efc744cd-99ff-42bc-9e64-e530045d63ed · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1905-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01223-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.; 55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas T. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino (12-14 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2017 m. liepos 29 d. apie 00.00 val. Å iaulių TI kameroje Nr. 86 atsigulęs kalbėjosi su kitais suimtaisiais, kai atsidarė kameros durys ir korpusinis V.

D. pasakė „Tylėkit, gaidžiai“, tuo pažemindamas pareiÅ¡kėjÄ kitų suimtųjų akivaizdoje. Po tokių žodžių negalėjo užmigti, buvo sukrėstas, kreipėsi į psichologÄ .PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (18 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (63 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (58-61 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, jog pagal Å iaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintÄ Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę nuo 22.00 iki 6.00 ryto turi bÅ«ti nepertraukiamas miegas. IÅ¡ prižiÅ«rėtojų D. G. ir V. D. 2017-09-22 paaiÅ¡kinimų matyti, jog 2017-07-29 0.45 val. kameroje suimtieji nemiegojo, triukÅ¡mavo, todėl prižiÅ«rėtojai atidarė kameros duris ir liepė jiems laikytis nustatytos dienotvarkės, netriukÅ¡mauti ir eiti miegoti.

PareigÅ«nai jokių necenzÅ«rinių ir žeminančių garbę bei orumÄ Å¾odžių suimtųjų atžvilgiu nevartojo. PareiÅ¡kėjas įstaigos direktoriui jokių skundų dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis ar pareigÅ«nų veiksmų neteikė, kreipėsi į Žmogaus teisių komitetÄ , kuris skundÄ persiuntė Å iaulių TI. Skundo nagrinėjimo metu buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas skundo nebenagrinėti, kadangi skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundo raÅ¡ymo metu buvo susinervinęs dėl Å¡eimyninių problemų, todėl taip pasielgė.

Nustatyta, kad pareigÅ«nų veiksmuose pažeidimų nėra. Å iaulių TI sprendimas dėl skundo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl preziumuojama, kad pareigÅ«nai elgėsi tinkamai ir įstatymų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai pagrįsti. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas T. G. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2017 m. liepos 29 d. apie 00.00 val. budintis pareigÅ«nas jį pažemino, pavadindamas „gaidžiu“.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pareigas ir jiems taikomus draudimus reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas. Šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.), vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.). Įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemones, tarp kurių yra ir tardymo izoliatorių vidaus tvarka, dienotvarkė; suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas.

Nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kur numatyta ir pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių (12 str. 1 d.), nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 str. 1 d. 1 p.); pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra ir teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas, įstaigos vidaus tvarka ir dienotvarkė (113 str.). Iš byloje esančių Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo V.

D. bei vyresniosios prižiÅ«rėtojos D. G. paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytų 2017-09-22, matosi, kad 2017 m. liepos 29 d. 0.45 val. kameroje Nr. 86 esantys suimtieji nemiegojo, triukÅ¡mavo, todėl prižiÅ«rėtojai atidarė kameros duris ir pareikalavo, kad suimtieji laikytųsi dienotvarkės, netriukÅ¡mautų, necenzÅ«rinių ir garbę bei orumÄ Å¾eminančių žodžių nevartojo (25-26 b. l.). Tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų (nuteistųjų) padarytus suėmimo vykdymo pažeidimus registravimo žurnale užfiksuota, kad 2017 m. liepos 29 d. 0.45 val. kameroje Nr. 86 E. V. ir V.

T. nemiegojo, triukÅ¡mavo, dėl Å¡io pažeidimo su suimtuoju E. V. pravestas pokalbis, o V. T. pareikÅ¡tas papeikimas (67 b. l.). Å iaulių TI pamainos prižiÅ«rėtoja D. G. 2017-07-29 Å iaulių TI direktoriui surašė tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodė, kad suimtieji E. V. ir V. T. 2017-07-29 0.45 val. nemiegojo, triukÅ¡mavo, tarpusavyje garsiai bendravo, į pareigÅ«nės reikalavimÄ netriukÅ¡mauti ir eiti miegoti nereagavo, tuo pažeisdami Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę (68, 71 b. l.).

Savo paaiÅ¡kinime E. G. nurodė, kad 2017 m. liepos 29 d. 0.45 val. gulėdamas Å¡nekučiavosi su kitu nuteistuoju (69 b. l.), o V. T. nurodė, kad 0.45 val. buvo atsikėlęs parÅ«kyti (72 b. l.). 2017 m. rugpjūčio 4 d. Å iaulių TI direktoriaus nutarimu suimtasis V. T. už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimÄ buvo nubaustas teisės apsipirkti TI parduotuvėje atėmimu vienam mėnesiui (70 b. l.). 2017 m. liepos 31 d. pareiÅ¡kėjas T. G. pateikė skundÄ Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuriame nurodė, kad liepos 29 d. naktį tyliai Å¡nekėjosi su kitais kameroje esančiais asmenimis, atidaręs kameros duris korpusinis V.

D. pavadino juos gaidžiais (22 b. l.). Ä® šį skundÄ Å iaulių TI direktorius atsakė, kad skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2017-07-29 0.45 val. kameroje Nr. 86 užfiksuoti du suimtieji, darantys drausmės pažeidimus (24 b. l.). T. G. 2017-08-29 Å iaulių TI direktoriui įteikė praÅ¡ymÄ jo skundo nebenagrinėti, nes skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir pripažinti, kad jo atžvilgiu jokių nepagarbių žodžių pasakyta nebuvo (25 b.l.). Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę Å iaulių TI direktorius yra patvirtinęs 2012 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 1/01-58 (27 b. l.), dienotvarkėje nustatytas suimtiesiems, nuteistiesiems skirtas darbo ir poilsio laikas, tame tarpe nepertraukiamas miegas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (28 b. l.). PareiÅ¡kėjas neginčija, kad nemiegojo 2017 m. liepos 29 d. 0.45 val., tÄ aplinkybę patvirtina ir kiti kameroje Nr. 86 buvo suimtieji. Jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius apie pareigÅ«nų jo atžvilgiu pavartotus necenzÅ«rinius ar įžeidžiančius žodžius, byloje nėra, kartu su pareiÅ¡kėju kameroje buvę suimtieji E. V. ir V.

T., kuriuos pareiÅ¡kėjas skunde nurodo kaip liudytojus, galinčius patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginių dėl pareigÅ«nų pavartoto įžeidžiančio žodžio nepatvirtino. Kitų įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė ir iÅ¡reikalauti neprašė, dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai veikė pažeisdami teisės aktus ar savo elgesiu pažemino pareiÅ¡kėjÄ , t.y. neturi pagrindo nustatyti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis.

Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė