2019-01-30 Nr. AB-2784-3-61-3-01810-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-725-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01810-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „Girios“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „Girios“ skundą atsakovams Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. B.) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Girios“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 7 d. aktą Nr. 86 (toliau – ir ginčijamas aktas Nr. 86, Aktas Nr. 86) ir įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti S. B. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą; 2) panaikinti Komisijos 2016 m. spalio 7 d. aktą Nr. 87 (toliau – ir ginčijamas aktas Nr. 87, Aktas Nr. 87) ir įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti S. B. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2016 m. spalio 7 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą (toliau – ir Apžiūros aktas Nr. 1) dėl S. B. 4,39 ha grikių pasėliams padarytos žalos, nurodydama, jog sunaikinta 70 proc. pasėlių, kas sudaro 3,07 ha. Pažymėjo, kad surašant Apžiūros aktą Nr. 1 dalyvavę pareiškėjo atstovas ir draudimo bendrovės atstovas pareiškė pastabas, jog dalis žalos grikių pasėliams padaryta juos išguldant vėjui, o šernai pažeidė jau vėjo išguldytus pasėlius. Apžiūros metu taip pat užfiksuota, kad pasėlių savininkas nenaudojo jokių pasėlių apsaugos priemonių. Teigė, kad Komisija, surašydama žalos įvertinimo ginčijamą 2016 m. spalio 7 d. aktą Nr. 86, kuriame nurodė konkretų padarytos žalos apskaičiavimą, neįvertino pastabose nurodytos informacijos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija kitame tos pačios dienos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte (toliau – ir Apžiūros aktas Nr. 2) dėl S. B. 6 ha grikių pasėliams padarytos žalos nurodė, jog sunaikinta 21,66 proc. pasėlių, kas sudaro 1,30 ha. Akcentavo, kad apžiūroje dalyvavęs draudimo atstovas nurodė, jog didžioji dalis pasėlių išguldyta vėjo, šernų padaryta žala apie 0,5 ha. Komisija, surašydama žalos apskaičiavimo ginčijamą aktą Nr. 87 (toliau – ir Aktas Nr. 87), kuriame nurodė konkretų žalos apskaičiavimą S. B., taip pat neįvertino pastabose nurodytos informacijos.

4. Pareiškėjo teigimu, tiek Aktas Nr. 86, tiek Aktas Nr. 87 yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui metodikos (toliau – ir Metodika) 9 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad Komisija priimdama Aktus neatsižvelgė į nurodytas pastabas, jog pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių – vėjo. Šernai pažeidė jau vėjo išguldytus pasėlius, todėl didžiojoje dalyje lauko padaryta žala pasėliams sąlygota gamtinių veiksnių, už ką pareiškėjas nėra atsakingas. Akcentavo, kad nebuvo atsižvelgta į pasėlių apžiūroje dalyvavusių dalyvių pastabas, jos nebuvo analizuotos. Atkreipė dėmesį, kad taip pat nebuvo vertintas ir pačios pasėlių savininkės indėlis į pasėlių apsaugą.

5. Pareiškėjo nuomone, ginčijami aktai Nr. 86 ir Nr. 87 pažeidžia Metodikos 10 punkto nuostatą, nes taikytos 97 Eur / t didesnės grikių kainos nei 2016 m. 41 savaitę nustatytos kainos.

6. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas teigė, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), gavusi S. B. prašymą, atliko jos ekologinių grikių pasėlių, kuriems padaryta žala, apžiūrą. Pažymėjo, kad apžiūros metu surašyti 2016 m. spalio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti žemės ūkio pasėlių / miško apžiūros aktai. Teigė, kad priimant ginčijamus aktus buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 5 punkto nuostata.

8. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, jog priimant Aktus Nr. 86 ir Nr. 87 nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pasėliai išguldyti vėjo, paaiškino, jog tai tik pareiškėjo prielaidos, norint išvengti atsakomybės ir įpareigojimo atlyginti žalą. Pabrėžė, kad vėjui išguldžius ekologinių ūkių pasėlius neįvyksta derliaus žuvimas, jei jie nesunaikinami kitaip, pvz. sutrypiant šernams. Akcentavo, kad vertinimo metu pastabų dėl pasėlių būklės nebuvo pateikta, o pareiškėjo argumentai dėl vėjo išguldymo nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl skaičiuojant nuostolius į juos nebuvo atsižvelgta. Pabrėžė, kad žala apskaičiuota atsižvelgiant į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymą ir apskaičiuotą Širvintų rajono ūkininkų ir šeimos ūkių vidutinį ekologinių grikių derlingumą.

9. Atsakovo teigimu, terminas grikiams nuimti yra po spalio 15 d., o S. B. prašymas gautas 2016 m. spalio 3 d., patikra atlikta 2016 m. spalio 7 d., todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl Metodikos 9 punkto pažeidimo.

10. Atsakovo nuomone, Aktai Nr. 86 ir Nr. 87 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, o taikomos priemonės yra motyvuotos.

11. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad gavęs S. B. prašymą dėl žalos pasėliams padarymo, surašė 2016 m. spalio 7 d. Apžiūros aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Pažymėjo, kad surašydama minėtus Apžiūros aktus Komisija vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 punkto nuostata. Teigė, kad šių aktų surašymo metu pareiškėjo atstovai pateikė pastabas, jog dalis žalos ekologiniams grikiams padaryta dėl gamtos padarinių, t. y. išguldyta vėjo, o šernai pažeidė jau vėjo išguldytus pasėlius.

13. Komisijos nuomone, argumentai dėl vėjo yra tik prielaidos, norint išvengti atsakomybės ir įpareigojimų atlyginti žalą. Akcentavo, kad vėjo išguldymas derlingumui įtakos neturi, jei augalai nesunaikinami kitaip. Pabrėžė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog gulinčių ekologinių grikių skiltys visiškai nuėstos, o stovinčių – tik iš dalies nuėstos. Surašant Apžiūros aktus Nr. 1 ir Nr. 2 pasėlių būklė įvertinta kaip gera. Pastabų dėl pasėlių būklės įvertinimo nepateikė nei viena šalis, todėl atsakovas mano, kad prieštaravimų dėl neteisingo pažeidimo laipsnio ir nustatyto pažeidimų ploto nėra.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurių pagrindu darė išvadą, jog pasėliai sunyko dėl vėjo.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš ginčijamų Aktų Nr. 86 ir Nr. 87 turinio matyti, jog juose aiškiai nurodyta, kokiame plote (-uose) (nurodant adresą) buvo padaryta žala pasėliams, įvardintas medžioklės ploto naudotojas, nurodyta, kokios rūšies pasėliams ir kokių gyvūnų padaryta žala, nurodytas bendras ir pakenktas pasėlių plotas, pasėlio pakenkimo intensyvumas procentais, derliaus netekimas, apskaičiuota žalos piniginė išraiška, pateikti žalą patyrusio asmens duomenys. Teismas nurodė, kad Aktai Nr. 86 ir Nr. 87 parengti atsižvelgiant į 2016 m. spalio 7 d. Žemės ūkio pasėlių / miško apžiūros aktus, o jų teisingumas patvirtintas Komisijos narių parašais.

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Širvintų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 9-246 (toliau ir – Reglamentas), 4.1.2, 4.1.7, 4.1.10, 7–8, 10–12 punktų, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, įvertinęs Aktų Nr. 86 ir Nr. 87 turinį, darė išvadą, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nustatymo ir apskaičiavimo administracinė procedūra atlikta laikantis tokios procedūros atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Aktai Nr. 86 ir Nr. 87 pagrįsti faktais bei teisės normomis, atitinkantys jiems keliamus tiek Medžioklės įstatymo, tiek ir VAĮ reikalavimus, priimti pagal Komisijai suteiktą kompetenciją. Pareiškėjui apie priimtus Aktus Nr. 86 ir Nr. 87 pranešta tinkamai, pareiškėjas Aktų turinį suprato bei pasinaudojo įstatyme nustatyta tvarka pasitikrinti Aktų teisėtumą teismine tvarka.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl taikytos per didelės grikių kainos ir pažymėjo, kad apskaičiuojant padarytos žalos sumą Komisija pagrįstai vadovavosi Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. 1S-2317 pateiktais duomenimis, jog ekologiškų grikių supirkimo kaina 2016 m. spalio mėnesį Lietuvoje buvo 465,24 Eur už toną. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog žala medžiojamais gyvūnais padaryta ekologiško ūkio pasėliams, todėl vertino, kad Komisija pagrįstai vadovavosi Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro duomenimis, patvirtinančiais būtent ekologiškų grikių supirkimo kainą.

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Komisija apskaičiuodama pasėliams padarytą žalą neatsižvelgė į aplinkybes, jog pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių, t. y. vėjo, pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs objektyvių įrodymų, jog ekologiškų grikių pasėliai sunyko būtent dėl vėjo. Teismas atsižvelgė į liudytojo R. P., kuris dalyvavo pasėlių laukų apžiūroje kaip Komisijos pirmininkas, paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog vertinant pasėlių būklę buvo aiškiai matyti, kad pasėliai yra nuėsti, t. y. visai sunykę. Liudytojas parodė, kad vėjas pasėlius gali tik suguldyti, tačiau derlius dėl to nesunyksta. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog šernai pažeidė jau vėjo išguldytus pasėlius, taigi vėjo išguldyti pasėliai šernams buvo lengviau prieinami. Teismas vertino, kad pareiškėjas Aktuose Nr. 86 ir Nr. 87 fiksuotos ir vėliau skunde nurodytos pastabos (aplinkybės), jog pasėliai sunaikinti dėl vėjo, neįrodė.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S. B. į seniūniją dėl padarytos žalos kreipėsi 2016 m. spalio 3 d., Apžiūros aktai Nr. 1 ir Nr. 2 surašyti 2016 m. spalio 7 d., sprendė, jog pareiškėjo skunde akcentuojamas Metodikos 9 punkto reikalavimas nebuvo pažeistas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pasėlius augino nesilaikant agrotechninių reikalavimų, taip pat nėra ginčo, kad grikių laukai yra didesnio ploto nei numatyta Metodikos 12 punkte, todėl vertino, jog imtis privalomų laukų apsaugos priemonių, šiuo konkrečiu atveju, teisės aktai trečiojo suinteresuotos asmens neįpareigojo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl pasėlių savininkės S. B. nesiimtų savarankiškų priemonių pasėliams apsaugoti, yra bendro pobūdžio ir nepatvirtinantys trečiojo suinteresuoto asmens visiško neveikimo, siekiant savarankiškai apsaugoti pasėlių laukus.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ginčijami aktai Nr. 86 ir Nr. 87 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Girios“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas atliko netinkamą įrodymų vertinimą, t. y. neįvertino fotonuotraukų ir liudytojo M. J. paaiškinimų, patvirtinančių, jog S. B. pasėliai iš esmės pažeisti ne medžiojamųjų gyvūnų, o vėjo. Pažymi, kad iš byloje pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti nuosekliai, viena kryptimi vėjo išguldyti grikių pasėliai. Akcentuoja, kad liudytoju apklaustas M. J., turintis mokslinį zoologo laipsnį, patvirtino, jog šios nuotraukos darytos apžiūrint S. B. laukus, ir abejonių, kad pasėliai pažeisti vėjo, o ne medžiojamųjų gyvūnų, nekilo, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtais įrodymais nesivadovavo.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad prieš šernams padarant žalą, pasėliai buvo išguldyti vėjo. Pažymi, kad šernai pakenkia pasėlius juos netvarkingai susukdami, todėl jeigu šernai būtų pažeidę pasėlius, grikiai būtų netvarkingai susukti, o ne nuosekliai suguldyti viena kryptimi.

27. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija, priimdama ginčijamus aktus Nr. 86 ir Nr. 87, ignoravo faktines aplinkybes, jog pasėliai nuosekliai išguldyti vėjo viena kryptimi, jų motyvuotai neaptarė, todėl nepagrįstai ir neteisėtai gamtinių veiksnių padarytą žalą pasėliams priskyrė medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl sudarė sąlygas trečiajam suinteresuotam asmeniui neapgrįstai praturtėti pareiškėjo sąskaita.

28. Pareiškėjas nurodė, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes vertindamas įrodymus iš anksto vadovavosi liudytojo R. P. parodymais kaip patikimais, jų nevertindamas ir neanalizuodamas kitų bylos įrodymų kontekste. Pažymi, kad liudytojas R. P. buvo Komisijos, priėmusios ginčijamus aktus, pirmininkas, todėl yra suinteresuotas, jog Komisijos Aktai Nr. 86 ir Nr. 87 nebūtų panaikinti. Atkreipia dėmesį, kad pats R. P. pripažino, jog pasėliai pažeisti vėjo, teigdamas, jog technika tokius suguldytus pasėlius gali pakelti ir nurikti.

29. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes nemotyvavo išvados, kodėl grikiams padarytą žalą galima apskaičiuoti vadovaujantis Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro pateikiamais duomenimis, o ne Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodikos 10 punktu. Pažymi, kad ginčijami Komisijos aktai Nr. 86 ir Nr. 87 nėra priimti vadovaujantis Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų suvestinėje ataskaitoje nurodytomis vidutinėmis kainomis eurais už toną ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamomis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis, dėl ko buvo pažeistas Metodikos 10 punktas.

30. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo skundžiamo sprendimo teiginiu, jog žala padaryta ekologiško ūkio pasėliams, kadangi Apžiūros aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra fiksuota, kad apžiūrimi ekologiniai grikių pasėliai.

31. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė Metodikos 12 punkto nuostatos ir teismų praktiką, kad jeigu savininkas nesirūpina pasėlių apsauga, tai nepriklausomai nuo pasėlių ploto, atlygintinos žalos dydis yra mažinamas 10 procentų.

32. Atsakovai Širvintų rajono savivaldybės administracija ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija bendrame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad suinteresuoti asmenys bylos baigtimi yra S. B. ir pareiškėjas, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog Komisijos pirmininko R. P. paaiškinimai teismo turėjo būti vertinti kritiškai, kaip suinteresuoto asmens. Atkreipia dėmesį, kad M. J. yra pareiškėjo draudimo atstovas, todėl jei yra sudaryta nuostolių padengimo sutartis tarp pareiškėjo ir draudimo įmonės, galima teigti, jog M. J. taip pat yra suinteresuota šalis.

34. Atsakovai akcentuoja, kad Komisijos nariai, kurie apžiūrinėjo 2016 m. spalio 7 d. medžiojamųjų gyvūnų pažeistus pasėlius, turėjo pakankamą kompetenciją. Pabrėžia, kad Komisijai nekilo abejonių, jog ekologiniai grikiai nukentėjo nuo medžiojamųjų gyvūnų. Atkreipia dėmesį, kad nustatydama pažeistus plotus Komisija šiuose plotuose matė daug medžiojamųjų gyvūnų paliktų pėdsakų, šernų ekskrementų, nuskabytų ekologinių grikių skilčių, ištryptus, išguldytus ir išknistus pasėlius.

35. Atsakovai pažymi, kad Komisija nenagrinėjo pareiškėjo apeliaciniame skunde minimų fotonuotraukų, nes pareiškėjas jų Komisijai nepateikė. Pirmą kartą minėtos fotonuotraukos analizuotos pirmosios instancijos teisme, su jomis buvo supažindinti visi teismo dalyviai, kiekviena fotonuotrauka aptarta, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog teismas neanalizavo jo pateiktų fotonuotraukų.

36. Atsakovų teigimu, pareiškėjas nurodydamas grikių kainas siekia, kad būtų vadovaujamasi paprastų, o ne ekologinių grikių kainomis, apie kurias informacija teikia būtent tas pats subjektas – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Kadangi ekologinių grikių kainų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytuose normatyviniuose aktuose nebuvo, kaina pasirinkta pagal Žemės ūkio informacijos centro 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. IS-2317 pateiktą informaciją.

37. Atsakovų nuomone, ūkininkė S. B. savo pareigas apsaugant pasėlius vykdė nuolat, jos ūkvedys V. I., kuris dalyvavo surašant Apžiūros aktus Nr. 1 ir Nr. 2, nurodė, jog niekada nematė „Girių“ klubo medžiotojų. Atsakovų teigimu, pareiškėjas nesirūpino ir nepadėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui apsaugoti ekologinių grikių pasėlių, apsaugai nebuvo pastatytas nei vienas medžioklės bokštelis, nepasiūlyta repelentų ir kitų apsaugos priemonių, kuriais ūkininkus aprūpina kiti rajono medžioklės būreliai.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Mano, kad teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2016 m. spalio 7 d. aktų Nr. 86 ir Nr. 87 teisėtumo bei pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti S. B. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad ginčijami aktai Nr. 86 ir Nr. 87 yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktus įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

42. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, jog pasėliai pažeisti medžiojamųjų gyvūnų, o ne vėjo, padarė neįvertinęs fotonuotraukų ir liudytojo M. J. paaiškinimų, patvirtinančių, jog S. B. pasėliai iš esmės pažeisti ne medžiojamųjų gyvūnų, o vėjo, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

44. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai: teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas ir M. J. vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nesuteikdamas joms išskirtinės įrodomosios galios. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą.

45. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys nustato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014 ir kt.). Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini VAĮ 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2050-415/2018 ir kt.).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog ginčijami aktai Nr. 86 ir Nr. 87 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

48. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad apskaičiuojant grikiams padarytą žalą buvo pažeistos Metodikos 10 punkto nuostatos, pažymėtina, jog pagal Metodikos 10 punktą žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas.

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Komisija, apskaičiuodama ekologiniams grikiams padarytą žalą, vadovavosi Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. 1S-2317 pateikta informacija, jog ekologiškų grikių supirkimo kaina 2016 m. spalio mėnesį Lietuvoje buvo 465,24 Eur už toną (b. l. 46). Pažymėtina ir tai, kad ekologinių grikių kainų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytuose normatyviniuose aktuose nebuvo nurodyta.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. 1S-2317 nurodytos informacijos teisingumu, kadangi minėtame rašte pateikti duomenys apie ekologinių grikių kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, teigdamas, jog Komisija, apskaičiuodama grikiams padarytą žalą, privalėjo vadovautis Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų suvestinėje ataskaitoje nurodytomis vidutinėmis kainomis eurais už toną ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamomis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis, iš esmės siekia, jog apskaičiuojant trečiojo suinteresuoto asmens pasėliams padarytą žalą būtų atsižvelgiama į grikių kainą, kurie nėra priskirti prie ekologinių grikių. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl Metodikos 10 punkto nuostatų pažeidimo.

51. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su jo abejone, ar žala padaryta ekologiniams grikiams, nėra vertinama, kadangi pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui nebuvo grindžiamas tokia aplinkybe (ABTĮ 50 str. 3 d.).

52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamai taikytomis Metodikos 12 punkto nuostatomis, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir papildomai jų nekartoja. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

53. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Medžiotojų klubo „Girios“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė