2025-11-26 Nr. AB-20826-3-62-3-02838-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-44-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02838-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimo pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 Eur žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. spalio 2 d.) jis atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Minėtu laikotarpiu prausiantis dušuose jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi dušai iš priekio nebuvo atitverti, o sienelės įrengtos tik iš šonų. Dušo patalpoje po vandens čiaupu nebuvo kėdutės ar suolo, duše nebuvo kilimėlio ar grotelių, taip pat lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Pareiškėjo teigimu, jis Marijampolės kalėjimo duše galėjo užsikrėsti (duomenys neskelbtini). Be to, Marijampolės kalėjimo 7 ir 13 būriuose laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. vasario 15 d. buvo blakių ir dėl jų įkandimų pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, patyrė kančias, pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, asmenims yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Marijampolės kalėjimo dušinėse iš šonų yra įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, todėl pareiškėjo skundas dėl privatumo neužtikrinimo yra nepagrįstas. Dušinės patalpoje yra įrengti suolai, prie kiekvienos sėdimos vietos padėtos grotelės. Higienos priemonėms pasidėti dušinėje yra įrengti stalai. Dušinės ir prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos.

3.2. Skundo argumentai dėl parazitų plitimo Marijampolės kalėjime neatitinka tikrovės. Tarp Marijampolės kalėjimo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ bei UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ buvo sudarytos sutartys dėl parazitų naikinimo. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka Marijampolės kalėjimo Turto valdymo skyriaus darbuotojai ir apie pastebėtus parazitus informuoja atsakingus asmenis. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų skundo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Byloje nėra jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas dėl skunde išdėstytų problemų nesikreipė į psichologus, kurie turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti kalėjimo viršininkui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės kalėjimą buvo atvežtas iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2021 m. liepos 22 d.

6. Teismas vertino, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Nustatęs, kad bendrojo naudojimo būrių dušinėse ginčo laikotarpiu matomumą ribojančios pertvaros iš šonų buvo įrengtos, teismas nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl privatumo pareiškėjui neužtikrinimo bendrojo naudojimo būrių dušinėse.

7. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Normos) 1.3 punktu, iš atsakovo pateiktų nuotraukų nustatė, kad dušo patalpose yra įrengti suolai. Minėtas reglamentavimas nenumato, jog kėdutė ar suolas dušo patalpoje turi būti įrengtas būtent po vandens čiaupu, kaip nurodoma skunde, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių.

8. Nors dušo patalpų nuotraukos nepatvirtina atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytų argumentų, kad juose besiprausiantys asmenys, tarp jų ir pareiškėjas, buvo aprūpinti kilimėliais ir grotelėmis prie kiekvienos sėdimos vietos bei lentynėlėmis higienos priemonėms prie kiekvienos dušo vietos, teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atsakovo atstovui būtų reiškęs pretenzijas dėl šių aplinkybių. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (kilimėlių / grotelių ir lentynėlių trūkumo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo ir dušo patalpų nuotraukų teismas nustatė, kad higienos priemones nuteistieji laikė ant specialiai tam įrengto stalo. Teismas vertino, kad pareiškėjas savo argumentus dėl dušo patalpų neaprūpinimo kilimėliais / grotelėmis ir lentynėlėmis išdėstė abstrakčiai, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir galimai jam padarytos neturtinės žalos. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių.

9. Kadangi iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų ir Tarnybos Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. spalio 18 d. rašto matyti, kad pareiškėjas dėl pasikeitusios pigmentacijos į gydytoją kreipėsi 2023 m. birželio 26 d. ir teigė, kad tai trunka virš dviejų metų, o pareiškėjas į Marijampolės kalėjimą iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo perkeltas nuo 2021 m. liepos 22 d., teismas negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl netinkamų higienos sąlygų Marijampolės kalėjime.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl parazitų gyvenamosiose patalpose. Teismas rėmėsi atsakovo pateiktais duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės kalėjimo ir UAB „Dezinfa“, taip pat tarp Marijampolės kalėjimo ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, pagal kurias kartą per mėnesį kalėjimo patalpose buvo teikiamos dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugos. Teismas nenustatė, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl blakių plitimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl atmetė jo argumentus dėl blakių.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

III. 12. Pareiškėjas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Iš atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės) nėra lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad higienos priemonėms pasidėti yra skirti stalai, kurie buvo pastatyti pačių nuteistųjų pageidavimu, tačiau tokį nuteistųjų pageidavimą įrodančių duomenų į bylą nepateikė. Dušinėje pastatytas stalas nuo artimiausios dušo galvutės stovi už 3 m, o tolimiausios galvutės – už 5 m. Todėl dušų įrengimas, nesant lentynėlių higienos priemonėms, neatitinka Normų 13.6 punkte nurodyto reglamentavimo ir yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui perteklinius nepatogumus.

13.2. Pareiškėjas užsikrėtė (duomenys neskelbtini) duše ginčo laikotarpiu, nes niekur kitur negalėjo užsikrėsti. Ligos istorijoje neminima, kad pareiškėjas, būdamas laisvėje, sirgo šia liga.

13.3. Atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (blakių) monitoringą bei naikinimą, nebuvo pakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

13.4. Marijampolės kalėjimą 2024 m. vasario 9–12 d. inspektavo komisija, kuri pažymėjo visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus.

13.5. LVAT panašioje administracinėje byloje Nr. TA-524-520/2023 priteisė asmeniui neturtinės žalos atlyginimą.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

14.1. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti teismo priimto sprendimo pagrįstumu. Teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas.

14.2. Byloje nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime būtų padarytas ilgalaikis poveikis pareiškėjo sveikatai, taip pat nenustatyta, jog Marijampolės kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

14.3. Marijampolės kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. spalio 2 d.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra nepagrįsti, nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo patenkinti jo skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl lentynėlių higienos priemonėms susidėti, pareiškėjo užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) ir blakių gyvenamosiose patalpose.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su privatumo užtikrinimu prausiantis duše, kėdutės ar suolo nebuvimu po vandens čiaupu, kilimėlio ar grotelių trūkumu duše, pažymėtina, kad kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su privatumo užtikrinimu prausiantis duše, kėdutės ar suolo nebuvimu po vandens čiaupu, kilimėlio ar grotelių trūkumu duše. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl šių aplinkybių vertinimo nekartojami.

21. Dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su dušo lentynėle, pažymėtina, kad Normų 13.6 papunktyje nustatyta, kad dušo patalpose turi būti lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės). Pareiškėjas tvirtina, kad šio reikalavimo Marijampolės kalėjime nebuvo laikomasi. Iš atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės) nėra lentynėlės higienos priemonėms. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė šią aplinkybę, tačiau vertino, kad higienos priemones nuteistieji laikė ant specialiai tam įrengto stalo, o pareiškėjas tik deklaratyviai teigė apie pažeistas jo teises.

22. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, dušo patalpoje išties yra stalas, tačiau jo atstumas nuo dušo čiaupų (galvučių) neleidžia konstatuoti tinkamo Normų 13.6 punkto įgyvendinimo. Nors atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad higienos priemonėms pasidėti yra skirti stalai, kurie buvo pastatyti nuteistųjų pageidavimu, kad būtų galima pasidėti daugiau priemonių nei ant mažų lentynėlių, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, tokį nuteistųjų pageidavimą įrodančių duomenų į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad dušų įrengimas, nesant lentynėlių higienos priemonėms, neatitinka Normų 13.6 punkte nurodyto reglamentavimo ir yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui perteklinius nepatogumus.

23. Dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su užsikrėtimu (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) dušo patalpose, pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokius pareiškėjo teiginius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kurio nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus. Pareiškėjo teiginiai, kad jis užsikrėtė (duomenys neskelbtini) dušo patalpose Marijampolės kalėjime, remiasi prielaidomis, todėl laikytini nepagrįstais ir atmetami.

24. Dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su nariuotakojais, HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Pareiškėjas skundėsi teismui, kad jo gyvenamosiose patalpose yra blakių. Pirmosios instancijos teismas atmetė šią pareiškėjo skundo dalį, remdamasis tarp Marijampolės kalėjimo ir UAB „Dezinfa“, taip pat tarp Marijampolės kalėjimo ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ sudarytomis paslaugų teikimo sutartimis, pagal kurias kartą per mėnesį kalėjimo patalpose buvo teikiamos dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugos.

25. Atsakovo į bylą pateiktos su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ sudarytos sutartys, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktai patvirtina, kad dezinsekcijos darbai yra atliekami kiekvieną mėnesį. Tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu blakės buvo pastebėtos, buvo atliekamas jų naikinimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80 Mr.)PA-6624 buvo nustatytas HN 134:215 20 punkto pažeidimas (rasta blakių). Vadinasi, atsakovo pateikti duomenys nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių, todėl darytina išvada, jog atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (blakių) monitoringą bei naikinimą, nebuvo pakankami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl blakių buvimo gyvenamosiose patalpose. Nepaisant to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl blakių sukandžiojimo kreipėsi į gydytojus, įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais neužtikrino pareiškėjui švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, todėl pažeidė HN 134:2015 20 punkto nuostatas.

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, intensyvumą (dušuose neįrengtos lentynėlės higienos priemonėms ir nepakankamas nariuotakojų (blakių) naikinimas), tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų ženkliai pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, nenustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į psichologus dėl gyvenimo sąlygų, blakių ir inventoriaus trūkumo dušo patalpose (Tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 17 d. pažyma Nr. RV-20-8028), pripažįsta, jog pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-234-492/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-292-525/2023). Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos Nr. TA-524-520/2023 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių (pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje buvo nustatytas pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimas), todėl nėra pagrindo ja remtis nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

29. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl dušų įrengimo Marijampolės kalėjime, nesant lentynėlių higienos priemonėms, bei dėl pareiškėjui švarios (be buitinių parazitų) aplinkos užtikrinimo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjas G. V. Marijampolės kalėjime buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Kitą pareiškėjo G. V. skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis