iÅ¡samiai patikrinti G. R. pateikti duomenys ir remiantis 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktu Vandens bokÅ¡tas/vandentiekis su inžinieriniais tinklais, buvo įregistruotas G. R. vardu. Pažymėjo, jog perdavimo-priėmimo aktas nepatenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų sÄ raÅ¡Ä , kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre registruojamas daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimas.

Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad G. R. praÅ¡ymu Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu Å¡ie duomenys įraÅ¡yti. Pabrėžė, kad nei procese dalyvavęs trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras, nei atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nepaneigė reikÅ¡mingos aplinkybės, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu VÄ® Registrų centras neturėjo teisės įregistruoti atsakovui nuosavybės į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . 20.4.

Nėra aiÅ¡ku, ar perdavimo-priėmimo akte iÅ¡vardinta komisija turėjo įgaliojimus „nuraÅ¡yti“ bendrovės nekilnojamÄ jį turtÄ ir neatlygintinai perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovui. Viena iÅ¡ komisijos narių I. Ž. raÅ¡ytiniame liudijime patvirtino, kad nebuvo komisijos valios neatlygintinai perduoti ginčo turtÄ atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino. Bendrovės kompetentingi valdymo organai nebuvo priėmę sprendimų pakeisti savo ankstesnę nuostatÄ , kad Vandens bokÅ¡tas negali bÅ«ti privatizuojamas, nes buvo įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä .

Vandens bokÅ¡tas/vandentiekis su inžinieriniais tinklais yra skirtas ne vieno, o grupės asmenų poreikių tenkinimui, todėl negali bÅ«ti pripažintas vieno asmens nuosavybe. 20.5. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės argumentÄ dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo, rėmėsi 2006 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006, nors Å¡ioje nutartyje nustatytos aplinkybės buvo visiÅ¡kai kitos, nei nagrinėjamoje byloje. Å ioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo keliami klausimai, kokia forma turėjo bÅ«ti sudaromas žemės Å«kio bendrovės turto perleidimas jos nariui už pajų, taip pat kokia yra nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯registravimo reikÅ¡mė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad G. R. įgijo vandens bokÅ¡tÄ už pajus, o jo iÅ¡vada, kad neva Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nėra prievolės sudaryti notarinio sandorio neatlygintinai perleidžiant nekilnojamÄ jį turtÄ , yra nepagrįsta ir klaidinanti. Pažymėjo, kad atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo aplinkybei, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui yra privaloma notarinė forma (Atsiliepimo 17 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas sprendime akcentuoja, kad Vandens bokÅ¡tas yra „bevertis“ ir nuraÅ¡ytas dėl susidėvėjimo“, tačiau vien teisme esantis ginčas parodo, kad Vandens bokÅ¡tas yra veikiantis ir negali bÅ«ti laikomas neturinčiu jokios vertės. 20.6.

Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio įmonė yra likviduota, nėra galimybės taikant restitucijÄ perduoti vandens bokÅ¡tÄ su inžineriniais tinklais Å¡iai bendrovei, todėl ginčo turtas turėtų atitekti ieÅ¡kovei, kuris užtikrintų gyvybiÅ¡kai svarbių poreikių tenkinimÄ â€“ vandens tiekimÄ visiems kaimo bendruomenės nariams. Atsakovas nurodė, kad ketina Vandens bokÅ¡tÄ parduoti savivaldybei, kuri savo ruožtu jį perleistų UAB „Mažeikių vandenys“. Apeliantės nuomone, bÅ«tų sÄ Å¾ininga ir teisinga, kad Å¡iuo veiksmus atliktų ir už vandens bokÅ¡tÄ lėšas gautų ne vienas asmuo, o SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenė. 20.7.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi nusprendė VÄ® Registrų centro nelaikyti trečiuoju asmeniu ir į procesÄ neįtraukti, nors VÄ® Registrų centras jau buvo įtrauktas į procesÄ ir pateikė atsiliepimÄ , kurį teismas priėmė. Todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje nurodo, kad VÄ® Registrų centras byloje yra trečiasis asmuo.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas G. R. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 21.1. Apeliacinis skundas neatitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų Å¡iam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų – apeliaciniame skunde tinkamai ir aiÅ¡­kiai suformuluoti ir nurodyti skundo pagrindÄ bei nurodyti tiek faktinį (faktinės bylos aplin­kybės), tiek teisinį (materialiosios ir (ar) proceso teisės normos) apeliacinio skundo pagrindÄ ir dalykÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 306 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui yra imperatyvÅ«s, o tai reiÅ¡kia, jog jų neatitinkantis ir (ar) turintis trÅ«kumų apeliacinis skundas, jeigu teismo nustatytu terminu tokie trÅ«kumai nebuvo paÅ¡alinti, nepriimamas – laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. Jei apeliantė manė, kad teismas nevykdė pareigos tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, netinkamai nustatė ir nevertino faktines aplinkybes, o teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais, tai apeliantė skunde negalėjo apsiriboti abstraktaus pobÅ«džio teiginiais, o privalėjo konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais pagrįsti, kad teismas tinkamai neįvykdė civilinio proceso įstatyme jam nustatytų pareigų.

Atsakovo manymu, sprendimo motyvuojamoje dalyje iÅ¡dėstyti motyvai ir teisiniai argumentai patvirtina, jog teismas teisingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, teisingai nustatė reikÅ¡mingas by­los aplinkybes, iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais pagrindė padarytas iÅ¡vadas dėl apeliantės nuosavybės teisės pripažinimo, be to, nurodė argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat nurodė įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadova­vosi, bei kitus teisinius argumentus. 21.2.

Apeliantė ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė reikalavimus dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo. Atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį jokių reikalavimų nepareiÅ¡kė, o tik nuro­dė, kad su apeliantės jam pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, iÅ¡dėstė nesutikimo motyvus ir įro­dymus, kuriais grindė nesutikimo motyvus. Teismas tiek sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, tiek rezoliucinę dalį suformulavo aiÅ¡kiai ir nesu­kelia jokių neaiÅ¡kumų dėl apeliantės atmestų reikalavimų turinio, todėl apeliantės teiginys, kad teismas nesilaikė reikalavimų argumentuoti, kodėl netenkino ir atmetė apeliantės ieÅ¡ki­nio reikalavimus, yra akivaizdžiai teisiÅ¡kai nepagrįstas. 21.3.

Atsakovas nesutiko su apeliantės argumentu, kad teismas ginčo santykiui turėjo taikyti apeliantės nurodytÄ CK 4.48 straipsnio 1 dalies teisės normÄ , ir nurodė, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra bylÄ nagrinėjančio teismo, o ne Å¡alių prerogatyva, todėl apeliantės nurodyta įstatymo norma ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, nebuvo teismui privalomas. 21.4. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu atmestas apeliantės praÅ¡ymas Nr. SPR4-(14.5.) iÅ¡taisyti klaidÄ Nekilnojamojo turto registre, t. y. iÅ¡registruoti atsakovo nuosavybės teisę iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, kadangi atsakovas neturėjo teisės paduoti praÅ¡ymo.

Apeliantė teritorinio registrato­riaus priimto sprendimo Centriniam registratoriui iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neskundė, todėl įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas visiÅ¡kai pagrįs­tai konstatavo, jog Registrų centro priimto sprendimo dėl atsakovo nuosavybės teisės įregist­ravimo Apeliantė neginčijo ir neginčija. 21.5. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavimo-priėmimo aktas ne­patenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų sÄ raÅ¡Ä ir Å¡io dokumento neatitikimas teri­torinio registro tvarkytojui buvo akivaizdus.

Atsakovas atkreipė dėmesys, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatytame daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ , juridi­nius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis Å¡ios teisės, jų suvaržymai bei juridi­niai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre pavyzdiniame sÄ raÅ¡e, nurodyta, jog patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis daiktinės teisės, jų suvaržymai bei juridiniai fak­tai registruojami nekilnojamojo turto registre, be kita ko yra ir raÅ¡ytiniai sandoriai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRÄ® 22 straipsnio 7 punktas).

Teismas nustatė, jog priėmimo-perdavimo aktas yra raÅ¡ytinis sandoris, o raÅ¡ytiniai sandoriai NTRÄ® 22 straipsnio 7 punkte įtraukti į patvirtinančių dokumentų sÄ raÅ¡Ä , kuriais remiantis nuosavybės teisė registruojama nekilnojamojo turto registre, o NTRÄ® 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurių nors vienÄ nustačius, teritorinis registratorius turi teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , nenustatė, todėl nėra pagrindo abejoti, jog VÄ® Registrų centras turėjo teisę raÅ¡ytinio sandorio pagrindu įregistruoti atsakovui nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . 21.6.

Priėmimo-perdavimo akte esantys duomenys nekelia abejonių, jog visi komisijos nariai, tame tarpe ir I. Ž., savo paraÅ¡ais patvirtino, jog pagal amortizacinius paskaičiavimus nuraÅ¡omas susidėvėjęs vandentiekis perduodamas atsakovui ne kaip SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų atstovui, o kaip gyventojo nuosavybėn. Nėra pagrindo abejoti, jog jeigu Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė bÅ«tų vandentiekį perdavusi atsakovui kaip SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų atstovui, tai tokiu atveju savo tikrÄ jÄ valiÄ taip ir bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi savo pačios dokumente.

Be to, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė, bÅ«dama vandens bokÅ¡to savininkė, turėjo teisę perkainuoti vandens bokÅ¡tÄ ir iÅ¡ naujo nustatyti jo vertę ir, pakeitusi savo nuostatÄ dėl turto privatizavimo, nuraÅ¡yti vandentiekį su sugedusiais įrenginiais kaip susidėvėjusį ir perduoti jį kaip bevertį nuraÅ¡ytÄ turtÄ atsakovui. 21.7. IÅ¡ apeliantės pateikto komisijos narės I.

Ž. 2019 m. balandžio 2 d. su­raÅ¡yto liudijimo matyti, kad Å¡i liudytoja tvirtina, jog elektros skaitiklis ir Vandens bokÅ¡tas nebuvo per­duotas atsakovo nuosavybėn, o buvo tik laikinai jam priskirtas, be to, pažymėjo, jog apie Å¡iÄ aplinkybę prieÅ¡ pasiraÅ¡ant perdavimo-priėmimo aktÄ pirmininkas jÄ informavo, tačiau, kodėl visos kitos aplinkybės buvo užfiksuotos Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės dokumentuose, o Å¡i itin reikÅ¡minga ir svarbi aplinkybė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai užfiksuota nebuvo, I.

Ž. įti­kinamai taip ir nepaaiÅ¡kino. Å i liudytoja ėjo svarbias pareigas že­mės Å«kio bendrovėje, todėl ji turėjo žinoti, jog reikÅ¡mingos ir svarbios aplinkybės tiks­lus nurodymas bendrovės vidaus dokumentuose nelaikytinas tik formalumu, kaip kad nepa­grįstai, praėjus 22 metams ėmė teigti I. Ž., o yra bÅ«tinas. Liudijime esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo abejoti 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo akte užfiksuotų duomenų įrodomÄ ja reikÅ¡me. 21.8. Nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktÄ bei Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktÄ pasirašė Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės vadovas D.

S., jo pavaduotojas St. J., vyr. buhalterė J. K., buhalterė I. Ž., kiaulių fermos vadovas A. S., galvijų komplekso vadovė V. N. bei mechanizacijos padalinio vadovas St. J., t. y. asmenys, kurie priskiriami bendrovės valdymo organams, o teisės aktai, kaip teisingai sprendė teismas, nedraudžia įmonės veikloje nuraÅ¡yto turto naudoti ir juo disponuoti, todėl apeliantės teiginio, esÄ byloje nėra jokių bendrovės valdymo organų sprendimų dėl nusidėvėjusio vandens bokÅ¡to privatizavimo ir turto perdavimo atsakovui, pagrįstumÄ paneigia byloje esantys įrodymai. 21.9.

Teismas atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas vandens bokÅ¡tÄ Ä¯sigijo už pajus, todėl visiÅ¡kai pagrįs­tai sprendė, jog Å¡iuo atveju laikytina, jog vandens bokÅ¡tas atsakovo nuosavybėn buvo per­leistas ne už pajus, o buvo perleistas neatlygintinai kaip bevertis, nuraÅ¡ytas dėl susidėvėjimo. Nors apeliantė pateikė savo Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies teisinį vertinimÄ , tačiau teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra ne Å¡alių, o teismo prerogatyva, todėl subjektyvus ir jokiai įrody­mais neparemtas apeliantės pateiktas teisinis vertinimas nesudaro jokio pagrindo abejoti teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstumu ir teisingumu, kad tiek neatlygintinai perleidžiant nuraÅ¡ytÄ turtÄ , tiek įsigyjant bendrovės turtÄ už pajus, Žemės Å«kio bendrovių įstatyme nėra nustatyta prievolė Å¡alims sudaryti sandorį notarine tvarka. 21.10.

IeÅ¡kovė pati savo ieÅ¡kinyje pripažįsta, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011, bei Å¡io nutari­mo pagrindu priimtu Mažeikių rajono mero 1997 m. kovo 20 d. potvarkiu Nr. 120, Vandens bokÅ¡tas 1997 m. kovo 26 d. buvo įregistruotas nuosavybės teise Å erkÅ¡nės žemės Å«kio ben­drovės vardu. Teismas nustatė, jog Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė šį turtÄ atsakovui perleido raÅ¡ytinio sandorio pagrindu – 1998 m. rugsė­jo 29 d. perdavimo-priėmimo aktu, be to, teismas nustatė, jog dalis SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojų iki Å¡iol vartoja vandenį, tiekiamÄ iÅ¡ atsakovui nuosavybės teise priklausančio vandens bokÅ¡to, todėl akivaizdu, jog Vandens bokÅ¡tas naudojamas ne vieno asmens, o grupės asmenų poreikių tenkinimui.

Teismas teisingai pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia atsakovui bÅ«ti vandens bokÅ¡to savininku, todėl apeliantės tei­ginys, esÄ vandens bokÅ¡tas negali bÅ«ti pripažintas vieno asmens nuosavybe, yra aki­vaizdžiai nepagrįstas. 21.11. Teismo posėdžio metu tiek apeliantė, tiek atsakovas patvir­tino, jog vandens bokÅ¡te buvo daromi remonto darbai, keičiamas siurblys, todėl teismas tei­singai ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas suremontavo vandens bokÅ¡tÄ ir nuolat rÅ«pinasi van­dens tiekimo sistemos funkcionalumu.

Teismas pagrįstai nustatė, jog vandens bokÅ¡tas jo perdavimo metu buvo bevertis ir nuraÅ¡ytas dėl susidėvėjimo, o atsakovas jį sure­montavo ir dalis SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojų iki Å¡iol vartoja iÅ¡ Å¡io bokÅ¡to tiekiamÄ vandenį. Atsakovas užtikrina gyvybiÅ¡kai svarbių poreikių tenkinimÄ vi­siems to pageidaujantiems SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojams, todėl vien apeliantės subjektyvus manymas, jog ji užtikrintų gyvybiÅ¡kai svarbių poreikių tenkinimÄ visiems kaimo bendruo­menės nariams, nesudaro pakankamo pagrindo atsakovo nuosavybę perduoti apeliantei, nes tikrovėje siekis perimti vandens bokÅ¡tÄ yra susijęs ne su Mažeikių rajono SkuodiÅ¡kių kaimo bendruomenės interesu, o tik su vieno asmens A.

S. siekiu sava­naudiÅ¡kais tikslais perimti atsakovo nuosavybę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nutarta, VÄ® Registrų centro nelaikyti trečiuoju asmeniu ir į procesÄ netraukti, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime VÄ® Registrų centras nurodomas trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad VÄ® Registrų centras teikė į bylÄ atsiliepimÄ ir kartu su juo dokumentus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimÄ . VÄ® Registrų centro, kaip trečiojo asmens Å¡iuo atveju nereikėjo nurodyti, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime VÄ® Registrų centrÄ nurodė trečiuoju asmeniu, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nedaro paties sprendimo negaliojančiu.

Dėl reikalavimų apeliacinio skundo turiniui 25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų Å¡iam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų – apeliaciniame skunde tinkamai ir aiÅ¡kiai suformuluoti ir nurodyti skundo pagrindÄ bei nurodyti tiek faktinį (faktinės bylos aplinkybės), tiek teisinį (materialiosios ir (ar) proceso teisės normos) apeliacinio skundo pagrindÄ ir dalykÄ . Apeliantė skunde apsiribojo abstraktaus pobÅ«džio teiginiais, nors privalėjo konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais pagrįsti, kad teismas tinkamai neįvykdė civilinio proceso įstatyme jam nustatytų pareigų.

26. Apeliacinis skundas, kaip byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 straipsnyje. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta: procesinio dokumento pobÅ«dis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalykÄ , ir įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes.

27. Apeliacinis skundas, be minėtų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę (CPK 314 straipsnis), kai praÅ¡oma priimti naujus įrodymus; apelianto praÅ¡ymas (apeliacinio skundo dalykas). Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo argumentai iÅ¡dėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalykÄ ir pagrindÄ .

28. Apeliacinio skundo dalykas – tai apelianto apeliacinės instancijos teismui reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas. Å is praÅ¡ymas turi atitikti vienÄ iÅ¡ CPK 326 straipsnio 1 dalyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių: pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (1 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (visÄ ar iÅ¡ dalies) ir priimti naujÄ sprendimÄ (2 punktas); pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (3 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visÄ ar iÅ¡ dalies ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (4 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (visÄ ar iÅ¡ dalies), o bylÄ nutraukti arba pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, iÅ¡skyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus (5 punktas).

29. Apeliacinio skundo pagrindas – tai aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo (jo dalies) neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinį skundÄ paduodantis asmuo privalo nurodyti tiek faktinį (faktinės bylos aplinkybės), tiek teisinį (materialiosios ir (ar) proceso teisės normos) apeliacinio skundo pagrindÄ . Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktÄ ).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį neįžvelgia esminių trÅ«kumų, iÅ¡ esmės yra pagrindo vertinti, kad Å¡is procesinis dokumentas atitinka jam keliamus turinio reikalavimus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Skundo turinys yra pakankamai tinkamai suformuluotas, nurodytas apeliacinio skundo pagrindas, iÅ¡ skunde nurodytų argumentų aiÅ¡ku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas, yra suformuluotas apeliacijos dalykas, yra aiÅ¡ku, kokio procesinio tikslo ir apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo teisinio rezultato ieÅ¡kovė siekė paduodama šį dokumentÄ â€“ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra įvertinami ir dėl jų pagrįstumo pasisakoma iÅ¡nagrinėjus apeliacinį skundÄ . Dėl faktinių bylos aplinkybių 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad vandentiekio tinklai (vandentiekio bokÅ¡tas, artezinis gręžinys, 1188,20 m vandentiekio), esantys (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. kovo 26 d. iki 2019 m. sausio 24 d. nuosavybės teise priklausė Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovei, j. a. k. 166566929, o nuo 2019 m. sausio 24 d. priklauso G.

R., įregistravimo pagrindas – 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktas. IÅ¡ 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės komisija, susidedanti iÅ¡ pirmininko D. S. bei komisijos narių St. J. ir buhalterės I. Ž., 1998 m. rugsėjo 29 d. perdavė PaÅ¡erkÅ¡nės gyvenvietės gyventojui G. R. 1982 m. vandentiekį kaip nuraÅ¡ytÄ dėl susidėvėjimo, o jis jį priėmė. VÄ® Registrų centre ginčo objektas nuo 2019 m. sausio 24 d. registruotas kaip atsakovo G.

R. nuosavybė.

32. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės nuginčijimo. Dėl nuosavybės teisės nuginčijimo 33. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota Å¡ios teisės apsauga. Pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dai gali bÅ«ti įvairÅ«s, tačiau jie negali prieÅ¡tarauti iÅ¡ Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sÄ Å¾iningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

34. KonkretÅ«s nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naujÄ daiktÄ (4 punktas), kitais Å¡iame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi Å¡iame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiÅ¡ki ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 20 punktas).

35. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas sandorio sampratÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemiantys sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

36. Apeliantė skunde remiasi CK 4.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o Å¡ios normos pažeidimas lemia sandorio negaliojimÄ (CK 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad niekas negali perduoti teisių daugiau, nei jų pats turi (lot. nemo dat quod non habet), tačiau nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas, kad iki Vandens bokÅ¡to perleidimo atsakovui, Vandens bokÅ¡tas nuosavybės teise priklausė Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovei.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė iÅ¡reiÅ¡kė valia 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktu Vandens bokÅ¡tÄ perleisti atsakovui G. R., o ne visų SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų nuosavybėn. 37. 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo akto suraÅ¡ymo metu, galiojusios Žemės Å«kio bendrovių įstatymo redakcijos (redakcija galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 24 d. iki 1999 m. birželio 8 d.) 2 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad žemės Å«kio bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės Å«kio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jų turtÄ Ä¯ bendrÄ jÄ nuosavybę.

Å io įstatymo 4 straipsnio 1 dalis 5 punkte ir 9 punkte numatyta, kad žemės Å«kio bendrovė turi teisę pirkti ir kitokiais bÅ«dais įsigyti turtÄ , jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti; vertinti (perkainoti) bendrovės turtÄ . Bendrovės narių susirinkimas turtui įvertinti (perkainoti) iÅ¡renka komisijÄ ir, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ , patvirtina turto įvertinimo tvarkÄ . Ūkiniams metams baigiantis turtas turi bÅ«ti inventorizuotas, įvertintas ir jo kaina patvirtinta bendrovės susirinkime.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Žemės Å«kio bendrovių įstatymo ginčui aktualia redakcija, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė, bÅ«dama Vandens bokÅ¡to savininkė, turėjo teisę parduoti turtÄ ar kitaip juo disponuoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Mažeikių rajono Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė taip pat turėjo teisę atlikti turto vertinimÄ (perkainavimÄ ).

38. IÅ¡ Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio įmonės priklausančių pagrindinių priemonių sÄ raÅ¡o, sudaryto 1992 metais, nustatyta, kad 1982 m. statybos vandens bokÅ¡to vertė buvo 23100 rublių, nusidėvėjimo suma – 4262 rublių. Vandens bokÅ¡tas 1992 m. buvo įtrauktas į Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės neprivatizuojamų Å«kio lėšomis sukurtų objektų sÄ raÅ¡Ä , jo vertė nurodyta 18839 rublių. IÅ¡ 1998 m. rugsėjo 28 d. MaÅ¡inų, įrengimų ir transporto priemonių nuraÅ¡ymo akto nustatyta, jog 1982 m. vandentiekio pirminė vertė buvo 2310, nusidėvėjimo norma – 2310, tad komisijos iÅ¡vada buvo tokia, jog vandentiekis nuraÅ¡ytinas kaip susidėvėjęs. Pažymėtina, kad apeliantė į bylÄ nėra pateikusi duomenų apie Vandens bokÅ¡to vertę 1998 m., tik apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad Vandens bokÅ¡tas nėra bevertis turtas, nes dėl jo kilo ginčas ir jis veikia.

39. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatė, kad 1998 m. Vandens bokÅ¡tas buvo netinkamas naudoti, nes buvo sugedęs vandens tiekimo siurblys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė įtraukusi Vandens bokÅ¡tÄ Ä¯ neprivatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , 1998 m. nustačiusi, kad Vandens bokÅ¡tas yra nusidėvėjęs, bÅ«dama turto savininke, turėjo teisę spręsti dėl Vandens bokÅ¡to, kaip beverčio turto, perdavimo kitiems asmenims.

40. Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovė1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo akte, kurį surašė komisija, susidedanti iÅ¡ pirmininko D. S., komisijos narių St. J. ir I. Ž., aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta bendrovės, kaip Vandens bokÅ¡to savininkės valia – nuraÅ¡ytÄ Vandens bokÅ¡tÄ /vandentiekį (1982 m.) perduoti atsakovui G. R., o atsakovas pasiraÅ¡ydamas Å¡iame akte, kad vandentiekį priėmė, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti Vandens bokÅ¡tÄ savo nuosavybėn. Nors apeliantė skunde teigia, kad Vandens bokÅ¡tas buvo perduotas visų SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojų nuosavybėn, o atsakovas paskirtas tik Vandens bokÅ¡to prižiÅ«rėtoju/tvarkytoju, kad jis laikinai prižiÅ«rėtų Vandens bokÅ¡tÄ , rinktų mokesčius už sunaudotÄ elektrÄ , pervestu pinigus elektros tiekėjams, į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstu šį apeliantės argumentÄ (CPK 178 straipsnis).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai iÅ¡plėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

42. Apeliantė į bylÄ yra pateikusi buvusios komisijos narės I. Ž. liudijimÄ , kuriame ji teigia, kad vandentiekis ir elektros skaitiklis nebuvo perduoti atsakovo nuosavybėn, o perduoti jam kaip SkuodiÅ¡kių kaimo vandens naudotojų atstovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtÄ liudijimÄ I. Ž. surašė praėjus 21 metams nuo 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktÄ suraÅ¡ymo. IÅ¡ karto po minėto akto suraÅ¡ymo nei komisijos narei I. Ž., nei kitiems komisijos nariams, ar SkuodiÅ¡kių kaimo gyventojams nekilo abejonė dėl Å¡io akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktas yra raÅ¡ytinis dokumentas, pasiraÅ¡ytas Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės pirmininko D. S. ir dar dviejų komisijos narių, kuriems tuo metu nekilo abejonių dėl dokumento turinio, tik praėjus 21 metams po akto pasiraÅ¡ymo komisijos narė pateikė savo Å¡io akto suraÅ¡ymo aplinkybių versijÄ , todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje esančiu 2019 m. balandžio 2 d. suraÅ¡ytu I.

Ž. liudijimu.

43. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos sprendė, jog priėmimo-perdavimo aktas yra nuosavybės teisės perleidimo dokumentas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006, kurioje nustatytos aplinkybės yra visiškai kitokios nei nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar priėmimo-perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisės dokumentas rėmėsi minėta kasacinio teismo nutartimi.

Å ioje nutartyje kasacinis teismas sprendė dėl nuosavybės perleidimo už nario pajų sandorio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas nuosavybės už pajus perleidimo klausimas, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar žemės Å«kio bendrovės turto perleidimo-perdavimo aktas gali bÅ«ti nuosavybės perleidimo dokumentas, rėmėsi minėta kasacinio teismo nutarties dalimi, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog turto priėmimo-perdavimo aktas gali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, nesvarbu, kokia terminologija vartojama, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimÄ iÅ¡ vieno asmens kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-804/2001).

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog 1964 m. CK 44 straipsnyje įtvirtinta, kad sandorius notariÅ¡kai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatomais atvejais. 1964 m. CK 255 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; Å¡iame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančiÄ .

Šio įstatymo 282 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis ir 279 straipsnio 2 dalyje – reikalavimas nekilnojamojo turto mainų sutartis įregistruoti notarine forma. Atsižvelgiant į tai, kad 1964 m. CK nebuvo reglamentuota žemės ūkio bendrovių turto perdavimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatomis, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarka.

45. Apeliantė skunde teigia, kad VÄ® Registrų centras 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu neturėjo teisės įregistruoti atsakovui nuosavybės į ginčo Vandens bokÅ¡tÄ .

46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registracijÄ yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

47. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įraÅ¡omi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti Å¡ių duomenų teisingumÄ , turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įraÅ¡yti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

Nagrinėjamu atveju apeliantė ieÅ¡kiniu neginčijo Registrų centro teritorinio registratoriaus 2019 m. sausio 24 d. priimto sprendimo, kuris įformintas Nekilnojamojo turto registre atliekant įraÅ¡Ä apie G. R. nuosavybės teisės įregistravimÄ Ä¯ Vandentiekio tinklus, byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtas Registrų centro teritorinio registratoriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimas bÅ«tų apskųstas Centriniam registratoriui teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Å¡is sprendimas yra galiojantis, be to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktas yra atsakovo nuosavybės teisę į Vandens bokÅ¡tÄ patvirtinantis dokumentas, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų dėl atsakovo nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ Vandens bokÅ¡tÄ â€“ įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio įmonė yra likviduota, ir nesant galimybės taikant restitucijÄ perduoti vandens bokÅ¡tÄ su inžineriniais tinklais Å¡iai bendrovei, ginčo turtas turėtų atitekti ieÅ¡kovei, kuris užtikrintų gyvybiÅ¡kai svarbių poreikių tenkinimÄ â€“ vandens tiekimÄ visiems kaimo bendruomenės nariams. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumÄ Ä¯rodymų sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmimo – perdavimo akte aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Mažeikių Å erkÅ¡nės žemės Å«kio bendrovės valia perduoti G.

R. nuraÅ¡ytÄ bendrovės turtÄ â€“ vandens bokÅ¡tÄ , ir iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia priimti turtÄ , įvertinus tai, jog atsakovas nepertraukiamai valdė vandens bokÅ¡tÄ ir vandentiekio tinklus kaip savÄ , rÅ«pinosi vandens tiekimu, remontavo įrengimus, teismas sprendžia, jog G. R. pagrįstai įgijo nuosavybės teisę į vandens bokÅ¡tÄ ir 2019 m. sausio 24 d. įregistravo Å¡iÄ teisę Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria tiek teismo iÅ¡vadoms, tiek atsakovo atsiliepimo į skundÄ argumentams, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pasirinkti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ yra asmens procesinė teisė (CPK 13 straipsnis). Konkrečiu atveju iÅ¡ apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

49. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvų nėra tikslinga kartoti.

Dėl bylos procesinės baigties 50. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visumÄ byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundÄ argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantei neatlygintinos. Atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pritesimo nespręstinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:  TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims.  Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė