Legislator Case Law & Legislation
efc43b62-262f-4d2b-8a3f-055d42898107 AI generated

Court dismisses claim for unpaid tax due to expired statute of limitations and lack of compensation mechanism.

Case Number efc43b62-262f-4d2b-8a3f-055d42898107
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's administrative appeal seeking unpaid employment tax for the period between 2009 and 2013. The plaintiff argued that the tax reduction was unconstitutional, while the probation service contended that a specific compensation mechanism was required before claims could be adjudicated. The court ruled that since the compensation mechanism was established by law in 2015, the plaintiff's claim was time-barred and could not be supported.

Legislator headnote

AI generated

LRTA 132 str. 1 d.; LRTA 88 str. 1 p.: Where a specific compensation mechanism for employment tax reductions is established by law, claims for unpaid tax must be filed within the applicable limitation period, and failure to do so results in dismissal.

Keywords

AI generated
statute of limitations employment tax reduction state service compensation mechanism administrative appeal constitutional balance unpaid tax claim

Cited Legislation

AI generated
LRTA 132 str. 1 d.
LRTA 88 str. 1 p.

Cited Case Law

AI generated
LVT 2016-02-15 A602-669/2016
LVT 2016-02-15 A-668-602/2016

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                    Administracinė byla Nr. I-82-142/2017                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06852-2013-0                    Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

R. skundÄ atsakovams Vilniaus apygardos probacijos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos probacijos tarnybos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 15 d. gautas V. R. (toliau – pareiÅ¡kėja) skundas (b. 1. 1–4), kuris vėliau buvo patikslintas (b. l. 10–13). PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (9 509,43 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis).PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad ji VAPT Vilniaus probacijos skyriuje eina statutinės valstybės tarnautojos – vyresniojo inspektoriaus – pareigas.

Pareigybės lygis – B, kategorija – 7, kvalifikacinė kategorija – II. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo sumažintas jos darbo užmokestis (priedas už kvalifikacinę kategorijÄ ). PareiÅ¡kėjos teigimu, toks sumažinimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

VAPT atsiliepime (b. 1. 19–23) praÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymÄ Nr. XII-523, kuriame nurodė, kad bus nustatytas tikslus dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, todėl bus tiksliai sureguliuoti galimai kilsiantys ginčai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Mano, jog bylos nagrinėjimas turėtų bÅ«ti atidėtas, iki kol taps aiÅ¡kus patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo turi bÅ«ti taikomas trejų metų senaties terminas nuo kreipimosi į teismÄ dienos. VAPT paaiÅ¡kina, kad, skaičiuodama darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, t. y. taikė iki 2013 m. rugsėjo 30 d. galiojusias teisės normas. Teismo posėdyje VAPT atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėto tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu ėjo statutinės valstybės tarnautojos pareigas VAPT. 2013 m. spalio 18 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į VAPT su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto priedo už kvalifikacinę kategorijÄ (b. l. 5).

VAPT 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. VR2-536 atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ (b. l. 6).Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) pripažino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir statutiniams valstybės tarnautojams. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (žr. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A602-669/2016 ir Nr. A-668-602/2016).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos V. R. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė