efc16da3-4e99-475b-856f-95f7710165cc · Å iaulių apygardos teismas

    Civilinė byla Nr. 2A-144-124 /2014                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00473-2013-3                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 34.3; 34.4; 121.14. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                 2014 m. kovo 20 d.                                                                    Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-784-156/2013 pagal ieÅ¡kovo L. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams I. N., E. B., trečiajam asmeniui notarei D. V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo, pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo, termino atnaujinimo, restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė :                                                          I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. Ž. ieÅ¡kiniu (1 t., 2–9 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ 3 mėnesių terminÄ priimti M. D., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimÄ , pripažinti negaliojančia 2005-03-29 Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo Nr. 4568 dalį, kuria A. D. paveldėjo M. D. nuosavybės teise valdytus 4 žemės sklypus, atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti 2005-03-29 Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo Nr. 4568 dalį, pripažinti L.

Ž. ir R. Ž. testamentinių įpėdinių teises į viso M. D. palikimÄ po 1/3 dalį kiekvienam, pripažinti A. D. su I. N. sudarytÄ 2005-07-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14563 negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ekvivalentu pinigais, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ I. N. 2898 Lt, pripažinti A. D. su E. B. sudarytÄ 2005-04-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6495 negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ekvivalentu pinigais, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ E. B. 13 454 Lt, pripažinti A. D. su E. B. sudarytÄ 2005-04-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6493 negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ekvivalentu pinigais, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ E. B. 4505 Lt.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 1993 m. mirė jo senelė M. D., kuri pagal 1989-10-26 sudarytÄ testamentÄ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). ir visÄ kitÄ turtÄ po savo mirties paliko 3 asmenims: A. D., R. Ž. ir ieÅ¡kovui L. Ž.. Vadinasi, jos turtas turėjo bÅ«ti paveldėtas ne pagal įstatymÄ , o pagal testamentÄ . Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas kartu su savo broliu R. Ž. ir savo motina A. D. turėjo teisę paveldėti po 1/3 senelės M. D. turtÄ , sužinojo tik 2013 m. vasario mėnesį, gavęs iÅ¡ Å iaulių apskrities archyvo pažymÄ .

Dėl Å¡ios priežasties turi bÅ«ti atnaujintas terminas paveldėti pagal testamentÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo motina A. D. 2005-03-29 Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimu negalėjo paveldėti viso M. D. turto, o galėjo paveldėti tik 1/3 dalį. M. D. testamentas nebuvo pakeistas, panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl jo turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai paisoma, kadangi jame užfiksuota tikroji palikėjos valia. CK 5.8 straipsnis numato, kad nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ galima per vienerius metus laiko nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo at turėjo sužinoti apie kito asmens palikimo priėmimÄ .

Dėl to, ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2005-03-29 Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalį, kuria A. D. paveldėjo 2/3 dalis M. D. turto, taip pat atnaujinti 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pripažinus Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalį negaliojančiu, pripažintinos įpėdinių L. Ž. ir R. Ž. teisės į M. D. turto 1/3 dalį kiekvienam. M. D. palikimÄ priėmusi ieÅ¡kovo motina A. D. sudarė 4 paveldėto turto pardavimo sutartis su I.

N. ir E. B.. Atsakovai A. D. už nupirktus žemės sklypus sumokėjo vos 14 500 Lt, nors teisinga ir sÄ Å¾ininga kaina turėjo bÅ«ti 34 490 Lt. Dėl Å¡ios priežasties trys iÅ¡ keturių sutarčių prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, yra sudarytos pagaule, pasireiÅ¡kusia atsakovų tylėjimu, t. y. sklypų tikrosios ir sÄ Å¾iningos kainos aplinkybių, kurias žinodama A. D. nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimu. Dėl tokios atsakovų veikos A. D. buvo akivaizdžiai suklaidinta ir Å¡is suklydimas turi esminės reikÅ¡mės.Atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., 76–78 b. l.) atsakovas E. B. prašė ieÅ¡kinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad M. D. bÅ«tų turėjusi gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais, nes jai mirus 1993-11-24, dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarÄ niekas nesikreipė. Ä® 4 žemės sklypus nuosavybės teisės M. D. buvo atkurtos jau po jos mirties 2004-10-01. IeÅ¡kovas priimti palikimo faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti negalėjo, nes tuo metu gyveno Panevėžyje. Priimti palikimÄ iÅ¡ dalies negalima, tai draudžia įstatymas, todėl ieÅ¡kovui negali bÅ«ti atnaujintas terminas palikimo pagal testamentÄ priėmimui. 1989-10-26 testamente pasisakyta tik dėl gyvenamojo namo su Å«kio pastatais palikimo, tačiau visiÅ¡kai nepasisakyta dėl viso kito turto.

IÅ¡ to seka, kad minėtu atveju ir turėjo bÅ«ti paveldima pagal įstatymÄ . Å iuo pagrindu Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Žemės sklypų sandorius tvirtino notaras, todėl neturėjo net menkiausios abejonės, kad minėti žemės sklypai gali jai nepriklausyti. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį vertina kaip norÄ neteisėtai pasipelnyti, nes atsakovas yra sÄ Å¾iningas žemės sklypų įgijėjas.Atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., 79–80 b. l.) atsakovė I.

N. prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes pardavėjos A. D. neapgavo, jos parduoti žemės sklypus neįkalbinėjo, nors ji ir sirgo, bet buvo pilno proto ir savo veiksmus pilnai kontroliavo. Pirkimo-pardavimo kaina įstatymais nereguliuojama, tai yra Å¡alių susitarimo reikalas. Atsakovė yra sÄ Å¾ininga žemės sklypo įgijėja.                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu (1 t., 163–166 b. l.) ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog po močiutės M.

D. mirties yra likusi jos neįregistruota namų valda. Tai reiÅ¡kia, kad jis per 20 metų po senelės M. D. mirties palikimo nepriėmė nei kreipdamasis į notarÄ , nei pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, juo rÅ«pindamasis ar siekdamas įteisinti namų valdÄ , kad jÄ galėtų paveldėti. Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas netapo asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti kito įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumÄ . Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas iÅ¡duotas ieÅ¡kovo motinai 2005-03-29, o ieÅ¡kovo motinos, kaip paveldėtojos nuosavybės teisės vieÅ¡ame registre buvo įregistruotos 2005 m. balandžio mėnesį, ji mirė 2012 m. gruodžio mėnesį, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi praėjus net 8 metams po to, kai A.

D. prieÅ¡ mirtį įregistravo paveldėtÄ turtÄ savo vardu.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, turėdamas pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai per protingÄ laikÄ , buvo nerÅ«pestingas ir savo, kaip įpėdinio, teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl turi prisiimti dėl jo nerÅ«pestingumo kilusias pasekmes. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovui atnaujinti praleistus terminus palikimui priimti ir ginčyti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ .

Teismas nurodė, kad sklypų vertė sutarčių sudarymo dienÄ Registrų centre buvo nurodoma 15460 Lt, sklypai buvo parduoti už 10000 Lt. Aplinkybių, kad žemės sklypus nupirkę atsakovai apgavo pardavėjÄ , nėra, jie yra sÄ Å¾iningi turto įgijėjai, turto perleidimo sutartys patvirtintos notaro, pardavėja sudarydama sandorius buvo veiksni. IeÅ¡kovo teiginiai apie sandorių neteisėtumÄ yra tik bendro informacinio pobÅ«džio ir jų nepakanka, kad dėl Å¡ių teiginių galima bÅ«tų pripažinti sudarytus sklypų pirkimo pardavimo sandorius negaliojančiais.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas L. Ž. apeliaciniu skundu (1 t., 175–176 b. l.) praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie senelės M. D. paliktÄ , tačiau neįteisintÄ sodybÄ . Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas turėjo žinoti ir apie senelės testamentÄ , nurodė, kad nepretendavo į valdÄ , dėl to negali pretenduoti ir į likusias palikimo dalis.

Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta, kadangi ginčo dėl neįregistruotos namų valdos paveldėjimo nėra ir nebuvo.2. Teismas taip pat netinkamai taikė CK 5.8 str. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nurodė, kad ieÅ¡kovas negali ginčyti mamos priimto palikimo teisėtumo. IeÅ¡kovas yra asmuo, pretenduojantis į palikimÄ . Tai, kad po mamos mirties praėjo daug laiko, nereiÅ¡kia, kad senaties terminas negali bÅ«ti atnaujintas.3. Teismas neteisingai nurodė, kad A. D. sudarė sklypų pardavimo sutartis protinga ir teisinga kaina.

Pati atsakovė teismui paaiÅ¡kino, kad A. D. sirgo, kentė nepriteklių, piktnaudžiavo alkoholiu, jai visko trÅ«ko ir ginčo sklypus pardavė visiÅ¡kai nesidomėdama sklypų kainomis. Vien formalus faktas, kad pardavėja buvo veiksni, nepaÅ¡alina ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių.4. Atsakovai nenuginčijo pateiktų duomenų apie sklypų tikrÄ jÄ vertę ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu, dėl to ieÅ¡kinys atmestas nepagrįstai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., 1–2 b. l.) atsakovė I.

N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas palikimo nepriėmė nei kreipdamasis į notarÄ , nei pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , juo rÅ«pindamasis ar siekdamas įteisinti namų valdÄ , kad jÄ galėtų paveldėti. Palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su iÅ¡lygomis. Teismui nepratęsus termino palikimui priimti, negalimas ir tolesnis jo, kaip įpėdinio, teisių gynimas dėl kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

Pirkdama žemės sklypÄ , atsakovė veikė sÄ Å¾iningai, o ieÅ¡kovas neįrodė jos nesÄ Å¾iningumo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., 4–5 b. l.) atsakovas E. B. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo argumentai analogiÅ¡ki argumentams, iÅ¡dėstytiems atsakovės I. N. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , todėl teismas jų nekartoja. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                                                 teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumÄ faktiniu bei teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia apeliacinio skundo argumentai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl testamentinio įpėdinio ieÅ¡kovo L. Ž. teisių paveldėti atsiradusį palikimÄ Ä¯gyvendinimo. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡tyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 185 str., 263 str.).

Kolegija, sutikdama su apylinkės teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų: Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovo senelė M. D., kuri 1989 m. sudarytu testamentu savo turtÄ - namÄ bei visÄ kitÄ turtÄ , kuris jai priklausys mirties dienÄ , paliko po 1/3 ieÅ¡kovui, jo broliui R. Ž. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir ieÅ¡kovo motinai A.

D.(mirusi (duomenys neskelbtini)).M. D. mirė (duomenys neskelbtini).(1t., 14 b. l.), tačiau į teismÄ ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2013 m. kovo 25d. (1 t., 2 -9b. l.). Taigi, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡is kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.).

Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iÅ¡ kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymÄ iÅ¡ esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, iÅ¡skyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymÄ , kurį susieja su Å¡iame straipsnyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino taikymo pasibaigimu.

Taigi ginčo teisiniams santykiams iÅ¡ esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ . Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimÄ , o tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du, jis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais bÅ«dais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje bei iki 2001 m. liepos 01 d. galiojusio civilinio kodekso 587 str. nustatyti atitinkami terminai, t.y. palikimas atsiradęs po 1993 lapkričio 23 d. testamentinės palikėjos M.

D. mirties turėjo bÅ«ti priimtas per 6 mėnesius, t.y. iki 1994 gegužės mėnesio 23 d.(galiojusio CK 587 str.3 d.). Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Apeliantas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti šį terminÄ , o taip pat ir kitÄ praleistÄ terminÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kurį praÅ¡o iÅ¡ dalies pripažinti negaliojančiu, testamentinių įpėdinių teisių pripažinimo į senelės turtÄ pagal testamentÄ ir dėl paveldėto turto pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Kaip patvirtina bylos duomenys, apeliantas palikimo nepriėmė. Nei apeliantas, nei jo brolis R. Ž. nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo pagal testamentÄ ar į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto –dėl palikimo priėmimo nustatymo. Po M. D. mirties(mirusios (duomenys neskelbtini)),2005-03-04 d. palikimÄ priėmė kaip įstatyminė įpėdinė apelianto motina, mirusios duktė A. D.(kuri taip pat buvo įtraukta ir į M. D. testamentÄ ), paduodama pareiÅ¡kimÄ RadviliÅ¡kio rajono notarų biurui (1t., 110 b. l.).

RadviliÅ¡kio rajono notarų biuro notarė D. V. 2005-03-29 A. D. iÅ¡davė paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Ä¯ 4 žemės sklypų 10,53 ha paveldėjimÄ (1 t., 132-133 b. l.). IeÅ¡kovas, kaip testamentinis įpėdinis byloje ginčija šį paveldėjimo liudijimÄ , ieÅ¡kovui neįgyvendinus jo turimÄ teisę paveldėti pagal testamentÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas siekia paveldėti senelės testamentu paliktÄ turtÄ , kuris yra parduotas . Testamentas – tai asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje, be nurodytų konkrečių kriterijų, sprendžiant klausimÄ dėl tokio termino pratęsimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos konkrečioje byloje, taip pat vadovautis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais (CK1.5 straipsnis). IeÅ¡kovas dėl paveldėjimo pagal testamentÄ kreipėsi beveik po 20 metų, nurodydamas, kad jam nieko nebuvo žinoma apie testamentÄ .

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Ä®statyme įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitÄ , t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ .

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011). Å iuo atveju paveldėjimas buvo priimtas pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovui neįgyvendinus jo turimÄ teisę paveldėti pagal testamentÄ 12 metų. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie senelės suraÅ¡ytÄ testamentÄ . Kaip matyti jo siekis yra nukreiptas ne į paveldimÄ turtÄ , jo priėmimÄ , tačiau į sandorių panaikinimÄ , kuriais buvo parduoti paveldėti žemės sklypai.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad apie testamentÄ nieko nežinojo ir apie jį sužinojo tik po brolio R. Ž. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad apie tai jam galėjo bÅ«ti žinoma, nes ieÅ¡kovas teisme patvirtino, jog mama jam sakė, kad po mirties senelė paliks namÄ , kurį jie galės pasidalinti (1 t., 155 b. l.).Taip pat iÅ¡Â liudytojos J. M. parodymų(1t,158 b. l.) matyti, kad kaime iÅ¡ ieÅ¡kovo brolio R. Ž. buvo žinoma apie senelės testamento buvimÄ , net jį yra tekę matyti paÅ¡aliniams asmenims.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, įgyvendinti subjektyviÄ teisę, ar susižinoti dėl galimo testamento suraÅ¡ymo, patikrinti Å¡ias aplinkybes. Testamentas buvo registruotas Baisiogalos apylinkės LDT vykdomojo komiteto notariÅ¡kai patvirtintų testamentų byloje , vėliau perduotas Å iaulių apskrities archyvan (1 t., 27,28 b. l.).Taigi ieÅ¡kovas , bÅ«damas įpėdinių sÄ raÅ¡e, turėjo realiÄ galimybę patikrinti testamento buvimÄ pagal senelės M.

D. gyvenamÄ vietÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas teisme patvirtino, jog iki mirties bendravo su senele, jÄ lankė, žinojo apie senelės mirties faktÄ , laikÄ , dalyvavo laidotuvėse. IeÅ¡kovas žinojo apie tuo metu likusiÄ neregistruotÄ Â namų valdÄ . Pats apeliantas skunde patvirtino, kad ginčo nebuvo dėl Å¡ios valdos paveldėjimo. Kaip matyti, ieÅ¡kovo apsisprendimÄ lėmė , tvarkant bolio paveldėjimo priėmimÄ . Jei asmens (įpėdinio) norÄ priimti palikimÄ nulėmė vien tik vėlesnis, pagausinęs palikimÄ , turto atsiradimas, tai Å¡i aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, Å¡i aplinkybė, kad nežinojo apie palikimo turto kiekį, dydį, vertę esminės reikÅ¡mės termino pratęsimui negali turėti.

CK 1.6 numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas, nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiÅ¡kumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o Å¡ito nedarydamas, jis veikia savo rizika.

Nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjos turtÄ praradimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nežinojo, kad po senelės mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, bei testamentas , nesiėmimas jokių aktyvių veiksmų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimÄ per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

Praleistas terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujintas asmeniui , turėjusiam norÄ ir apsisprendimÄ palikimo atsiradimo metu palikimÄ priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios valios dėl svarbių priežasčių. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėdamas pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai, per protingÄ terminÄ , buvo nerÅ«pestingas ir savo kaip įpėdinio teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl turi prisiimti dėl jo nerÅ«pestingumo kilusias pasekmes.

Teismui nepratęsus termino palikimui priimti, nepripažinus ieÅ¡kovo asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ , negalimas ir tolesnis jo, kaip įpėdinio teisių gynimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad palikimÄ priėmusi A. D. įregistravo vieÅ¡ame registre nuosavybės teises į jos mamos, pareiÅ¡kėjo senelės M. D. turtÄ (1t., 118-122,125-130 b. l.). Taip pat buvo iÅ¡vieÅ¡intas ir  M. D. turto palikimo priėmimas, jį įregistruojant vieÅ¡ame testamentų registre, kÄ patvirtina pažymėjimas apie palikimo fakto įregistravimÄ testamentų registre (1 t., 109 b. l.).

Å is faktas buvo žinomas ir R. Ž., kurio interesais ieÅ¡kovas irgi reiÅ¡kė ieÅ¡kinį, siekdamas paveldėti ir jam priklausančiÄ pagal testamentÄ dalį. R. Ž. buvo įgaliotas veikti savo motinos A. D. interesais ir jÄ atstovauti paveldėjimo byloje , kÄ patvirtina paveldėjimo byloje esantis Å¡iam asmeniui iÅ¡duotas įgaliojimas (1t., 110,113 b. l.). IeÅ¡kovas ir Å¡iuo atveju nesiaiÅ¡kino paveldėjimo teisėtumo, neatliko jokių aktyvių veiksmų 8 metų bėgyje, jo mamai priėmus paveldėjimÄ .

Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Apie mamos mirtį ieÅ¡kovas buvo informuotas, tačiau mirus mamai ieÅ¡kovas nebuvo rÅ«pestingas savo teisių atžvilgiu, taip pat ir toliau nesiaiÅ¡kino paveldėjimo teisėtumo, neatliko jokių aktyvių veiksmų 8 metų bėgyje, nors Å¡is faktas buvo pavieÅ¡intas.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl Å¡io termino neatnaujinimo, nes byloje nebuvo nustatytos kokios nors kliÅ«tys ieÅ¡kovui laiku įgyvendinti savo teises. Formuodamas teismų praktikÄ civilinėse bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagrindų ir teisinės reikÅ¡mės, 2009 m. spalio 16 d. nutartyje Nr.3K-3-441/2009, priimtoje civilinėje byloje dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, kasacinis teismas pažymėjo, jog „ ...nagrinėjamos bylos kontekste vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta.

Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti <...> Teismui CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsus įpėdiniui terminÄ palikimui priimti, CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Teismas neatnaujino terminų ieÅ¡kovui nei priimti palikimÄ , nei ginčyti paveldėjimo liudijimÄ , jo iÅ¡vadoms pritaria ir teisėjų kolegija. Pritartina teismo iÅ¡vadoms, kad Å¡iuo atveju reikia atsižvelgti ir į teisinių santykių stabilumÄ , apibrėžtumÄ . Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl paveldėtojos A. D. sudarytų sandorių teisėtumo. IeÅ¡kovas ginčijo Å¡iuos sandorius, remiantis CK 1.91 str.5 d. ir 1.90 str. 4 d. nuostatomis, kad pirkėjai-atsakovai E. B., I. N. žemės sklypus įgijo apgaule, nupirkdami žemės sklypus žemesne nei rinkos kaina, Å¡ie sandoriai sudaryti suklydimo įtakoje, juos panaikinus taikyti restitucijÄ , priteisiant ekvivalentu –pinigais iÅ¡ I.

N. 2898 Lt bei iÅ¡ E. B. už vienÄ sklypÄ 13 454 Lt, už kitÄ 4505 Lt(viso 17 959 Lt). Sutartys gali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių asmuo buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir to asmens elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Å . firma „(duomenys neskelbtini)“ v. UAB „ Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „ Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).

Kitas CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas sandoriui pripažinti negaliojančiu yra fakto, kad asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sandorį buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, pripažinimas. Ne kiekvienÄ sandorį, sudarytÄ dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiÅ¡kiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis, kai kita sandorio Å¡alis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiÅ¡kai jomis pasinaudojo.

Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme – CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta nurodytų faktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-47/2004).Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovai ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesÄ Å¾iningai, tyčia nutylėdami informacijÄ , turinčiÄ esminę reikÅ¡mę sutarties sudarymui, ir pasinaudodami ieÅ¡kovei susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėms, sÄ lygojusiomis sandorio sudarymÄ aiÅ¡kiai nenaudingomis ieÅ¡kovei sÄ lygomis.

Atsakovas E. B. prieÅ¡ perkant sklypÄ , bendravo ne tik su ieÅ¡kovo motina, bet ir su jo broliu R.. Ž. iÅ¡ kurio sužinojo, kad sklypai yra apleisti, miÅ¡kas neprižiÅ«rėtas, dėl ko A. D. neplanavo prižiÅ«rėti apleistÄ miÅ¡kÄ , dėl Å¡io sklypo derino kainÄ su pardavėja, kuri priėmė pasiÅ«lytÄ kainÄ . Be to kaip matyti už kitÄ Â perkamÄ sklypÄ kadastrinis Nr.7108/0015:120 E. B. apmokėjo net daugiau nei jo vidutinė rinkos kaina, kas rodo, kad Å¡alys derėjosi dėl kainos. Kaip patvirtina bylos duomenys parduodamų sklypų vidutinė rinkos vertė pagal Registro įmonės duomenis buvo artima pardavimo kainai , iÅ¡skyrus vienÄ sklypÄ .

             Civilinis kodeksas nustato asmens sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , t. y. asmuo turi bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, todėl atlygintinį dviÅ¡alį sandorį tarp skolininko ir trečiojo asmens kreditorius gali nuginčyti tik įrodęs trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. nuginčijęs skolininko ir trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nenuginčijo atsakovų sÄ Å¾iningumo.

Jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliaciniame skunde nurodomas nesÄ Å¾iningumo aplinkybes. IeÅ¡kovo pateiktas masinis žemės sklypo vertinimas ar UAB „Marleksa“ pažyma apie , kokia buvo vidutinė rinkos vertė RadviliÅ¡kio rajone sandorio sudarymo metu, negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu apie tikrÄ jÄ Â konkretaus sklypo vertę. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovai apgaule ar pasinaudodami bejėgiÅ¡ka A. D. bÅ«kle sudarė jai nenaudingÄ sandorį ar Å¡i buvo suklaidinta.

Pažymėtina, kad `sandoriai sudaryti notarinėje kontoroje, notaras irgi tikrina sandorių teisėtumÄ . Sutiktina su teismo sprendimu, kad sandorio kaina yra Å¡alių susitarimo dalykas , teismas nenustatė aplinkybių dėl valios trÅ«kumų ar turto pardavimo už neprotingai maÅ¾Ä kainÄ , esmingai nukrypstančiÄ Â nuo įprastinės, mokamos už tokį pat turtÄ , kad atsakovai savanaudiÅ¡kai pasinaudojo paveldėtojos sveikatos bÅ«kle, sudarant sandorius.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ , apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinį skundÄ atmeta.

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto atsakovams priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos(CPK 93 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ L. Ž. E. B. 300Lt(tris Å¡imtus litų), I. N. 300 Lt (tris Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                Laisvė Aleknavičienė                                                                                                                 Danutė Matiukienė              Vilija Valantienė