efcdb570-7ff9-4bed-97ed-7be9f0b0bfc2 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-377-889/2021 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00201-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; (S) 2.3.4.4.3; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ ir ieÅ¡kovės J. K., ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos užsienyje nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikiant iÅ¡vadÄ byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį atsakovui T. K., jame praÅ¡o nustatyti nepilnamečio A.

K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove užsienyje, pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo, kol vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina užsienio valstybėje, leisti ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui A. K. iÅ¡vykti į laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje. 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo metu Lietuvoje nebedirba, yra trumpam iÅ¡vykusi pas sutuoktinį į NorvegijÄ , kur intensyviai sprendžia savo gyvenimo, darbo, vaiko socializacijos klausimus.

IeÅ¡kovė į užsienį nėra iÅ¡vykusi nuolat gyventi, visi jos ir vaiko daiktai likę Lietuvoje, čia jie yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi nekilnojamojo turto. 1.2. Atsakovas nuolat trikdo ieÅ¡kovę savo veiksmais ir elgesiu, raÅ¡o skundus įvairioms tarnyboms, gÄ sdina ieÅ¡kovę, reikalauja tuoj pat grįžti į LietuvÄ , reikalauja susitikimų su sÅ«numi, nors nuolat bendrauja su juo ryÅ¡io priemonėmis. Todėl, esant tokiai sudėtingai situacijai, kad atsakovas nereikalautų ir neteisėtai neverstų ieÅ¡kovės elgtis pagal jo įgeidžius ir ambicijas, negÄ sdintų antstoliais, policija, vaiko teisėmis, reikia taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo, kol vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina užsienio valstybėje, leisti ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui A.

K. iÅ¡vykti į laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje. 1.3. IeÅ¡kovė mano, kad tokios laikinosios priemonės taikymas palengvintų ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus A. K. gyvenimÄ , atitinkamų tarnybų užimtumÄ , sumažintų atsakovo norÄ bet kokia kaina priversti buvusiÄ sutuoktinę vykdyti jo užgaidas, kaprizus, kenkti ir trukdyti savo buvusiai Å¡eimai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IeÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, pažeidžia nepilnamečio vaiko ir tėvo interesus, siekiant užtikrinti iki Å¡iol galiojančiÄ teismo sprendimu nustatytÄ vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkÄ . 2.2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas, grįždamas iÅ¡ užsienio, gali užkrėsti vaikÄ Covid-19 liga, pats to nežinodamas.

Teismas pažymėjo, kad, esant situacijai dėl Covid-19 ligos plitimo, tėvų ir vaikų bendravimas turi bÅ«ti užtikrinamas laikantis saugumo reikalavimų. 2.3. Teismas nurodė, jog praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat grindžiamas tuo, jog ieÅ¡kovė intensyviai sprendžia savo gyvenimo, darbo ir vaiko socializacijos klausimus užsienio valstybėje, konkrečiai – Norvegijoje. Teismas pažymėjo, kad Å¡i aplinkybė niekaip nesusijusi su nė vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų galimu neįvykdymu, prieÅ¡ingai – praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir reikalavimas iÅ¡duoti teismo leidimÄ iÅ¡sivežti nepilnametį sÅ«nų į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo iÅ¡ esmės sutampa, todėl, jas pritaikius, ginčas dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Toks laikinųjų apsaugos priemonių masto parinkimas yra nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi bei su bendraisiais civilinio proceso principais (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2S-986-280/2017). 2.4.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepraÅ¡o nustatyti laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. IeÅ¡kovė nemato atsakovo dalyvaujant jų sÅ«naus auklėjimo procese, atsakovei esant užsienyje. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai apribotų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį ir neatitiktų geriausių vaiko interesų, be to, pažeistų tėvų valdžios lygybės principÄ , t. y. tėvo asmeninio pobÅ«džio teisę, taip pat ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. 2.5. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip teisingai ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovė, ieÅ¡kovei ir taip leidžiama laikinai iÅ¡vykti į užsienio valstybę su savo nepilnamečiu vaiku, kadangi su ja yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas turi laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. 2.6.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 3. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: leisti ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui iÅ¡vykti į laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje; nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ : vaiko mama, atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę, leidžia tėvui bendrauti su sÅ«numi telefonu, internetu savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis, iÅ¡skyrus miego dienos metu laikÄ ; bendravimas su vaiku galimas nuo 12 iki 14 val.

Lietuvos laiku, dienos metu, mažiausiai prieÅ¡ parÄ laiko suderinus su vaiko mama; pokalbiai gali trukti tiek, kiek to nori vaikas; pokalbiai vyksta tik temomis, susijusiomis su vaiku, vaiko sveikata, ugdymu, nepažeidžiant vaiko ir motinos interesų, laikantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir racionalumo principų. Atskirojo skundo argumentai: 3.1. IeÅ¡kovė nurodo, kad iÅ¡ jos pateiktų vaizdo įrašų, atsakovo žinučių turinio matyti, kad ieÅ¡kovei su vaiku vieniems gyventi Lietuvoje apskritai yra pavojinga, nes yra atsakovo nuolat persekiojami, terorizuojami, engiami. 3.2.

Nurodo, jog vykdo teismo sprendimÄ ir užtikrina jame nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ : liepia vaikui jungtis per kompiuterį ir bendrauti su tėvu. Tačiau negali vaiko versti bendrauti su tėvu, jei jis to nenori. 3.3. Atsakovas Å¡iuo metu yra ne Lietuvoje, o paskutiniai jo reikalavimai – ne bendrauti su vaiku, o parvežti vaikÄ Ä¯ LietuvÄ . Taip pat atsakovas vaikui girdint koneveikia ieÅ¡kovę ir jos sutuoktinį. 3.4. Dėl situacijos, susijusios su Covid–19 liga, pažymi, jog galvoja tik apie vaiko sveikatÄ , aiÅ¡kina atsakovui, jog dabar nėra galimybių jam pasiimti vaikÄ ar gyvai su juo bendrauti.

Pagal dabar galiojančius draudimus atsakovas negali laisvai pasiimti vaiko ir važinėti su juo po LietuvÄ , tačiau atsakovas apie visa tai negalvoja, gyvena užsienyje ir terorizuoja ieÅ¡kovę ir vaikÄ . 3.5. Dėl dabar galiojančios bendravimo tvarkos pažymi, jog atsakovas peržengė sveiko proto ribas, nuolat skambindamas, raÅ¡ydamas, reikalaudamas, kad ieÅ¡kovė leistų bendrauti su vaiku net 7.43 val. ryto, todėl bÅ«tina nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ . 3.6. IeÅ¡kovė pabrėžia, jog atsakovas reikalauja nuolatinio bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nors to nenumato joks įstatymas ar nustatyta bendravimo tvarka.

Bendraudamas su vaiku, atsakovas nuolat kamantinėja vaikÄ , klausinėja, kur ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis, grasina jiems, keikiasi. Visa tai vyksta vaikui girdint. 3.7. IeÅ¡kovė mano, jog, esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: įteisinti laikinÄ ieÅ¡kovės buvimÄ su vaiku užsienyje, be to, nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

4. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. Atsakovas nurodo nesutinkantis su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes nekelia vaikui jokios grėsmės. Nori bendrauti su vaiku, palaikyti ryšį, dalyvauti jo gyvenime. Su ieÅ¡kove ne kartÄ bandė susitarti taikiai dėl sprendimo vykdymo ir galimybės bendrauti su vaiku, tačiau ieÅ¡kovė visais įmanomas bÅ«dais peikė ieÅ¡kovÄ , Å¡meižė, ignoravo laiÅ¡kus.

Nurodo siekiantis, kad vaikas ir toliau liktų Lietuvoje, kad bet kada galėtų juo pasirÅ«pinti, savo buvimu Å¡alia skatinti augti, tobulėti kaip asmenybę. 4.2. Atsakovas pažymi, jog ieÅ¡kovė Å¡meižia jį teigdama, kad yra neadekvatus, kelia grėsmę jai, jos sužadėtiniui ir vaikui. Nurodo praÅ¡antis atsakovės leisti bendrauti su sÅ«numi, tačiau atsakovė leidžia pabendrauti su sÅ«numi tik 10 min. per visÄ savaitgalį. Toks bendravimo laikas neadekvatus, pažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo ir tėvų lygybės principus.

Teismas k o n s t a t u o j a: Atskirasis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Dėl naujų įrodymų pateikimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

IeÅ¡kovė su atskiruoju pateikė naujus įrodymus – vaizdo įraÅ¡us ir atsakovo raÅ¡ytų žinučių kopijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių ir sprendžiant procesinius klausimus tokio pobÅ«džio bylose atsižvelgiama į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 376 straipsnis), dėl to ginčo Å¡aliai procesiniuose dokumentuose remiantis Å¡iais dokumentais, pagrindus įrodymų bÅ«tinumÄ , naujai pateikti įrodymai priimami ir pridedami prie nagrinėjamos bylos.

7. Å ioje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo, kol vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina užsienio valstybėje, leisti ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui A. K. iÅ¡vykti į laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3209-779/2019 nutraukta J. K. ir T. K. santuoka ir patvirtina pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama J. K. jos gyvenamojoje vietoje, taip pat patvirtinta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.

9. IeÅ¡kovė J. K. 2021 m. vasario 10 d. pateikė Tauragės apylinkės teismui ieÅ¡kinį, jame praÅ¡o nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove užsienyje, pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ; taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: iki teismo sprendimo, kol vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina užsienio valstybėje, leisti ieÅ¡kovei ir jos sÅ«nui A. K. iÅ¡vykti į laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje.

10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ .

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims praÅ¡ant gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko teisių iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais;

Å¡i norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų, įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ Å¡eimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Å i teisinius santykius laikinai sureguliuojanti apsaugos priemonė sudaro sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

13. Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės keitimo. IeÅ¡kovė kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę praÅ¡o leisti iÅ¡vykti su vaiku į laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje. IÅ¡ esmės toks praÅ¡ymas ir nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, jog ieÅ¡kovei su vaikui apskritai nesaugu likti gyventi vieniems Lietuvoje. Tai lemia neprognozuojami atsakovo veiksmai. IeÅ¡kovė nurodo, jog ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai dėl neprognozuojamo atsakovo elgesio ieÅ¡kovės, sÅ«naus ir jos sužadėtinio atžvilgiu, dėl liguisto jo požiÅ«rio į ieÅ¡kovės kuriamÄ naujÄ gyvenimÄ , grasinimų ieÅ¡kovei ir jos sužadėtiniui, visiÅ¡kai nepriimtino, netoleruotino jo elgesio, taikomo spaudimo, teroro visų atžvilgiu.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos užsienio valstybėje bus iÅ¡spręstas teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmus teismo sprendimÄ , o pareikÅ¡tu praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekiama iÅ¡spręsti klausimÄ dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį laikinai gyventi. IÅ¡ esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

15. Pabrėžtina, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, bendraujant su abiem tėvais, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Pareiga įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų nereiÅ¡kia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginÄÄ sprendžia teismas, kuris vertina bylai svarbių aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

16. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieÅ¡kovei teisės iÅ¡vežti nepilnamečio vaiko į laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje, tinkamai įvertino reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į vaiko interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, užtikrino Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

17. Preliminariai vertinant bylos aplinkybes, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė nepagrindė bÅ«tinybės taikyti jos nurodytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Vien susidariusi situacija, jog ieÅ¡kovė sukÅ«rė naujus santykius, jos sugyventinis gyvena užsienyje ir ieÅ¡kovė ketina ateityje ten nuolat gyventi su vaiku, įsikurti, susirasti darbÄ , nėra pagrindas neatsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko tėvo teises ir interesus savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, dėl to ginčijamas klausimas (dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį) turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ne formaliai, ne praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, įvertinus visų bylos įrodymų visumÄ , dalyvaujant specialistams, iÅ¡klausius nepilnamečio vaiko pozicijÄ Å¡iuo klausimu ir specialistų vertinimus.

18. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžia iÅ¡ esmės netinkamu atsakovo elgesiu, tačiau, apeliacinės instancijos nuomone, pateiktų įrodymų pagrindu Å¡ioje proceso stadijoje negalima spręsti, jog atsakovo elgesys daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, sukuria jam nesaugiÄ gyvenimo aplinkÄ . Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti atsakovo elgesio pasekmes vaikui, Å¡ios ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡samiai iÅ¡tirtos ir įvertintos specialistų, turi bÅ«ti pateiktos jų iÅ¡vados, kurias teismas įvertins nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės.

19. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pakankamais duomenimis nepagrindė bÅ«tinybės taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, t. y. jog vaiko iÅ¡vežimas atitiktų geriausius jo interesus. Be to, pažymėtina, jog pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis matyti, jog ji jau Å¡iuo metu yra iÅ¡vežusi vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ . Esant tokiai situacijai, kai ieÅ¡kovės vaikas jau yra iÅ¡vežtas į užsienį, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nepagrindė praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslingumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei ir taip leidžiama laikinai iÅ¡vykti į užsienio valstybę su savo nepilnamečiu vaiku, nes su ja yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas turi laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

20. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu taip pat praÅ¡o nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ : vaiko mama, atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę, leidžia tėvui bendrauti su sÅ«numi telefonu, internetu savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis, iÅ¡skyrus miego dienos metu laikÄ ; bendravimas su vaiku galimas nuo 12 iki 14 val. Lietuvos laiku, dienos metu, mažiausiai prieÅ¡ parÄ laiko suderinus su vaiko mama; pokalbiai gali trukti tiek, kiek to nori vaikas; pokalbiai vyksta tik temomis, susijusiomis su vaiku, vaiko sveikata, ugdymu, nepažeidžiant vaiko ir motinos interesų, laikantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir racionalumo principų.

21. Civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Å io straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime iÅ¡lieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

23. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui, nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimu. Jame numatyta tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: T. K., atsižvelgdamas į sÅ«naus sveikatos bÅ«klę, jo užimtumÄ ugdymo įstaigoje bei į savo darbo grafikÄ , su nepilnamečiu sÅ«numi A. K. bendrauja mobiliuoju telefonu, internetu, savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis, iÅ¡skyrus miego, ugdymo įstaigų pamokų ir pamokinės veiklos laikÄ ; T. K., grįžęs į LietuvÄ , atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę, nepertraukiamai su nepilnamečiu sÅ«numi bendrauja ne daugiau kaip dvi paras, pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždamas sÅ«nų atgal jo gyvenamosios vietos adresu;

T. K. apie ketinimÄ susitikti su sÅ«numi ar jį pasiimti iÅ¡ gyvenamosios vietos J. K. privalo įspėti ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (dvi) darbo dienas iki planuojamo susitikimo ir informuoti J. K., kur nepilnametis sÅ«nus A. K. leis laikÄ ; T. K., pasiėmęs nepilnametį sÅ«nų, privalo užtikrinti jo sveikatos priežiÅ«rÄ , o, vaikui susirgus, privalo nedelsdamas informuoti apie tai J. K., reikiamais atvejais nuvežti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ , pasirÅ«pinti tinkamu gydymu arba parvežti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; visi kiti klausimai, kylantys dėl bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos, sprendžiami abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sÅ«naus sveikatos bÅ«klę.

25. Pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ atsakovui iÅ¡ esmės paliekama tik teisė bendrauti su sÅ«numi nuotoliniu bÅ«du savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis, iÅ¡skyrus miego dienos metu laikÄ nuo 12 iki 14 val. Lietuvos laiku, dienos metu, mažiausiai prieÅ¡ parÄ laiko suderinus su vaiko mama. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovė Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikė pakankamai duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog toks tėvo teisės bendrauti su vaiku ribojimas, paliekant jam galimybę susisiekti su vaiku tik nuotoliniu bÅ«du, yra bÅ«tinas.

Tėvo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ribojimas galimas tik, jei tai reikalinga vaiko interesams užtikrinti. Å iuo klausimu turėtų pasisakyti specialistai, turi bÅ«ti gautos atitinkamų tarnybų iÅ¡vados ir, tik esant pakankamiems įrodymams, jog galiojanti tėvo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus, sprendžiama dėl bÅ«tinybės keisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas tėvų lygiateisiÅ¡kumo principas, paneigta vaiko teisė lygiavertiÅ¡kai bendrauti su abiem tėvais, kurti su jais abiem saugų ir patikimÄ ryšį.

Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir bendravimo su vaiku tvarkÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. Taigi, tik teismui nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, gali bÅ«ti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaikų interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka.

Šioje proceso stadijoje negalima teigti, jog ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra tinkama ir nepažeidžianti vaiko interesų bendrauti su tėvu ir atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, todėl ieškovės prašymas dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmestinas.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad Å¡ioje proceso stadijoje teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatima iÅ¡ jos teisės, surinkus pakankamai įrodymų dėl bÅ«tinybės taikyti tam tikras laikinÄ sias apsaugos priemones, pakartotinai kreiptis į teismÄ . Pažymėtina, kad tokiais klausimais turi bÅ«ti iÅ¡klausyta ir institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, nuomonė dėl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikties geriausiems vaiko interesams.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ginčo esmę, esamÄ situacijÄ ir netenkindamas praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Milda Skersienė