efcfd9a7-2e77-4b60-a0cc-af07b74f1ea0 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-485/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01493-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei, nuteistajai J.

B. (buvusi pavardė R.) ir jos gynėjai advokatei Ramutei Genovaitei BaltruÅ¡aitienei, nukentėjusiojo G. N. atstovui advokatui Augustinui VaičiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo G. N. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo: J. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 136 straipsnyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinus iÅ¡ dalies sudedant su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, J. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžiÄ nuteistajai nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas J. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 11 d. ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., bei bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajai neskirta, kadangi ji atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį. Iš nuteistosios J. R. priteista 7 810,30 Eur (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt eurų 30 centų) Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo G. N. gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 000 (penki tūkstančiai) Eur nukentėjusiajam G. N. neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam G. N. staiga labai susijaudinusi dėl jo iÅ¡sakytų jos atžvilgiu įžeidžiančių žodžių ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto Å¡iomis aplinkybėmis: 2020 m. sausio 9 d., apie 19 val. 45 min. D. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, nukentėjusiajam G. N. jos atžvilgiu pasakius įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius ir sudavus smÅ«gį ranka į veidÄ , iÅ¡gertuvių vietoje ant stalo buvusiu peiliu du kartus dÅ«rė G. N. į krÅ«tinę ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė G. N. sveikatÄ dėl kliniÅ¡kai nustatytos kiauryminės į krÅ«tinės lÄ stos ertmę durtinės pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje su deÅ¡inio diafragmos kupolo ir deÅ¡inės kepenų skilties diafragminio pavirÅ¡iaus durtininiais pjautiniais pažeidimais.

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad J. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 136 straipsnį, jame numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, todėl ji pripažinta kalta padariusi šį nusikaltimÄ ir jai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

3. Nukentėjusysis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį pakeisti: J. B. įvykdytÄ nusikaltimÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 136 straipsnio į BK 135 straipsnio 1 dalį bei paskirti jai Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę. 3.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, iÅ¡ esmės pažeistos įrodinėjimÄ reglamentuojančios baudžiamojo proceso taisyklės. 3.2.

Cituodamas kasacinio teismo praktikÄ , nukentėjusysis nurodo, kad požymis „staiga labai susijaudinus“ kvalifikuojamas, kai 1) nustatomas neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, kuris yra pagrindinė priežastis, iÅ¡provokavusi nužudymÄ ; 2) kaltininkas yra afekto bÅ«senos (tai yra situacija, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti);

3) nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nusikalstamos veikos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2011, 2K-537-303/2012). Å iuo atveju, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad J. B. sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam staiga labai susijaudinusi dėl jo iÅ¡sakytų jos atžvilgiu įžeidžiančių žodžių ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Tačiau teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai pripažino buvus įžeidžiančius žodžius ir fizinį smurtÄ .

Nukentėjusysis Å¡ias aplinkybes neigia. Be to, net ir jas pripažįstant, remiantis teismų praktika, tokie veiksmai negalėtų bÅ«ti vertinami kaip sukėlę labai didelį susijaudinimÄ BK 136 straipsnio prasme. 3.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs įžeidžiančius poelgius, fizinį smurtÄ nuteistosios atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi iÅ¡imtinai jos parodymais, jų nepagrįsdamas kitais bylos objektyviais duomenimis, nemotyvuodamas, kodėl nesivadovavo nukentėjusiojo parodymais, kad smurto ir įžeidžiančių veiksmų nuteistosios atžvilgiu jis nenaudojo.

Nors tiek nukentėjusysis, tiek nuteistoji patvirtino tarp jų kilusį konfliktÄ dėl klausomos muzikos pasirinkimo, Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir liudytojas D. V., tačiau apeliantas nesutinka su J. B. teiginiais, jog minėtam liudytojui iÅ¡ kambario išėjus, jis nuteistosios atžvilgiu pavartojo smurtÄ ir įžeidžiančius žodžius. Žodžiai „zonskaja“, „zonska lesbė“ ir kt, jam nėra žinomi, jis jų nevartoja. Įžeidžiančių žodžių buvimas konstatuotas remiantis iÅ¡imtinai nuteistosios parodymais.

Priešingai nei tvirtinama skundžiamame nuosprendyje, šios aplinkybės nepatvirtino nei liudytojai, nei specialistas, kadangi analizuojamo įvykio metu kambaryje jokių liudytojų nebuvo. Todėl, pasak nukentėjusiojo, teismo išvada dėl įžeidžiančių žodžių buvimo neturi jokio objektyvaus pagrindo, nuteistosios parodymai duoti tik siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Nuteistosios parodymų patikimumas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybę, jog ji praeityje teista. 3.4.

Skunde taip pat tvirtinama, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad nuteistosios sužalojimai atsirado prieÅ¡ jos dÅ«rius nukentėjusiajam peiliu. Nuteistajai jis netrenkė, tai patvirtina jokių susijusių sužalojimų ant jo kÅ«no (pvz. rankų) nebuvimas. Atsižvelgiant į nuteistosios ankstesnius teistumus, neatmestina galimybė, kad ji susižalojo pati jau po dÅ«rių nukentėjusiajam peiliu. Å ios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos. 3.5. Nukentėjusysis taip pat akcentuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų (pvz. specialisto iÅ¡vados), kuriais remiantis bÅ«tų galima vertinti įžeidžiančių žodžių ir pavartoto smurto įtakÄ nuteistajai, jos galimybei dėl Å¡ių žodžių susijaudinti, net jeigu jie bÅ«tų buvę pavartoti.

Tai taip pat patvirtina teismo iÅ¡vadų nepagrįstumÄ bei neteisėtumÄ . Cituodamas kasacinio teismo praktikÄ baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017, nukentėjusysis pažymi, jog sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumÄ , kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Taip pat bÅ«tina įvertinti nukentėjusiojo įžeidžiančio poelgio objektyviÄ galimybę sukelti afektinę reakcijÄ ir Å¡is aspektas yra svarbesnis nei subjektyvÅ«s kaltininko bruožai, kurie nulėmė jo reakcijÄ . Nukentėjusysis neabejoja, kad nuteistosios nurodomi, tačiau jo nevartojami ir jam nežinomi epitetai, smurtas, prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, žeidžia žmogaus orumÄ ir gali neigiamai paveikti kaltininkÄ , tačiau toks neigiamas poveikis negali bÅ«ti pagrindas tokiai susijaudinimo bÅ«senai, kuri atitiktų BK 136 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimo požymį, griebiantis peilio ir du kartus duriant į krÅ«tinę bei tuo sunkiai sutrikdant sveikatÄ nukentėjusiajam.

Tokia reakcija yra akivaizdžiai neadekvati. 3.6. Be to, nukentėjusiojo teigimu, atsižvelgiant į nuteistosios gyvenimo bÅ«dÄ , kriminalinę praeitį (teistumÄ už sunkų nusikaltimÄ , laikÄ , praleistÄ Ä¯kalinimo įstaigose), tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokio pobÅ«džio elgesys (įžeidžiantys žodžiai, smurtas) nėra nuteistajai neįprastas ar iÅ¡skirtinai grubus jos atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti laikomas objektyviu pagrindu patirti afektinę bÅ«senÄ . Taip pat bÅ«tina įvertinti ir nuteistosios neblaivumÄ (1,48 prom.) įvykio metu, kuris byloja apie padidėjusį asmens agresyvumÄ , jautrumÄ , neadekvatų aplinkos vertinimÄ , susilpnėjusiÄ galimybę kontroliuoti savo veiksmus.

Dėl Å¡ios priežasties, pasak nukentėjusiojo, teismo konstatuoti poelgiai (įžeidžiantys žodžiai, smurtas) objektyviai negalėjo sukelti didelio susijaudinimo bÅ«senos nuteistajai ir jos reakcijÄ lėmė ne koks nors nukentėjusiojo poelgis, bet jos pačios perdėtas jautrumas, agresyvumas bei nesugebėjimas valdyti savo veiksmų. 3.7. Skunde pažymima, kad dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, bet fiziolofinis afektas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-538-788/2015).

Tai nėra įprasta susijaudinimo ar pykčio bÅ«sena buitine prasme. Analizuojant teismų praktikÄ teigiama, kad fiziologinio afekto bÅ«sena pasireiÅ¡kia tuomet, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklÄ , susilpnėja asmens sugebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus. Tai – fakto klausimas, kuris turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Å ios aplinkybės nustatomos ne vien iÅ¡ kaltininko paaiÅ¡kinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant ir vertinant kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtÄ pobÅ«dį, kaltininkui sukeltÄ didelį susijaudinimÄ , atkreipiant dėmesį į kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigÄ , nukentėjusiojo veiksmų prieÅ¡taringumÄ moralės bei dorovės principams, suvartotÄ alkoholį, ankstesnius nukentėjusiojo smurtinius, įžeidžiančius veiksmus prieÅ¡ kaltininkÄ , jų elgesį iki įvykio, jo metu ir iÅ¡ karto po jo.

Å iuo atveju teismas rėmėsi iÅ¡imtinai tik nuteistosios paaiÅ¡kinimais, kurie yra nepagrįsti ir neatitinka tiesos, neanalizavo jokių kitų įrodymų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių fiziologinio afekto buvimÄ . Tokiai bÅ«klei konstatuoti nepakanka teismo, neturinčio specialių žinių, įsitikinimo, pagrįsto nuteistosios parodymais. Daugumoje tokių bylų pasitelkiamos psichiatrinės ar psichologinės ekspertizės. Be to, apsvaigimas nuo alkoholio paprastai eliminuoja galimybę konstatuoti fiziologinio afekto bÅ«senÄ . 3.8.

Remdamasis teismų praktika, nukentėjusysis atkreipia dėmesį ir į laiko tarpo nuo didelio susijaudinimo iki įvykdytos veikos svarbÄ . Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, paprastai trunka kelias sekundes ar minutes (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-723/2007­). Å iuo atveju toks laiko tarpas nebuvo nustatinėjamas, nebuvo vertinami objektyvÅ«s duomenys, subjektyvÅ«s konflikto dalyvių parodymai. Tikėtina, kad teismas sumaišė fiziologinio afekto ir įprasto pykčio bÅ«senÄ , nors pastaroji nesudaro privilegijuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties.

4. Atsiliepimų į nukentėjusiojo skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, nuteistoji ir jos gynėja bei prokurorė nurodė su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu nesutinkančios ir prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliekant nepakeistÄ .

6. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis kelia klausimÄ dėl nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įvykio, kurio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, aplinkybes, kadangi nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog nuteistoji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama labai susijaudinusi, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. sausio 9 d. vakare J. B., D. V. ir G. N. buvo D. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vartojamas alkoholis. Kitų asmenų Å¡iame bute nebuvo. J. B. ir G. N. nurodė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jie norėjo klausyti skirtingo stiliau muzikos. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir D. V., apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Nuteistosios teigimu, G.

N. jos atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tačiau pastarasis Å¡iÄ aplinkybę neigė tvirtindamas, kad jis tokio pobÅ«džio žodžių nevartoja. Vertinant įvykyje dalyvavusių ir parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davusių asmenų paaiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad jie dėstomi nenuosekliai, yra tarpusavyje prieÅ¡taringi, todėl detaliai atkurti įvykio aplinkybių ir sekos galimybės nėra. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti nuteistosios parodymais apie tai, jog konflikto dėl muzikos metu jos atžvilgiu buvo pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai.

Å iÄ aplinkybę ji tvirtino nuosekliai, nurodydama frazes, kurios jos atžvilgiu buvo iÅ¡sakytos. Jos teiginius patvirtina ir liudytojo D. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kad tarp G. N. ir J. B. įvyko žodinis konfliktas dėl muzikos. Tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad Å¡io konflikto metu G. N. iÅ¡traukė televizoriaus, kuriuo buvo leidžiama muzika, laidus, o J. B. dėl to supykusi ant žemės numetė stiklinę ir lėkÅ¡tę. Tai objektyviai patvirtina byloje surinkti įrodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, policijos pareigÅ«no G.

S. parodymai, kad įvykio vietoje buvo matyti sudužę indai. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ pačios nuteistosios parodymų, po Å¡io žodinio konflikto ji nusiramino. TokiÄ iÅ¡vadÄ taip pat galima daryti iÅ¡ liudytojo D. V. paaiÅ¡kinimų, kad jis po žodinio konflikto liepė G. N. ir J. B. nusiraminti, įspėjo, kad iÅ¡gėrusi nuteistoji bÅ«na agresyvi. Po Å¡ios konfliktinės situacijos, kaip teigė G. N. ir D. V., nukentėjusysis ketino vykti namo, tačiau nerado buto raktų, todėl D. V. ėjo jų ieÅ¡koti ir susinervinęs išėjo į laukÄ parÅ«kyti, kai tarp J.

B. ir G. N. dar kartÄ Ä¯vyko konfliktiÅ¡ka situacija, kurios metu G. N. buvo sužalotas.

9. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog nukentėjusįjį sužalojo bÅ«tent J. B., byloje nėra. Å ios aplinkybės pati nuteistoji neginčija, motyvuodama tuo, kad nors įvykio fakto ji neprisimena, tačiau kambaryje be jos ir G. N. jokių kitų asmenų daugiau nebuvo. Å iame kontekste esminės reikÅ¡mės nesudaro tai, kurioje konkrečiai vietoje įvykio metu buvo D. V.. Nors G. N. teigė, kad įvykis kilo jau jam einant link buto durų, kur stovėjo D. V., tačiau tiek Å¡is liudytojas, tiek ir pati nuteistoji aptariamÄ aplinkybę neigia.

D. V. tvirtina, kad jis buvo lauke ir įvykio objektyviai nematė, J. B. teigimu, minėtas liudytojas buvo virtuvėje, dėl ko, analogiÅ¡kai liudytojo teiginiams, nurodė, jog jis įvykio nematė. Pats G. N., tvirtindamas, jog D. V. įvykio metu buvo jam už nugaros, negalėjo objektyviai nurodyti, ar pastarasis matė įvykio aplinkybes. Jo parodymai, juos lyginant su duotais ikiteisminio tyrimo metu, nenuoseklÅ«s. Vienu atveju tvirtinęs, kad jis visÄ laikÄ buvo sÄ moningas ir sÄ monę prarado tik ligoninėje, kitu atveju nurodė, kad nuo dÅ«rio momento jis nieko nebeprisimena, prarado sÄ monę.

Taip pat jis teigė, jog du kartus jam durta nebuvo, kÄ objektyviai paneigia byloje nukentėjusiajam nustatytas sužalojimų mastas.

10. Tuo tarpu nuteistosios parodymus, jog prieÅ¡ sužalojant G. N. jai buvo suduotas smÅ«gis į veido sritį, patvirtina byloje esantys įrodymai. Tiek pati nuteistoji, tiek ir D. V. patvirtino, kad iki D. V. iÅ¡einant iÅ¡ kambario, kuriame buvo vartojamas alkoholis, J. B. sužalota nebuvo, tačiau grįžęs į kambarį, po kurio laiko jis pamatė ne tik sužalotÄ nukentėjusįjį, bet ir sužalojimus jos veide. Tai, kad nuteistoji buvo sužalota, objektyviai patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, jog J.

R. buvo padaryta kraujosruva odoje ir poodyje nosies kairės pusės ir kairės akies apatinio voko srityje, pavirÅ¡utinė muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlės deÅ¡inėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į sužalojimo pobÅ«dį ir mastÄ , tai objektyviai paneigia nukentėjusiojo dėstomas aplinkybes, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti atsitrenkusi jam į krÅ«tinę, nuo jo drabužių sagos ar užtrauktuko.

Nuteistosios parodymų apie jos atžvilgiu pavartotÄ fizinį smurtÄ nepaneigia ir skunde nurodomi teiginiai, kad jokių žymių ant nukentėjusiojo kÅ«no, kurie patvirtintų, kad jis sudavė smÅ«gį nuteistajai, nėra. Ä®vertinus pavienį smÅ«gio pobÅ«dį ir intensyvumÄ , nėra jokio pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad smÅ«gį sudavusio asmens kÅ«ne turėjo likti smÅ«gio sudavimÄ patvirtinančių požymių.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti ir nukentėjusiojo dėstomi argumentai, jog po įvykio nuteistoji galėjo susižaloti pati. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo D. V. parodymų, jis, grįžęs į kambarį, pamatė lovoje gulintį sužalotÄ G. N., o J. B. laikė rankas jam ant krÅ«tinės, spausdama žaizdas, taigi neturėjo objektyvios galimybės susižaloti. Å is liudytojas patvirtino, kad kiek vėliau pastebėjo, jog J. B. taip pat buvo sužalota. Duomenų, kad D. V., telefonu kviesdamas pagalbÄ , bÅ«tų išėjęs iÅ¡ kambario ir neturėjęs objektyvios galimybės stebėti J.

B. veiksmų, byloje nėra. Atvykę policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad J. B. skundėsi dėl sužaloto veido. Liudytojas R. T. nurodė, kad jam atvykus nuteistoji jau galėjo bÅ«ti sužalota. Taigi, įvertinus itin trumpÄ laiko tarpÄ po to, kai G. N. buvo sužalotas ir į kambarį grįžo D. V., taip pat aplinkybę, jog nuteistoji rankomis stengėsi spausti nukentėjusiojo žaizdas, kad jis nenukraujuotų, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo momentu jos galimybės pačiai susižaloti buvo ribotos, o skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog J.

B. G. N. sužalojimo motyvÄ nurodė akivaizdžiai neteisingai, Å¡iÄ aplinkybę tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

12. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, nukentėjusiojo skunde dėstomus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistoji sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam padarė bÅ«dama labai susijaudinusi.

13. Pagal BK 136 straipsnį atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, staigų didelį susijaudinimÄ turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 136 straipsnį, bÅ«tina nustatyti aplinkybių visumÄ :

1) neteisėtÄ ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį;

2) kaltininko buvimÄ afekto bÅ«senos (kaltininkui iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti);

3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo bÅ«senos nustatymu, Å¡ios sÄ lygos nustatomos ne vien iÅ¡ kaltininko paaiÅ¡kinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtÄ pobÅ«dį ir tokio poelgio sukeltÄ didelį kaltininko susijaudinimÄ .

Taip pat turi bÅ«ti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kokiÄ Ä¯takÄ tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrÅ«kiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieÅ¡ kaltininkÄ ir jo įžeidinėjimo faktus, į Å¡ių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iÅ¡ karto po jo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Å¡ioje byloje nenustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 136 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. B. buvo didelio susijaudinimo bÅ«senos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė, psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindÄ manyti buvus fiziologinio afekto bÅ«senÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju byloje surinktų įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistoji, darydama nusikaltimÄ , nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senos. Byloje, apart pačios nuteistosios teiginius, nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu sukėlė ypatingÄ poveikį nuteistosios psichikai, kuris galėtų bÅ«ti prilygintas afekto bÅ«senai. Å ių savo iÅ¡vadų pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, suabsoliutindamas nuteistosios parodymus, nevertino ir nesprendė, ar byloje susiklosčiusios aplinkybės, nukentėjusiojo veiksmai prieÅ¡ nuteistÄ jÄ buvo tokio pobÅ«džio ar intesyvumo, jog pastaroji bÅ«tų patyrusi itin didelį susijaudinimÄ (fiziologinį afektÄ ).

Byloje esančiame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2020 nurodyta, kad J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sÄ monei ir elgesiui, galėjo suprasti savo veiksmų esmę, daromo nusikaltimo pavojingumÄ , galėjo valdyti savo veiksmus ir jai nėra psichikos sutrikimo, dėl kurio ji galėjo nevisiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (3 t., b. l. 38–41).

15. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė pati nuteistoji, po kilusio žodinio konflikto dėl muzikos stiliaus, ji, nors ir supyko, įsižeidė, nukentėjusiajam iÅ¡jungus televizoriaus laidus, ji numetė ant žemės indus, tačiau vėliau nurimo. Taigi, net ir tikint nuteistosios versija, jog jos atžvilgiu buvo pavartoti neigiamo turinio, įžeidžiantys ar necenzÅ«riniai žodžiai, jos emocinė bÅ«sena dėl Å¡ios situacijos nebuvo tokia, kuriÄ bÅ«tų galima traktuoti kaip fiziologinį afektÄ , juolab kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, jos reakcija sužalojant nukentėjusįjį po Å¡ių jos atžvilgiu pavartotų žodžių nebuvo Å«mi, ji ir toliau liko kambaryje su nukentėjusiuoju, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko.

16. Tuo tarpu vertinant nuteistosios teiginius, jog ji nukentėjusiajam dÅ«rė peiliu po to, kai jis jai sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė, nors ir vertintina itin neigiamai, neabejotinai turėjo sukelti nuteistajai fizinį skausmÄ , kas konstatuota ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), vis tik nebuvo tokio pobÅ«džio, kuris pateisintų nuteistosios bÅ«senos, kaip fiziologinio afekto, vertinimÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistajai įvykio vietoje buvo nustatytas 1,48 prom. girtumas.

Kaip matyti iÅ¡ pačios nuteistosios parodymų, ji iÅ¡gėrusi tampa agresyvi, pasitaiko situacijų, kuomet bÅ«dama apsvaigusi neatsimena tam tikrų aplinkybių. Taigi Å¡iuo atveju vien tai, kad nuteistoji Å¡iuo atveju teigė nepamenanti dÅ«rių G. N. fakto, savaime nepatvirtina, jog toks negalėjimas prisiminti veikos aplinkybių, buvo sÄ lygotas fiziologinio afekto bÅ«senos. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2020 nurodyta, kad J. B. nusikaltimo padarymo metu konstatuojamas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.

Nepaisant to, nuteistoji, kaip pati parodė baudžiamojo proceso metu, suprasdama, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio ji tampa agresyvi, suvokdama aplinkybę, jog ankstesnių jos įvykdytų nusikalstamų veikų metu įtakos jos teisei prieÅ¡ingam elgesiui turėjo žalingas alkoholio vartojimas, pasirinko aptariamÄ elgesio variantÄ â€“ vartojo alkoholinius gėrimus, esant frustruojančiai situacijai, iÅ¡ jos nepasitraukė ir įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra jai bÅ«dingo teisei prieÅ¡ingo elgesio modelio dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo elgesys, nors ir nėra toleruotinas, tačiau jis nepasireiÅ¡kė intensyviu pobÅ«džiu, akivaizdžiu kėsinimusi į nuteistosios gyvybę, kuris galėtų iÅ¡Å¡aukti situacijÄ , kai asmens atsakomoji reakcija pasireiÅ¡kia tuo, kad panaudojant duriančių pjaunančių savybių turintį daiktÄ , yra atliekami pakartotiniai trauminiai poveikiai į gyvybinėms funkcijoms svarbias kÅ«no vietas. Taigi nuteistosios smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį sÄ lygojo jos pačios impulsyvumas, nepakankamas situacijos suvokimas dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio, polinkis smurtauti.

Apie tokį polinkį galima spręsti iÅ¡ to, jog paskutiniai du jos teistumai yra susiję bÅ«tent su smurtinių nusikaltimų padarymu. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo nukentėjusiojo elgesį traktuoti kaip tokio pobÅ«džio neteisėtÄ veikimÄ , kuris galėjo sukelti nuteistajai fiziologinio afekto bÅ«senÄ , tai yra staigų ir labai didelį susijaudinimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, kvalifikuoti J. B. įvykdytÄ veikÄ pagal BK 136 straipsnį nebuvo teisinio pagrindo.

17. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančiomis aplinkybėmis yra įrodyta, kad J. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad ji 2020 m. sausio 9 d., apie 19 val. 45 min. D. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu peiliu tyčia du kartus dÅ«rė G. N. į krÅ«tinę, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. N. sveikatÄ dėl kliniÅ¡kai nustatytos kiauryminės į krÅ«tinės lÄ stos ertmę durtinės pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje su deÅ¡inio diafragmos kupolo ir deÅ¡inės kepenų skilties diafragminio pavirÅ¡iaus durtininiais pjautiniais pažeidimais.

18. Å iame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje nuteistosios nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu pagal BK 136 straipsnį ji buvo perkvalifikuota priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog teismas apie galimybę pakeisti kaltinimÄ proceso dalyvius informavo 2020 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu, paaiÅ¡kindamas, kad „teismas proceso dalyvius įspėja, kad galbÅ«t bus galimybė, gal atsiras galimybė keisti kvalifikacijÄ , kvalifikuoti kitaip kaltinamosios veiksmus“, nurodydamas, kad „čia tik įspėjimas“, nedetalizuodamas nei pagal kokį naujÄ straipsnį nusikalstama veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama, nei kokios esminės kaltinime nurodytos aplinkybės keičiamos, proceso dalyviams nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pasiruoÅ¡ti gynybai.

IÅ¡ baigiamųjų kalbų, vykusių to paties teisiamojo posėdžio metu, turinio matyti, jog buvo pasisakoma tiek dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nusikalstamÄ veikÄ J. B. padarė bÅ«dama labai susijaudinusi, tiek ir dėl bÅ«tinosios ginties sÄ lygų egzistavimo. NebÅ«dami tinkamai informuoti dėl galimybės veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, proceso dalyviai Å¡iuo aspektu baigiamosiose kalbose savo pozicijos neiÅ¡reiÅ¡kė, bÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo skundas.

Å iame kontekste pažymėtina, kad neabejotinai svarbi teisės į teisingÄ teismÄ prielaida yra asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas. Å i teisė susijusi su teise skubiai ir iÅ¡samiai asmeniui suprantama kalba bÅ«ti informuotam apie kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ , teise į pakankamÄ laikÄ ir galimybes pasirengti savo gynybai, susipažinti su nagrinėjimo teisme ribomis ir kaltinimo pakeitimu teisme. Visi Å¡ie veiksniai yra reikÅ¡mingi apibrėžiant aiÅ¡kiÄ kaltinamojo teisinę padėtį baudžiamojoje byloje, puoselėjant konstitucinius asmens teisės į teisinį saugumÄ , aiÅ¡kumÄ ir tikrumÄ principus, suponuojančius bÅ«tinumÄ užtikrinti teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ .

Teismas, informuodamas apie galimybę perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ ar inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes pakeisti skirtingomis, tokiu atveju praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai, kas Å¡iuo atveju, kaip minėta, nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ne tik perkvalifikavo J. B. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau papildė ir pakeitė kaltinime nurodytas aplinkybes naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis:

„kaltinamoji J. R. sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam G. N. staiga labai susijaudinusi dėl jo iÅ¡sakytų jos atžvilgiu įžeidžiančių žodžių ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto Å¡iomis aplinkybėmis <...>“; „nukentėjusiajam G. N. jos atžvilgiu pasakius įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius ir sudavus smÅ«gį ranka į veidÄ , iÅ¡gertuvių vietoje ant stalo buvusiu peiliu <...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad Å¡iuo atveju pakeičiant veikos kvalifikavimÄ ir esmines nusikalstamos veikos aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis nuteistosios teisinė padėtis nebuvo pabloginta, tačiau tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino teisinio saugumo, aiÅ¡kumo ir tikrumo principų J.

B. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tenkinant nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , nuteistosios nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tai yra pagal tÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kuris jai buvo inkriminuotas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, detaliau dėl Å¡io aspekto nepasisakytina. Dėl J. B. skirtinos bausmės 19. Pripažinus J. B. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tina iÅ¡spręsti jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės skyrimo ir bendrinimo klausimus.

20. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki deÅ¡imties metų. Bausmė nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui apeliacinės instancijos teismo skiriama apeliacinio skundo ribose. Å i baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡oma skirti J. B. laisvės atėmimo bausmę BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

21. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. J. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis Å¡iuo atveju pripažintina tai, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama recidyviste, taip pat bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, teisiamojo posėdžio metu ji nukentėjusiojo atsiprašė, paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, savo kaltės neneigė ir ikitesminio tyrimo metu.

22. Sprendžiant dėl kitų BK 59 straipsnyje numatytų asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo, įvertintina aptariamo straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, jog nusikalstamas asmens elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo asmens elgesio. Šiuo atveju įrodyta pripažintos aplinkybės, jog prieš smurtinius nuteistosios veiksmus, tarp jos ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kuris, praėjus tam tikram laiko tarpui, peraugo į smurtinius veiksmus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog nukentėjusiojo veiksmai, atlikti J.

B. atžvilgiu, nebuvo pakankami juos traktuoti kaip sukėlusius jai fiziologinį afektÄ ir nesÄ lygojo situacijos, kurioje pastaroji nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å i aplinkybė nustatyta ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2020. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti pripažįstami kaip provokuojantys. Teismų praktikoje įprastai tokiais laikomi nukentėjusiojo veiksmai, pasireiÅ¡kiantys įžeidimu, smurtu arba panaÅ¡iais veiksmais, kurie nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, jog įtakos jos teisei priešingam elgesiui turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

23. Sprendžiant dėl nuteistajai skirtinos bausmės, taip pat pažymėtina, kad tai nėra pirmasis J. B. teistumas, ji baudžiamojon atsakomybėn traukiama ketvirtÄ kartÄ . Dar 2018 metais ji buvo teista dėl iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, kaip ir nagrinėjamu atveju, tačiau įvykdytos šį nusikaltimÄ kvalifikuojančiomis aplinkybėmis – prieÅ¡ savo sugyventinį, liudytojÄ D. V.. Be to, lygtinio paleidimo metu nuteistoji pakartotinai pavartojo fizinį smurtÄ kito asmens atžvilgiu, sukeldama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nuteistajai diagnozuojama priklausomybė psichikÄ veikiančioms medžiagoms, jos nusikalstamo elgesio modelį atitinkantiems veiksmams bÅ«dingas žalingas alkoholio vartojimas, ji nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, veikos padarymo metu buvo nedirbanti, nesiekė pozityvaus užimtumo, kuris galėtų bÅ«ti vertinamas kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio jos nusikalstamumo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus J. B. įvykdyto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė sunkų, tyčinį, baigtÄ smurtinį nusikaltimÄ kito asmens sveikatai), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančas aplinkybes, pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, nuteistajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už BK 135 straipsnio sankcijoje numatytÄ vidurkį.

Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies ar 75 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

24. Å iuo nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistajai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės iÅ¡ naujo bendrinamos jas iÅ¡ dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamu ankstesniu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, buvo subendrinta su bausme, jai paskirta Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos, konstatuojant, kad nuteistosios įvykdytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal savo pavojingumÄ .

Bausmes bendrinant jas iÅ¡ dalies sudedant, prie nuteistajai Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedama ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytÄ pridedamos bausmės dalį. Dėl kitų procesinių klausimų 25. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis, praÅ¡ydamas perkvalifikuoti J. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 136 straipsnio į BK 135 straipsnio 1 dalį, klausimo dėl jam priteistos atlygintinos žalos dydžio nekelia, todėl, neiÅ¡einant už apeliacinio skundo ribų ir siekiant nepabloginti nuteistosios teisinės padėties labiau nei to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, iÅ¡ naujo Å¡is klausimas nespręstinas.

26. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistÄ jÄ ginti parinkta advokatė Ramunė Genovaitė BaltruÅ¡aitienė, kuri dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų iÅ¡laidų, kuria praÅ¡oma iÅ¡spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , nurodant, jog iÅ¡ nuteistosios priteistina suma už jai suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudaro 165,69 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

Å iuo atveju, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , kuris tenkinamas visiÅ¡kai. Ä®vertinus tai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog gynėja teisme dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, vienas kurių buvo atidėtas, o kitas truko 55 min., nuteistosios turtinę padėtį, iÅ¡ nuteistosios priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , taip pat į tai, kad nuteistoji turės atlikti terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai, apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto veikos kvalifikavimo, darytina iÅ¡vada, kad proceso iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ nuteistosios nepriteistinos.

27. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiojo turėtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas, kurias sudaro 363 Eur, ir iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų nukentėjusiajam atlyginimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , kuris yra tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertinusi kitas sprendžiant bÅ«tino gynėjo dalyvavimo iÅ¡laidų klausimÄ Ä¯vertintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistoji savo kaltės procese neginčijo, o apeliacinis skundas buvo paduotas dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, tačiau nukentėjusysis, pateikdamas apeliacinį skundÄ , realizavo baudžiamajame procese įtvirtintÄ rungimosi principÄ , todėl Å¡iuo atveju jo praÅ¡omymas priteisti iÅ¡ nuteistosios jo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti yra teisėtas ir pagrįstas, o atlygintinų iÅ¡laidų dydis yra proporcingas Å¡ios nukentėjusiojo teisės realizavimo apimčiai, todėl praÅ¡ymas jas priteisti iÅ¡ nuteistosios tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ jos nukentėjusiaam priteistinas 363 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: nukentėjusiojo G. N. apeliacinį skundÄ tenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti: J. B. (buvusi pavardė R.) nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 136 straipsnio į BK 135 staipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su bausme, J. B. paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, Å¡ias bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. B. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. KitÄ Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Iš J. B. priteisti nukentėjusiajam G. N. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistosios nepriteisti. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas