2025-11-05 Nr. AB-18581-3-62-3-00994-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1266-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00994-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.7.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno teritorinė muitinė ir uždaroji akcinė bendrovė „Kings of my Road“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tranzito paslaugų centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1AE-173 (toliau – ir Sprendimas) bei Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2024 m. kovo 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM190129S (toliau – ir Ataskaita), kurioje solidariu skolininku muitinei pripažintas pareiškėjas, ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Kauno TM, atlikusi supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl UAB „Kings of my Road“ į Sąjungos muitų teritoriją per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. importuotų prekių, deklaruotų 31 elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID) muitinės vertės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, parengė Ataskaitą, kuria UAB „Kings of my Road“ ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ (t. y. pareiškėjui) už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. solidariai apskaičiavo mokestinę prievolę: 9 329 Eur importo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 504 Eur PVM delspinigių bei skyrė 939 Eur baudą.

2.2. Kauno TM supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad iš 31 tikrintos EID 28 EID prekes deklaravo netiesioginis atstovas – pareiškėjas. Būtent todėl jam solidariai buvo priskaičiuota ir mokestinė nepriemoka.

2.3. Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas solidariu skolininku, kadangi jis buvo tik tarpininkas, deklaruojantis UAB „Kings of my Road“ pervežamas prekes– gyvus gyvūnus, kuriuos UAB „Kings of my Road“ perveždavo iš Baltarusijos ir Rusijos jų naujiesiems savininkams įvairiose Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse narėse. Gyvūnus buvo leidžiama įvežti į ES teritoriją, t. y. jie turėjo tinkamus dokumentus ir transportavimo sąlygas. Gyvūnai buvo įvežami pagal gyvūnų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp fizinių asmenų, esančių Baltarusijoje ir Rusijoje (pardavėjų), ir fizinių asmenų, esančių įvairiose ES valstybėse narėse (pirkėjų), ir gyvūnų pervežimo sutartis tarp UAB „Kings of my Road“ ir pirkėjų. Kartu su šiomis sutartimis Kauno TM buvo pateiktos ir sąskaitos ar sąskaitos proformos, gyvūnų pirkėjų atlikti mokėjimai. Kauno TM, abejodama UAB „Kings of my Road“ pateiktais dokumentais, nurodė, kad UAB „Kings of my Road“ nėra importuotų prekių pirkėjas, todėl jos pateikti dokumentai nėra pakankami prekių sandorio vertei pagrįsti. Kauno TM nepagrįstai sprendė, kad EID nurodyta deklaruotų importuojamų gyvų gyvūnų vertė neatitinka vertės, nurodytos sąskaitose ar sąskaitose proformose vien todėl, kad UAB „Kings of my Road“ nėra šių prekių pirkėjas.

2.4. Importuotojas yra asmuo, pateikiantis prekes iš ne Europos Sąjungos valstybės narės rinkai Sąjungos muitų teritorijoje. Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas, kad sandorio vertės metodui taikyti importuotojas turi būti prekių pirkėju. Iš 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 70 straipsnio 1–2 dalių matyti, kad faktiškai sumokėta kaina gali būti ir pirkėjo trečiajai šaliai už importuojamas prekes sumokėta kaina. Šiuo atveju gyvų gyvūnų pirkimo–pardavimo santykyje UAB „Kings of my Road“ ir yra ta trečioji šalis, kuriai pirkėjas sumoka už importuojamą prekę. UAB „Kings of my Road“ prisiima atsakomybę už tinkamą gyvų gyvūnų įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją, jų išleidimą į laisvą apyvartą ir tinkamomis transportavimo sąlygomis pristatymą į pirkėjų nurodytą vietą. Būtent kaina, į kurią įskaitomi ir visi vykdyti mokėjimai, ir yra nurodyta sąskaitose ar sąskaitose proformose.

2.5. Pareiškėjas, remdamasis UAB „Kings of my Road“ pateiktais duomenimis apie gyvų gyvūnų importavimą į Sąjungos muitų teritoriją, deklaruodavo šias prekes išleidimui į laisvą apyvartą, kad toliau jie galėtų būti laisvai transportuojami gyvus gyvūnus įsigijusiems asmenims kitose ES valstybėse narėse. Šiuo atveju pagrįstai buvo taikytas sandorio vertės metodas ir mokėti importo mokesčiai bei vartojimo mokesčiai apskaičiuoti pagal sąskaitose ir sąskaitose proformose nurodytas prekių vertes. Kauno TM argumentai, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, nes importuotojas nėra prekių pirkėjas ar kad trūksta informacijos apie sandorių aplinkybes, tėra subjektyvus situacijos vertinimas, nepagrįstas nei teisės aktų reikalavimais, nei objektyviais bylos duomenimis.

2.6. Muitinės departamentas nepagrįstai išplėtė netiesioginio atstovo muitinėje atsakomybę, nustatant, kad jis solidariai su importuotoju turi mokėti ir importo PVM. Importo PVM nėra importo muitų, kaip jie suprantami pagal SMK 5 straipsnio 20 punktą, dalis, kurioje kalbama apie už prekių importą mokėtinus muitus. Už prekių importą renkamas PVM nėra tokių importo mokesčių dalis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad vien pagal SMK 77 straipsnio 3 dalį, kiek tai susiję su importo PVM mokėjimu, netiesioginis atstovas muitinėje negali būti laikomas atsakingu kartu su importuotoju, kuris jam išdavė įgaliojimą atstovauti ir kuriam jis atstovauja (žr. ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Nr. C-714/20 51 p.). Be to, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVMĮ) aiškiai nustato, kas yra laikomas prekių importuotoju: 1) prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, 2) kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai (PVMĮ 2 str. 25 d.). Taigi, būtinos dvi sąlygos – ne tik atsakomybė už importo skolos sumokėjimą, bet ir prekių įvežimas į šalies teritoriją. Pareiškėjas neįvežė prekių į šalies teritoriją, o tik deklaravo jų įvežimą savo vardu, tačiau UAB „Kings of my Road“ interesais. Taigi, pareiškėjas negali būti prilygintas importuotojui. Nors importuotojas ir gali deklaruoti pats savo importuojamas prekes, tačiau jei prekes deklaruoja deklarantas, jis automatiškai netampa ir deklaruotų prekių importuotoju.

2.7. Pastebėtina, kad Kauno TM, atlikdama UAB „Kings of my Road“ patikrinimą ir nustačiusi, kad UAB „Kings of my Road“ importuojamas prekes deklaravo netiesioginis atstovas (t. y. pareiškėjas), turėjo informuoti pareiškėją apie atliekamą tyrimą ir rengiamą priimti nepalankų sprendimą, kad tinkamai būtų įgyvendinta viena pagrindinių teisių – teisė būti išklausytam ir teisė į gynybą iki priimant sprendimą, o ne tik teikiant apeliaciją dėl priimto sprendimo.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Muitinės departamentas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas skundą teismui grindžia naujais argumentais. Pastebėtina, kad skunde Muitinės departamentui dėl Kauno TM sprendimo pareiškėjas pasisakė tik dėl jo, kaip netiesioginio atstovo, solidarios atsakomybės už apskaičiuotą importo PVM. Pareiškėjas skunde Muitinės departamentui neįrodinėjo EID deklaruotos muitinės vertės teisingumo taikant sandorio muitinio įvertinimo metodą ir Ataskaita nustatytos prekių muitinės vertės neginčijo.

4.2. Atkreiptinas dėmesys, kad prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja SMK 69–74 straipsniai ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 127–146 straipsniai.

4.3. Kauno TM pagrįstai nustatė, kad su ginčo EID pateiktose sąskaitose ir sąskaitose proformose nėra nurodyti prekių pardavėjai ir pirkėjai, jose nurodyti tik prekių siuntėjai (eksportuotojai) (IP V. V. ir IP M. V. A.) bei prekių gavėjas – UAB „Kings of my Road“, kuri pagal pateiktas sutartis teikė gyvūnų pervežimo paslaugas iš Baltarusijos Gardino miesto į skirtingas Europos šalis. UAB „Kings of my Road“, atsakydama į Kauno TM muitinės 2023 m. gruodžio 19 d. raštą Nr.(9.6/15)-1BE-10004, paaiškino, jog nevykdo gyvūnų pirkimo–pardavimo veiklos, o teikia gyvūnų transportavimo paslaugas ir juos „išmuitina“ savo vardu. Taigi, UAB „Kings of my Road“ nebuvo ginčo prekių pirkėjas, todėl Kauno TM ir Muitinės departamentas, atsižvelgdami į aptartą teisinį reguliavimą, neturi pagrindo remtis pateiktomis sąskaitomis ar proformomis kaip sandorio vertę pagrindžiančiais dokumentais. Muitinės departamentas sutinka ir su kitais Ataskaitoje išdėstytais argumentais dėl negalimumo taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą importuotiems gyvūnams.

4.4. Pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei, privalančiu sumokėti Ataskaita apskaičiuotą PVM mokestinę prievolę. EID 14 langelyje „Deklarantas / Atstovas“ yra nurodytas „3“ atstovavimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo deklaracijų 14 langelyje yra nurodytas netiesioginis atstovavimo būdas, pareiškėjas laikytinas deklarantu, o UAB „Kings of my Road“ – asmeniu, kurio interesais pateikta muitinės deklaracija. Abu šie asmenys, vadovaujantis SMK 5 straipsnio 15 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 77 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, laikytini solidariais skolininkais muitinei, todėl skundžiama Kauno TM Ataskaita mokestinė prievolė pagrįstai įregistruota ir pareiškėjui, ir UAB „Kings of my Road“.

4.5. Pasisakydamas dėl ESTT 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo byloje Nr. C-714/20, kuriuo skunde remiasi pareiškėjas, Muitinės departamentas pažymi, jog pagal PVMĮ 94 straipsnio 3 dalį importo PVM privalo sumokėti importuotojas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje importuotojo sąvoka susieta su asmeniu, privalančiu sumokėti skolą muitinei, o pagal SMK visi skolininkai solidariai atsako už skolos muitinei sumokėjimą, todėl netiesioginis atstovas, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, taip pat atsakingas už importo PVM sumokėjimą.

4.6. Patikrinimas buvo atliekamas ne pareiškėjo, o UAB „Kings of my Road“ atžvilgiu, kuri Kauno TM 2023 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (9.6/15)-1B-10004 buvo informuota apie atliekamą mokestinį patikrinimą. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta ne tik UAB „Kings of my Road“, bet ir pareiškėjo atsakomybė už importo mokesčių sumokėjimą pagal pirmiau aptartas SMK nuostatas. Teisę teikti paaiškinimus, dokumentus ir visą, jo manymu, reikalingą informaciją, pareiškėjas įgyvendino pateikdamas skundą Muitinės departamentui, o vėliau ir teismui.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1. Pareiškėjas EID 24 langelyje sandorio rūšies kodą deklaravo „11“ („Tiesioginis pirkimas / pardavimas“) ir 43 langelyje deklaravo vertės nustatymo metodo kodą „1“ (sandorio vertės metodas), tačiau sąskaitos ir sąskaitos proformos pateiktos prie EID surašytos tarp siuntėjo ir gavėjo (nagrinėjamu atveju vežėjo), kurių pagrindu pareiškėjas EID deklaravo prekių muitinę vertę, nėra skirtos pardavimui eksportui į Sąjungos muitų teritoriją. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai EID 24 langelyje sandorio rūšies kodą deklaravo „11“ („Tiesioginis pirkimas / pardavimas“) ir 43 langelyje deklaravo vertės nustatymo metodo kodą „1“ (sandorio vertės metodas), nes nebuvo pateiktos sąskaitos, kurias pagal Įgyvendinimo reglamento 145 straipsnį būtina pateikti kaip dokumentus, pagrindžiančius importuotų prekių muitinę vertę, nustatomą sandorio muitinio įvertinimo metodu. Pardavimo sąskaita faktūra – dokumentas, įvardijantis prekių pirkėją ir pardavėją bei identifikuojantis kitus pardavimo sandorio duomenis.

6.2. Nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio muitinio įvertinimo metodu, reikalinga pateikti dokumentus, įrodančius prekių pardavimo faktą eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, o pagal Įgyvendinimo reglamento 145 straipsnio nuostatas toks dokumentas yra komercinė sąskaita faktūra, įvardijanti prekių pirkėją ir pardavėją bei identifikuojanti kitus pardavimo sandorio duomenis, t. y. sąskaitoje faktūroje nurodomas prekių pardavėjas, jo rekvizitai, prekių pirkėjas, jo rekvizitai, komercinės sąskaitos faktūros Nr., išrašymo data, pakrovimo data, transporto rūšis, pristatymo sąlygos, pristatymo ir mokėjimo terminai, išsamus prekių sąrašas bei apibūdinimas, įskaitant kiekvienos prekės pavadinimą (aprašymą), matavimo vienetą, kiekį, vieneto kainą, bendrą prekės vertę, bendrą prekių kiekį, bendrą prekių vertę, taip pat šalių parašai ir spaudai. Pateiktose sąskaitose ir sąskaitose proformose nėra nurodyta nei prekių pardavėjo, nei jų pirkėjo, o tik prekių siuntėjai / eksportuotojai – IP V. V. ir IP M. V. A. – bei prekių gavėjas – UAB „Kings of my Road“, t. y. tarp minėtų asmenų nebuvo tiesioginio prekių pirkimo–pardavimo sandorio, be to, pateiktose sąskaitose proformose nurodyta, jog prekių vertė skirta tik muitinei.

6.3. Pareiškėjo teiginys, kad Kauno TM buvo pateiktos sąskaitos ar sąskaitos proformos, gyvūnų pirkėjų atlikti mokėjimai, yra nepagrįstas, nes gyvūnų pirkėjai ir galutiniai jų gavėjai nenurodyti sąskaitose ir sąskaitose proformose – jie įvardinti tik Bendruosiuose sveikatos įvežimo dokumentuose gyvūnams (CHEDA), o mokėjimai pagal UAB „Kings of my Road“ išrašytas sąskaitas faktūras paslaugos gavėjams buvo atlikti tik už gyvūnų pervežimą iš Baltarusijos iki jų paskirties vietos Sąjungos teritorijoje bei sumokėto importo PVM už konkretų gyvūną kompensavimą, bet ne už pačius gyvūnus. Tai savo rašte 2023 m. gruodžio 28 d. muitinei patvirtino UAB „Kings of my Road“, kuri pagal pateiktas sutartis yra tik gyvūnų vežėjas, pervežantis gyvūnus iš Baltarusijos Gardino miesto į nurodytas pirkėjų vietas, esančias įvairiose Europos šalyse.

6.4. Kauno TM, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas veikė savo vardu, tačiau UAB „Kings of my Road“ interesais, kaip tai reglamentuojama SMK 18 straipsnio 1 dalies nuostatose (ginčo atveju EID 14 langelyje „Deklarantas / Atstovas“ yra nurodytas „3“ atstovavimo būdas), ir į tai, kad EID (nurodytose Ataskaitos 1 priede eilės numeriai nuo 4 iki 31) įforminimo metu savo, kaip procedūros vykdytojo, vardu pateikė bendrąsias garantijas Nr. 1D90B00208450 ir Nr. 1D90B00209080 (nurodytos EID 48 langelyje) mokesčių atidėjimui, vadovaudamasi SMK 77 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjui ir UAB „Kings of my Road“ už importuotus gyvūnus, deklaruotus 28-iose EID (nurodytos Ataskaitos 3 priede, eilės numeriai nuo 4 iki 31, įformintose nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d.), muitinėje solidariai apskaičiavo mokestinę prievolę, o Muitinės departamentas, vadovaudamasis minėtu Muitinės departamento sprendime aptartu teisiniu reguliavimu, savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad skundžiama Ataskaita mokestinė prievolė pagrįstai įregistruota ir pareiškėjui, ir UAB „Kings of my Road“.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. UAB „Kings of my Road“ iš Baltarusijos į Europos Sąjungos muitų teritoriją importavo gyvus gyvūnus – įvairių veislių šunis ir kates, kuriems muitinėje 31-oje EID buvo įforminta prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui procedūra, prekes deklaruojant TARIC kodais (teismas detalizavo EID nurodytus siuntėjo / eksportuotojo duomenis).

8.2. Muitinio įforminimo metu importuotojas UAB „Kings of my Road“ EID įformintų prekių bendrąją faktūrinę vertę deklaravo pagal sąskaitų ir sąskaitų proformų (numeriai ir datos nurodyti tikrinamų EID 44 langelyje, dokumentų kodai – N380 – sąskaita faktūra ir N325 – sąskaita proforma) duomenis, o muitinė vertė EID nurodytoms prekių pristatymo sąlygoms „DAP Vilnius“ ir „FCA bei EXW Minsk“, deklaruota sandorio vertės metodu ir apskaičiuotas importo PVM (B00) (duomenys apie EID deklaruotas atskiras prekes, jų komercinius pavadinimus (veislė ir poodinės mikroschemos numeris), siuntėjus, pristatymo sąlygas, faktūrinę vertę, muitinę vertę, PVM apmokestinamąją vertę ir apskaičiuotą importo PVM (B00) nurodyti Ataskaitos 1 priede).

8.3. Kauno TM, atlikusi supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl UAB „Kings of my Road“ į Europos Sąjungos muitų teritoriją laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. importuotų prekių, deklaruotų 31-a EID, muitinės vertės nustatymo ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, 2024 m. kovo 5 d. priėmė Ataskaitą, kuria, be kita ko, nusprendė: 1) nepripažinti UAB „Kings of my Road“ per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. importuotų prekių (naminių gyvūnų – įvairių veislių šunų ir kačių), deklaruotų 31-oje EID, nurodytų šios Ataskaitos 1 priede, deklaruotos muitinės vertės; 3) pripažinti UAB „Tranzito paslaugų centras“ solidariu skolininku už mokestinę prievolę, apskaičiuotą už importuotas prekes, deklaruotas EID nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., nurodytas Ataskaitos 3 priedo lentelės 4–31 eilutėse; 4) apskaičiuoti UAB „Kings of my Road“ ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ solidariai už importuotas prekes (gyvus gyvūnus – įvairių veislių šunis ir kates), deklaruotas EID nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., nurodytas Ataskaitos 3 priede lentelės 4–31 eilutėse, importo PVM (B00) nepriemoką – 9 329 Eur, kaip nurodyta šios Ataskaitos 3 priede; 7) apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą UAB „Kings of my Road“ ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ solidariai pagal EID, nurodytas Ataskaitos 3 priedo lentelės 4–31 eilutėse, PVM delspinigius pagal 4 priedo, kuris yra neatsiejama Ataskaitos dalis, duomenis; 8) skirti UAB „Kings of my Road“ ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ solidariai už mokėtino mokesčio sumažinimą pagal EID, nurodytas šios Ataskaitos 3 priedo lentelės 4–11 eilutėse, baudą (894) – 181 Eur; 9) skirti UAB „Tranzito paslaugų centras“ už mokėtino mokesčio sumažinimą pagal EID, nurodytas Ataskaitos 3 priede lentelės 12–31 eilutėse, individualią baudą (894) – 758 Eur, kaip nurodyta šios Ataskaitos 3 priedo lentelės 18 skiltyje.

8.4. Kauno TM ataskaitoje konstatuota, kad 28-iose EID (nurodytos 1 priede, eilės numeriai nuo 4 iki 31), įformintose nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., EID 14 langelyje atstovo statuso kodas nurodytas „3“ (prekes deklaruoja netiesioginis atstovas, SMK 18 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tranzito paslaugų centras“ veikė savo vardu, tačiau UAB „Kings of my Road“ interesais, kaip tai reglamentuojama SMK 18 straipsnio 1 dalies nuostatose, ir EID įforminimo metu savo, kaip procedūros vykdytojo, vardu pateikė bendrąsias garantijas Nr. 1D90B00208450 ir Nr. 1D90B00209080 (nurodytos EID 48 langelyje) mokesčių atidėjimui, todėl, vadovaujantis SMK 77 straipsnio 3 dalies nuostatomis, UAB „Tranzito paslaugų centras“ ir UAB „Kings of my Road“ už importuotus gyvūnus, deklaruotus 28-iose EID (nurodytos 3 priede, eilės Nr. 4–31, įformintose nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d.), muitinėje solidariai apskaičiuotina mokestinė nepriemoka (importo PVM, delspinigiai ir bauda).

8.5. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu patvirtino Kauno teritorinės muitinės Ataskaitą, kurioje solidariu skolininku muitinei pripažintas pareiškėjas (UAB „Tranzito paslaugų centas“) ir jam įregistruota mokestinė prievolė muitinei.

9. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nepagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei, teismas vadovavosi Sąjungos muitinės kodeksu (5 ir 18 str.) ir pabrėžė, kad pagal šio kodekso 77 straipsnio 3 dalį deklarantas yra skolininkas, o netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat yra skolininkas. SMK 84 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendime byloje Nr. C-714/20 yra išaiškinęs, kad tiek netiesioginis atstovas muitinėje, kaip deklarantas, tiek importuotojas, kurio interesais jis pateikia šią deklaraciją, yra skolininkai (žr. šio sprendimo 42 p.).

11. Konstatavęs, kad ginčo EID 14 langelyje yra nurodytas netiesioginis atstovavimo būdas [3], pareiškėjas yra deklarantas, o UAB „Kings of my Road“ asmuo, kurio interesais pateikta muitinės deklaracija (ginčo dėl šių faktinių nebuvo), teismas darė išvadą, jog, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir ESTT išaiškinimus, pareiškėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pozicijos, kad jam nepagrįstai apskaičiuotas importo PVM (atsižvelgiant į ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą byloje Nr. C-714/20 ir PVMĮ 2 straipsnio 25 dalį), teismas pabrėžė, ESTT aktualiame sprendime pateikė dvi išvadas: 1) Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šią vienintelę nuostatą netiesioginis atstovas muitinėje turi pareigą tik sumokėti muitus, mokėtinus už jo deklaruotas prekes, bet neprivalo mokėti importo pridėtinės vertės mokesčio už tas pačias prekes; 2) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva) 201 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad netiesioginio atstovo muitinėje atsakomybė už importo pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą negali būti pripažinta solidariai su importuotojo atsakomybe nesant nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis jis būtų aiškiai ir nedviprasmiškai laikomas arba pripažįstamas turinčiu prievolę sumokėti šį mokestį.

13. Vadovaudamasis PVMĮ 94 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodė, kad sumokėti importo PVM privalo importuotojas, o pagal PVMĮ 2 straipsnio 25 punktą importuotojas – tai prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai.

14. Atsižvelgęs į tai, kad pagal SMK 77 straipsnio 3 dalį deklarantas yra skolininkas, o netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat yra skolininkas, ir į SMK 84 straipsnio nuostatą, kad, jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą, teismas darė išvadą, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas ir importuotoju PVMĮ 2 straipsnio 25 dalies ir 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Kadangi, kaip buvo įvertinta, pareiškėjas pagristai buvo pripažintas solidariu skolininku muitinei, teismas sprendė, kad jis taip pat pripažintinas importuotoju ir pagal PVMĮ. Todėl, priešingai nei teigė pareiškėjas, vadovaujantis PVMĮ 94 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui tenka pareiga sumokėti PVM už ginčo prekes (gyvūnus). Buvo padaryta išvada, kad pareiga sumokėti importo PVM už importuotas apmokestinamas prekes pareiškėjui buvo nustatyta pagrįstai.

15. Vertindamas pareiškėjo poziciją, kad pateikiant EID prekių muitinę vertę buvo pagrįstai vadovaujamasi sandorio vertės metodu, teismas pažymėjo, kad pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Tačiau Kauno TM sandorio vertės nustatymo metodo ginčo teisiniams santykiams netaikė, kadangi nustatė, jog UAB „Kings of my Road“ nepateikė importuotų prekių pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją kainų.

16. Įvertinęs UAB „Kings of my Road“ Kauno TM teiktus paaiškinimus ir Kauno TM atsiliepime nurodytus argumentus, teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai.

17. Teismo įsitikinimu, įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei, o deklarantas, siekdamas paneigti muitinės abejones dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo, turi pateikti papildomą informaciją, kad deklaruota prekių vertė pagal SMK 70 straipsnį yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją.

18. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad gyvų gyvūnų pirkimo–pardavimo santykyje UAB „Kings of my Road“ ir yra ta trečioji šalis, kuriai pirkėjas sumoka už importuojamą prekę, kadangi šie teiginiai neatitiko byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y., kad UAB „Kings of my Road“ nėra pirkimo–pardavimo sutarčių šalis, o mokėjimai pagal UAB „Kings of my Road“ išrašytas sąskaitas faktūras paslaugos gavėjams buvo atlikti tik už gyvūnų pervežimą iš Baltarusijos iki jų paskirties vietos Sąjungos teritorijoje bei sumokėto importo PVM už konkretų gyvūną kompensavimą, bet ne už pačius gyvūnus (tai 2023 m. gruodžio 28 d. rašte muitinei patvirtino UAB „Kings of my Road“).

19. Teismo vertinimu, Kauno TM objektyviomis aplinkybėmis pagrindė savo abejones dėl deklaruotos prekių sandorio vertės netaikymo, taip pat įrodė, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių importuojamų prekių kainų nebuvo įmanoma įvertinti pagal UAB „Kings of Road“ mokestinio patikrinimo metu pateiktus dokumentus, t. y. pagrindė, kodėl reikėtų nukrypti nuo SMK 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorio vertės taikymo.

20. Konstatavęs, kad Kauno TM tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą dėl sandorio vertės metodo netaikymo, t. y. pagrindė dėl ko importuotoms ginčo prekėms neturėtų būti taikomas sandorio vertės metodas, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo šiuo aspektu panaikinti ginčijamus Kauno TM ir Muitinės departamento sprendimus.

21. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam mokestinio patikrinimo metu. Nors, teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Kauno TM atliekamą mokestinį patikrinimą, tačiau teismas nustatė, jog Kauno TM 2024 m. kovo 12 d. pranešimu Nr. 1BE-2026 informavo pareiškėją, kad Kauno TM įtraukė į apskaitą 2024 m. kovo 5 d. Ataskaita apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas ir pateikė šį sprendimą pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Ataskaitą ikiteismine tvarka Muitinės departamentui, turėjo galimybę išdėstyti savo argumentus, teikti įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisės aptariamu aspektu nebuvo pažeistos. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas turėjo galimybę dėl skundžiamų sprendimų išdėstyti ir teisme.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus Kauno TM ir Muitinės departamento sprendimus. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

23.1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar: 1) UAB „Kings of my Road“, būdama prekių importuotoja, būtinai turi būti ir jų pirkėja; 2) ar netiesioginis UAB „Kings of my Road“ atstovas (t. y. pareiškėjas) yra laikytinas importuotoju pagal PVMĮ.

23.2. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „Kings of my Road“ pateikti prekių pirkimo dokumentai nėra tinkami, kadangi jie pagrindžia tik prekių transportavimo išlaidas, bet ne realias prekių įgijimo išlaidas, todėl Kauno TM pagrįstai taikė alternatyvų prekių muitinės vertės nustatymo metodą, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Ataskaitos išvadomis, o pats savarankiškai netyrė byloje esančių duomenų.

23.3. UAB „Kings of my Road“ užsiima gyvūnų pervežimo veikla, t. y. UAB „Kings of my Road“ yra trečiasis asmuo, kuris perveždavo gyvūnus iš Baltarusijos ir Rusijos jų naujiesiems savininkams įvairiose ES valstybėse narėse. Gyvūnai į Sąjungos muitų teritoriją buvo įvežami pagal gyvūnų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp fizinių asmenų, esančių Baltarusijoje ir Rusijoje (pardavėjų), ir fizinių asmenų, esančių įvairiose ES valstybėse narėse (pirkėjų). Pirkėjai atsiskaitydavo su pardavėjais pagal pateiktas sąskaitas, įrodančias pirkėjo sumokėtą kainą už sutartyje nurodytą prekę. Nors sąskaita būdavo išrašoma prekės siuntėjo naudai, tačiau pagal Įgyvendinimo reglamento 129 straipsnį faktiškai mokėtina kaina gali būti sumokama ir trečiajai šaliai pardavėjo naudai.

23.4. Tam tikrais atvejais prekės buvo perkamos pagal pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp prekių pardavėjo, esančio Baltarusijoje, ir prekių pirkėjo, esančio vienoje iš ES valstybių narių (II t., b. l. 590), tačiau prekės kainą prekės siuntėjui pardavėjo naudai sumokėdavo UAB „Kings of my Road“ pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (II t., b. l. 579). Sumokėta kaina atitikdavo pardavėjo ir pirkėjo sudarytoje sutartyje dėl gyvūno įgijimo nurodytą kainą.

23.5. Iš Baltarusijos ir Rusijos naminiai gyvūnai buvo vežami į ES valstybes nares dėl patrauklesnės kainos. Būtent paklausa ir suformavo atitinkamų paslaugų pasiūlą, kai siekiant atvežti ES reikalavimus atitinkantį gyvūną, į šį pirkimo–pardavimo procesą įsijungdavo tretieji asmenys, kurie surinkdavo reikalingus dokumentus ir užtikrindavo tinkamą prekės perdavimą. Kadangi gyvūnai buvo veisiami Baltarusijoje ar Rusijoje, prekių pirkėjai su UAB „Kings of my Road“ sudarydavo gyvūnų pervežimo sutartis (II t., b. l. 815), iš kurių matyti, kad prekių pervežimo kaina, kurią prekių pardavėjas sumokėdavo prekių siuntėjui pagal pateiktas sąskaitas už gyvūnų pervežimą (II t., b. l. 817), yra įskaičiuota į prekės pardavimo kainą.

23.6. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė klaidingą išvadą, kad pagal pateiktas sąskaitas faktūras, pagal kurias buvo sumokėta kaina prekių siuntėjui, mokėjimai atlikti tik už gyvūno pervežimą, bet ne už patį gyvūną, nes tokiu atveju gyvūno kaina būtų neadekvati, kadangi prie gyvūno pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos reikėtų pridėti šią tariamą už atvežimą kainą, lygią prekės kainai.

23.7. Kauno TM, skaičiuodama prekių muitinę vertę pagal alternatyvų metodą, t. y. kai prekės muitinė vertė nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pagal PREMI IS esančias importuotų tapačių ar panašių ne Sąjungos prekių sandorio vertes, prekių vertes nustatė labai artimas pirkimo–pardavimo sutartyse ir sąskaitose faktūrose nurodytoms (II t., b. l. 21–25). Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp prekių siuntėjo ir prekių vežėjo UAB „Kings of my Road“ nesant tiesioginio prekių pirkimo–pardavimo sandorio, sąskaitos tarp šių asmenų negali būti laikomos pagrindžiančiomis faktiškai atliktą mokėjimą už į Sąjungos muitų teritoriją įvežamą prekę.

23.8. Minėta, jog kainą už prekę turi sumokėti pirkėjas arba jam atstovaujantis asmuo pardavėjui tiesiogiai arba per trečius asmenis. Nagrinėjamu atveju tiek pirkėjai, tiek pirkėjams atstovaujantis asmuo UAB „Kings of my Road“ sumokėdavo trečiajam asmeniui, susijusiam su pardavėjais, t. y. prekių siuntėjui, kainą, kuri yra nurodyta prekių pirkimo–pardavimo sutartyse. Teismo išvada, kad pateikti dokumentai nepagrindžia prekės pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją kainos, yra pagrįsti klaidingu importuotojo sutapatinimu su pirkėju, nors importuotojas, kaip šiuo atveju UAB „Kings of my Road“, atliko tik tarpininko vaidmenį, kad prekė būtų saugiai pristatyta į Sąjungos muitų teritoriją jos pirkėjui.

23.9. Prekių kaina, nurodyta prekių pirkimo–pardavimo sutartyse ir sąskaitose faktūrose, nėra klaidinanti, ji atitinka žemiausią panašaus tipo gyvūno kainą Sąjungos muitų teritorijoje. Tuo tarpu Kauno TM, apskaičiuodama prekės kainą pagal alternatyvųjį metodą, nustatė prekių kainą remdamasi tos pačios rūšies gyvūnų importuotų į Sąjungos muitų teritoriją kainomis, neatsižvelgiant, iš kokios kilmės šalies jie buvo atvežti. Be to, Kauno TM, apskaičiuodama prekės PVM apmokestinamąją vertę prie nustatytos prekės vertės pridėjo ir kitas išlaidas, t. y. prekių vežimo išlaidas (03PV), tačiau šios išlaidos neturėtų būti pridedamos, jei jos įtrauktos į prekės muitinę vertę. Būtent taip ir yra nurodyta prekių pirkėjų ir UAB „Kings of my Road“ sudarytose prekių pervežimo sutartyse, tačiau nei muitinė, nei pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

23.10. Aptarti argumentai patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadų nei apie sandorio vertės metodo netaikymą, nei apie prekės vertės nustatymą pagal alternatyvųjį metodą nepagrindė jokiais argumentais. Tačiau toks byloje surinktų įrodymų vertinimas byloja, kad sutarties šalių laisvė susitarti dėl prekės vertės, kuri, kaip pažymėta pirmiau, nėra klaidinanti ar pernelyg maža, yra ribojama, mat visos kainos, tiek pačių importuojamų prekių, tiek galimų patirti papildomų išlaidų, tokių kaip prekių vežimas, bus apskaičiuojamos pagal standartizuotus duomenis.

23.11. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė klaidingą išvadą dėl netiesioginio atstovo, šiuo atveju pareiškėjo, pareigos mokėti importo PVM.

23.12. Pareiškėjas savo argumentus grindė ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu byloje Nr. C-714/20, kuriame aiškiai yra išdėstyta, kad pagal SMK 77 straipsnio 3 dalį deklarantas yra skolininkas, o netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat yra skolininkas, taigi tiek netiesioginis atstovas muitinėje, kaip deklarantas, tiek importuotojas, kurio interesais jis pateikia šią deklaraciją, yra skolininkai. Tačiau pagal SMK 5 straipsnio 19 punktą. Skolininkas yra asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Tuo tarpu importo PVM nėra importo muitų dalis. ESTT pažymėjo, kad PVM direktyvos 201 straipsnyje nėra nuorodos į SMK nuostatas, kiek tai susiję su pareiga mokėti šį mokestį, bet numatyta, kad ši pareiga tenka asmeniui ar asmenims, kuriuos importo valstybė narė laiko ar pripažįsta turinčiais prievolę sumokėti PVM. Atsižvelgdamas į tai, ESTT darė išvadą, kad netiesioginis atstovas muitinėje turi pareigą tik sumokėti muitus, mokėtinus už jo deklaruotas prekes, bet neprivalo mokėti importo PVM už tas pačias prekes. ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu byloje Nr. C-714/20 taip pat nurodė, kad valstybės narės pagal PVM direktyvos 201 straipsniu suteiktą diskreciją gali numatyti, kad muitinės skolininkai taip pat turi prievolę sumokėti importo PVM; visų pirma, kad netiesioginis atstovas muitinėje yra solidariai atsakingas už šio mokesčio sumokėjimą kartu su asmeniu, kuris jam išdavė įgaliojimą atstovauti ir kuriam jis atstovauja. Tačiau prievolė sumokėti importo PVM turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose.

23.13. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas importuotoju PVMĮ nuostatų (2 str. 25 d. ir 94 str. 3 d.) taikymo prasme. PVMĮ aiškiai nustato, kas yra laikomas prekių importuotoju, t. y. prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai (PVMĮ 2 str. 25 d.). Taigi būtinos dvi sąlygos – ne tik atsakomybė už importo skolos sumokėjimą, bet ir prekių įvežimas į šalies teritoriją.

23.14. Tuo atveju, kai prekes deklaravo netiesioginis atstovas savo vardu, bet importuotojo interesais, pareiga mokėti ne tik importo muitų skolą, bet ir importo PVM turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju teismas, pateikdamas išvadą, kad PVMĮ aiškiai įvardija muitinės skolininką kaip importuoją PVMĮ prasme, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jis deklaravo prekes, pernelyg plečiamai aiškino importuotojo sąvoką, laikydamas importo PVM importo muitų dalimi.

24. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog, vadovaujantis ginčui taikytinu teisiniu reguliavimu, pareiga sumokėti importo PVM už importuotas apmokestinamas prekes apeliantui buvo nustatyta pagrįstai. Muitinės departamento manymu, vadovaujantis nacionalinės teisės (PVMĮ) nuostatomis, netiesioginis atstovas muitinėje laikytinas asmeniu, privalančiu sumokėti importo PVM.

24.2. Dėl apelianto kritikos, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai netyrė bylos duomenų, aktualių sprendžiant dėl importuotų gyvūnų muitinės vertės nustatymo, pastebėtina, kad tai, jog teismas sutiko su Ataskaita nustatyta ginčo prekių muitine verte, jokiu būdu nereiškia, kad teismas savarankiškai jų netyrė. Priešingai, skundžiamame sprendime dėl muitinės vertės yra motyvuotai pasisakyta.

24.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Kauno TM, apskaičiuodama prekės PVM apmokestinamąją vertę prie nustatytos prekės vertės pridėjo ir kitas išlaidas, t. y. prekės vežimo išlaidas. Kadangi ginčo atveju prekių muitinė vertė nustatyta ne sandorio vertės muitinio įvertinimo, o alternatyviu metodu, t. y. remiantis PREMI IS duomenimis ir vadovaujantis PVMĮ 15 straipsnio 15 dalies 2 punktu, apskaičiuojant importuojamų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, prekių gabenimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje iki jų paskirties vietos pagrįstai pridėtos prie Ataskaita nustatytos prekių muitinės vertės.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad savo argumentus dėl ginčo esmės buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teiktame atsiliepime. Atmesdama sandorio vertės metodo taikymo galimybę, Kauno TM tokį sprendimą argumentavo tuo, kad išnagrinėjusi UAB „Kings of my Road“ pateiktą informaciją, jog ši bendrovė nevykdo gyvūnų pirkimo–pardavimo veiklos, o tik teikia jų pervežimo paslaugas ir juos „išmuitina“ savo vardu, importuotų gyvūnų pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitas ir sąskaitas proformas, nustatė prieštaringus duomenis – pateikti dokumentai (sutartys) patvirtina, kad nebuvo tiesioginio prekių pirkimo–pardavimo sandorio, nes UAB „Kings of my Road“ nėra sutarties šalis. Apeliantas dėl sandorio vertės metodo pagrindimo jokios papildomos informacijos nepateikė, apsiribodamas tuo, kad nesutinka su muitinės turimais duomenimis ir padarytomis išvadomis. Kauno TM pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo apmokestinimo importo PVM.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno TM ir Muitinės departamento sprendimų, kuriais pareiškėjas, veikdamas kaip netiesioginis atstovas, pripažintas solidariu skolininku muitinei bei jam apskaičiuotos mokestinės prievolės muitinei – importo PVM ir su juos susijusios sumos.

27. Kauno teritorinė muitinė, atlikusi supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl UAB „Kings of my Road“ į Europos Sąjungos muitų teritoriją laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. importuotų prekių, deklaruotų 31-a EID, muitinės vertės nustatymo ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, 2024 m. kovo 5 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM190129S, kuria, be kita ko, nusprendė: nepripažinti UAB „Kings of my Road“ per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. importuotų prekių (naminių gyvūnų – įvairių veislių šunų ir kačių), deklaruotos muitinės vertės; pripažinti UAB „Tranzito paslaugų centras“ solidariu skolininku už mokestinę prievolę, apskaičiuotą už importuotas prekes, deklaruotas EID, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d.; nustatyti UAB „Kings of my Road“ importuotų prekių, deklaruotų EID per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., muitinę vertę vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, alternatyviu muitinio įvertinimo metodu (vertės nustatymo metodo kodas – 6), kaip nurodyta šios; perskaičiuoti UAB „Kings of my Road“ importuotų naminių gyvūnų, deklaruotų 31-oje EID per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., muitinę vertę, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM; apskaičiuoti UAB „Kings of my Road“ ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ solidariai už importuotas prekes (gyvus gyvūnus – įvairių veislių šunis ir kates), deklaruotas EID laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., importo PVM nepriemoką – 9 329 Eur, apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą UAB „Kings of my Road“ ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ solidariai PVM delspinigius; skirti UAB „Kings of my Road“ ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ solidariai už mokėtino mokesčio sumažinimą pagal EID, baudą – 181 Eur; skirti UAB „Tranzito paslaugų centras“ už mokėtino mokesčio sumažinimą pagal EID individualią baudą – 758 Eur.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, padavė skundą Muitinės departamentui, kuriame nurodė, kad jis nepagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei ir jam nepagrįstai įregistruota mokestinė prievolė muitinei.

29. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo, skundą, 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 1AE-173 patvirtino Ataskaitą.

30. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jis nepagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo EID 14 langelyje yra nurodytas netiesioginis atstovavimo būdas, pareiškėjas yra deklarantas, o UAB „Kings of my Road“ asmuo, kurio interesais pateikta muitinės deklaracija. Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, pateikdamas muitinei EID, veikė kaip netiesioginis atstovas.

32. Skolininku laikomas deklarantas. Netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku. Jeigu muitinės deklaracija, pateikta deklaruojant prekes vienai iš 1 dalyje nurodytų procedūrų įforminti, surašyta remiantis informacija, dėl kurios nebūtų surinkta visa importo muito suma arba jos dalis, asmuo, kuris pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku (SMK 77 str. 3 d.).

33. ESTT yra pažymėjęs, kad Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šią vienintelę nuostatą netiesioginis atstovas muitinėje turi pareigą tik sumokėti muitus, mokėtinus už jo deklaruotas prekes, bet neprivalo mokėti importo PVM už tas pačias prekes (žr. ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje U.I. Srl prieš Agenzia delle dogane e dei monopoli – Ufficio delle dogane di Venezia Nr. C-714/20 52 p.).

34. Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. lapkričio 28 d. direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) 201 straipsnis numato, kad importo atveju PVM moka asmuo arba asmenys, kuriuos importo valstybė narė laiko ar pripažįsta turinčiais prievolę sumokėti PVM.

35. ESTT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad PVM direktyvos 201 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad netiesioginio atstovo muitinėje atsakomybė už importo PVM sumokėjimą negali būti pripažinta solidariai su importuotojo atsakomybe nesant nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis jis būtų aiškiai ir nedviprasmiškai laikomas arba pripažįstamas turinčiu prievolę sumokėti šį mokestį (žr. ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje U.I. Srl prieš Agenzia delle dogane e dei monopoli – Ufficio delle dogane di Venezia Nr. C-714/20 65 p.).

36. Ginčijamame Muitinės departamento sprendime pažymėta, kad pagal PVMĮ 94 straipsnio 3 dalį importo PVM privalo sumokėti importuotojas, o šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje importuotojo sąvoka susieta su asmeniu, privalančiu sumokėti skolą muitinei.

37. PVMĮ 2 straipsnio 25 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2697 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustato, kad prekių importuotojas – prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai.

38. PVMĮ 94 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2697 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) numato, kad sumokėti importo PVM privalo importuotojas.

39. ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendime byloje Nr. C-714/20 taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į valstybėms narėms pagal PVM direktyvos 201 straipsnį suteiktą diskreciją, jos, siekdamos įgyvendinti šį straipsnį, gali numatyti, kad muitinės skolininkai taip pat turi prievolę sumokėti importo PVM, visų pirma kad netiesioginis atstovas muitinėje yra solidariai atsakingas už šio mokesčio sumokėjimą kartu su asmeniu, kuris jam išdavė įgaliojimą atstovauti ir kuriam jis atstovauja. Iš tiesų būtina, kad teisinė situacija, susidaranti dėl nacionalinių direktyvos perkėlimo priemonių, būtų pakankamai tiksli ir aiški, kad atitinkami privatūs asmenys galėtų žinoti savo teisių ir pareigų apimtį (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Flachglas Torgau, C-204/09, EU:C:2012:71, 60 punktą). Be to, pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, be kita ko, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių fiziniams asmenims ir įmonėms (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C-611/17, EU:C:2019:332, 111 punktas ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Hungeod ir kt., C-496/18 ir C-497/18, EU:C:2020:240, 93 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Šiomis aplinkybėmis valstybės narės, įgyvendindamos PVM direktyvos 201 straipsnį, turi asmenį arba asmenis laikyti ar pripažinti turinčiais prievolę sumokėti PVM pakankamai aiškiomis ir tiksliomis nacionalinėmis nuostatomis, laikydamosi teisinio saugumo principo. Darytina išvada, kad valstybės narės galimai numatyta netiesioginio atstovo muitinėje atsakomybė už importo PVM sumokėjimą solidariai su asmeniu, kuris jam suteikė įgaliojimą atstovauti ir kuriam jis atstovauja, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta tokiomis nacionalinėmis nuostatomis (žr. ESTT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje U.I. Srl prieš Agenzia delle dogane e dei monopoli –Ufficio delle dogane di Venezia Nr. C-714/20 57 p., 60–63 p.).

40. Teisėjų kolegijos nuomone, PVMĮ 2 straipsnio 25 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2697 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), aiškinant ją lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, atsižvelgiant į šios nutarties 39 punkte nurodytus ESTT jurisprudencijoje suformuluotus teisinio reglamentavimo kriterijus, kurių būtina laikytis įgyvendinant nacionalinėje teisėje PVM direktyvos 201 straipsnio nuostatas, nustato dvi kumuliatyvias sąlygas, kurioms esant asmeniui atsiranda prievolė sumokėti importo PVM. Visų pirma, turi būti, nustatyta, jog asmuo importavo prekes šalies teritorijoje. Antra, turi būti nustatyta, kad importuojantis asmuo, turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai.

41. Prekių importas: 1) ne Europos Sąjungos prekių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai; 2) Europos Sąjungos prekių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų arba jų įvežimą sukėlę veiksmai (PVMĮ 2 str. 24 d.).

42. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nėra asmuo, kuris įvežė prekes į Sąjungos muitų teritoriją, t. y. nėra prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, todėl pagal PVMĮ 2 straipsnio 25 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2697 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas negali būti pripažinta jo solidari atsakomybė už importo PVM sumokėjimą.

43. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

44. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 suformuluotu PVMĮ 2 straipsnio 25 dalies (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XI-518 redakcija) aiškinimu, nes administracinės bylos Nr. A143-2619/2011 ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 PVMĮ 2 straipsnio 25 dalies (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XI-518 redakcija) aiškinimas taip pat buvo formuluojamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, atitinkamų nuostatų kontekste.

45. Taigi Muitinės departamentui, ginčijamu Sprendimu nepagrįstai pripažinus pareiškėją solidariu skolininku muitinei yra pagrindas šį sprendimą panaikinti ir perduoti Muitinės departamentui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

46. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant ginčijamą Muitinės departamento sprendimą, įpareigojant jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.).

47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

48. Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtinta, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

49. Teismo sprendimas iš dalies priimtas apelianto naudai, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

50. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (tenkinta 75 proc. reikalavimų), pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 25,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1AE-173 ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ skundą perduoti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Tranzito paslaugų centras“ iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 25,68 Eur (dvidešimt penkis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis