efc56ab8-53ab-4d90-a954-a9d476a4e05a · Panevėžio apylinkės teismas

?S P R E N D I M A S Civilinė byla Nr. e2YT-804-223/2019 Pr. Nr.2-08-3-07402-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė , Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei , Dalyvaujant pareiškėjai L. J., jos atstovei advokatei J. Č., Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriaus atstovui K.

C., Teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos L. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims M. D., A. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Panevėžio skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja ir jos atstovė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad per įstatymo nustatytÄ terminÄ laikotarpiu pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po pareiÅ¡kėjos brolio Z.

K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtinÄ Z. K. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,70 ha žemės sklypÄ Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jos brolis Z. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ji ir jos sutuoktinis iki pat mirties prižiÅ«rėjo Z. K., jį slaugė. Po Z. K. mirties liko paveldėtinas turtas: žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir asmeninio naudojimo daiktai: drabužiai, fotonuotraukos. Dalį fotonuotraukų ji pasiliko sau, kitas atidavė.

Žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ji prižiÅ«rėjo iki brolio mirties, tai darė ir broliui mirus, t. y. nuėmė derlių minėtame sklype, po to aparė, o vėliau sudarė sklypo panaudos sutartį su Å«kininku. Palikėjo dukra M. D. ir brolis A. K. į palikimÄ nepretenduoja, pretenzijų jai niekada nereiÅ¡kė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėja po brolio Z. K. mirties priėmė jo palikimÄ faktiniu valdymu, t. y. rÅ«pinosi žemės sklypu, sudarė panaudos sutartį.

Kiti galimi įpėdiniai pretenzijų pareiÅ¡kėjai dėl palikimo nereiÅ¡kė. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriaus atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas. Gautas atsiliepimas, kad bylÄ praÅ¡o nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos.

Gautas atsiliepimas, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Suinteresuotas asmuo M. D. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuota. Gautas atsiliepimas, pasiraÅ¡ytas jos atstovės N. V. K., kad M. D. sutinka, jog bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Z. K. vardu yra registruotas 0,70 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pridedamų dokumentų matyti, kad po Z. K. mirties liko 3 įstatyminiai įpėdiniai: dukra M. D., brolis A. K. ir sesuo (pareiÅ¡kėja) L. J.. Po palikėjo mirties pas notarÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimo byla neužvesta. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (CK 5.3 straipsnis). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialÅ«s daiktai ir nematerialÅ«s dalykai (CK 5.1 straipsnis). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnis).

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais:

1) kai įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo bÅ«du turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta įpėdinio valia priimti palikimÄ ir tai gali bÅ«ti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valiÄ dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens Å«kiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius .

Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį , 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad po palikėjo Z. K. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarÄ kreiptasi nebuvo. PareiÅ¡kėja L.

J. yra palikėjo Z. K. sesuo, t. y. 4-os eilės įpėdinė pagal įstatymÄ , todėl turi teisę į palikimÄ likusį po Z. K. mirties. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktÄ . Apie tokių veiksmų atlikimÄ sprendžiama iÅ¡ konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus, prieÅ¡taraujančius vėlesniems veiksmams ir aiÅ¡kinimams.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, jos ir liudytojos V.K. paaiškinimų teismo posėdžio metu , rašytinių bylos įrodymų matyti, kad iškart po palikėjo Z. K. mirties jo įpėdinė L. J. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. priėmė palikėjo asmeninius drabužius, fotonuotraukas, nuėmė derlių palikėjo žemės sklype, jį aparė, sudarė su ūkininku panaudos sutartį. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus L. J. tęsia iki šiol.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad yra draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Tokiu bÅ«du byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos ir liudytojos V.K. paaiÅ¡kinimų visuma, įvertinus įpėdinės L. J. faktinius veiksmus ir jų pobÅ«dį, elgesio nuoseklumÄ , aktyvumÄ , tai, kad įpėdinė su paveldėtinu turtu elgiasi kaip paveldimo turto savininkė ir tai trunka gana ilgÄ laikÄ , pretenzijų dėl to niekas nereiÅ¡kia, darytina iÅ¡vada, kad L.

J. po savo brolio Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 88, 92-93, 96 straipsniai). Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270, 293, 448 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos L. J. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) po Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama atsiradusį palikimÄ valdyti nuo pat atsiradimo momento įstatymo nustatytu terminu ir palikimÄ valdo nuosavybės teise iki Å¡iol. Priteisti iÅ¡ L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,30 Eur ( trylika eurų 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

SprendimÄ per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Birutė Mėlinauskienė