2015-10-01 Nr. CB-9501-2-68-3-25063-2014-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-494-701/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25063-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11; 3.5.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis I. G., skolininkas V. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidas, susidarančias šalinant neteisėtos statybos padarinius, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėja pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio 2014 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S1-492 ir priimti naują patvarkymą, kuriuo būtų patenkintas jos prašymas taikyti areštą skolininko turtui. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis vykdo išieškotojos (pareiškėjos) pateiktą vykdomąjį raštą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi suteikė teisę išieškotojai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, tam reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko V. S.. Pareiškėja prašė antstolio užtikrinti vykdymo išlaidų išieškojimą areštuojant skolininko turtą neperžengiant susidariusių vykdymo išlaidų ribų pagal griovimo darbų rangos sutartyje nurodytas tokių darbų atlikimo išlaidas. Antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad išieškotojos patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos nepriskirtinos vykdymo išlaidoms. Pareiškėja nesutiko su šiuo antstolio sprendimu, nes, jos manymu, ginčo išlaidų priskirtinumas vykdymo išlaidoms yra nustatytas paties teismo, kuris savo sprendime nurodė kitokį teismo sprendimo įvykdymo būdą skolininko lėšomis, todėl visos tuo būdu vykdant sprendimą patirtos išlaidos laikytinos vykdymo išlaidomis, nes tokie veiksmai pagal teisinį reglamentavimą laikytini teismo sprendimo vykdymo veiksmais Lietuvos valstybės naudai.

Antstolis 2014 m. liepos 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, aiškiai apibrėžia, kas sudaro vykdymo išlaidas vykdymo procese: iš skolininko išieškomos tik tos išlaidos, kurias patiria pats antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas pagrįstais laikė antstolio patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenustato, jog išieškotojos patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų bei pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą gali būti išieškomos CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja, prašydama areštuoti skolininkui priklausantį turtą neperžengiant 2014 m. kovo 26 d. griovimo darbų rangos sutartyje nurodytų savavališkai pastatyto statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų ribų, arešto teisėtumui pagrįsti pateikė antstoliui sutartį ir vietinę sąmatą, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šiuo metu yra patyrusi ar apmokėjusi išlaidas, susijusias su skolininko savavališkos statybos padarinių šalinimu, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad išieškotoja patyrė papildomų išlaidų, susijusių su sprendimo vykdymu.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino antstolio I. G. 2014 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S1-492 ir įpareigojo antstolį patenkinti išieškotojos (pareiškėjos) prašymą dėl arešto taikymo skolininkui V. S.. Teismas nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte nustatyta, jog už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, t. y. pareiškėja.

Kadangi skolininkas piktybiškai vengia vykdyti įsiteisėjusį sprendimą, tai pareiškėja iš savo lėšų privalo apmokėti sprendimo įvykdymo išlaidas. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į antstolį ir prašė jo taikyti skolininko turto areštą neperžengiant sumos, reikalingos griovimo ir kitoms vykdymo išlaidoms, ribų. Teismas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas nustato ne bet kokių sumų, bet Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nenurodytų vykdymo išlaidų, kurias antstolis privalo išmokėti tretiesiems asmenims, apmokėjimo tvarką.

Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos išlaidos, susijusios su mokėjimu už savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, yra laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir, vadovaujantis CPK 610–611 straipsniais bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu, turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Už savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus sumoka išieškotoja, tačiau šios išlaidos, teismo vertinimu, turi būti priskiriamos prie vykdomųjų išlaidų.

Teismas atmetė antstolio argumentą, kad išieškotojos ir rangovo tarpusavio suderintų išlaidų dydžio už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagrįstumas privalo būti patikrintas teismo ginčo teisenos tvarka, o ne išieškomos automatiškai pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Teismas pažymėjo, kad taip būtų pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai bei sudaroma galimybė skolininkui piktnaudžiauti procesu, pačiam nešalinti savavališkos statybos padarinių, ginčyti pareiškėjos neteisėtos statybos pašalinimo išlaidas, vilkinti procesą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Antstolio teigimu, apeliacinės instancijos teismas ginčo klausimą išsprendė netinkamai aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio vykdymo išlaidas, jų dydį ir išieškojimo tvarką (CPK 609, 611 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas); skundžiama nutartis prieštarauja CK 1.5 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Dėl CPK 609 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkto nuostatų pažeidimo. CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos; papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, o išieškojimo tvarką – CPK 611 straipsnis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas nustato, kad šios instrukcijos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, atlyginamos atsižvelgiant į faktines antstolio išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu, o už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių pašalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas tiesiogiai trečiajam asmeniui. Sistemiškai aiškinant CPK 609 straipsnį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą darytina išvada, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmai nelaikytini vykdymo procese antstolio atliekamais veiksmais, todėl atitinkamai papildomos išieškotojo patirtos išlaidos negali būti laikomos papildomomis antstolio vykdymo išlaidomis, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Antstolis jokių savavališkos statybos šalinimo veiksmų neatlieka, nes įstatymas ir teismų sprendimai tokią teisę suteikia išimtinai išieškotojui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tikėtinas išieškotojo apskaičiuotas griovimo išlaidas laikė antstolio papildomomis vykdymo išlaidomis.

2. Dėl CPK 611 straipsnio nuostatų pažeidimo. CPK 611 straipsnis reglamentuoja vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, teismas antstoliui gali skirti baudą (CPK 611 straipsnio 5 dalis). Darytina išvada, kad išieškotojo patirtas neteisėtos statybos šalinimo išlaidas prilyginus antstolio patiriamoms vykdymo išlaidoms, už tokių išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą antstoliui gali būti skirta bauda nepaisant to, kad antstolis negali kontroliuoti ar nulemti tokių išlaidų atsiradimo, sumažėjimo ar padidėjimo, negali įvertinti tokių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Antstolis, gavęs skundą dėl tokių išlaidų dydžio, negalėtų jų pagrįsti ar atsisakyti jas išieškoti, o skundą perdavus teismui ir šiam konstatavus, kad griovimo išlaidos yra nepagrįstos, antstoliui galimai atsirastų pareiga ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Įstatymas nereglamentuoja neteisėtos statybos šalinimo išlaidų dydžio, išieškotojas, gavęs leidimą nugriauti skolininko statinį, neįpareigojamas skelbti griovimo darbų konkurso, todėl tokių išlaidų prilyginimas antstolio patiriamoms išlaidoms ir jų išieškojimas ne ginčo tvarka sudarytų galimybes išieškoti niekuo nepagrįstas, o galbūt ir faktiškai nepatirtas ar nereikalingas išlaidas.

CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų, todėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas prilyginus antstolio patiriamoms išlaidoms būtų pažeista išieškotojo teisė visa apimtimi atgauti savo pagrįstai patirtas išlaidas, jei išieškojimo procesas užsitęstų. Ši įstatymo norma taip pat pagrindžia, kad išieškotojo patiriamos griovimo išlaidos nėra antstolio vykdymo išlaidos ir negali būti išieškomos ne ginčo tvarka antstolio patvarkymu.

Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį atmesti. Pareiškėjos teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą ir pagrįstai atsižvelgė į šį teisės aktą patvirtinusios Teisingumo ministerijos išaiškinimą, pateiktą 2014 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (1.16)7R-6148. Minėtas Sprendimų vykdymo instrukcijos punktas nustato ne bet kokių sumų, bet šios instrukcijos 3 lentelėje, nustatančioje papildomų vykdymo išlaidų rūšis, nenurodytų vykdymo išlaidų, kurias antstolis privalo išmokėti tretiesiems asmenims, apmokėjimo tvarką. Taigi pareiškėjos patirtos išlaidos šalinant savavališkos ar neteisėtos statybos padarinius pagal teismo sprendimą laikytinos papildomomis vykdymo išlaidomis, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, todėl jas antstolis turėtų išieškoti iš skolininko toje pačioje vykdymo byloje. Be to, pagal CPK 609 straipsnyje įtvirtintą vykdymo išlaidų sampratą, vykdymo išlaidos turi būti aiškinamos kaip visos išlaidos, patiriamos vykdant teismo sprendimą, be kurių neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Pareiškėja pažymėjo, kad, remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsniu ir aiškinant jį sistemiškai, visi veiksmai šalinant savavališkos statybos padarinius pagal teismo sprendimą, kai jų nepašalina skolininkas per teismo sprendime nustatytą terminą, laikomi teismo sprendimo vykdymo veiksmais Lietuvos valstybės naudai. Todėl net ir sutinkant su antstolio argumentais dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų aiškinimo, turėtų būti privaloma vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, kuris teisės aktų hierarchijoje yra aukštesnis.

Skundžiama nutartis, pareiškėjos nuomone, atitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, ja nėra pažeidžiamos skolininko teisės ir užtikrinamos išieškotojos, atstovaujančios Lietuvos valstybei, teisės. Be to, antstolis turi teisę kontroliuoti, ar pareiškėjos teikiamos išieškoti išlaidos yra sumokėtos tiekėjui, kuris buvo atrinktas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; CPK nustato teisę skolininkui ginčyti išieškojimo veiksmus, taip užtikrinama jo teisė gintis nuo nepagrįsto išieškojimo (CPK 643 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjos teigimu, kasatorius painioja pareiškėjos patirtų savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų išieškojimą ir skolininko turto areštą, kuriuo užtikrinamas būsimų (numatomų) pareiškėjos išlaidų išieškojimas. Šie du veiksmai yra iš esmės skirtingi. Antstolis nepagrįstai teigia, kad būsimos griovimo išlaidos negali būti laikomos vykdymo išlaidomis vien tuo pagrindu, kad jos dar nėra patirtos, ir kad nutartimi sudaromos galimybės išieškoti nepatirtas griovimo išlaidas. Vertinant savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių išlaidų priskirtinumą, būtina vadovautis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis. Tai yra teisės klausimas ir jo išsprendimui neturi reikšmės konkrečios vykdomosios bylos faktinės aplinkybės – ar jos jau patirtos, ar išieškotojas planuoja jas patirti. Pripažinus, kad savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra priskirtinos vykdymo išlaidoms, negalima paneigti skolininko turto arešto taikymo galimybės šių numatomų išlaidų išieškojimui užtikrinti CPK nustatyta tvarka. CPK nenustato ir negalėtų nustatyti, kad savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių šalinimo procese Lietuvos valstybei atstovaujanti pareiškėja turėtų mažiau teisių, nei kiti išieškotojai, nes tai pažeistų proceso šalių lygiateisiškumą. Skolininkas turi teisę ginčyti visus antstolio patvarkymus, įskaitant ir patvarkymą dėl arešto, teikti įrodymus dėl jo nepagrįstumo, apimties, areštuojamo turto ir pan. Taip CPK užtikrina skolininko teises. Be to, taikant areštą dėl būsimų vykdymo išlaidų, yra apribojamos skolininko nuosavybės teisės (CPK 675 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nėra pagrindas iš karto išieškoti išlaidas, kol jos nėra faktiškai patirtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškotojo išlaidų, patiriamų vykdymo procese šalinant neteisėtos statybos padarinius

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl to, kad pareiškėjos (išieškotojos) išlaidos, skirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo darbams apmokėti, laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis, patiriamomis atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdymo byloje ir turi būti išieškomos toje pačioje byloje, kurią vykdant jos apskaičiuotos, pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalies, CPK 609, 611 straipsnių ir Sprendimo vykdymo instrukcijos 65 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą nutartį, neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

Nagrinėjamu atveju skolininkas V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu buvo įpareigotas per sprendime nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo sprendime taip pat buvo nurodyta, kad, atsakovui (skolininkui) neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė (pareiškėja) turi teisę pati pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo (skolininko). Skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, 2014 m. sausio 16 d. nutartimi įgaliojo pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, tam reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko.

Taigi šiuo atveju susiduriama su teismo sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, šis priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant pirmiau nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis, todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą.

Teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikydamas CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius, ta pačia nutartimi gali išspręsti klausimą ir dėl išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo iš skolininko, jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja, jog išieškotojas neturi pakankamai lėšų sprendimui įvykdyti. Tais atvejais, kai išieškotojas turi pakankamai lėšų, jis gali savo lėšomis įvykdyti sprendimą, o vėliau jas išieškoti iš skolininko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės A.

M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-467/2014).

Taigi įstatymas suteikia teismui teisę pakeisti teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kurio šis nevykdo, vykdymo tvarką ir nustatyti teisę atlikti už skolininką šio lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus, tačiau šis klausimas, minėta, turi būti sprendžiamas tik toje pačioje byloje, kurioje išspręstas ginčas iš esmės. O tuo atveju, jeigu išieškotojas neturi pakankamai lėšų teismo sprendimui įvykdyti, tai šių lėšų išieškojimo klausimas gali būti išsprendžiamas ta pačia nutartimi, kuria taikomi sprendimo neįvykdymo teisiniai padariniai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. A. S., bylos Nr. 3K-3-146/2010, aiškinant CK 4.103 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) 5 dalies nuostatas, nurodyta, kad tuo atveju, kai statytojas neįvykdo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą nugriauti statinį, teismas gali statinį įpareigoti nugriauti statytojo lėšomis, t. y. pakeisti sprendimo vykdymo tvarką arba taikyti fakultatyvųjį sprendimo vykdymo būdą, kai teismo sprendime toks numatytas; nors CK 4.103 straipsnio 5 dalies formuluotėje nurodoma, kad „teismo sprendimu“ statinys nugriaunamas statytojo lėšomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas nugriauti neteisėtos statybos statinį jau yra priimtas, t. y. ginčas dėl teisės yra pasibaigęs, teismas šiuo atveju sprendžia ne ginčą dėl teisės, o priimto teismo sprendimo įgyvendinimo tvarkos pakeitimo klausimą ir bylos dėl teisės iš naujo nenagrinėja. Šiuo metu įstatymų reglamentavimas yra pasikeitęs ir dabar galiojančioje CK 4.103 straipsnio redakcijos 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl to, kad, priėmus teismo sprendimą, įpareigojantį statytoją nugriauti neteisėtos statybos statinį, ginčas dėl teisės pasibaigia, yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Be to, minėtoje nutartyje, pasisakant dėl išieškotojo patirtų tokio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo išlaidų, išaiškinta, kad išieškotojo, vykdžiusio teismo sprendimą nugriauti statinį išlaidos, sumokėtos rangovui, laikytinos faktinėmis vykdymo išlaidomis, o šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai.

Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609–611 straipsniai. CPK 609 straipsnio 1 dalis vykdymo išlaidas skirsto į tris pagrindines grupes: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Remiantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. birželio 10 d.) 65 punkte nustatyta, kad už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka sumoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas nustato ne bet kokių sumų, bet Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nenurodytų vykdymo išlaidų, kurias antstolis privalo išmokėti tretiesiems asmenims, apmokėjimo tvarką. Teisingumo ministerijos, t. y. institucijos, patvirtinusios Sprendimų vykdymo instrukciją, 2014 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (1.16.)7R-6148 dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos taikymo nurodyta, kad išieškotojo išlaidos, apmokamos už savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, laikomos faktinėmis vykdymo išlaidomis, o įsigaliojus CPK 609 straipsnio pakeitimams ir faktinių vykdymo išlaidų pavadinimą pakeitus į vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, jos laikomos vykdomosios bylos administravimo papildomomis išlaidomis, patenkančiomis į Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkto reglamentavimo sritį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į tai, kad, priėmus teismo sprendimą, įpareigojantį skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ginčas dėl teisės yra pabaigiamas, tokio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo klausimai (kai išieškotojas neturi pakankamai lėšų) sprendžiami toje pačioje byloje, kurioje išspręstas ginčas iš esmės, o išieškotojo išlaidos, patirtos vykdant tokį teismo sprendimą, laikytinos vykdymo išlaidomis, atlygintinomis toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos išlaidos, kurias ji patirs šalinant savavališkos statybos padarinius, pripažintinos vykdymo bylos administravimo papildomomis išlaidomis, kurios turi būti išieškomos toje pačioje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 611 straipsnio 2 dalimi, vykdymo išlaidas apskaičiuoja antstolis. Todėl kai jam išieškotojas pateikia dokumentus apie savo patirtas teismo sprendimo vykdymo išlaidas šalinant savavališkos statybos padarinius ir antstolis mano, kad nurodytos išlaidos (jų dydis) nėra pagrįstos ar nėra susijusios su teismo sprendimo vykdymu, tai jis šių išlaidų gali neapskaičiuoti ir neįtraukti į patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek išieškotojo, tiek skolininko interesai ir jų teisių apsauga šioje vykdymo proceso stadijoje yra užtikrinama CPK 611 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta suinteresuotų asmenų teise skųsti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Kasaciniame teisme patirta 4,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš kasacinį skundą padavusio suinteresuoto asmens (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,04 Eur (keturis Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas