efc318ca-a503-4d70-b9fa-19d7da73bcb0 · Kauno apygardos teismas

 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-350-923/2022

Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00926-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 25 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Institucijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1654-2022 A. Š. (toliau – A. Š.) paskirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. spalio 25 d. 10.45 val. iki 2022 m. balandžio 6 d. 16.00 val., (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įrengta medinė terasa-pavėsinė, atnaujinti mediniai laiptai link Nemuno upės, tokiu būdu užimant ir naudojant 57,16 m2 valstybinės žemės ir trukdoma praeiti link upės bendrojo naudojimo žeme.

2. Dėl Institucijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimo A. Å . atstovė advokatė Neringa Žukauskienė pateikė skundÄ , kuris Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarimu tenkintas – Institucijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena A. Å . atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukta.

3. Skunde apygardos teismui Institucija praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ A. Å . atstovės advokatės Neringos Žukauskienės skundo netenkinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ANK 110 straipsnį, reglamentuojantį savavaliÅ¡kÄ Å¾emės užėmimÄ .

3.2. Nesutinkama su nutarimo argumentais, kad A. Š. savo veiksmais nepažeidžia kitų asmenų interesų. Savavališkas statinių statymas ir jų naudojimas svetimame žemės sklype neabejotinai pažeidžia kitų asmenų interesus, kadangi sklypo savininkas be papildomų pastangų ar derybų su statinius pastačiusiu asmeniu negali laisvai naudotis savo nuosavybe, nagrinėjamu atveju taip pat apribojama asmenų galimybė netrukdomai praeiti link upės bendro naudojimo žeme. Kartu tokie veiksmai parodo kitiems žmonėms, kad užvaldytas žemės plotas yra kažkieno naudojamas ir kažkam priklauso.

3.3. Pirmosios instancijos teismas nutarime teigia, kad terasa-pavėsinė buvo įrenginėjama namo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurio sklypÄ patenka ir dalis Å¡ios terasos, bendrasavininkų pastangomis, vadinasi, minėta terasa-pavėsinė buvo įrenginėjama ir pačios A. Å . pastangomis. Byloje apklausta liudytoja D. M. taip pat nurodė, kad kartu su A. Å . organizavo talkÄ terasos įrengimui, taigi, A. Å ., veikdama per kitus asmenis, įrengė ginčo statinį. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pati A. Å . neginčija to fakto, kad ji naudojasi tiek pavėsine-terasa, tiek atnaujintais mediniais laiptais, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju jos veiksmuose yra visi savavaliÅ¡ko valstybinės žemės užėmimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. PareiÅ¡kėja žinojo ir suprato, kad greta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantis žemės plotas jai nepriklauso, tačiau sÄ moningai šį plotÄ užėmė ir naudojo kaip savo. Byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti A. Å . kaltę, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

3.4. A. Å . yra inicijavusi įsiterpusio valstybinės žemės ploto (apie 138 m2), kuriame įrengta lauko terasa-pavėsinė, sujungimÄ su besiribojančiu nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. 1901/0240:36) (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčo dėl to, kur baigiasi A. Å . žemė ir prasideda valstybinė žemė, nėra, t. y. nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėja naudodamasi lauko terasa-aikÅ¡tele ir mediniais atnaujintais laiptais, žinojo, kur yra jos sklypo ribos ir taip elgėsi tyčia, kas patvirtina, jog valstybinę žemę ji užėmė bei naudojosi ja kaip savo sklypu, sÄ moningai.

3.5. Objektyvusis požymis – savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas/naudojimas, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu egzistavo, todėl buvo pakankamas pagrindas dėl konkretaus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn.

4. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundÄ A. Å . atstovė advokatė Neringa Žukauskienė praÅ¡o Institucijos skundÄ atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Institucijos skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. Å . atstovės advokatės Neringos Žukauskienės skundÄ tenkinti, panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. Å . atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.

8. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagÄ , skundo argumentus bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. Å . veiksmuose nėra bÅ«tinojo ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, dėl ko pagrįstai sprendė administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, tinkamai pritaikė įstatymų nuostatas, todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ remiantis apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaliÅ¡ko žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba naudojimÄ , kuri užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų. Administracinei atsakomybei pagal minėtÄ straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų: savavaliÅ¡kÄ privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių 1) užėmimÄ arba 2) naudojimÄ . Administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį nusižengimÄ , visuma. Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Å io administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį privalo bÅ«ti įrodyta, kad asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas.

10. Vertinant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ savavaliÅ¡ko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normÄ , aktuali teismų praktika, suformuota aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytÄ užėmimo sÄ vokÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad užėmimas gali bÅ«ti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimÄ ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimÄ sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). SavavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012).

11. Nagrinėjamu atveju A. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. spalio 25 d. 10.00 val. iki 2022 m. balandžio 6 d. 16.00 val. valstybinėje žemėje, esančioje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įrengta medinė terasa-pavėsinė bei atnaujinti mediniai laiptai link Nemuno upės, tokiu būdu užimta ir naudojama 57,16 m2 valstybinės žemės ir trukdoma praeiti link užės bendro naudojimo žeme.

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija 2020 m. liepos 17 d. atliko patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 8ŽN-106-(14.8.66.) (b. l. 15–18) iÅ¡ kurio turinio matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra D. M., A. Å ., A. Å ., T. B., A. M., V. B., A. B. naudojamas pagal paskirtį. „Sklypo Å¡iaurės vakarinėje dalyje įrengta terasa su laiptais į NemunÄ . Patikrinimo metu praėjimas laisvos žemės sklypu link Nemuno upės nebuvo užtvertas“.

Akte taip pat nurodyta, kad terasos dalis patenka į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat patenka ir ant valstybinės žemės (16 m2), terasÄ 2017 m. įrengė sklypo bendrasavininkė A. Å .. Taip pat nurodoma, kad skyrius turi raÅ¡tÄ iÅ¡ statybos inspekcijos, jog Å¡is įrenginys yra nesudėtingas statinys. 2020 m. gruodžio 8 d. raÅ¡te Nr. 8SD-5926-(14.8.94) ,,Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ nurodoma (b. l. 19), kad patikrinimo metu valstybinės žemės tarpu tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), praėjimas yra galimas, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai nesutaria dėl privataus žemės sklypo naudojimo tvarkos ir vyksta teismo procesas, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. 2021 m. spalio 25 d.

Institucija atliko patikrinimÄ ir surašė tos pačios dienos žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 8ŽN-205-(14.8.71) (administracinio nusižengimo bylos Nr. 14.8.71, b. l. 63 – 65) dėl valstybinės žemės ploto prie privataus A. Å . ir kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io patikrinimo akto turinio, jame nurodoma, kad „2020 m. liepos 17 d. Nr. 82N-106-(14.8.66) aplinkybės nustatytos tokios pačios, tačiau vyko teismas ir vykdyta procedÅ«ra sklypo prijungimui, todėl pažeidimų nenustatyta“.

Toliau akte nurodoma, kad „žemės sklypas unikaliu Nr. 1901-0240-0036 ((duomenys neskelbtini)) yra nesuformuotas ir neįregistruotas. SklypÄ prieÅ¡ pora metų pageidavo prijungti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, tačiau gavus leidimÄ rengti projektÄ , prijungimo procedÅ«ra nėra pabaigta. Patikrinimo metu įvažiavimas per valstybinę žemę į (duomenys neskelbtini) kiemÄ yra neužtvertas ir galimas naudoti. Kitoje dalyje valstybinės žemės pastatytas namelis-priekaba ir pavėsinė su atnaujintais mediniais laiptais link Nemuno upės. Praėjimas link upės yra neužtvertas ir galima praeiti į kitÄ , privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį.

Tačiau gyventojų suteikta informacija, pavėsinę, laiptus, namelį galimai pastatė jų sklypo bendrasavininkė A. Š.“. Kaip matyti iš 2022 m. birželio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje įvykusio posėdžio protokolo Nr. 8PRT-9-(14.8.6.) (administracinio nusižengimo bylos Nr. 14.8.71, b. l. 121–123) šiame posėdyje dalyvavo žemės sklypo bendrasavininkai V. B., A. B., A. M., A. M. ir A. Š.. Posėdžio metu nutarta, kad posėdžio metu nustatyta naujų aplinkybių, t. y., kad A.

Å . pavėsinę statė ir naudojasi su kitais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, kurie tyrimo metu neprisipažino tai padarę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja apklausta D. M., gyvenanti name, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad terasa buvo įrengta bendrai su kaimynais, prieÅ¡ tai pakabintas raÅ¡telis apie organizuojamÄ talkÄ . Žemės plote, kuriame įrengta terasa, nėra jokių kuoliukų ar žymų, todėl nėra aiÅ¡ku, kur yra valstybinė žemė, tačiau terasa gali naudotis bet kas, ji netrukdo patekti prie Nemuno, o atnaujinti laiptai liko toje pačioje vietoje, kurioje jie buvo ir anksčiau.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovas taip pat patvirtino, kad faktinės aplinkybės po 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akto priėmimo nepasikeitė, tačiau pasikeitė ANK 110 straipsnio 1 dalis, kurioje Å¡iuo metu taip pat nustatyta ir atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės naudojimÄ . 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte konstatuota, kad pavėsinę ir laiptus galimai pastatė A. Å ., todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos.

13. Vertinant visus anksčiau aptartus įrodymus, visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčijamai nustatyta, kad laiptus ir terasÄ -pavėsinę pastatė bÅ«tent A. Å .. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tokios iÅ¡vados daryti negali. Kaip jau nurodyta anksčiau, 2022 m. birželio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriuje įvykusio posėdžio metu buvo nustatyta, kad pavėsinę statė ne tik A. Å ., tačiau ir sklypo bendrasavininkai, nors jie tyrimo metu ir neprisipažino tai padarę. Pirmosios instancijos teisme liudijusi liudytoja D. M. taip pat patvirtino aplinkybę, kad terasos-pavėsinės statybai buvo organizuojama talka. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nutarime, namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis ir priklauso ne tik A. Å .. Vertinant Å¡ias aplinkybes taip pat atmestini Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad A. Å ., veikdama per kitus asmenis, įrengė ginčo statinį. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad kiti asmenys terasÄ -pavėsinę statė ne savo noru, o verčiami A. Å .. Akivaizdu, kad pavėsinė buvo statoma bendru bendrasavininkų sutarimu, todėl pagrindo teigi, kad tokiu bÅ«du A. Å . veikė per kitus asmenis, o visos pasekmės, kylančios dėl terasos-pavėsinės pastatymo turi kilti jai, pagrindo nėra. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad laiptais ir terasa naudojasi ne tik A. Å ., tačiau ir paÅ¡aliniai asmenys, Å¡i teritorija nėra aptverta ar kitokiu bÅ«du nėra atimta galimybė asmenims patekti į Å¡iÄ terasÄ ar naudotis laiptais, kuriais galima nusileisti prie Nemuno upės. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daryti iÅ¡vadÄ , kad valstybinės žemės dalis, į kuriÄ patenka dalis terasos-pavėsinės ir, kurioje yra laiptai, naudojama savavaliÅ¡kai ir, kad ja naudojasi bÅ«tent A. Å ., pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Å . veiksmuose yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – tyčia, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįsta sprendimÄ administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti.

14. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 25 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Lina Lesinskienė