efc91bce-c1e4-4b2b-b8ed-45eabd7c73d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Dalios Vasarienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto K.

K. (K. K. ) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vismeta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2007 m. balandžio 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalota ieÅ¡kovo K. K. , dirbusio pas atsakovÄ UAB „Vismeta“ popieriaus ir kartono gaminių maÅ¡inų operatoriumi, deÅ¡inė plaÅ¡taka (atviras II-III-IV-V delnakaulio lūžimas su atviru venų, tiesiamųjų ir lenkiamųjų sausgyslių visiÅ¡ku pažeidimu). 2007 m. gegužės 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte (toliau – Aktas) nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ieÅ¡kovui ir kitam atsakovo darbuotojui A.

F. (A. F. ) dirbant prie staklių, skirtų lakÅ¡tams formuoti. IeÅ¡kovas rulete nustatinėjo ruoÅ¡inio liniuotę. Nustačius reikiamÄ dydį, ieÅ¡kovas pakiÅ¡o deÅ¡inę rankÄ tarp apsaugos ir staklių korpuso atkabinti ruletės galÄ , nes ji užsikabino už apatinio staklių peilio. Tuo metu A. F. netyčia nuspaudė peilio paleidimo pedalÄ , dėl ko suveikė virÅ¡utinis staklių peilis, traumavęs ieÅ¡kovÄ . Akte nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardintas darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovo direktorius nuteistas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, dėl nelamingo atsitikimo yra kaltas atsakovas, dėl Å¡io atsitikimo ieÅ¡kovas neteko 45 procentų darbingumo. IeÅ¡kovo reikalavimu, atsakovas privalo atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro 1 464,60 Lt dydžio turtinė žala, pasireiÅ¡kusi iÅ¡laidomis vaistams, maistui ir važinėjimui pas gydytojus, bei 216 000 Lt dydžio neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas konstatavo, kad staklės neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų (staklėse įrengta apsauga nevisiÅ¡kai uždengė pavojingÄ zonÄ , kas leido į jÄ patekti darbuotojo rankai; staklėse neįrengta mechanizmo paleidimo valdymo įranga, neleidžianti atsitiktinio jo paleidimo), Å¡is neatitikimas buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi, todėl atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .

Kartu teismas pripažino, kad dėl patirtos žalos yra ir paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas buvo supažindintas su „Darbo staklių lakÅ¡tams formuoti (giljotina) naudojimo instrukcija“ ir „Operatoriaus, dirbančio su kartono pjaustymo staklėmis, saugos ir sveikatos instrukcija“. Å ių instrukcijų reikalavimų ieÅ¡kovas nesilaikė: įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ staklių apsaugos zonÄ prieÅ¡ tai neiÅ¡jungęs elektros tinklo, neįspėjęs A.

F. , kad yra įkišęs rankÄ Ä¯ staklių apsaugos zonÄ . Teismo manymu, ieÅ¡kovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 50 procentų. Teismas, spręsdamas reikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ , nurodė, kad atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 1 635,43 Lt patirtos traumos gydymo iÅ¡laidoms kompensuoti, Å¡i suma padengia ieÅ¡kovo nurodomÄ Å¾alÄ â€“ 1 464,60 Lt, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad pastaroji yra dar didesnė. Å iame kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl traumos jam yra bÅ«tinas specialus ar papildomas maitinimas.

IÅ¡ pateiktų kasos kvitų negalima spręsti, kad maisto produktai ir vaistai ieÅ¡kovui buvo bÅ«tini bÅ«tent dėl patirtos traumos. Nagrinėdamas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo patirta trauma priskiriama prie sunkių, iki 2010 m. rugsėjo 1 d. ieÅ¡kovui buvo nustatytas 55 procentų darbingumas (negalima dirbti darbo, susijusio su nuolatiniais rankų, pirÅ¡tų judesiais). Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ , ilgalaikius nepatogumus, susijusius su gydymu, deÅ¡inės rankos funkcijų apribojimu.

Nėra duomenų, kad rankos funkcija yra visiÅ¡kai atsistačiusi; ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog rankÄ dažnai skauda, ji tirpsta, Å¡Ä la. Kartu teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog dėl patirtos traumos ieÅ¡kovo gyvenimo kokybė, galimybė įsidarbinti, įgyti profesijÄ iÅ¡ esmės ir ilgam ar visam laikui yra pablogėjusi. Ribotas darbingumas ieÅ¡kovui buvo nustatytas iki 2010 m. rugsėjo 1 d., ieÅ¡kovas nesikreipė dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo. 2007 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovas įgijo autokrautuvo vairuotojo kvalifikacijÄ , nuo 2008 m. vasario 4 d. dirba UAB „Visagino linija“ staliumi-staklininku.

Gaunamas darbo užmokestis nėra mažesnis už pas atsakovÄ gautÄ užmokestį. Visa tai rodo, kad ieÅ¡kovo galimybės dirbti iÅ¡ esmės nepasikeitė. Nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas iki traumos buvo įgijęs ar realiai siekė įgyti kvalifikacijÄ , kurios dėl traumos jis neteko ar nebeturi galimybių įgyti. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į sunkiÄ atsakovo finansinę padėtį, į tai, kad atsakovas geranoriÅ¡kai suteikė ieÅ¡kovui materialinę pagalbÄ , savo lėšomis jį perkvalifikavo, kad ieÅ¡kovui nebuvo padaryta didelė turtinė žala (jam buvo mokama netekto darbingumo pensija ir periodinė kompensacija, gaunamas darbo užmokestis nesumažėjo).

Teismo nuomone, visa tai įvertinus, bÅ«tų pagrindas priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau, atsižvelgus į ieÅ¡kovo kaltę dėl nelamingo atsitikimo, žalos atlyginimas mažintinas per pusę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas K. K. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl nelamingo atsitikimo yra ir jo kaltės. Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, Aktas, baudžiamasis įsakymas, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, neįgaliojo pažymėjimas įrodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko bÅ«tent dėl atsakovo kaltės. Apelianto nuomone, teismas Å¡aliÅ¡kai, atsakovo naudai įvertino patirtÄ neturtinę žalÄ , neatsižvelgė į nelaimingo atsitikimo pasekmes, dabartinę apelianto turtinę padėtį bei atsakovo kaltę.

Atsakovas UAB „Vismeta“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ .Atsakovas sutinka su skundžiamu sprendimu. Atsakovo nuomone, apeliantas nepateikia jokių konkrečių argumentų, kurie galėtų paneigti ginčijamas teismo iÅ¡vadas. Atsakovas pažymi, kad apeliantas jam pavestÄ darbÄ su staklėmis lakÅ¡tams formuoti vykdė savavaliÅ¡kai. Atsakovo manymu, baudžiamasis įsakymas, tik kaip atsakovo kaltės įrodymas, civilinėje byloje neturi prejudicinės galios. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl turtinės ir neturtinės žalosApeliantas prašė priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ atmetė. Nors apeliaciniu skundu praÅ¡oma ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, jokių argumentų, patvirtinančių sprendimo dalies dėl turtinės žalos neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , apeliantas nepateikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad apeliantas neįrodė, jog visos turtine žala laikomos iÅ¡laidos susijusios su nelaimingu atsitikimu, kad apeliantas turėjo daugiau pagrįstų iÅ¡laidų nei atsakovo jam iÅ¡mokėta kompensacija.

Remiantis tuo, pagrindo naikinti aptariamÄ teismo sprendimo dalį nėra.Sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliantas iÅ¡ esmės ginčija tuo, kad, jo manymu, atlygintinos žalos dydis yra neteisingas, taip pat netinkamai įvertinta Å¡alių kaltė dėl nelaimingo atsitikimo. Su apeliantu iÅ¡ dalies sutiktina. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į apelianto patirtos traumos pobÅ«dį ir padarinius, atsakovo elgesį ir Å¡alių turtinę padėtį, 20 000 Lt priteisimas žalai atlyginti neatitinka teismų praktikos.

Teisės doktrinoje, apibendrinančioje teismų praktikÄ neturtinės žalos srityje, nurodoma, kad sunkaus sveikatos sužalojimo atveju teismai priteisia nuo 30 000 Lt iki 70 000 Lt (R. Volodko. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje: teorija ir praktika; 356 l.). Atsižvelgiant į jau nurodytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, į jaunÄ apelianto amžių, į tai, kad apelianto darbingumas Å¡iuo metu yra padidėjęs (t. 2, b. l. 21-25), taip pat akcentuojant, kad dėl nelaimingo atsitikimo nėra atsakovo tyčios, protingu atlygintinu neturtinės žalos dydžiu laikytina 30 000 Lt suma.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Å¡alys vienodai yra atsakingos dėl nelaimingo atsitikimo.

Apelianto kaltė, kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, bÅ«damas instruktuotas, nesilaikė darbų saugos, pavestÄ darbÄ savavaliÅ¡kai atliko kitomis staklėmis. Nors aplinkybė dėl instruktavimo yra kvestionuojama, o įrodymai dėl Å¡io fakto nėra vienareikÅ¡miÅ¡ki (t. 1, b. l. 6, 33, 53-57), teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui pasiraÅ¡ius instruktavimo žurnaluose, bÅ«tent jis turėjo įrodyti, kad nėra supažindintas su darbo saugos taisyklėmis bei apmokytas dirbti (CPK 178 str.).

To apeliantas tinkamai nepadarė. Tuo tarpu faktas, kad pavestÄ darbÄ apeliantas savavaliÅ¡kai atliko kitomis staklėmis, yra akivaizdus (t. 1, b. l. 6, 43, 45, 47). Nepaisant tokių aplinkybių, liudijančių didelį apelianto neatsargumÄ , jo kaltė negali bÅ«ti sutapatinama su atsakovo. Tokiu iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent atsakovui, kaip darbdaviui, kyla pareiga užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 260 str. 2 d.), kad pagrindine nelamingo atsitikimo priežastimi buvo nesaugios staklės, o ne apelianto neatsargumas.

Ä®vertinus tai bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pripažintina, kad apelianto kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 1/3. Tokiu bÅ«du apeliantui atlygintina neturtinė žala siekia 20 000 Lt. Remiantis iÅ¡dėstytu, skundžiamas sprendimas keistinas, padidinant apeliantui atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt (CPK 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus sprendimÄ , perskirstytinos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). Laikytina, kad buvo patenkinti 9 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl apeliantas turi teisę į 90 Lt advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ , o atsakovas – į 3 185 Lt protingomis pripažintų advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ (t. 1, b. l. 32, 188-191) (CPK 93 str. 2 d.).

Ä®skaičius Å¡iuos reikalavimus, apeliantas turi atlyginti atsakovui 3 095 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 481 Lt Å¡io mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).Laikytina, kad buvo patenkinti 5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 257 Lt už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio. Apeliantas kartu su skundu pateikė mokėjimo kvitus už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 4, 5), tačiau tai yra tie patys kvitai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jo įvertinti (t. 1, b. l. 32), todėl tokios iÅ¡laidos dar kartÄ nėra atlygintinos.

Atsakovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimÄ ir iÅ¡dėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vismeta“ (j. a. k. 155937144) 20 000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vismeta“ iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. 3 095 Lt (tris tÅ«kstančius devyniasdeÅ¡imt penkis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vismeta“ 481 Lt (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)“. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vismeta“ 257 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

TeisėjaiKazys Kailiūnas Dalia Vasarienė Vigintas Višinskis