efc6fce7-75d7-4b82-9271-4847fc8a7de4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

               Baudžiamoji byla Nr. 1A–150/2011

                          Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.

                                                                                                                         Â

LIETUVOS

Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011

m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos

apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir

Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Audronei

Rasiulienei ir Rasai Maldanytei,

dalyvaujantÂ

prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

gynėjui advokatui

Vytautui Blažaičiui,

nuteistajai D. Č.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. Č. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo

2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažinta

kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129

straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę

atliekant pataisos namuose.

Tuo

pačiu nuosprendžiu iš D. Č. nukentėjusiajai A. Č. priteista 3343 Lt laidojimo išlaidoms ir 40 000 Lt

neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

D. Č. pripažinta kalta ir nuteista

už tai, kad 2009 m. liepos 28 d., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini), kambaryje,

tarpusavio konflikto su A. Č. metu, peiliu 5 kartus dÅ«rė A. Č. į kairę rankÄ , galvos sritį ir į kairį kelį, tuo

padarydama A. Č. durtinę – pjautinę kairio žasto žaizdÄ

su žastinės arterijos sužalojimu ir kraujosruva aplinkiniuose audiniuose,

durtinė – pjautinę žaizdÄ kairiame žaste, pjautines žaizdas kairėje kaktos

pusėje, apatinėje lūpoje ir kairiame kelyje, t. y. sunkų ir nežymų sveikatos

sutrikdymÄ , dėl ko nuo durtinės – pjautinės kairio žasto žaizdos su žastinės

arterijos sužalojimu ir kraujosruva aplinkiniuose audiniuose A.

Č. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė A. Č..

Nuteistoji D. Č. apeliaciniu skundu

prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir

jÄ iÅ¡teisinti.

Apeliantė nesutinka su nuosprendžio išvada, kad 2009 m.

liepos 28 d., tarpusavio konflikto metu, ji peiliu penkis kartus dūrė A. Č. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu tyčia į nužudė.

Atvykusi į įvykio vietÄ prokurorė B. JankÅ«nienė ir tyrėjas R. Kvedaras jos

atžvilgiu buvo nusiteikę priešiškai, grasindami liepė atiduoti peilius ir

parodyti kokiu būdu ji nužudė A. Č., nors iš tikro taip

nebuvo. Apeliantė nurodo, kad prokurorei ji pasakojo apie kitus įvykius, kurie

buvo per dvejus bendro gyvenimo su A. Č. metus, tačiau

tai yra nesusiję su 2009 m. liepos 28 d. įvykiu. Kelmės rajono policijos

pareigūnai siekė gauti jiems reikalingus parodymus ir vartojo jos atžvilgiu

psichologinį smurtÄ â€“ neduodavo jai valgyti tyčiodavosi. Byloje yra

neatsižvelgta į tai, kad liepos 28 dienÄ ji pati skambino ir kvietė atvykti

policijos pareigÅ«nus, taip pat iÅ¡kvietė A. Č. greitÄ jÄ

medicininę pagalbÄ , o taip nebÅ«tų dariusi, jei pati A. Č. bÅ«tų

sužalojusi. Nukentėjusysis A. Č. dar iki liepos 28 dienos

grįžo į namus jau sužalotu veidu ir tai matė pas jÄ svečiuose buvęs liudytojas A. B.. Pastarasis liudytojas taip pat galėjo patvirtinti,

kad ji su A. Č. nekonfliktavo. Savo teiginiams pagrįsti,

apeliantė nurodo, kad visÄ laikÄ , kol gyveno su A. Č.,

juo rūpinosi kaip pasenusiu žmogumi, todėl negalėjo vartoti smurto jo

atžvilgiu. Apeliantė skunde teigia, kad A. Č. ji paminėjo

kalbėdama apie kitÄ tomis dienomis buvusį įvykį t.y. apie tai, kad

nukentėjusiojo giminaitis R. N. liepos 27 dienÄ buvo

atvykęs į namus ir ketino jÄ nužudyti, o taip pat jÄ Â išžagino.

Apeliantė D. Č. nesutinka su A. Č. dukters A. Č. naudai priteista

pinigų suma žalai atlyginti, nes duktė per dvejus metus tėvu visiškai

nesirūpino, jo neaplankydavo. Mano, kad A. Č. jai keršija

ir davė teisme melagingus parodymus, nes pretendavo į tėvo turtÄ .

Taip pat nuteistoji D. Č. skunde

nurodo, kad nesutinka ir su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, o taip

pat specialistų išvadomis, kadangi visi parodymai ir išvados yra neteisingi,

bylÄ tyrę pareigÅ«nai siekė jai pakenkti. Su Kelmės rajono PK tyrėju R. Kvedaru

2009 m. liepos 28 d. ji nebendravo ir negalėjo jam pasakyti kokiu būdu nužudė A. Č.. Mano, kad R. Kvedaras jai keršija dėl anksčiau

buvusių tarpusavio nesutarimų.  Nesutinka su teismo medicinos specialisto

iÅ¡vada Nr. M 445/09(04), nes joje nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji pati buvo R. N. sužalota 2009 m. liepos 27 dienÄ ir sužalojimo

pasekmes jaučia iki šiol. Liudytoja A. S. melagingai

paliudijo, jog ji su A. Č. elgdavosi šiurkščiai ir jį

stumdydavo.  Liudytojas E. P. apeliantės nuomone taip pat

davė teisme melagingus parodymus, nes neigė tÄ faktÄ , kad R.

N. jÄ sumušė. Apeliantė neigia dienÄ iki įvykio turėjusi lytinių santykių

su A. B., nes jie miegojo atskirai, o ekspertams buvo

pateiktas tirti ne jai priklausantis drabužis. Apeliantė taip pat nesutinka

gyvenamosios vietos seniūno teismui pateikta neigiama jos charakteristika, nes

su seniūnu A. Š. ji yra nepažįstama, todėl mano, kad

pastarasis jÄ Å¡meižia.    Â

Atsikirtime į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji A. Č. pareiÅ¡kė, kad sutinka su Å iaulių apygardos teismo 2010

m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, kuriuo D. Č. pripažinta

kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taip pat jÄ tenkina teismo

išspręstas civilinis ieškinys dėl jos naudai priteistos pinigų sumos žalai

atlyginti. Bausmės dydžio klausimÄ A. Č. siÅ«lo spręsti

apeliacinės instancijos teismui. Â

Atsikirtime A. Č. taip pat nurodo,

kad D. Č. jos šeimos nepažinojo, todėl negalėjo žinoti

apie jos bendravimÄ su A. Č., nors pripažįsta, kad tėvams

išsiskyrus, ji su A. Č. susitikdavo retai.

Nukentėjusioji nurodo, jog D. Č. netinkamai

rūpinosi A. Č., dažnai girtaudavo, per laikotarpį, kuomet

D. Č. gyveno pas A. Č., susidarė

skola už komunalines paslaugas bei skola bankui, kurias jai teko apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji D. Č. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti pilnai

jame iÅ¡dėstytais motyvais, prokuroras prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas atmetamas.

Â

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo

aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje

ištirtus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių,

nuteistosios kaltės ir paskyrė jai teisingÄ bausmę.

Nuteistosios

D. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129

straipsnio 1 dalį, kadangi būtent ji atitinka šio baudžiamojo įstatymo

numatyto nusikaltimo sudėtį.

IÅ¡

apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji D. Č. neigia,

jog tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė A. Č., todėl

pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pagrįstų įrodymų, negalėjo jos

pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistoji D.

Č. kaltina tyrimÄ atlikusius pareigÅ«nus ir byloje apklaustus liudytojus

tendencingumu, t.y. išankstiniu nusistatymu jos atžvilgiu, tačiau šių teiginių

neargumentuoja byloje ištirtų įrodymų kontekste.

Pirmosios

instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus tiek D.

Č. kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, analizavo prieštaravimus tarp

nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme, juos

gretindamas tarpusavyje ir lygindamas su kitais įrodymais, bei padarė pagrįstÄ

iÅ¡vadÄ , kad konflikto metu D. Č. virtuviniu peiliu tyčia

sužalojo nukentėjusįjį A. Č..

Apeliaciniame

skunde D. Č. teigia, kad 2009 m. liepos 30 d. tyrėjai

neteisingai jÄ suprato, nes tuo metu ji davė parodymus apie konfliktÄ su A. Č. 2006 metais, kai pastarasis norėjo jÄ iÅ¡prievartauti,

o ji sudavė buteliu jam per galvÄ . Tvirtina, kad 2009 m. liepos 28 d. jÄ pačiÄ

sumušė ir išžagino į namus atvykęs A. Č. giminaitis R. N. su draugais. Nustatytus sužalojimus A.

Č. galėjo patirti pargriūdamas pats. Analogiškas įvykio aplinkybes D. Č. parodė ir apklausiama pirmosios instancijos teisme.

Kolegija tokius D. Č. parodymus atmeta kaip nepagrįstus,

prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir sutinka su pirmosios

instancijos teismo išvada, kad nuteistoji, keisdama gynybines versijas ir

duodama prieÅ¡taringus parodymus, siekė suklaidinti teismÄ ir taip iÅ¡vengti

baudžiamosios atsakomybės už A. Č. nužudymÄ .

Apklausta

įtariamÄ ja 2009 m. liepos 30 d., dalyvaujant gynėjai, D. Č. parodė,

kad 2009 m. liepos 28 d. vakare, iš namų išvykus R. N. su

draugais, A. Č. vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius

žodžius, grasino peiliu, bandė smaugti rankomis paėmęs už kaklo. Peilį ji

atėmė ir dÅ«rė A. Č. ar tai į rankÄ ar tai į kojÄ . Pagal D. Č. parodymus, muÅ¡tynės su A. Č. po

to tęsėsi sandėliuke, jų metu gindamasi, sudavė vienÄ ar kelis kartus

kastuvėliu A. Č. į galvÄ . Po to ji atsikėlusi išėjo, o A. Č. paliko gulėti sandėliuke ( t. I, b.l. 138-139 ). Tokias

pačias įvykio aplinkybes D. Č. parodė teisme 2009 m.

liepos 31 d., kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės paskyrimo jai klausimas,

tačiau 2009 m. rugpjūčio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, D. Č. pakeitė savo parodymus, paaiškindama, kad peiliu A. Č. nedūrė, o gindamasi tik du kartus kastuvėliu sudavė

jam į galvÄ . Apklausta įtariamÄ ja 2010 m. sausio 6 d. D. Č. taip

pat patvirtino, kad vienÄ kartÄ sudavė A. Č. į galvÄ

kastuvėliu ( t. I, b.l. 140-141, 143 ).

Pirmosios

instancijos teismas D. Č. parodymus, kuriais ji tvirtino

peiliu A. Č. nesužalojusi, motyvuotai atmetė kaip

prieštaraujančius kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Teismo medicinos

specialisto išvadoje Nr. M 445/09(04) nurodyta, kad A. Č. mirė

nuo durtinės-pjautinės kairio žasto žaizdos su žastinės arterijos sužalojimu,

kuri komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. A. Č. kūne

iš viso buvo nustatyti penki durtiniai-pjautiniai sužalojimai, padaryti aštriu

duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, tačiau tik vienas kairio žasto

sužalojimas kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvykio vietos apžiūros

metu 2009 m. liepos 29 d. A. Č. priklausančiame

gyvenamajame name buvo rastas virtuvinis peilis su panaÅ¡iomis į kraujÄ dėmėmis.

Liudytoja B. Jankūnienė, kuri kaip Kelmės rajono vyriausioji prokurorė dalyvavo

atliekant įvykio apžiÅ«rÄ , teisme parodė, kad D. Č. atidarė

virtuvės spintelės stalčių ir parodė peilį kuriuo sužalojo A.

Č.. Specialistė medicininio-kriminalistinio tyrimo metu davė tikėtinÄ

iÅ¡vadÄ , kad tirtos A. Č. durtinės-pjautinės odos žaizdos

iš kairiojo žasto yra padarytos įvykio vietoje paimtu ir tirti pateiktu peiliu

( t. I, b.l. 24-28, 55-59 ). Teismo medicinos specialisto išvados dėl A. Č. padarytų sužalojimų kiekio, vietos, būdo ir panaudoto

įrankio atitinka 2009 m. liepos 30 d. D. Č. duotus

parodymus, kad gindamasi ji kelis kartus dūrė A. Č. į

rankÄ peiliu. Serologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant kambaryje paimtos

paklodės, antklodės ir pagalvės užvalkalų ir nuoplovose nuo spintelės rastas

kraujas gali priklausyti A. Č. ( t. I, b.l. 78-79 ). Ši

išvada taip pat atitinka 2009 m. liepos 30 d. D. Č. parodymus,

kad konfliktas su A. Č. prasidėjo ir peiliu jį sužalojo

kambaryje prie lovos, todėl šioje vietoje buvo rastos kraujo dėmės.

D. Č. kaltę dėl tyčinio A. Č. nužudymo

netiesiogiai patvirtina ir liudytojų A. B., R. N., D. M., E. P.,

M. R. ir V. B. parodymai.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis liepos 26-27 dienomis

savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus kartu su D. Č.,

po to girtavimas tęsėsi jau A. Č. namuose. V. B. liepos 27 dienÄ matė A. Č. gulintį

lovoje, su juo bendravo, pastebėjo, kad jam sužalotas veidas. Liepos 27 d. pas

A. Č. atvyko giminaitis R. N. su

draugais, kurie ėjo pas kaimynÄ ir aiÅ¡kinosi kas sužalojo A.

Č. veidÄ . Po to V. B. išėjo namo, o antradienį, t.y.

liepos 28 d. apie 19-20 val. pas jį atėjo D. Č. ir

pasakė, kad namo prieangyje guli sumuÅ¡tas ir negyvas A. Č.,Â

prašė padėti nunešti jį į kambarį, tačiau V. B. nesutiko.

A. B. taip pat parodė, kad D. Č. tÄ

naktį nakvojo pas jį ir namo išėjo sekančiÄ dienÄ apie 10 val. ryto. Byloje

nustatyta, kad tÄ pačiÄ dienÄ , bÅ«dama pas motinÄ , pranešė apie A.

Č. policijai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. N. parodė, jo parodymais pirmosios instancijos teismas

rėmėsi priimdamas nuosprendį, kad 2009 m. liepos 27 d., du kartus – ryte ir

vakare – su pažįstamais D. M., M. R. ir

S. R. buvo atvykęs pas savo senelį A.

Č., su juo bendravo, pastebėjo, kad jam sužalotas veidas. R.

N. parodė, kad išvykdamas iš A. Č. namų liepos 27 d.

vakare, jis nepastebėjo, kad pastarasis būtų buvęs labiau sužalotas, nei matė

tÄ pačiÄ dienÄ ryte, o ant kambario sienų ir grindų kraujo nebuvo. AnalogiÅ¡kai  parodė

kartu su R. N. pas A. Č. atvykę liudytojai

D. M., S. R., M.

R., o taip pat A. Č. kaimynas E. P..

Taigi, iš liudytojų parodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 27 d., pirmadienį, A. Č. buvo gyvas ir nebuvo sužalotas taip, kaip nustatyta

vėliau jo lavono tyrimo metu. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos

teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo,  jog konfliktas tarp D. Č. ir A. Č., kurio metu jis buvo

mirtinai sužalotas, įvyko liepos 28 d., Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atitinka ir liudytojo A. B. parodymai apie tai, kad pas jį liepos 28 d., t.y.Â

antradienio vakare, atėjo D. Č. ir pasakė, jog A. Č. jau yra sumuštas ir mirė. A. Č. padarytų

sužalojimų, nuo kurių įvyko jis mirė, laikotarpis atitinka teismo medicinos

specialisto iÅ¡vadÄ , kad A. Č. mirtis įvyko prieÅ¡ 1-2

paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2009 m. liepos 30 d. 11 val. Šios nustatytos

aplinkybės paneigia nuteistosios skundo teiginius, kad A. Č. galėjo

mirti nuo sužalojimų, kuriuos pasidarė pats ir tuos sužalojimus matė svečiuose

pas jÄ buvęs A. B.. Byloje nustatyta, kad tiek A. B., tiek ir kiti A. Č. liepos 27 d.

atvykę asmenys matė sužalotÄ tik nukentėjusiojo veidÄ , bet ne rankÄ ir kitas

kÅ«no vietas, nes Å¡ie kÅ«no sužalojimai buvo padaryti jau kitÄ dienÄ , konflikto

su D. Č. metu.

Nuteistoji

D. Č. neigia iki įvykio turėjusi lytinių santykių su A. B. ir tvirtina, kad ekspertams tyrimui pateiktas ne jai

priklausantis drabužis. Šios skunde paminėtos aplinkybės nesusijusios su

nagrinėjama byla, įrodymų vertinimo prasme jos yra reikšmingos tiek, kad A. B. buvo A. Č. namuose liepos 26-27

dienomis, o D. Č. lankėsi pas A. B. po

A. Č. nužudymo liepos 28 dienÄ .    Â

Savo apeliaciniame

skunde nuteistoji akcentuoja, jos manymu, neteisėtus Kelmės rajono

vyriausiosios prokurorės B. Jankūnienės ir tyrėjo R. Kvedaro veiksmus, kai

pastarieji atvyko apžiÅ«rėti įvykio vietÄ . Kolegijos nuomone, nuteistoji D. Č. pareigÅ«nus nepagrįstai apkalba dėl tos priežasties,

kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir pirmÄ kartÄ apklausiant jÄ Ä¯tariamÄ ja, ji

prisipažino peiliu sužalojusi A. Č. ir vėliau suprato,

jog už tai gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Įvykio vietos apžiūra

ir 2009 m. liepos 30 d.  įtariamosios D. Č. apklausa

atlikta sutinkamai su BPK 50-51, 188, 205 ir 207 straipsnių  reikalavimais,

procesinių pažeidimų atliekant šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, nenustatyta.

Liudytojai B. Jankūnienė ir R. Kvedaras dėl įvykio vietoje ir įtariamosios

apklausos metu atliktų procesinių veiksmų buvo apklausti teisme, pirmosios

instancijos teismas Å¡iais parodymais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį

bei pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo netikėti šių liudytojų

parodymų objektyvumu. Yra pagrindo spręsti, kad D. Č. turi

pagrindo apkalbėti R. KvedarÄ , nes jis anksčiau atliko ikiteisminį tyrimÄ dėl

vagystės, kuria buvo įtariama D. Č..  TÄ aplinkybę, kad D. Č. įvykio vietoje savanoriÅ¡kai prisipažino sužalojusi A. Č. peiliu, atidavė nusikaltimo įrankį – peilį, papildomai

patvirtino ir liudytojai, apžiūroje dalyvavę pareigūnai M. Valčiukas ir R. Bracevičius.

Nutartyje jau aptartais įrodymais atmetamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad

nuteistoji pareigÅ«nams davė parodymus apie konfliktÄ su A. Č.,

įvykusiu 2006 metais, tačiau ji nebuvo išklausyta ir suprasta. Byloje nėra

duomenų apie tai, kad A. Č. būtų sužalotas 2006 metais, be

to, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis nuo

patirtų sužalojimų mirė, nes jam nebuvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė

pagalba.

Apeliaciniame

skunde nuteistoji skundžiasi, kad atvykęs į A. Č. namus R. N. su draugais jÄ sumušė ir išžagino, tačiau dėl to

pareigūnai nesiėmė atitinkamų priemonių ir šio įvykio netyrė. Dėl šių skundo

argumentų kolegija nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku,

be to, 2009 m. rugpjūčio 10 d. Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje yra

priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo D.

Č. išžaginimo jos pareiÅ¡kime nurodytu laiku ( t. I, b.l. 19-20 ).Â

Vertinant D. Č. parodymus byloje, atsižvelgtina į teismo

psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto konstatuojamÄ jÄ dalį, kurioje

pažymėta, kad D. Č. pasakojimo nenuoseklumas bei

keičiamos detalės yra jos sÄ moningos pastangos nutylėti nepalankias įvykio

detales ir aplinkybes ( t. II, b.l. 25-27 ). Teisėjų kolegija nenagrinėja ir tų

skundo teiginių, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, o liečia

bendro gyvenimo su A. Č. detales.

Nuteistoji

D. Č. nesutinka su priteistu nukentėjusiosios A. Č. naudai ieškiniu žalai atlyginti, nes pastaroji tėvu

niekada nesirūpino, jo nelankydavo ir tik pretendavo į A. Č. priklausantį

turtÄ . Kolegija atmeta Å¡iuos skundo teiginius kaip neatitinkančius byloje

nustatytų aplinkybių ir daro iÅ¡vadÄ , kad teismas motyvavo savo sprendimÄ ir

pagrįstai tik iš dalies tenkino A. Č. ieškinį turtinei ir

neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad A. Č. byloje

buvo pareiškusi civilinį ieškinį, prašydama prisiteisti 4383 Lt. laidojimo

išlaidoms ir 80000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos

teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė kokioje dalyje  ieškinį tenkina, nes  sumažino

nukentėjusiosios naudai priteistinos sumos dydį turtinei žalai atlyginti,Â

atsižvelgdamas į iÅ¡mokėtÄ laidojimo paÅ¡alpÄ . Nukentėjusiosios naudai priteista

3343 Lt. suma yra proporcinga patirtai turtinei žalai ir nėra aiškiai per

didelė. Taip pat teismas motyvuotai sumažino priteistinos sumos dydį iki 40000

Lt. neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad tėvo ir dukters santykiai

nebuvo labai artimi, nes A. Č. yra neįgali ir dėl

objektyvių priežasčių negalėjo tėvo dažnai aplankyti. Sutinkamai su CK 6.250

straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad neturtinė žala

atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai

ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Priteisdamas

neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas atsižvelgė į atsiradusias pasekmes, žalÄ

padariusio asmens kaltę bei kitas aplinkybes, kaip šiuo atveju - D. Č. elgesį sunkiai sužalojus A. Č. ir

nesuteikus jam būtinos medicininės pagalbos, o taip pat teisingumo ir

protingumo kriterijus. Vertinant Å¡iais aspektais, priteistos sumos dydis

neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis, todėl nuosprendis šioje

dalyje nekeičiamas.

Pirmosios

instancijos teismas, skirdamas D. Č. bausmę, atsižvelgė į

padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , į atsakomybę

lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , neigiamÄ charakteristikÄ , t.

y., įvertino visas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir pagrįstai

paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinkančiÄ BK 129 straipsnio 1 dalies

sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį, todėl jÄ Å¡velninti, nors to skunde ir

neprašoma, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n

u t a r i a:

nuteistosios D. Č. apeliacinį skundÄ

atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                     Â

Linas Žukauskas

Teisėjai                                      Â

                                                                      Aloyzas Kruopys

                                                                                                                         Â

Svajūnas Knizleris