2024-07-03 Nr. BB-3541-1-01-1-39225-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2466/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39225-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjo advokato Stasio Lileikio kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjas advokatas S. Lileikis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones taikymo laiką iki vienerių metų ir panaikinti konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla“) vertę atitinkančios pinigų sumos – 9803 Eur – išieškojimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Pasak kasatoriaus, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalyje, 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos tik nuteisus asmenį ir jam paskyrus bausmę. Tuo tarpu A. J. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Taigi jis nėra laikomas teistu, jam nebuvo paskirta bausmė ir neatsirado kitų neigiamų pasekmių (teistumo ir pan.), todėl nebuvo pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Šiuo atveju kasatorius įžvelgia BK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos prieštaravimą Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai ir iš jos kylančiam teisingumo principui bei mano, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar BK 67 straipsnio 2 dalies norma, leidžianti taikyti baudžiamojo poveikio priemones, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, neprieštarauja Konstitucijai.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas gali būti ilgesnis už laidavimo terminą. Toks aiškinimas teisiškai nelogiškas ir prieštaringas, kuris gali reikšti plečiamą baudžiamosios teisės normų aiškinimą, nulemiantį nepagrįstą asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisių suvaržymą. Ilgesniam terminui nei paskirtas laidavimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. J. prieštarauja teisingumo principui, nes atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui valstybės prievarta yra taikoma ilgiau, nei tęsiasi laidavimas. Pačiame BK 40 straipsnyje yra nurodytos, turinčios atgrasyti ir sulaikyti atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokią prevenciją gali užtikrinti paskirtas laiduotojas, o ne baudžiamojo poveikio priemonė, kuri be bausmės negali būti skiriama.

Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikomas ne BK 72 straipsnis, o šio kodekso 67 straipsnio 2 dalis ir šios normos taikymas paliekamas teismo diskrecijai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas konkrečių motyvų, savo nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi BK 72 straipsnio 5 dalimi, t. y. teisės norma, kuri taikytina paskyrus bausmę. Šis apeliacinio skundo argumentas liko neišnagrinėtas, todėl kasatoriui nėra aiškios apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 67 straipsnio 2 dalies ir 72 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo diskrecija iš viso netaikyti ar iš dalies taikyti turto (jo vertės) konfiskavimą. Neteisingas teisės normų dėl turto (jo vertės) konfiskavimo aiškinimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjas kėlė tuos pačius klausimus dėl, jo nuomone, neteisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo jo ginamajam atimti teisę vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui nei nustatytas laidavimo terminas bei išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančia pinigų sumą. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamius ir aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. baudžiamojo poveikio priemones – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą sprendžiant ginčijamus klausimus. Kasacinio skundo argumentavimas subjektyviu, išgalvotu savo ginamajam naudingu teisės normų interpretavimu, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą, nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai dėl BK 67 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai ir poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnį, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, šiuo atveju kasatoriaus pateikti argumentai nesuteikia pagrindo manyti, kad BK 67 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai ir dėl to būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. gynėjo advokato Stasio Lileikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas