Legislator Case Law & Legislation
efcfd59e-d795-4093-8d20-22d2a6405b67 AI generated

Appeal dismissed; appellate court upheld lower court's decision on costs despite complex preliminary contract dispute.

Case Number efcfd59e-d795-4093-8d20-22d2a6405b67
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the plaintiff's appeal, upholding the lower court's judgment to award the defendant 1,815 EUR in appeal costs. Although the plaintiff argued the defendant concealed material defects in the property, the court focused on procedural cost allocation rather than the substantive contract dispute. The decision rests on the principle that appellate courts need not address every argument and that cost awards depend on the complexity of the appeal itself, not the underlying case difficulty.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 1 p.; CPK 331 str. Teismas, atmetęs apeliacinį skundą, paliko pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą ir priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes skundžiamas sprendimas buvo pagrįstas ir teismo pareiga atsakyti į kiekvieną argumentą nėra absoliuti.

Keywords

AI generated
civil appeal dismissal legal costs allocation preliminary contract dispute appellate court reasoning procedural cost award

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 1 p.
CPK 331 str.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-947-560/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09863-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.8.4.; 2.6.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovei G. M. dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur negražintų piniginių lėšų, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, kuria atsakovė ir ieÅ¡kovas įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 20 d. sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį butas turėjo bÅ«ti parduodamas ieÅ¡kovui už bendrÄ 105 000 eurų kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti sumokėta atsakovei tokia tvarka: 45 000 Eur ieÅ¡kovas turėjo sumokėti atsakovei preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodyta tvarka, o likusiÄ buto kainos dalį, t. y. 60 000 Eur ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti atsakovei ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 20 d.

IeÅ¡kovas, užtikrindamas savo prievolių pagal preliminariÄ jÄ sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , sumokėjo atsakovei 45 000 Eur sumÄ . Atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties 4.2 bei 4.5 punktus, kuriuose nurodyta, jog atsakovės teisės naudotis, valdyti ir disponuoti butu nesuvaržytos ar kitaip neapribotos, iÅ¡skyrus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodytus apribojimus, t. y. „įsiskolinimas už įgytÄ turtÄ â€œ ir „apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu“, kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieÅ¡kovo nuosavybės teisėms į butÄ , kad sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ nėra jokių atsakovei žinomų paslėptų buto trÅ«kumų, dėl kurių buto naudingumas sumažėtų taip, kad ieÅ¡kovas apie tuos trÅ«kumus žinodamas arba visai nepirktų buto, arba už jį mokėtų mažiau.

Tik praėjus kuriam laikui po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė ieÅ¡kovui pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. KultÅ«ros paveldo objekto bÅ«klės patikrinimo aktÄ Nr. A631-225/18(2.3.3.3-MP4), kuriame nurodyta, jog butas yra įkurtas pastatų komplekse, kuris laikytinas kultÅ«ros paveldo objektu. Atsakovė pažeidė preliminariojoje sutartyje numatytus prisiimtus įsipareigojimus, nurodė (nuslėpė) netiksliÄ informacijÄ apie parduodamÄ butÄ , dėl ko tyčia suklaidino ieÅ¡kovÄ dėl esminių sutarties sÄ lygų.

Nuslėpdama paminėtÄ itin svarbiÄ informacijÄ , t. y. informacijÄ , jog butas yra įrengtas pastatų komplekse, kuris pripažintas kultÅ«ros paveldo objektu, nuslėpė atitinkamÄ buto trÅ«kumÄ , dėl kurio buto naudingumas sumažėjo taip, kad ieÅ¡kovas apie tuos trÅ«kumus žinodamas arba visai bÅ«tų nepirkęs buto arba bÅ«tų už butÄ atitinkamai mažiau mokėjęs, atsižvelgiant į tai, kiek papildomai sudarytų kultÅ«ros paveldo objekto remonto iÅ¡laidos lyginant su paprasto nekilnojamojo objekto remontu.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas iki preliminariosios sutarties sudarymo apžiÅ«rėjo butÄ ir buvo informuotas, kad butas yra pastate, kuris yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Å i aplinkybė yra iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre. Žyma apie tai, jog butas yra pastate, kuris įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , padaryta nuo 2009-09-04. Jau po preliminariosios sutarties sudarymo su ieÅ¡kovu buvo derinamas laikas, kada į butÄ galėtų patekti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo apsaugos skyriaus specialistai, tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų iÅ¡duotas kultÅ«ros paveldo objekto bÅ«klės patikrinimo aktas (buto raktai ieÅ¡kovui buvo atiduoti preliminariosios sutarties sudarymo metu).

Sudarant 2018-11-27 KultÅ«ros paveldo objekto bÅ«klės patikrinimo aktÄ buvo ne sprendžiama apie pastato įraÅ¡ymÄ Ä¯ nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , o tikrinama jau seniai į šį registrÄ Ä¯raÅ¡yto pastato (kultÅ«ros paveldo objekto) bÅ«klė. Iki pat ieÅ¡kovo 2019-03-01 pretenzijos pateikimo atsakovei ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl fakto, jog butas yra pastate, kuris įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . IeÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise nutraukti preliminariÄ jÄ sutartį ar atsisakyti sudaryti sutartį raÅ¡tu (preliminarios sutarties 6.1 punktas) tariamai paaiÅ¡kėjus, kad atsakovė pateikė neatitinkančias tikrovės garantijas ir patvirtinimus, niekada nereikalavo atsakovės sumokėti nustatytÄ 10 000 Eur baudÄ .

4. IeÅ¡kovas buto raktus grÄ Å¾ino tik 2019 m. vasario 12 d. Nuo preliminarios sutarties sudarymo iki raktų grÄ Å¾inimo butu naudojosi tik ieÅ¡kovas. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad atsakovė tariamai nuslėpė nuo ieÅ¡kovo svarbiÄ informacijÄ sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, o pačiam ieÅ¡kovui nurodžius atsakovės nekilnojamojo turto tarpininkei L. K., kad jis pervertino savo finansines galimybes ir negalės buto nupirkti. Tai ieÅ¡kovas nurodė susitikimo su tarpininke metu 2018 m. gruodžio pradžioje.

Atsakovė iÅ¡ karto buvo pasiruoÅ¡usi sudaryti buto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad ieÅ¡kovui, kaip pirkėjui, reikėjo surinkti lėšas butui įsigyti, todėl buto pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieÅ¡kovo atsisakymo. Atsakovė 10 000 Eur pagrįstai ir teisėtai įskaitė kaip netesybas (baudÄ ) pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas dėl atsakomybės už nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ . Žyma, kuri NTR yra padaryta dar 2009-09-04 apie tai, kad butas yra pastate, kuris įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , niekaip negali bÅ«ti vertinama kaip ribojanti atsakovės, kaip pardavėjos, teises disponuoti, valdyti ar naudoti butÄ .

Aplinkybė, kad butas yra pastate, kuris yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , negali bÅ«ti vertinama kaip buto trÅ«kumas, o tik kaip butÄ , kaip daiktÄ , charakterizuojanti savybė. Atsakovės nuomone, tai tik didina buto kaip nekilnojamojo turto vertę. IeÅ¡kovas neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir Å¡is nepagrįstas atsisakymas užtraukė jam sutartinę civilinę atsakomybę netesybų (10 000 Eur bauda) forma.

IeÅ¡kovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo susijusio buto kainos nesumokėjimo atsakovė patyrė ženklių nuostolių: atlyginimas, sumokėtas nekilnojamojo turto tarpininkei, tarpininkavusiai preliminariosios sutarties sudarymui – 3 811,50 Eur; bankui sumokėtos palÅ«kanos už kreditÄ , kuris turėjo bÅ«ti dengiamas iÅ¡ lėšų gautų pardavus butÄ (sumokėta 452,07 Eur palÅ«kanų); 4 960 Eur už kito buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomÄ ; 992,59 Eur sumokėta už paslaugas, teikiamas nuomojant butÄ ; 457,37 Eur atsakovė sumokėjo už buto Å¡ildymo paslaugas (nuo preliminarios sutarties sudarymo iki raktų grÄ Å¾inimo butu naudojosi ieÅ¡kovas); 228,65 Eur paslaugos butui, kai juo naudojosi ieÅ¡kovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 5,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2018-07-30 sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2018-12-20 parduoti ir perduoti ieÅ¡kovui nuosavybės teise butÄ (su rÅ«siu), esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iÅ¡ atsakovės šį butÄ , sumokėdamas bendrÄ 105 000 Eur kainÄ . 2018-07-30 mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 45 000 Eur. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovui atsisakius sutaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė privalės grÄ Å¾inti 35 000 Eur, o 10 000 Eur liks atsakovei kaip bauda už prievolių neįvykdymÄ .

Tuo pačiu pagal Sutarties 3.2 punktÄ atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 10 000 Eur dydžio baudÄ , jei pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl jos kaltės. Atsakovė 2019-01-29 mokėjimo nurodymu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 35 000 Eur sumÄ , pasilikdama sau 10 000 Eur sumÄ kaip baudÄ pagal Sutartį. KultÅ«ros paveldo objekto bÅ«klės 2018-11-27 patikrinimo akte nurodoma, kad apžiÅ«rėjus patalpas ((duomenys neskelbtini)) užfiksuotas saugotinas lubų dekoras - lipdyba patalpose 11-1, 11-2 ir lubų rozetė patalpoje 11-3, akmenų mÅ«ras patalpoje 11-7; primenama, kad prieÅ¡ projektuojant ar vykdant patalpų arba viso pastato restauravimo, rekonstravimo, remonto ar kitus tvarkybos darbus, bÅ«tina nustatyti vertingÄ sias savybes ir parengti projektÄ .

IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų (iÅ¡raÅ¡o žymos 8.1) matyti, kad ginčo butas yra pastate, kuris yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , o įraÅ¡as galioja nuo 2009-09-04.

7. Sutartyje, kuri nėra ginčijama ar nuginčyta, aptartas konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas - 2018-12-20. IeÅ¡kovas teigia, kad pastaroji sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji nurodė (nuslėpė) netiksliÄ informacijÄ apie parduodamÄ butÄ , suklaidino ieÅ¡kovÄ dėl esminių Sutarties sÄ lygų (jog butas yra įrengtas pastatų komplekse, kuris pripažintas kultÅ«ros paveldo objektu), nuslėpė atitinkamÄ buto trÅ«kumÄ . Atsakovė nurodo, kad tokių duomenų ji nenuslėpė, be to, jie buvo iÅ¡vieÅ¡inti vieÅ¡ame registre, o ieÅ¡kovas neturėjo pakankamai lėšų, kad įsigyti butÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nurodyti argumentai iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Teisme apklaustas ieÅ¡kovas nurodė, kad turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , apie 5 metus iki Sutarties sudarymo gyveno tame pačiame name (gretimame bute), buto kaina jam ženkli, bendravo su nekilnojamojo turto tarpininke, kuri tarpininkavo dėl Å¡io buto pirkimo-pardavimo. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad jis turėjo ir privalėjo žinoti apie šį pastatÄ , t. y. jog namas yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ .

IeÅ¡kovas patvirtino, kad Sutartis sudaryta jo iniciatyva ir notarine forma, o kodėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data numatyta tik po beveik 5 mėnesių, nors jam Sutarties sudarymo metu perduoti ir buto raktai, nuosekliai, aiÅ¡kiai bei pagrįstai nepaaiÅ¡kino ir nepagrindė. IeÅ¡kovas pripažino, kad likusios reikalingos sumos gavimÄ jis siejo su tuo metu jo sugyventinės nekilnojamojo turto pardavimu, tačiau teismui nepateikė Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų.

Taip pat nepateikė įrodymų, kad pagrindinės sutarties sudarymo dienÄ turėjo likusiÄ pinigų sumÄ . Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kovas dar 2018 m. vasario-kovo mėnesį svarstė apie Å¡io buto pirkimÄ . Liudytoja apklausta tarpininkė L. K. patvirtino, kad ginčo butÄ pardavinėjo nuo 2018 metų pradžios, su ieÅ¡kovu telefonu bendravo 3-4 mėnesius, su juo suderino kainÄ , vėliau ieÅ¡kovo iniciatyva sudaryta Sutartis ir notarine forma, ieÅ¡kovas teigė, kad jam reikia laiko surinkti pinigų, 2018 m. gruodžio 3 d. ieÅ¡kovas minėjo, kad pervertino savo finansines galimybes, nes neturi pinigų.

Tačiau 2018 gruodžio pabaigoje ieÅ¡kovas jau kalbėjo, kad neperka buto dėl kultÅ«ros paveldo pažymos. Iki Sutarties sudarymo ieÅ¡kovui buvo pateikti nuosavybės dokumentai su žyma apie kultÅ«ros paveldÄ .

8. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad nuosavybės teisės į butÄ nėra ribojamos vien tuo faktu, kad butas yra name, kuris įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Sutarties 4.2 ir 4.5 punktų sÄ lygos neįpareigojo atsakovės informuoti apie minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä . Toks įraÅ¡as negali bÅ«ti laikomas daikto trÅ«kumu kaip nurodo ieÅ¡kovas. Teismas konstatavo, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl ieÅ¡kovui taikytina sutartinė atsakomybė dėl netesybų (baudos) taikymo.

Atsakovė pagrindė, kad dėl Sutarties netinkamo vykdymo ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ji turėjo iÅ¡laidų tarpininkei, ginčo buto iÅ¡laikymui, kito bÅ«sto nuomai. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog laisva valia sudaryta Sutartimi aptarta 10 000 Eur dydžio bauda yra pagrįsta ir atsakovei neatsiranda prievolė grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ ar jos dalį ieÅ¡kovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovas V. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nerastų pagrindo ieÅ¡kinio tenkinti pilnai, praÅ¡o mažinti ieÅ¡kovui pritaikytÄ baudÄ Ä¯vertinus apibusiÄ Å¡alių atsakomybę bei priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas; jeigu apeliacinės instancijos teismas nerastų pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio, grÄ Å¾inti bylÄ pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti ryÅ¡ium su trečiojo asmens (notaro) įtraukimu į civilinį procesÄ .

10. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra itin lakoniÅ¡kas ir iÅ¡ esmės nemotyvuotas. Teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų, apklaustų asmenų liudijimai analizuojami tik dalinai, neatskleidžiant konteksto, o proceso metu teismo atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymai leido suprasti, kad teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl ginčo esmės. Pirmos instancijos teismas lakoniÅ¡kai nagrinėjo Å¡alių elgesį pasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį ir visiÅ¡kai nevertino ar atsakovė buvo sÄ Å¾ininga, veikdama kartu su profesionaliu tarpininku santykiuose su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas preliminarios sutarties sudarymo metu elgėsi sÄ Å¾iningai ir atsakingai, o savo ketinimÄ pirkti iÅ¡ atsakovės butÄ užtikrino itin reikÅ¡mingu mokėjimo avansu, t. y. 45 000 Eur. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau patikrinimo aktas sudarytas tik 2018 m. lapkričio 27 d. IeÅ¡kovas nurodo, kad jam individualiai, nekilnojamojo turto objekto savybė - įraÅ¡as KultÅ«ros paveldo registre yra daugiau trÅ«kumas nei privalumas, kadangi yra įstatymo numatyti apribojimai dėl bute galimų atlikti remonto darbų.

Å is konkretus aspektas nuo ieÅ¡kovo buvo nuslėptas, o tai patvirtina faktas, jog KultÅ«ros paveldo aktas galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas arba prieÅ¡ pasiraÅ¡ant preliminariÄ jÄ sutartį ar tuoj po jos, bet ne likus mažiau nei mėnesiui iki pagrindinės sutarties sudarymo.

11. Patikrinimo aktas yra privalomas parduodant tokį objektÄ , ir neiÅ¡vengiamas, todėl atsakovei kilo pareiga elgiantis sÄ Å¾iningai, tokį aktÄ pateikti ieÅ¡kovui vėliausiai tÄ pačiÄ dienÄ kai buvo sudaroma preliminari sutartis. Pirmos instancijos teismas besÄ lygiÅ¡kai sutikdamas su atsakovės argumentais suklydo teigdamas, kad ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad buto įraÅ¡ymu į kultÅ«ros vertybių registrÄ yra ribojamos jo teisės į nuosavybę. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovas neteigė. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad jam asmeniÅ¡kai, individualiai, turėjo bÅ«ti atkleista informacija, jog konkretus butas, kurį jis norėjo įsigyti, turi tam tikrų savybių, konkrečiai įraÅ¡Ä Ä¯ nekilnojamojo kultÅ«ros vertybių registrÄ , dėl ko jis galėjo priimti kitÄ sprendimÄ - nesutikti pirkti buto.

IeÅ¡kovui tokia buto savybė yra nepriimtina, kadangi jis įsigijęs tokį butÄ negalės visiÅ¡kai laisvai juo disponuoti visa apimtimi tuo aspektu, kad dalį remonto darbų turės derinti su institucijomis atsakingomis už kultÅ«ros paveldÄ . Teismas turėjo ir privalėjo vertinti, ar analogiÅ¡komis aplinkybėmis Å¡i nekilnojamojo turto savybė turėtų bÅ«ti atskleista. Aplinkybės, susijusios su iÅ¡skirtine buto savybe, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti atskleistos iki preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo, o to nebuvo padaryta.

Preliminari sutartis buvo sudaryta pas notarÄ ir bÅ«tent jis turėjo užtikrinti, kad tokia sÄ lyga atsispindėtų ir raÅ¡ytinėje sutartyje. Atsakovė ir jos atstovas neteikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų atskleista informacija apie buto esmines savybes. L. K. yra suinteresuota liudytoja, kadangi nepalankaus teismo sprendimo atveju jai kiltų civilinė atsakomybė prieÅ¡ savo buvusiÄ klientę, todėl jos parodymai turėjo ir privalėjo bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai. Atsakovė privalėjo ir turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ir pagrįsti kaip ieÅ¡kovui ji suteikė informacijÄ susijusiÄ ne tik su turto iÅ¡skirtine savybe, įraÅ¡ymu į nekilnojamojo turto vertybių registrÄ , bet ir kitÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ , paaiÅ¡kėjusiÄ tik teisminio nagrinėjimo metu - gautais leidimais atlikti bute konkrečius remonto darbus.

Pardavėjas akivaizdžiai pažeidė jam tenkančiÄ pareigÄ bendradarbiauti bei kooperuotis su savo kontrahentu, bÅ«simasis pirkėjas buvo nustebintas siurprizinių aplinkybių - netikėtų perkamo buto apribojimų, dėl kurių atsirado pagrįsta galimybė kilti neplanuotiems finansiniams sunkumams.

12. Kitas svarbus aspektas, kurio neaptarė pirmos instancijos teismas yra tai, jog preliminari nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta pas notarÄ . Notaro patvirtintoje preliminarioje sutartyje dėl buto su rÅ«siu pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nuslėpta aiÅ¡ki ir itin svarbi informacija - nekilnojamojo turto objekto įraÅ¡ymas į kultÅ«ros vertybių registrÄ , kas yra teisiÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai reikÅ¡minga naudojantis turtu. Pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ Ä¯traukti trečiuoju asmeniu notarÄ nurodydamas, kad tuo atveju (kaip ir yra Å¡iuo metu), jeigu ieÅ¡kinys teismo bÅ«tų atmestas, galima situacija, jog ieÅ¡kovas gali reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ notaro kaip valstybės įgalioto asmens.

Vien tuo pagrindu, kad į civilinę bylÄ nebuvo įtrauktas notaras, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduoda nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. IeÅ¡kovas, mokėdamas itin ženkliÄ ir reikÅ¡mingÄ pinigų sumÄ pagrįstai tikėjosi, kad bent notaras minimaliai užtikrins Nekilnojamojo turto registre esančių apribojimų (informacijos) perkėlimÄ Ä¯ preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, tačiau to nepadarė. Atsakovė Å¡ios bylos nagrinėjimo metu kėlė prielaidas, kad neva ieÅ¡kovas neturėjo piniginių lėšų sudaryti sandoriui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Atsakovė neprašė teismo įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį, sÄ skaitų likučius ir pan., taigi net nesiekė pagrįsti savo samprotavimų apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , susijusiÄ su turtinės padėties nustatymu. Nepagrįstai perkelta pareiga ieÅ¡kovui įrodyti aplinkybes, kurių ieÅ¡kovas nenurodo ieÅ¡kinyje.

13. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kokias iÅ¡laidas patyrė dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, t. y. ji mokėjo už kito buto nuomÄ , tačiau ginčo butas nebuvo tinkamas gyventi, kadangi yra atlikti bute esančių pertvarų griovimo darbai, iÅ¡ardyta elektros instaliacija, nėra grindų, sanitarinio mazgo ir pan. Teismas negalėjo pinigų sumos, skirtos kito buto nuomai vertinti kaip pagrįstai atsakovės iÅ¡leistų pinigų. Atsakovė 3 811,50 Eur sumokėjo tarpininkei už tai, kad ginčo sandoris neįvyko, į bylÄ nebuvo pateikta kliento ir tarpininko sutartis.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo teikiamas praÅ¡ymas mažinti baudÄ atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tačiau tai nebuvo analizuojama skundžiamame sprendime. Yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovui taikytinÄ baudÄ kadangi ji per didelė ir neprotinga. IeÅ¡kovo veiksmuose nėra tokio civilinės atsakomybės laipsnio, kuriam esant galima teigti, kad 10 000 Eurų bauda galėtų bÅ«ti laikoma adekvačia ir proporcinga. Nekilnojamojo turto tarpininkės veiksmai lėmė tai, kad ieÅ¡kovas buvo suklaidintas iÅ¡ esmės, jam neatskleidžiant visų su perkamų butu susijusių legalių apribojimų, kurie ieÅ¡kovui turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ sudarant preliminariÄ sutartį.

14. Teismas iš ieškovo priteisė atsakovei 2 420 Eur advokato pagalbai apmokėti. Tokia suma šioje konkrečioje byloje yra per didelė, kadangi bylos apimtis, ginčo sumos dydis, šioje byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo iš atsakovės atstovo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas. Atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo iškart, t. y. nevertino būsimų teismo posėdžių skaičiaus, procesinių dokumentų reikalingumo, papildomų prašymų. Atsakovės vengė bendrauti su ieškovu, atsisakė mediacijos, todėl tokios teisinės išlaidos kokios yra priteistos mažintinos.

15. Atsakovė G. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde reiÅ¡kiami vienas kitam prieÅ¡taraujantys reikalavimai. IÅ¡ vienos pusės apeliantas laiko, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį pilnai (tam apelianto nuomone, pakanka byloje esančios medžiagos, ir nereikia įtraukti į procesÄ notaro tvirtinusio preliminariÄ sutartį tarp Å¡alių), o iÅ¡ kitos pusės praÅ¡o, kad jei apeliacinės instancijos teismas pilnai netenkintų ieÅ¡kinio grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ pirmÄ teismo instancijÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nes į bylÄ privalomai turi bÅ«ti įtraukiamas trečiuoju asmeniu notaras.

Apeliantas notaro dalyvavimÄ procese mato bÅ«tinu tik tuo atveju, jei teismai nagrinėdami bylÄ matytų pagrindÄ pilnai atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde ginčijami teismo motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė ieÅ¡kinį. Tai, kad ieÅ¡kovas su jais nesutinka, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliantas nenurodo, kokie įrodymai byloje nebuvo iÅ¡tirti tinkamai. Teismas nepagrįstai kaltinamas iÅ¡ankstinės nuomonės dėl ginčo esmė turėjimu iÅ¡ esmės tuo pagrindu, kad bylos faktines aplinkybes vertino kitaip nei ieÅ¡kovas ir atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovo pateiktame ieÅ¡kinyje nebuvo keliamas reikalavimas sumažinti preliminarioje sutartyje nustatytÄ baudÄ . IeÅ¡kinyje taip pat nebuvo jokių argumentų ar faktinių aplinkybių dėl baudos dydžio, jos pagrįstumo protingumo. Tokiu bÅ«du apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo suformuluoti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovas atsakovę atstovaujančia tarpininkę 2018 m. gruodžio pradžioje informavo, kad pervertino savo finansines galimybes įsigyti butÄ (planavo pirkti iÅ¡ savo lėšų bei lėšų gautų jo sugyventinei pardavus jai priklausantį turtÄ Kaune, tačiau ji atsisakė parduoti šį turtÄ ).

Apie tai, kad ieÅ¡kovas neperka buto dėl to, kad jis yra pastate, kuris įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , ieÅ¡kovas raÅ¡tu pranešė atsakovei 2019-03-01 pretenzija. Dar 2018 m. pabaigoje, kai Å¡alys buvo atvykusios pas notarÄ dėl pagrindinės sutarties sudarymo, 2018-12-20 ieÅ¡kovas teigė, kad jis neprisimena kaip sudarė PreliminariÄ sutartį (pasirašė iÅ¡gėręs 2 butelius degtinės). IeÅ¡kovas atsakovei buto raktus grÄ Å¾ino tik 2019-02-12, kai atsakovė pagrasino kreiptis į policijÄ .

16. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tik iÅ¡ 2018-11-27 akto jis sužinojo apie tai, kad butas yra pastate, kuris įtrauktas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Å i aplinkybė yra iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre. Visa informacija apie kultÅ«ros paveldo objektus ir jų vertingÄ sias savybes skelbiama vieÅ¡ai internete. Å i informacija yra lengvai prieinama kiekvienam suinteresuotam asmeniui ir protingas asmuo, įsigydamas didelės vertės turtÄ senajame Vilniaus miesto rajone, turėjo visas galimybės įsivertinti Å¡iÄ faktinę aplinkybę.

Sudarant sutartį notarų biure ieÅ¡kovas buvo supažindintas su atitinkamu NTR iÅ¡raÅ¡u. Pagal atsakovės pateiktÄ buto remonto projektÄ matyti, kad pastatas buvo pripažintas valstybės saugomu dar 2005-04-29. Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų įregistravęs sutartį Nekilnojamojo turto registre iÅ¡ karto po jos sudarymo, jis neabejotinai bÅ«tų gavęs ir iÅ¡raÅ¡Ä . IeÅ¡kovas iki sutarties sudarymo pastate nuomojosi kitÄ butÄ . Jau po sutarties sudarymo, su ieÅ¡kovu buvo derinamas laikas, kada į butÄ galėtų patekti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo apsaugos skyriaus specialistai, tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų iÅ¡duotas kultÅ«ros paveldo objekto bÅ«klės patikrinimo aktas.

Akivaizdu, kad tuo metu ieÅ¡kovas neabejotinai žinojo apie tariamai nuslėptÄ nuo jo buto ypatybę, nes prieÅ¡ingu atveju jis bÅ«tų turėjęs kelti klausimÄ , kam toks patikrinimas reikalingas. IeÅ¡kovas iki pat 2019-03-01 pretenzijos pateikimo jokiu bÅ«du nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl fakto, jog butas yra valstybės saugomas. IeÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise nutraukti sutartį ar atsisakyti sudaryti sutartį raÅ¡tu tariamai paaiÅ¡kėjus, kad atsakovė pateikė neatitinkančias tikrovės garantijas ir patvirtinimus.

Protingas asmuo, įsigydamas nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini)senos statybos name, turi suvokti, kad visas pastatas yra saugomo kultÅ«ros paveldo dalis. Reikalavimas, kad buto projektavimo ir remonto darbus gali atlikti tik tam tikri specialistai buvo nustatytas ne aktu, o nekilnojamo kultÅ«ros paveldo įstatymu ir negali bÅ«ti laikoma siurprizine sÄ lyga. Buto įsigijimas nebuvo spontaniÅ¡kas ieÅ¡kovo sprendimas. Jis ne tik gyveno pastate bet ir svarstė beveik pusę metų dėl galimybės pirkti ir aiÅ¡kiai turėjo galimybę susirinkti visÄ vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ apie norimÄ Ä¯sigyti daiktÄ .

17. Atsakovė siekė parduoti butÄ ir buvo iÅ¡ karto pasiruoÅ¡usi sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį. Notarinio preliminarios sutarties patvirtinimo pageidavo ieÅ¡kovas, ji buvo sudaryta tik dėl to, kad ieÅ¡kovui reikėjo laiko surinkti lėšas buto įsigijimui. Pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį kultÅ«ros paveldo objekto patikrinimas yra bÅ«tina sÄ lyga, norint sudaryti Buto pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Buto, kaip nekilnojamos kultÅ«ros vertybės bÅ«klė negalėjo ir neturėjo bÅ«ti vertinama prieÅ¡ sudarant preliminariÄ sutartį.

Teiginys, kad aktas ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti pateiktas ne vėliau kaip sutarties sudarymo metu, atsirado tik apeliaciniame skunde (iki tol Å¡ia aplinkybe ieÅ¡kovas net nesirėmė). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, kad pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis buvo nesudaryta paaiÅ¡kėjus, kad atsakovė pažeidė Sutarties 4.2 bei 4.5 punktus. Žyma apie tai, kad butas yra pastate, kuris įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , niekaip negali bÅ«ti vertinama kaip ribojanti atsakovės, kaip pardavėjos, teises disponuoti, valdyti ar naudoti butÄ .

Jokie daiktinių teisių į butÄ suvaržymai, iÅ¡skyrus nurodyti į Sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose, nei Sutarties sudarymo momentu, nei Å¡alių sutartu terminu pagrindinei buto pirkimo pardavimo sudaryti nebuvo nustatyti. Aplinkybė, kad butas yra pastate, kuris yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , negali bÅ«ti vertinamas kaip buto trÅ«kumas, o tik butÄ , kaip daiktÄ , charakterizuojanti savybė. Atsakovė sudarydama sutartį elgėsi sÄ Å¾iningai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis buvo silpnesnioji sandorio Å¡alis.

Å ia aplinkybe ieÅ¡kovas nesirėmė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡alių padėtis buvo nelygiavertė. Bauda už atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį yra nustatyta abiem Å¡alims. Apeliantas liudytojÄ nepagrįstai laiko suinteresuota Å¡alimi, nes ieÅ¡kinio patenkinimo atveju kiltų jos atsakomybė prie atsakovę. Tokie teiginiai niekaip nėra įrodinėjami (iÅ¡kelti tik apeliaciniame skunde).

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu notarÄ , nes nagrinėjama byla nėra susijusi su jo teisėmis ir pareigomis. Toks praÅ¡ymas taip pat neturėjo bÅ«ti tenkinamas, nes jis buvo teikiamas pavėluotai (pateiktas 2019-09-16 posėdyje) ir su bylÄ nesusijusios asmens įtraukimas bÅ«tų užvilkinęs bylos nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nesirėmė aplinkybe, kad notaras, tvirtindamas sutartį, savo pareigas atliko netinkamai, kaip ir neįrodinėjo, kad notaras atliko neteisėtus veiksmus tvirtindamas sutartį. Apeliaciniame skunde nėra teigiama, kad sprendime pasisakyta dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų. Sprendime nėra pasisakoma dėl notarų veiksmų tinkamumo ir sprendimas neužkertÄ kelio ieÅ¡kovui inicijuoti bylÄ notarui.

19. Nėra jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad Å¡alių sutartyje nustatyta bauda yra per didelė. Apeliantas iÅ¡ esmės praÅ¡o mažinti baudÄ teigdamas, kad dalis atsakovės nuostolių dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį yra nepagrįsti (neįrodyti) ir nepagrįstu teiginiu, kad bÅ«tent atsakovės veiksmai suklaidino ieÅ¡kovÄ . Reikalavimas mažinti priteistinos baudos dydį buvo suformuluotas ieÅ¡kovo advokato pasisakymo 2019-11-07 posėdyje metu ir niekaip nenurodytas ieÅ¡kinyje.

Å ioje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovė taikė netesybas, kaip iÅ¡ anksto nustatytus galimus kreditoriaus nuostolius, kurių dydžio jei net nereikia įrodinėti. Atsakovė teikė įrodymus ir paaiÅ¡kinimus dėl jos patirtų nuostolių dydžio tik siekdama pagrįsti Å¡ioje byloje svarbiÄ aplinkybę, kad baudos dydis yra proporcingas ir protingas atsižvelgiant į jos patirtus nuostolius. AnalogiÅ¡ka 10 000 eurų bauda Sutartyje buvo numatyta ir atsakovei, jei pagrindinė sutartis bÅ«tų nesudaryta dėl jos kaltės.

20. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime atsakovei priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra per didelė ir 2 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma laikytina neadekvati ir nepagrįsta. Atsakovės advokatui sumokėta suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Advokato darbo laikas, sugaiÅ¡tas susipažįstant su dokumentais, ruoÅ¡iantis bylai bei atstovaujant teisme iÅ¡ esmės nepriklauso nei nuo bylos sudėtingumo, nei nuo jo turimų specialių žinių.

Advokatas paslaugas atsakovei teikė tinkamai. Atsakovės požiūriu, apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, būtų skatinamas nepagrįstas bylinėjimasis. Atsakovė nevengė bendrauti su ieškovu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2018-07-30 sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2018-12-20 parduoti ir perduoti ieÅ¡kovui nuosavybės teise butÄ (su rÅ«siu), esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iÅ¡ atsakovės šį butÄ , sumokėdamas bendrÄ 105 000 Eur kainÄ . 2018-07-30 mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 45 000 Eur, t. y. dalį kainos kaip numatyta Sutarties 2.2 punkte.

Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovui atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė privalės grÄ Å¾inti 35 000 Eur, o 10 000 Eur liks atsakovei kaip bauda už prievolių neįvykdymÄ . Tuo pačiu pagal Sutarties 3.2 punktÄ atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 10 000 Eur dydžio baudÄ , jei pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl jos kaltės. Atsakovė 2019-01-29 mokėjimo nurodymu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 35 000 Eur sumÄ , pasilikdama sau 10 000 Eur sumÄ kaip baudÄ .

KultÅ«ros paveldo objekto bÅ«klės 2018-11-27 patikrinimo akte nurodoma, kad apžiÅ«rėjus patalpas ((duomenys neskelbtini)) užfiksuotas saugotinas lubų dekoras - lipdyba patalpose 11-1, 11-2 ir lubų rozetė patalpoje 11-3, akmenų mÅ«ras patalpoje 11-7; primenama, kad prieÅ¡ projektuojant ar vykdant patalpų arba viso pastato restauravimo, rekonstravimo, remonto ar kitus tvarkybos darbus, bÅ«tina nustatyti vertingÄ sias savybes ir parengti projektÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų (iÅ¡raÅ¡o žymos 8.1) matyti, kad ginčo butas yra pastate, kuris yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , o įraÅ¡as galioja nuo 2009-09-04.

23. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino 10 000 Eur, pasilikdama juos sau kaip baudÄ , bei nurodė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės. Ä®statyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkcijÄ , nes Å¡ia sutartimi nė viena Å¡alių neįgyja turtinės naudos.

Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai Å¡aliai pagal preliminariÄ jÄ sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims susitarti ir dėl kitų sÄ lygų (pvz., pinigų perdavimo kitai Å¡aliai), kurios neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai Å¡aliai, bÅ«tų iÅ¡eita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitÄ preliminariajai sutarčiai aktualiÄ reikÅ¡mę.

Ä®statyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju Å¡alims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, Å¡iÄ sutartį sudariusiai Å¡aliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami pinigai gali bÅ«ti Å¡alių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, kaip, pvz., bauda už atsisakymÄ ar vengimÄ sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip Å¡alių sutartas prievolės įgyvendinimo bÅ«das, kuriuo užtikrinamas iÅ¡ anksto Å¡alių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013).

24. IeÅ¡kovas teigia, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji pažeidė Sutarties 4.2 ir 4.5 punktų reikalavimus. Sutarties 4.2 punkte aptarta, kad atsakovė patvirtina ieÅ¡kovui, jog į ginčo butÄ tretieji asmenys neturi jokiu teisių ar pretenzijų, kad butas neįkeistas (iÅ¡skyrus Å¡ios sutarties 4.4 punkte nurodytÄ Ä¯keitimÄ ), neareÅ¡tuotas, neiÅ¡nuomotas, neperduotas neatlygintinai naudotis, jis nėra jokio atsakovei žinomo teisminio ar ikiteisminio ginčo objektas, kad atsakovės teisės naudotis, valdyti ir disponuoti butu neatimtos, nesuvaržytos ar kitaip neapribotos (iÅ¡skyrus apribojimus, nurodytus Å¡ios sutarties 4.3 punkte), nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieÅ¡kovo nuosavybės teisėms į butÄ .

Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad atsakovė patvirtina, kad Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ nėra jokių atsakovei žinomų paslėptų buto trÅ«kumų, dėl kurių buto nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieÅ¡kovas apie tuos trÅ«kumus žinodamas arba visai nepirktų buto arba mažiau už jį mokėtų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad ginčo butas yra name, kuris yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , nereiÅ¡kia, jog yra apribotos atsakovės nuosavybės teisės, kas reikÅ¡tų Sutarties 4.2 punkto pažeidimÄ .

Toks faktas taip pat negali bÅ«ti laikomas buto trÅ«kumu. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas galimai nežinojo, jog namas, kuriame yra ginčo butas, yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , nereiÅ¡kia, jog atsakovė pažeidė Sutarties 4.2 ir 4.5 punktus. Bylos duomenimis, Å¡is faktas yra iÅ¡vieÅ¡intas Nekilnojamojo turto registre, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog jis buvo nuo ieÅ¡kovo nuslėptas. Å alių sudarytoje Sutartyje bauda už pagrindinės sutarties nesudarymÄ buvo numatyta ne tik ieÅ¡kovui, bet ir atsakovei, jeigu sutartis nebÅ«tų sudaryta dėl jos kaltės. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, esant įrodymams, patvirtinantiems, jog ieÅ¡kovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sutartyje įtvirtintÄ baudÄ atsakovė sau pasiliko pagrįstai.

25. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog egzistuoja pagrindas mažinti baudos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikoje yra nurodęs, jog ieÅ¡kinio pagrindo ar ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau iÅ¡nagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) 4 (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2018).

Å iuo atveju bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl baudos dydžio sumažinimo, todėl jis negali bÅ«ti keliamas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

26. Apeliantas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kadangi, jo teigimu, sprendimas yra nemotyvuotas, lakoniÅ¡kas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ieÅ¡kovo argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001-09-27 sprendimÄ byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-12-09 sprendimÄ byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; 1998-02-19 sprendimÄ byloje Higgins ir kt. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateikta teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip, kaip norėjo apeliantas ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas nėra motyvuotas.

27. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl Å¡io ginčo. Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teismas nevertino specifinių apelianto nurodomų aplinkybių, nereiÅ¡kia, jog teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Apeliantas nurodo, jog byloje apklausta liudytoja buvo suinteresuota bylos baigtimi.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienai Å¡aliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali bÅ«ti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi bÅ«ti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie iÅ¡samÅ«s ir tikslÅ«s, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvÅ«s ir patikimi.

Å iuo atveju iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas liudytojų parodymus vertino jų neabsoliutindamas, o kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma.

28. Apeliantas teigia, jog sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, kadangi į bylÄ nebuvo įtrauktas notaras. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo.

Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Kasacinio teismo konstatuota, kad trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, iÅ¡skyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku.

Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Å is ryÅ¡ys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali bÅ«ti pačių įvairiausių.

Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryÅ¡ys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Å iuo atveju byloje nėra duomenų, jog Å¡ios bylos nagrinėjimas bÅ«tų susijęs su notaro teisėmis ir pareigomis. Å ioje byloje yra nagrinėjamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 10 000 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės, kuriuos ji pasiliko kaip baudÄ .

IeÅ¡kovas neįrodinėja neteisėtų notaro veiksmų, nereiÅ¡kia jam jokių reikalavimų. Notaro neįtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje neužkerta kelio ieÅ¡kovui reikÅ¡ti reikalavimus notarui. Taigi, notaro neįtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nesant duomenų, jog Å¡i byla bÅ«tų susijusi su notaro teisėmis ir pareigomis, negali bÅ«ti laikoma pagrindu panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

29. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas – 2 420 Eur. Bylinėjimosi iÅ¡laidoms, be kitų, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimÄ reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Å iuo atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų virÅ¡ijusios Rekomendacijos įtvirtintus dydžius. Nors galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau tiek atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tiek kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sÄ naudų.

Atsakovė procesiniams dokumentams parengti sudarė atstovavimo sutartį su Å¡ios srities profesionalu – advokatų kontora, o advokatas ar advokato padėjėjas, rengdamas procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sÄ naudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Aplinkybė, jog atsakovė atsisakė mediacijos nėra siejama su bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo, pagrindo mažinti Å¡ias iÅ¡laidas nėra.

30. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 32. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant 1 815 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. atsakovės G. M. naudai 1 815 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė