efd03705-b445-4bb9-9595-7ac2bf8644ae · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-142-644/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00546-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7.; 55.1.1.

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Â

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2019 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. V.,

atsakovų Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei V. G. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. T.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. V. ir K. V. skundÄ atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai patikslintu skundu (1 t., b. l. 47-49) prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ Nr. VS-680 ir įpareigoti atsakovus spręsti dėl pareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų K. V. ir M. V. įstatyminių teisių užtikrinimo vaikų gyvenamo bÅ«sto pardavimo varžytinėse atveju, suteikiant vaikams kitÄ ne blogesnį negu esamas gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , vaikams gyvenant kartu su abiem tėvais, pareiÅ¡kėjais, iÅ¡ naujo iÅ¡aiÅ¡kinant ir nustatant esamas pareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų gyvenimo sÄ lygas.

Skunde bei G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-08-08 praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ dėl nepilnamečių vaikų K. V., gim. (duomenys neskelbtini). ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) teisių į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ užtikrinimo įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis antstolio R. S. vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/008 ir Nr. 0070/14/00880, nes vykdomas pareiÅ¡kėjų nekilnojamojo turto - 0,1016 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 327,28 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (kanalizacijos Å¡ulinio, Å¡ulinio, tvoros), kartu ir nepilnamečių vaikų gyvenamojo bÅ«sto nurodytame gyvenamajame name, pardavimas varžytinėse.

PareiÅ¡kėjas taip pat kreipėsi papildomais ir pakartotinais praÅ¡ymais 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 27 d., atkreipęs atsakovo dėmesį į aplinkybes dėl įstatymų nustatytų vaiko teisių užtikrinimo, pagal pareiÅ¡kėjų vaikų esamas gyvenimo sÄ lygas į gyvenimÄ kitame ne blogesniame negu turėtas bÅ«ste ir gyvenant kartu su abiem vaikų tėvais. Pažymėjo, kad atsakovas, 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakymu Nr. VS-2121 konstatavo tėvų pareigÄ užtikrinti vaiko teises, Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre galint suteikti laikinÄ nakvynę su užtikrintomis minimaliomis buitinėmis ir asmens higienos paslaugomis (virtuvėlė, duÅ¡as, skalbimo paslaugos ir kt.) moterims su vaikais. 2017 m. vasario 9 d. atsakymu Nr. VS-421 bei 2017 m. kovo 13 d.

Nr. VS-680 pakartotinai konstatavo tėvų pareigÄ užtikrinti vaiko teises, ribotomis galimybėmis, jog negalint vaiko tėvams Å¡ių teisių užtikrinti, atsakovas gali suteikti vaikams laikinÄ nakvynę tam tikram laikotarpiui, užtikrindamas Kauno rajono Krizių centre tik minimalias buitines ir asmens higienos paslaugas moterims su vaikais, konstatavo besÄ lyginę tėvų pareigÄ užtikrinti vaikų teises į vaikų aprÅ«pinimÄ gyvenamuoju bÅ«stu, tačiau nesprendė klausimo dėl įstatymo ginamų vaiko teisių į gyvenimÄ Ä¯statymo nustatytomis sÄ lygomis, vaikui gyvenant kitame ne blogesniame negu turėtas bÅ«ste ir gyvenant kartu su abiem tėvais.

VisiÅ¡kai neaiÅ¡kino Å¡ių teisių užtikrinimo tinkamam iÅ¡sprendimui bÅ«tinų aplinkybių, nenustatė pareiÅ¡kėjų vaikų esamų gyvenimo sÄ lygų, vaikų gyvenimo su abiem tėvais ar tik su vienu iÅ¡ jų faktų ir neaiÅ¡kino vaikų valios, noro ar nenoro, gyventi ar ne esamomis sÄ lygomis ir su abiem tėvais ar tik su vienu iÅ¡ jų, vaikų teises į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurios negali bÅ«ti diskriminuojamos esant bet kokioms aplinkybėms, pavyzdžiui lytis, amžius, tautybė, rasė, kalba, tikėjimas, pažiÅ«ros, socialinė, turtinė, Å¡eimyninė padėtis, sveikatos bÅ«klė.

Mano, kad tinkamam vaiko teisių užtikrinimui pagal įstatymo reikalavimus atsakovas įpareigotinas iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti esamas vaikų gyvenimo sÄ lygas, vaikų gyvenimo su abiem ar su vienu iÅ¡ tėvų, vaikų valiÄ dėl gyvenimo sÄ lygų ir gyvenimo su abiem ar su vienu iÅ¡ tėvų.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (1 t., b. l. 76-80) bei atstovė teismo posėdžio metu skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. rugpjūčio 9 d. gavo raÅ¡tÄ Nr. 19-2-2550, kuriuo persiųstas pareiÅ¡kėjų 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiÅ¡kimas dėl antstolio R. S. vykdymo veiksmų ir pareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad antstolis R. S. organizuoja pareiÅ¡kėjų turto pardavimo varžytynes, tačiau nėra iÅ¡sprendęs nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimo.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡o kreiptis į reikiamas valstybines institucijas dėl namo pardavimo iÅ¡ varžytynių sustabdymo iki bus nustatyta tvarka iÅ¡spręsti vaikų teisių į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , gyvenamosios vietos nustatymo po varžytinių klausimai. Atsižvelgdama į skundo aplinkybes, Savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. VS-212 informavo pareiÅ¡kėjus, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 5 punktais, visur ir visada turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus ir nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, Å¡ios teisės įgyvendinimÄ turi užtikrinti vaiko tėvai, o jiems neiÅ¡galint – valstybė per savo institucijas.

PaaiÅ¡kinta, kad Kauno rajono socialinių paslaugų centro Krizių centras teikia apgyvendinimo paslaugas mamoms su vaikais. Tokiu bÅ«du valstybė per savo institucijas siekia užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ , kai to negali padaryti nepilnamečių teisėti atstovai. 2017 m. vasario 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 3 d. raÅ¡tas Nr. 19-2-350, kuriuo persiųstas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

PareiÅ¡kime nurodytos tos pačios aplinkybės dėl Å¡eimos turto pardavimo iÅ¡ varžytinių ir praÅ¡oma imtis visų įmanomų bÅ«dų ir priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ po gyvenamojo bÅ«sto pardavimo varžytynėse. Savivaldybės administracija 2017 m. vasario 9 d. raÅ¡tu Nr. VS-421 pakartotinai pareiÅ¡kėjams atsakė, kad jiems į analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ jau buvo atsakyta ir pakartotinai nurodė, kad Kauno rajono socialinių paslaugų skyriaus Krizių centras teikia apgyvendinimo paslaugas mamoms su vaikais.

Taigi valstybė per savo institucijas siekia užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ , kai to negali padaryti nepilnamečių teisėti atstovai. Tačiau 2017 m. vasario 28 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjų 2017 m. vasario 27 d. praÅ¡ymas įvertinti nepilnamečių aplinkÄ ir užtikrinti ne blogesnį (negu turėtas) bÅ«stÄ vaikui gyvenant kartu su tėvais. Tuo pagrindu specialistas vyko į pareiÅ¡kėjų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatė, kad nepilnametėms M. ir K. V. sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjui G. V. buvo suteikta iÅ¡sami informacija apie Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijas, galimÄ pagalbÄ Kauno rajone Å¡eimai esant krizėje, nemokamos teisinės pagalbos gavimo galimybes, teisę kreiptis dėl socialinio bÅ«sto.

Pažymėjo, kad Vaiko teisių pagrindų įstatymo 22 straipsnio nuostatomis valstybė įsipareigoja teikti pagalbÄ Å¡eimoms, auginančioms vaikus, kartu su tėvais ir kitais teisėtais atstovais per valstybės ir vietos savivaldos institucijas užtikrinant vaiko teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas vaiko vystymuisi. Visgi nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimÄ pirmiausia užtikrina tėvai. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučiÄ tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims.

Savivaldybės administracija gali pasiÅ«lyti moterims ir vaikams nuo 6 mėnesių iki 1 metų apsigyventi Kauno rajono socialinių paslaugų centro Krizių skyriuje. Atsakovas, vykdydamas savo funkcijas, atsižvelgdamas į Å¡eimos situacijÄ , suteikė pareiÅ¡kėjams reikiamÄ informacijÄ ir pasiÅ«lė galimÄ pagalbÄ , kad vaikai neliktų be gyvenamosios vietos, kol tėvai sugebės sudaryti tinkamas sÄ lygas savo vaikams. Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nesprendžia bÅ«sto skyrimo klausimų.

Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjai netinkamai taiko Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normas, kurios kalba apie naÅ¡laičius ir vaikus, netekusius tėvų globos (rÅ«pybos), kadangi pareiÅ¡kėjai į Å¡iÄ kategorijÄ nepatenka. Nėra duomenų, kad jie nėra įgalÅ«s tinkamai rÅ«pintis vaikais, nes jeigu taip bÅ«tų, tai Savivaldybės administracija turėtų spręsti nepilnamečių globos (rÅ«pybos) nustatymo klausimÄ . Å eimos ar asmenys, neturintys gyvenamojo bÅ«sto ar neturintys tinkamo gyvenamojo bÅ«sto, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymu, turi teisę kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijÄ dėl įraÅ¡ymo į eilę bÅ«stui gauti.

Atsakovo manymu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ iÅ¡ naujo iÅ¡aiÅ¡kinant ir nustatant pareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų gyvenimo sÄ lygas, nes jos jau buvo nustatytos tikrinimo metu ir jos nuolat gali keistis. Skundžiamas raÅ¡tas nepažeidžia ir nepažeidė pareiÅ¡kėjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu (2 t., b. l. 26-29) bei atstovė teismo posėdžio metu skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai kaip ir Kauno rajono savivaldybės administracija.

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovÄ pareiÅ¡kimu dėl nepilnamečių vaikų K. V., gim. (duomenys neskelbtini). ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminių teisių į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ užtikrinimo įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nes antstolis R. S. vykdo pareiÅ¡kėjų nekilnojamojo turto pardavimo varžytines (1 t., b. l. 5). Savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. VS-2121 informavo pareiÅ¡kėjus, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 5 punktais, visur ir visada turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus ir nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, Å¡ios teisės įgyvendinimÄ turi užtikrinti vaiko tėvai, o jiems neiÅ¡galint - valstybė per savo institucijas. PaaiÅ¡kinta, kad Kauno rajono socialinių paslaugų centro Krizių centras teikia apgyvendinimo paslaugas mamoms su vaikais. Tokiu bÅ«du valstybė per savo institucijas siekia užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ , kai to negali padaryti nepilnamečių teisėti atstovai (1 t., b. l. 6).

2017 m. vasario 9 d. atsakymu Nr. VS-421 atsakovas pakartotinai konstatavo tėvų pareigÄ užtikrinti vaiko teises, o negalint vaiko tėvams Å¡ių teisių užtikrinti, atsakovas gali suteikti vaikams laikinÄ nakvynę ribotam laikotarpiui, suteikiant Kauno rajono Krizių valdymo centre tik minimalias buitines ir asmens higienos paslaugų organizavimo sÄ lygas moterims su vaikais, bei konstatavo besÄ lyginę tėvų pareigÄ užtikrinti vaikų teises į vaikų aprÅ«pinimÄ gyvenamu bÅ«stu (1 t., b. l. 87). 2017 m. vasario 27 d. praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjai prašė įvertinti pateiktas pastabas ir spręsti pareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų K. V., (duomenys neskelbtini), ir M. V., (duomenys neskelbtini), gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), teisių ir teisėtų interesų į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ aplinkÄ užtikrinimÄ naujai ir tinkamai, pagal galiojančių teisės norminių aktų ir Vaiko teisių pagrindų įstatymo reikalavimus (1 t., b. l. 9). Atsakovo Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , nuvyko į pareiÅ¡kėjų namus ir nustatė, kad nepilnametėms M.ir K. V. sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sÄ lygos. Taip pat atsakovas skundžiamu 2017-03-13 sprendimu Nr. VS-680 „Dėl informacijos“ pareiÅ¡kėjams suteikė informacijÄ apie Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijas, galimÄ pagalbÄ Kauno rajone Å¡eimai esant krizėje. Pažymėjo, kad Vaiko teisių pagrindų įstatymo 22 straipsnio nuostatomis valstybė įsipareigoja teikti pagalbÄ Å¡eimoms, auginančioms vaikus, kartu su tėvais ir kitais teisėtais atstovais per valstybės ir vietos savivaldos institucijas užtikrinant vaiko teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas vaiko vystymuisi bei akcentavo, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimÄ pirmiausia užtikrina tėvai (1 t., b. l. 8).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. VS-680 teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimų, skundo, paaiÅ¡kinimų matyti, jog iÅ¡ esmės keliamas klausimas dėl atsakovų pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų K. V. ir M. V. įstatymines teises vaikų gyvenamo bÅ«sto pardavimo varžytinėse atveju, suteikiant vaikams kitÄ ne blogesnį negu esamas gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , vaikams gyvenant kartu su abiem tėvais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučiÄ tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta: nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad nepilnamečių vaikų teisėms turi bÅ«ti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat ir tai, kad įstatymų leidėjas, kitos valstybinės institucijos, teisės aktais reglamentuodamos nepilnamečių bÅ«klę, reguliuodamos kitus santykius, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 23/98 „Dėl Å¡vietimo įstatymo kai kurių nuostatų“, Konstitucinio Teismo aktai, trečioji knyga, Vilnius, 2002, p. 579). Konstitucijos nuostatos sukonkretinamos bei priemonės joms įgyvendinti nustatomos įstatymuose, kituose teisės aktuose. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – ir Ä®statymas) nustatyta, kad tėvai privalo rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus (3 straipsnis). PareiÅ¡kėjų nurodytame Å¡io įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, kartu to paties straipsnio 7 punkte pakartota tai, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai. Pagal pareiÅ¡kėjų nurodytÄ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kada vaiko tėvai Å¡ios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Taigi valstybės pareiga dalyvauti įgyvendinant vaiko teisę į bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas nėra suabsoliutinama.

PareiÅ¡kėjai, reikalaudami iÅ¡ atsakovų užtikrinti jų nepilnamečių vaikų teises, vaikų gyvenamo bÅ«sto pardavimo varžytinėse atveju, suteikiant vaikams kitÄ ne blogesnį negu esamas gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , vaikams gyvenant kartu su abiem tėvais, neteisingai interpretuoja Ä®statymo 13 straipsnio 2, 4 dalis, kaip įpareigojančias atsakovus nagrinėjamu atveju suteikti vaikams gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame jie galėtų gyventi kartu su tėvais.

Ä®statymo 13 straipsnio 2 ir 4 dalių normos reglamentuoja gyvenamojo bÅ«sto teisę naÅ¡laičiui ar likusiam be tėvų globos ir rÅ«pybos vaikui, o pastarieji nepilnamečiai turi abu tėvus - pareiÅ¡kėjus, kurie turėtų imtis atitinkamų priemonių Å¡eimos turtui iÅ¡saugoti ir (arba) sudaryti kitas tinkamas gyvenimo sÄ lygas nepilnamečiams vaikams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 patvirtintuose ir tuo metu galiojusiuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose vartojamos sÄ vokos „likęs be tėvų blogos vaikas“, tai vaikas: kurio abu tėvai arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų yra mirę; kurio abu tėvai nežinomi (rastas vaikas); kurio abu tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų yra dingę ir jų ieÅ¡koma; kurio abu tėvai arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų teismo paskelbtas mirusiu arba pripažintas nežinia kur esančiu; kurio abu tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu; kurio abu tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų laikinai negali juo rÅ«pintis dėl savo ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; kurio abu tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų juo nesirÅ«pina, nesidomi, jo neprižiÅ«ri, netinkamai jį auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtÄ ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui ir kuris teisės aktų nustatyta tvarka paimtas iÅ¡ Å¡eimos (kol teismo tvarka vaiko tėvams bus apribota tėvų valdžia); kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo abiejų tėvų arba turimo vienintelio iÅ¡ tėvų; kurio abiem tėvams arba turimam vieninteliam iÅ¡ tėvų teisės aktų nustatyta tvarka laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia. PareiÅ¡kėjai į Å¡iÄ kategorijÄ nepateko ir nebuvo duomenų, kad jie nėra įgalÅ«s tinkamai rÅ«pintis vaikais.

Pabrėžtina, kad valstybė per savo institucijas siekia užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ , kai to negali padaryti nepilnamečių teisėti atstovai.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo keliamas pareiÅ¡kėjų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo klausimas, varžytynės dar neįvykusios, o jei ateityje iÅ¡kiltų bÅ«tinybė užtikrinti vaikų teisę į bÅ«stÄ ir to negalėtų įgyvendinti vaikų tėvai, tuo pagal įstatymÄ privalėtų rÅ«pintis valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir kitos valstybės bei savivaldos institucijos.

Teismas taip pat akcentuoja, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo kompetentingas spręsti bÅ«sto skyrimo klausimų pareiÅ¡kėjų Å¡eimai, nes Å¡eimos ar asmenys, neturintys gyvenamojo bÅ«sto ar neturintys tinkamo gyvenamojo bÅ«sto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymu, turi teisę kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijÄ dėl įraÅ¡ymo į eilę bÅ«stui gauti.

Dėl iÅ¡vardintų priežasčių, teismas vertina, kad atsakovas skundžiamu raÅ¡tu, atsižvelgiant į Å¡eimos situacijÄ , suteikė pareiÅ¡kėjams visÄ reikiamÄ informacijÄ , iÅ¡samiai ir pagrįstai paaiÅ¡kino, jog vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai, taip pat pasiÅ«lė galimÄ pagalbÄ , kad vaikai neliktų be gyvenamosios vietos kol tėvai sugebės sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikams augti jų Å¡eimoje.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. VS-680 turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas sprendimas, juo išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjų keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame rašte neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Pripažinus nepagrįstu reikalavimÄ panaikinti 2017 m. kovo 13 d. raÅ¡tÄ Nr. VS-680, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus iÅ¡ naujo aiÅ¡kintis ir nustatyti esamas pareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų gyvenimo sÄ lygas, su tikslu suteikti vaikams kitÄ ne blogesnį negu esamas gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

PareiÅ¡kėjai taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (2 t., b. l. 5-7). Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymas buvo netikslus, teismas 2018-10-02 posėdžio metu pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams jį tikslinti (2 t., b. l. 11). PareiÅ¡kėjai praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netikslino, o teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo) turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiÅ¡kėjų iÅ¡keltų abejonių, dėl Ä®statymo (jo dalies) neatitikimo Konstitucijai, turi bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ .

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų G. V. ir K. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis

Jolanta Medvedevienė

Asta Urbonienė