efcd4f4c-3494-4c3e-bf85-50e9730bd6d2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                     Civilinė byla Nr. 2S-2353-230/2015 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22575-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5.; 3.2.9.11.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-1122-947/2015 pagal ieÅ¡kovės E. J. ieÅ¡kinį atsakovui R.

J., tretiesiems asmenims R. B., R. J., akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, antstolei S. V., antstolei G. A., antstoliui R. S., antstoliui V. Z. dėl separacijos patvirtinimo esant sutuoktinio kaltei. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė E. J. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) patvirtinti E. J. ir R. J. gyvenimÄ skyrium (separacijÄ ) nuo 2012 m., pripažįstant, kad gyvenimas skyrium prasidėjo dėl R. J. kaltės;

2) po separacijos (gyvenimo skyrium) patvirtinimo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtÄ padalinti tokia tvarka: R. J. asmeninės nuosavybės teise paliekamas 1994 m. automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1990 m. automobilio priekaba MAZ 8114, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1981 m. automobilis VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3) po gyvenimo skyrium patvirtinimo atsakovo kreditorių skolas pripažinti asmeninėmis R. J. skolomis.Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-1122-947/2015 nagrinėjimÄ atnaujino, nustatė ieÅ¡kovei E. J. 10 dienų terminÄ iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, o atsakovui R.

J. 10 dienų terminÄ pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui duomenis apie R. J. firmos kreditorius. Teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties, todėl Å¡ioje byloje Å¡alys privalėjo nurodyti be iÅ¡imties visÄ santuokos metu įgytÄ turtÄ . Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad daugiau dalintino turto, iÅ¡skyrus nurodytas tris transporto priemones, neturi, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovo R.

J. vardu yra registruotas juridinis asmuo (R. J. firma) ir vidaus vandenų laivas. Remdamasis Å¡iais duomenimis, teismas nustatė ieÅ¡kovei terminÄ tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, į dalintino turto balansÄ Ä¯traukiant nurodytÄ turtÄ . Be to, teismas ieÅ¡kovei ir atsakovui nustatė terminÄ nurodyti visus R. J. firmos kreditorius (prievolių atsiradimo pagrindus). Teismas taip pat konstatavo, kad nustatant gyvenimÄ skyrium ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , toks reikalavimas reiÅ¡kiamas dėl viso sutuoktinių turimo bendro tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto.

Remdamasis Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014, teismas konstatavo, kad nurodytoje byloje buvo nustatinėjama skolininko R. J. turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ tik vieno iÅ¡ kelių sutuoktinių kreditorių. Teismas pažymėjo, kad skolininko turto dalies nustatymas pagal vieno iÅ¡ sutuoktinio kreditorių praÅ¡ymÄ nėra prilyginamas bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimui, tuo labiau, kai nurodytoje byloje sudarant taikos sutartį nedalyvavo kiti sutuoktinių kreditoriai.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia CK 3.100 straipsnyje numatytais pagrindais, tarp kurių nėra numatyta galimybė pakeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimÄ nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė iki Å¡iol nėra pasibaigusi, todėl Å¡ioje byloje privalo bÅ«ti keliamas savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Å ios teisinės iÅ¡vados nepaneigia ir vieÅ¡ame registre minėtų 2014 m. vasario 26 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. nutarčių pagrindu įregistruoti juridiniai faktai, nustatyti nagrinėjant skolininko turto dalies nustatymo klausimÄ â€“ sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Todėl ieÅ¡kovė buvo įpareigota nurodyti Å¡alims bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto pasidalijimo tvarkÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės E. J. ieÅ¡kinį atsakovui R. J. dėl separacijos (gyvenimo skyrium) patvirtinimo, esant sutuoktinio kaltei.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino vieno iÅ¡ trijų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, t. y. ieÅ¡kovė neįvykdė įpareigojimo nurodyti Å¡alims bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto pasidalijimo tvarkos. IeÅ¡kovė nurodė besilaikanti pozicijos, kad nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių yra jau padalintas civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014, todėl Å¡ioje byloje dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialinis reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014 buvo nustatinėjama skolininko R. J. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ tik vieno iÅ¡ kelių sutuoktinių kreditorių. Taigi vykdymo procese buvo nustatyta areÅ¡tuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis, nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas pagal CPK 667 straipsnį buvo ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje individualizavimas.

IeÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog priimta teismo nutartis kitoje civilinėje byloje nekliudo jai bendra tvarka pateikti naujÄ procesinį dokumentÄ dėl turto pasidalijimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė E. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad nutartis yra neteisėta, pažeidžianti ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus.

Kauno apylinkės teismui pateikta VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo kopija patvirtina, kad E. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso:

1) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,15 ha), esantis (duomenys neskelbtini);

2) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 339,79 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini);

3) kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini);

4) pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014 100 proc. dalių minėto nekilnojamojo turto nustatyta ieškovei E. J.. Skolininko R. J. nekilnojamojo turto dalies bendrojoje nuosavybėje nėra. Šioje civilinėje byloje teismas neturi teisės nei aiškinti kitoje byloje priimtų įsiteisėjusių sprendimų, nei ignoruoti viešo registro įrašų, kurie yra galiojantys, kol nenuginčyti.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktÄ , kad ginčo dėl registro duomenų nėra, nes teismui iÅ¡aiÅ¡kinus nutartį dėl dalių nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014, administracinė byla dėl registro duomenų Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nutraukta. Pateikti įrodymai, kad R. J. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, Å¡ioje byloje negali bÅ«ti paneigti. Turto padalijimo klausimas iÅ¡spręstas, kompensacijas už atsakovui tenkančiÄ turto dalį ieÅ¡kovė yra iÅ¡mokėjusi, taikos sutartis patvirtinta kitoje byloje, todėl teismas Å¡ioje byloje neteisėtai kelia reikalavimÄ pasidalinti bendrÄ sutuoktinių turtÄ , kuriame atsakovas neturi nuosavybės teisės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tÄ aplinkybę ir nevertino pateiktų įrodymų, kad nustačius sutuoktinių dalis nekilnojamajame turte, VÄ® Registrų centras nekilnojamÄ jį turtÄ , sukurtÄ asmeninėmis ieÅ¡kovės lėšomis, yra įregistravęs ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise ir Å¡is turtas nepatenka į turtÄ , kuris turi bÅ«ti dalintinas separacijos ar skyrybų atveju. Atsakovas R. J. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, jog teismas ne kartÄ reikalavo Å¡alinti trÅ«kumus, vis įpareigodavo nurodyti papildomÄ tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo turtÄ , Å¡alys vykdė teismo įpareigojimus, nuolat teikė paaiÅ¡kinimus dėl esamo ir/ar nesamo turto, kuris galėtų bÅ«ti dalintinas, tačiau teismas vis tiek paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtu, nors turto, kuris galėtų bÅ«ti dalintinas Å¡ioje byloje, nėra.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys dėl separacijos (gyvenimo skyrium) patvirtinimo, esant sutuoktinio kaltei, paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.             IÅ¡ civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. J. kreipėsi su patikslintu ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama patvirtinti jos ir R.

J. gyvenimÄ skyrium (separacijÄ ) nuo 2012 m., pripažįstant, kad gyvenimas skyrium prasidėjo dėl R. J. kaltės, po separacijos (gyvenimo skyrium) patvirtinimo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtÄ (tris automobilius) palikti R. J. asmeninės nuosavybės teise, po gyvenimo skyrium patvirtinimo atsakovo kreditorių skolas pripažinti asmeninėmis R. J. skolomis. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad kito santuokos metu įgyto dalintino turto nėra, o jai asmeninės nuosavybės teise priklauso:

žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad aukščiau paminėtas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra padalintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014, kuri papildomai išaiškinta 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis bei Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014, konstatavo, jog nurodytoje byloje buvo nustatinėjama skolininko R.

J. turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ tik vieno iÅ¡ kelių sutuoktinių kreditorių, ir nurodė, kad skolininko turto dalies nustatymas pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių kreditorių praÅ¡ymÄ nėra prilyginamas bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimui, tuo labiau, kai nurodytoje byloje sudarant taikos sutartį nedalyvavo kiti sutuoktinių kreditoriai. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia CK 3.100 straipsnyje numatytais pagrindais, tarp kurių nėra numatyta galimybė pakeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimÄ nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.

Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė iki Å¡iol nėra pasibaigusi ir nagrinėjamoje byloje privalo bÅ«ti keliamas savarankiÅ¡kas reikalavimas ir dėl nekilnojamojo turto padalinimo.             Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog skolininko turto dalies nustatymas pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių kreditorių praÅ¡ymÄ nėra prilyginamas bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimui.

Pagal CPK 667 straipsnį vykdymo procese yra nustatoma areÅ¡tuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatymo bei konstatuotina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .             Pažymėtina, jog pagal CK 3.77 straipsnio 3 dalį priimdamas sprendimÄ dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu Å¡ie klausimai nenustatyti sutuoktinių vedybų sutartyje.

Pagal CK 3.100 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ . Teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo taikomas tik konkrečiam dalijamam turtui ir baigiasi tik jo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek atskirajame skunde nurodė, kad po separacijos patvirtinimo dalintinÄ turtÄ sudaro tik 3 automobiliai, o kito santuokos metu įsigyto dalintino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra, kadangi jis buvo padalintas civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014.

Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu iš esmės sutinka ir pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014 nors ir buvo kreiptasi dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims sudarius taikos sutartį, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi faktiškai buvo padalintas santuokos metu įgytas turtas, priklausęs sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėta nutartimi buvo nustatyta, kad E. J. tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: 3/4 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 dalis pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 1994 m. automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3/4 dalys 1998 m. automobilio Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o skolininkui R.

J. tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: 1/4 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 1994 m. automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1/4 dalis 1998 m. automobilio Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos sutartimi taip pat nustatyta, jog E. J. ir skolininkas R.

J. susitaria, kad už skolininkui tenkančiÄ turto dalį sumokama piniginė kompensacija – 48 746,75 Lt, E. J. ir skolininkas R. J. susitaria, kad kompensacija už skolininkui tenkančiÄ turto dalį paskirstoma tokiu bÅ«du: 28 800 Lt skiriama dukros R. J. iÅ¡laikymo įsiskolinimui padengti (pagal 2013-10-09 teismo įsakymÄ c. b. Nr. L2-20569-918/2013); 15 490,43 Lt sumokama piniginė kompensacija už skolininkÄ Â R. J. naujajam kreditoriui per 3 metus; 4 456,32 Lt sumokama R. J.. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad 2014 m. vasario 26 d.

Kauno apylinkės teismo nutarties 2 punkte išvardintas nekilnojamasis turtas: 1/4 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,15 ha); 1/4 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 339,79 kv. m); 1/4 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalis pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 98 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 1994 m. automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1/4 dalis 1998 m. automobilio Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. J. asmeninės nuosavybės teisėmis.

AnalogiÅ¡kai Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino, kad 2014 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nutarties 1 punkte iÅ¡vardintas nekilnojamasis turtas: 3/4 dalys žemės sklypo, 3/4 dalys gyvenamojo namo, 3/4 dalys kiemo statinių, 3/4 dalys pagalbinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalys 1994 m. automobilio Audi 80, 3/4 dalys 1998 m. automobilio Nissan Almera priklauso E. J. asmeninės nuosavybės teisėmis. BÅ«tent Å¡ių teismo priimtų procesinių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruota E. J. nuosavybės teisė į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiÅ¡kia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi bÅ«ti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendimas, turintis res judicata galiÄ , sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiÅ¡kia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014, yra įsiteisėjusios ir faktiÅ¡kai įvykdytos, jų privalomumas nebegali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka, o jose nustatyti faktai turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl nurodytų aplinkybių, teismui kitoje civilinėje byloje jau iÅ¡aiÅ¡kinus, kad nurodytas nekilnojamasis turtas yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė, tai prejudiciÅ¡kai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams E. J. ir R.

J. priklausęs turtas (žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo statiniai, pagalbinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini)) faktiškai buvo padalintas civilinėje byloje Nr. 2-1899-199/2014, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisė šio turto atžvilgiu yra pasibaigusi CK 3.100 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu, o šio turto padalinimas nebegali būti civilinės bylos dėl separacijos (gyvenimo skyrium) patvirtinimo nagrinėjimo dalyku, nes minėtas klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis.

Ä®vertinus tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju neturėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo instituto ir įpareigoti ieÅ¡kovę paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – nurodyti Å¡alims bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto pasidalijimo tvarkÄ , kadangi Å¡is turtas dėl priimtų teismo sprendimų Å¡alims nebepriklauso bendrÄ ja jungtine nuosavybe, todėl ieÅ¡kovei Å¡io trÅ«kumo nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Jei teismo priimtais procesiniais sprendimais kitoje byloje kaip nors pažeidžiamos kitų sutuoktinio R. J. kreditorių teisės, jie savo teises galėtų ginti, kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo kitoje byloje, tačiau teismas negali pats savo iniciatyva revizuoti kitoje byloje priimtų teismo sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus, o jų nepaÅ¡alinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , tokiu bÅ«du nepagrįstai suvaržė ieÅ¡kovės teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė ar teisėtas interesas (CPK 5 str.), neužtikrino operatyvaus teismo proceso Å¡eimos byloje.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pripažįstant neesant pagrindo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , ir byla dėl separacijos (gyvenimo skyrium) nustatymo, esant kito sutuoktinio kaltei, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir bylÄ dėl separacijos (gyvenimo skyrium) nustatymo, esant kito sutuoktinio kaltei, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                                                             Nijolia Indreikienė