efc1f030-e2ae-4970-9c1b-b3a1a648374e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1643-480/2022 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01954-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6350-470/2022 pagal ieÅ¡kovė R.

G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/20022, patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sÄ lygÄ dėl skyrium gyvenančio tėvo A. G. bendravimo su sÅ«numi A. G. tvarkos, ir Å¡iÄ santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sÄ lygÄ , numatytÄ sutarties 1.5 punkte, iÅ¡dėstant taip:

„1.5. Vaiko tėvas A. G. bendraus su vaiku A. G., gim. (duomenys neskelbtini), 4 (keturias) dienas per mėnesį nuo 10 val. iki 20 val. vaiko gyvenamosios vietos adresu. Tėvams susitarus A. G. gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val. A. G. iki einamojo mėnesio 3 dienos informuoja R. G. apie konkrečias dienas, skirtas bendravimui su vaiku. Atsiradus aplinkybei dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu (vaiko liga, kitos objektyvios priežastys), vaiko tėvai vienas kitÄ privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaiko susitikimo su tėvu laikÄ â€œ, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – stabdyti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1.5 punkto sÄ lygos vykdymÄ ir nustatyti su skyrium gyvenančiu tėvu A. G. laikinÄ jÄ bendravimo su mažamečiu A. G. tvarkÄ , nustatant tėvo ir sÅ«naus pasimatymus 4 dienas per mėnesį nuo 4 iki 6 valandų vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieÅ¡kovei nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2. Nurodė, kad siekiant ateityje palaikyti atsakovo ir sÅ«naus artimÄ ryšį, atitinkantį vaiko interesus, saugant mažamečio sveikatÄ bei maksimaliai siekiant apsaugoti vaikÄ nuo psichologinių / emocinių traumų, tikslinga laikinai iÅ¡plėsti ir padidinti reguliarius pasimatymus tėvo su vaiku, apsiribojant pasimatymais dienos metu. Atsižvelgiant į tai, jog sÅ«nus yra pakankamai mažo amžiaus, lengvai ir greitai emociÅ¡kai pažeidžiamas, nustatytini pasimatymai su sÅ«numi tik dienomis nuo 4 iki 6 valandų vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieÅ¡kovei 4 kartus per mėnesį.

3. Atsakovas A. G. nesutiko su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad toks prašymas yra visiškai neįgyvendamas dėl atsakovo darbo grafiko ir šeimyninių įsipareigojimų. Atsakovas dirba penkias dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Turi įsipareigojimų bendrauti su kitais savo dviem nepilnamečiais vaikais, gimusiais (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), kuriuos vykdydamas su vaikais A.

G. ir G. G. bendrauja kiekvienÄ metų porinę savaitę nuo penktadienio 18 val. iki pirmadienio 8.30 val. ryto, kas antrÄ neporinę savaitę nuo sekmadienio 10 val. ryto iki pirmadienio 8.30 val. ryto, kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki kitos dienos ryto (vėliausiai 8.30 val.), taip pat privalo bendrauti su vaikais pusę vaikams ugdymo įstaigose nustatytų atostogų laiko, per Å¡ventes (įskaitant ir valstybines) pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Atsakovas neturi jokių galimybių 4 dienas per mėnesį vykti į Alytų tam, kad galėtų bÅ«ti su vaiku vos po keletÄ valandų.

Nustačius ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , vaikas atitoltų nuo atsakovo, tai pakenktų vaiko psichologinei savijautai, nes vaikas negautų jam taip reikiamo atsakovo dėmesio. IeÅ¡kovės siÅ«loma laikinoji bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes turėtų vykti konfliktinėje aplinkoje – Å¡alių santykiai yra įtempti. Be to, atsakovas neturėtų galimybės su vaiku nuvykti pas savo tėvus, nes bendrauti privalėtų ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje jai stebint. KokybiÅ¡kam bendravimui su vaiku neužtenka pažaisti ar pasivaikščioti 2–3 valandas kelis kartus per mėnesį.

RyÅ¡iui su vaiku palaikyti reikia kartu daryti visus kasdienius užsiėmimus: kartu paruoÅ¡ti maistÄ ir pavalgyti, kartu surinkti žaislus, ruoÅ¡tis miegui, paskaityti knygÄ prieÅ¡ miegÄ ir pan. BÅ«tent toks bendravimas yra Å¡iuo metu, kai vaikas praleidžia su atsakovu vienÄ savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio. Atsakovas sutiko, kad jis turėtų bendrauti su vaiku dažniau, bet tai neturi bÅ«ti daroma mažinant jo esamÄ bendravimÄ su vaiku, o bendravimÄ didinant, todėl atsakovas nurodė, kad vaiko psichologinei bÅ«klei pagerinti yra bÅ«tina laikinai nustatyti papildomÄ jo bendravimÄ su vaiku nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis naudojant vaizdo skambutį palaikančias telefono programėles (Viber, WhatsApp ar pan.) 2 kartus per savaitę vakarais (nuo 18 val.) iki 15 minučių trukmės, įpareigojant ieÅ¡kovę Å¡iuos skambučius suorganizuoti atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ .

4. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad atsižvelgus į ieÅ¡kinio reikalavimus, į atsakovo galimybes įgyvendinti reikalavimus, manytina, jog vienas kartas bendravimui yra per mažai, galbÅ«t reikėtų plėsti galimybes bendrauti ryÅ¡io priemonėmis ir kiek galima skatinti daugiau bendrauti tėvui su vaiku. Dėl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad tai nėra įgyvendinama, realiau bÅ«tų du kartai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

6. Teismas nurodė, kad vaiko tėvas ir motina, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tarpusavyje nebendradarbiavo, neieÅ¡kojo kompromisinių variantų, t. y. ieÅ¡kovė iÅ¡vadas dėl netinkamos nustatytos bendravimo tvarkos padarė vos po dviejų vaiko praleistų savaitgalių pas tėvÄ , o atsakovas neįsiklausė į ieÅ¡kovės pastabas, kad vaikas po grįžimo iÅ¡ tėvo namų elgiasi neįprastai. Tėvai Å¡iuo atveju galėjo aptarti situacijÄ tarpusavyje, nerasdami bendros kalbos į pagalbÄ galėjo pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., bÅ«dami rÅ«pestingi sÅ«naus atžvilgiu privalėjo suprasti, kad tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , geriausiai atitiks vaiko interesus ir galės bÅ«ti vykdomas.

7. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus 2022 m. birželio 15 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d. medicininius dokumentus, konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad vaiko elgesio problemos, jeigu tokios egzistuoja, nes jos medicininiuose dokumentuose apraÅ¡ytos daugiau iÅ¡ motinos žodžių, yra susijusios bÅ«tent su bendravimo su atsakovu dažnumu. IeÅ¡kovė kitų Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų prie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepridėjo.

8. Teismas nurodė, kad iš nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima spręsti egzistuojant faktų dėl vaiko elgesio nukrypimų nuo normos, kurie būtų susiję būtent su susitikimais su tėvu ir su tuo išgyvenamu stresu.

9. Teismas konstatavo, kad, įvertinus faktÄ , jog atsakovo gyvenamoji vieta Vilniuje, o ieÅ¡kovės Alytuje, visiÅ¡kai akivaizdu, jog siÅ«loma ieÅ¡kovės laikina bendravimo tvarka negali užtikrinti tėvo ir sÅ«naus artimesnio ryÅ¡io, nes siÅ«lomos tvarkos nebÅ«tų įmanoma laikytis.

10. Teismas nenustatė jokios būtinybės vaiko ir tėvo pasimatymus organizuoti motinos akivaizdoje, nenustatė jokių neigiamų aplinkybių ar neigiamo poveikio vaikui betarpiškame tėvo ir sūnaus bendravime.

11. Teismas sprendė, kad bendravimo apribojimas ieÅ¡kovės siÅ«lomu variantu nėra pagrįstas ir neužtikrina tokio pobÅ«džio laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, t. y. ryÅ¡io su skyrium gyvenančiu tėvu formavimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 12. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė R. G. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant ieÅ¡kovės nurodytÄ laikinosios bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkÄ su skyrium gyvenančiu tėvu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas neteisingai vertino medicininius dokumentus. Teismas, neturėdamas specifinių medicininių žinių, nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino medicininiuose dokumentuose padarytus įraÅ¡us ir abejoja, kad iÅ¡vis egzistuoja vaiko elgesio problemos. Medicininiai dokumentai patvirtina emocinės bÅ«klės sutrikimus bei nervinio pobÅ«džio sutrikimus. Vaikui buvo skirti raminantys vaistai. Vaikas yra 2 metų amžiaus, taria tik keletÄ Å¾odžių, todėl akivaizdu, jog nusiskundimus dėl vaiko sveikatos gydytojams iÅ¡dėstė ieÅ¡kovė, kuri kasdien bÅ«na su vaiku ir stebi jo pasikeitusiÄ sveikatos bÅ«klę.

Nepastovus mažamečio vaiko ir atsakovo bendravimas bei dėl mažo vaiko amžiaus, mažamečio laikinas iÅ¡vežimas iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos į kitÄ aplinkÄ , neatitinka mažamečio vaiko interesų ir yra žalingas jo sveikatai. 12.2. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo argumentais, kad Å¡alys nebendradarbiavo, neieÅ¡kojo kompromisų. Bendravimo su vaiku tvarka nustatyta abiejų tėvų bendru sutarimu nutraukiant santuokÄ ir patvirtinus teisinių pasekmių sutartį. Tėvai sutardami dėl bendravimo tvarkos negalėjo numatyti tokių pasekmių, kurios sukėlė mažamečiui vaikui sveikatos sutrikimus.

IÅ¡ atsakovo pateiktos vaizdinės medžiagos negalima spręsti egzistuojant faktų dėl vaiko elgesio nukrypimų nuo normos, kurie bÅ«tų susiję su tėvu ir su tuo iÅ¡gyvenamu stresu. IeÅ¡kovė neteigia, kad atsakovas netinkamai bendrauja su vaiku ar vaikas bÅ«na netinkamoje aplinkoje, ar neprižiÅ«rimas, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad Å¡alių nustatyta bendravimo su vaiku tvarka žaloja vaiko sveikatÄ . 12.3. Teismas neatsižvelgė į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Teismas nevertino, kad atsakovas ilgÄ laikÄ (pusė metų) nebendravo su vaiku, mažametis yra tik dviejų metų amžiaus, tarp atsakovo ir vaiko socialiniai ryÅ¡iai nėra susiformavę, todėl vaiko ir tėvo bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, apsiribojant dažnesniais pasimatymais be nakvynės vaikui įprastoje vietoje. Vaikui pagal jo amžių reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka. Ilgalaikis, dviejų parų vaiko iÅ¡skyrimas su mama jam sukelia didelį stresÄ , paskatina nervingumÄ , irzlumÄ ir sukelia miego sutrikimus.

Dabar nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. 12.4. Teismas teikė prioritetÄ atsakovo interesui matytis su vaiku tada, kai tik jam patogu, nes atsakovas gyvena Vilniuje ir siÅ«lomos laikinos bendravimo tvarkos, teismo nuomone, nebÅ«tų įmanoma laikytis. IeÅ¡kovė savo reikalavime nenurodė pasimatymų su vaiku bÅ«tent darbo dienomis. Atsakovas, suderinęs su ieÅ¡kove, galėtų atvykti iÅ¡eiginėmis, Å¡venčių dienomis, atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ , sveikatos bÅ«klę ir kt. 12.5.

IeÅ¡kovė nesutinka, kad motinos buvimas pasimatymų su tėvu metu vaikui bÅ«tų daugiau žalingas nei naudingas, nes tėvų santykiai konfliktiÅ¡ki. Mažamečio sÅ«naus ir atsakovo socialinis ir emocinis ryÅ¡ys nėra susiformavęs, todėl atsakovo bendravimas su vaiku pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ nedalyvaujant ieÅ¡kovei, su kuria yra labai artimas ryÅ¡ys dėl vaiko amžiaus, vaikui neįprastoje vietoje, mažamečiui sukelia neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovui bendrauti vaikui įprastoje aplinkoje nereiÅ¡kia, kad atsakovui ir vaikui negalima bendrauti lauke, esant palankioms oro sÄ lygoms ar pan.

Å alims gera valia susitarus, pasimatymų / susitikimų vietÄ bÅ«tų galima ir pakeisti, tačiau bendravimas turėtų vykti be nakvynės, neatskiriant ilgesniam laikui vaikui nuo mamos, kas nekeltų rizikos vaiko sveikatai.

13. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas A. G. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo: 13.1. IeÅ¡kovės pozicija patvirtina, kad ji pasirinko netinkamÄ vaiko interesų gynimo bÅ«dÄ . Pati pripažindama, kad atsakovo bendravimas su vaiku jam streso nekelia, be pagrindo šį bendravimÄ praÅ¡o apriboti. Atsakovas yra pateikęs į bylÄ vaizdo įraÅ¡us ir nuotraukas, kurios patvirtina, kad vaikas nejaučia jokio streso, bendraudamas su juo ne motinos gyvenamojoje vietoje.

Kad pas tėvÄ vaikas jaučiasi gerai, neginčija ir pati ieÅ¡kovė, todėl nesuprantama, kodėl esama bendravimo tvarka su nakvynėmis turėtų bÅ«ti laikinai stabdoma. 13.2. IeÅ¡kovės pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad bÅ«tent bendravimas su tėvu nuo penktadienio iki sekmadienio jam sukelia kokį nors stresÄ , tokių iÅ¡vadų medicininiuose dokumentuose nėra. 13.3. IeÅ¡kovė taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ medicininių dokumentų iÅ¡vadų vertinimÄ , teigdama, kad teismas neturi specialių medicininių žinių, tačiau pastebėtina, kad tokių žinių neturi ir ieÅ¡kovė, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byla nėra nagrinėjama iÅ¡ esmės, todėl pateikti įrodymai vertinami tik tiek, kiek tai bÅ«tina spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti faktinių aplinkybių, tai yra detaliai nustatyti ir iÅ¡tirti ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes. 13.4. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės nuomone, kad dviejų metų vaiko iÅ¡skyrimas nuo motinos dviem paroms kelia jam stresÄ , irzlumÄ ir miego sutrikimus. Nei viename medicininiame dokumente nėra pateikta tokių iÅ¡vadų, tad tai tėra subjektyvi ieÅ¡kovės nuomonė, grindžiama konfliktiÅ¡kais tarpusavio santykiais su atsakovu.

Atsakovas yra lygiai toks pats tėvas, kaip ieÅ¡kovė motina, ir vienodai svarbus vaikui, todėl bendraudamas su tėvu vaikas nėra iÅ¡skiriamas nuo motinos, bet įgyvendina savo pagrindinę prigimtinę teisę bendrauti su abiem tėvais, tame tarpe ir skyrium gyvenančiu atsakovu, jaučia, kad tėvas jį myli, globoja ir jis atsakovui yra vienodai svarbus kaip ieÅ¡kovei. 13.5. Atsakovo gyvenamoji aplinka taip pat yra vaikui priimtina, joje sudarytos visos sÄ lygos, kad vaikas jaustųsi komfortiÅ¡kai, o dėl didelio Å¡alių santykių konfliktiÅ¡kumo atsakovo bendravimas su vaiku ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje ir dar jai stebint vaikÄ tik žalotų psichologiÅ¡kai.

Vaiko amžius nėra joks kriterijus, pagal kurį reikėtų spręsti dėl galimybės bendrauti su nakvynėmis. Vaikas nėra žindomas, o visus vaiko poreikius atsakovas geba patenkinti lygiai taip pat, kaip ir ieÅ¡kovė, dėl to ginčo byloje nėra. Tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, nesuteikia jai jokio pranaÅ¡umo prieÅ¡ atsakovÄ . 13.6. IeÅ¡kovė be jokio pagrindo teigia, kad sÅ«naus ryÅ¡ys su atsakovu nesusiformavęs. IÅ¡ atskirojo skundo net nėra aiÅ¡ku, kuo tokie ieÅ¡kovės teiginiai yra motyvuojami.

IeÅ¡kovė pati pripažino, kad kiek sykių atsakovas atvyko paimti vaiko bendravimui, vaikas visada noriai ėjo pas atsakovÄ , neverkė, nesiprašė pas mamÄ , o savaitgalį leisdamas pas atsakovÄ ir telefonu bendraudamas su ieÅ¡kove jokių neigiamų emocijų, susijusių su bendravimu ne motinos gyvenamojoje vietoje, neiÅ¡sakė. 13.7. Nors ieÅ¡kovė skundžiasi per retu atsakovo bendravimu su vaiku, jokių pastangų papildomam vaiko bendravimui su tėvu nededa. IeÅ¡kovė nesudaro galimybių vaikui susisiekti su atsakovu nuotoliniu bÅ«du, nors darbo reikalais kelis kartus per mėnesį lankosi Vilniuje pati vaiko atsakovui neatveža, o atsakovui vos keliomis dienomis pavėlavus įspėti apie planuojamÄ bendravimÄ su vaiku suderinti bendravimÄ atsisako, motyvuodama atsakovo pareiga praneÅ¡ti apie bendravimÄ taip, kaip nustatyta teismo sprendimu ir ji per Å¡ias kelias dienas jau suplanavo vaiko užimtumÄ visam mėnesiui. 13.8.

PraÅ¡oma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka ne tik neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, bet ir yra neįgyvendinama atsakovui. Atsakovas neturi jokių galimybių 4 dienas per mėnesį vykti į Alytų tam, kad galėtų bÅ«ti su vaiku vos po keletÄ valandų, objektyviai atsakovas neturės galimybių pabendrauti su vaiku 10 valandų 4 kartus. Kiekvieno mėnesio kas antrÄ savaitgalį atsakovas privalo bendrauti su kitais savo dviem vaikais, iÅ¡ kitų dviejų laisvų savaitgalių jis kas antrÄ savaitgalį nuo sekmadienio iki pirmadienio ryto privalo bendrauti su vaikais iÅ¡ pirmosios santuokos.

Taigi atsakovui lieka laisvi vos 2 Å¡eÅ¡tadieniai per mėnesį ir tai bÅ«tų vienintelės dienos, kurių metu jis galėtų pasimatyti su sÅ«numi. Taigi vaikas atitoltų nuo atsakovo, tai pakenktų vaiko psichologinei savijautai, nes vaikas negautų jam taip reikiamo atsakovo dėmesio. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo 15. IeÅ¡kovė R. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. rugsėjo 12 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä / siuntimÄ .

16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Kadangi Å¡ioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimÄ bÅ«tina iÅ¡samiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, jų svarbÄ teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimui, ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus priima ir vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Dėl ginčo esmės 18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

20. Teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, jog bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos yra aktualios sprendžiant ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos patvirtinimo klausimÄ .

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taip pat galioja bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė – kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), o Å¡aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Taigi asmuo praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

21. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/2022 buvo nutraukta Å¡alių santuoka, patvirtinant tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Å ia sutartimi nustatyta Å¡alių sÅ«naus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove, su atsakovu nustatyta bendravimo tvarka, pagal kuriÄ A. G. bendrauja su atsakovu vienÄ mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 valandos iki sekmadienio 19 valandos, vaikÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos Alytuje pasiima ir atgal grÄ Å¾ina atsakovas, kurio gyvenamoji vieta Vilniuje.

22. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pakeisti minėtu teismo sprendimu nustatytÄ atsakovo bendravimo su Å¡alių sÅ«numi tvarkÄ . IeÅ¡kovė taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir stabdyti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1.5 punkto sÄ lygos vykdymÄ , nustatant su skyrium gyvenančiu tėvu A. G. laikinÄ jÄ bendravimo su mažamečiu A. G. tvarkÄ â€“ nustatyti tėvo ir sÅ«naus pasimatymus 4 dienas per mėnesį nuo 4 iki 6 valandų vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieÅ¡kovei nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, nurodydamas, kad nėra pagrindo spręsti, jog vaiko elgesio problemos yra susijusios su bendravimo su atsakovu dažnumu, o iÅ¡ nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima spręsti egzistuojant faktų dėl vaiko elgesio nukrypimų nuo normos, kurie bÅ«tų susiję bÅ«tent su susitikimais su tėvu ir su tuo iÅ¡gyvenamu stresu; siÅ«loma laikina bendravimo tvarka neužtikrins tėvo ir sÅ«naus artimesnio ryÅ¡io ir jo formavimo; nėra bÅ«tinybės vaiko ir tėvo pasimatymus organizuoti motinos akivaizdoje.

23. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas, neturėdamas medicininių žinių, neteisingai vertino ieÅ¡kovės pateiktus medicininius dokumentus, tarp Å¡alių nustatyta bendravimo tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų, yra žalinga jo sveikatai. Vaikas su tėvu nebendravo apie pusę metų, todėl tarp atsakovo ir Å¡alių sÅ«naus nėra susiformavę socialiniai ryÅ¡iai ir vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis, keičiant bendravimo tvarkÄ Ä¯ dažnesnius, bet be nakvynės, susitikimus vaiko gyvenamojoje vietoje.

24. CK 3.155 straipsnis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1–3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

26. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

27. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situacijÄ , o ginčas tarp Å¡alių Å¡ioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iÅ¡ esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, priimti kitokį teismo sprendimÄ , nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos bÅ«das (pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybÄ .

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje duomenų, jog atsakovo bendravimas su sÅ«numi kenkia vaiko interesams, nėra, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismas byloje spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstai konstatavo, kad vaiko elgesio problemos nėra iÅ¡imtinai susijusios su bendravimo su atsakovu dažnumu, o siÅ«loma laikina bendravimo tvarka neužtikrins tėvo ir sÅ«naus artimesnio ryÅ¡io ir jo formavimo. Nors ieÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas medicininių žinių, neteisingai vertino ieÅ¡kovės pateiktus medicininius dokumentus, tačiau tokioms iÅ¡vadoms, kurias priėmė pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus medicininius dokumentus, medicininio iÅ¡silavinimo turėjimas nėra bÅ«tinas.

Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad vaikas neramus, susijaudinęs, pasireiÅ¡kia isterijos priepuoliai, baimės jausmas, verksmingumas, neramus elgesys naktį, rekomenduota psichologo konsultacijos, tačiau toks vaiko elgesys nustatytas iÅ¡ motinos žodžių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinus gydytojos vaikų neurologės iÅ¡raÅ¡e vaikui nustatytÄ hiperaktyvumÄ , yra tikimybė, jog toks vaiko elgesys yra bÅ«tent dėl hiperaktyvumo, o ne dėl bendravimo tvarkos su atsakovu.

Pažymėtina, kad iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas, teikdamas iÅ¡vadÄ byloje, taip pat nematė pagrindų keisti vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkÄ Ä¯ tokiÄ , kokios prašė ieÅ¡kovė.

29. Vertinant vaiko interesus ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klė, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas jo emociniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

30. IeÅ¡kovė, nurodydama, kad vaikui pagal jo amžių reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, neįrodė, jog vaikui tÄ savaitgalį, kurį jis praleidžia su atsakovu, nebÅ«tų užtikrinami vaiko poreikiai, tokie kaip pastovus dienos rėžimas, tinkamas poreikių tenkinimas ar stabili aplinka. Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad nemano, jog vaiko bendravimas su atsakovu jam kelia žalÄ , jos vertinimu, tinkamesnis bendravimas Å¡alių sÅ«nui su atsakovu bÅ«tų bendraujant dažniau, tačiau be nakvynių, susitikimus rengiant vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau neįrodė, kuo tokia pakeista bendravimo tvarka geriau patenkintų vaiko interesus bendraujant su tėvu nei ta, kuri yra nustatyta Å¡iuo metu.

Sutiktina, kad vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis priprantant prie tokios bendravimo tvarkos, tačiau, teismo vertinimu, šis laikotarpis reikalingas iki tol, kol vaikas prie tokios bendravimo tvarkos pripras, o susitikimai iki šiol buvo tik du, todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad vaiko elgesys pasikeitė būtent dėl šalių nustatytos bendravimo tvarkos. Be to, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas tik dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, o dėl ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas pasisakys galutiniu sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo keisti Å¡alių nustatytÄ bendravimo tvarkÄ iki, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės atskirajame skunde nurodytais motyvais, kad sÅ«naus ir atsakovo socialiniai ryÅ¡iai nėra susiformavę, todėl ieÅ¡kovės siÅ«lytas bendravimo tvarkos pakeitimas yra tinkamesnis. Nesutiktina ir su ieÅ¡kovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas teikė prioritetÄ atsakovo interesams. Ä®vertinus atsakovo įsipareigojimus bendrauti su vaikais iÅ¡ kitos santuokos, Å¡alių gyvenamÄ sias vietas ir kitas aplinkybes, net jei ir teismas nustatytų tokiÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , tikėtina, jog jos atsakovas nesugebėtų laikytis dėl nurodytų priežasčių, ir dėl to nukentėtų vaiko interesai, nes vaikas per mažai bendrautų su atsakovu ir dėl to nepavyktų suformuoti socialinio ryÅ¡io tarp sÅ«naus ir tėvo.

32. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikinai keičiant atsakovo ir Å¡alių sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , yra teisinga ir jos keisti nėra pagrindo, nes ji nepažeidžia nepilnamečio vaiko tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu ir paties vaiko interesų.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes tokio pobÅ«džio bylose ir prioritetÄ Å¡ioje ginčo situacijoje teikė bÅ«tent vaiko interesams, kartu iÅ¡laikydamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡samiai analizuoti, vertinti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieÅ¡kinio pagrindas ir kurias įvertinus bus iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio reikalavimai.

Visi Å¡alių argumentai ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, o teismas Å¡iuo atveju sprendė klausimÄ tik dėl laikinųjų priemonių taikymo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobÅ«džio klausimas, kuriuo Å¡alių ginčas nėra iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikÅ¡mės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (iÅ¡ lot. teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situacijÄ .

34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgė į Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, vertino, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, todėl turi bÅ«ti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimÄ su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo Å¡iuo metu Å¡alių nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina nepilnamečio vaiko teises bendrauti su tėvu, todėl keisti nustatytos bendravimo tvarkos nėra pagrindo.

35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiÅ¡kai pritaria iÅ¡dėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė