efc033e8-2bee-448e-89cb-fa6ca77f3e78 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-453/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24499-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3; (S) 1.2.7.6.; 1.2.30.4.; 2.4.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės, Egidijos Tamošiūnienės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,nuteistajam B.

T. , jo gynėjai advokatei Marijai Ulbienei,ekspertei R. D. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. T. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika padaryta nuo 2012 m. iki 2015 m. vasario mėnesio), 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika padaryta 2014 m. vasarÄ ), 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika padaryta nuo 2012 m. iki 2015 m. vasario mėnesio) - aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausme;- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika padaryta 2014 m. vasarÄ ) - aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausme;- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį - dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.V.

L. Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo bÅ«du ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – devynerių metų laisvės atėmimas, kuriÄ paskirta atlikti pataisos namuose. IÅ¡ B. T. nukentėjusiajai mažametei S. S. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokio sÄ lyčio bÅ«du, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle:B.

T. laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuolat, tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų mažametei nukentėjusiajai S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), apsilankant savaitgaliais, per atostogas jo namuose, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamete nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du – lietė rankomis nuogÄ mažametės krÅ«tinę, pilvÄ , ausis, lytinius organus, kaklÄ , juos laižė ir bučiavo, dirgino lytinius organus, pats demonstravo savo lytinį organÄ â€“ varpÄ , bÅ«damas nuogas liesdavosi prie mažametės kÅ«no lytiniu organu, liepė jai liesti jo lytinį organÄ bei tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ mažametės valiÄ oraliniu bÅ«du – liepdamas jai laižyti jo lytinį organÄ bei pats laižydamas jos lytinius organus.

Taip B. T. seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiÄ jÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du bei oraliniu bÅ«du.B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį taip pat nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle:B. T. 2014 metais, vasarÄ , tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vienÄ kartÄ pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios S. S. , gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės tenkino savo lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ analiniu bÅ«du –gulėdamas su mažamete S. S. vienoje lovoje, tepė aliejumi mažametės lytinius organus ir apie analinę angÄ ir kiÅ¡o savo lytinį organÄ â€“ varpÄ â€“ mažametei į analinę angÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ .B.

T. pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistas už tai, kad įsigijo, laikė, demonstravo pornografinio turinio dalykus ir pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, bei tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį:B. T. laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į savo naudojamo neÅ¡iojamojo kompiuterio ASUS sisteminį blokÄ atsisiuntė, įsirašė ir tokiu bÅ«du įgijo bei laikė pornografinio turinio dalykus – vaizdo dokumentus su vaizdine medžiaga, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, lytinis aktas, oralinis lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, lytinis iÅ¡krypimas (zoofilija) ir iÅ¡ 31623 kompiuteryje saugomų vaizdo failų atrankos bÅ«du atrinktuose 1530 failuose vaizduojami mažamečiai, asmenys iki 14 metų amžiaus imtinai, 24 failuose; nepilnamečiai, asmenys nuo 14 iki 18 metų amžiaus arba asmenys, pateikiami kaip nepilnamečiai, – 444 failuose; pilnamečiai asmenys 18 metų ir daugiau – 923 failuose; asmenų amžiaus nustatyti negalima – 139 failuose.

Pornografinio turinio vaizdo failus, saugomus jo kompiuteryje, B. T. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 metų vasario mėnesio nenustatytÄ skaičių kartų savo namuose, (duomenys neskelbtini), demonstravo mažametei S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), taip jÄ tvirkindamas.Nuteistasis B. T. ir jo gynėja Marija Ulbienė apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistÄ jį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma į teismo posėdį kviesti liudytojus V.

T. , F. S. , M. S. , V. S. , A. K. , V. K. , I. B. , N. K. .Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes jį priimdamas teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) pažeidimų bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ne visa apimtimi iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus byloje surinktus įrodymus, negali bÅ«ti pripažinti teisėtais bei pagrįstais.

Apeliantų teigimu, nuteistojo B. T. kaltė nėra įrodyta leistinais, tinkamais įrodymais, nes apygardos teismas, priimdamas nuosprendį vertino ir rėmėsi tik mažametės nukentėjusiosios parodymais, nesiaiÅ¡kino bylos esmės ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantų manymu Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti B. T. nekaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.Apeliantų teigimu, apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. nuteistasis neturėjo galimybės gintis nuo kaltinimo, kadangi kaltinime netiksliai nurodytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas ir bÅ«das.

Apeliantų teigimu, dėl Å¡ios priežasties neaiÅ¡ku kada ir kokie atskiri seksualinio prievartavimo ar pornografinio turinio dalykų demonstravimo veiksmai buvo padaryti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes seksualiniu prievartavimu laikė nuteistojo mažametei nukentėjusiajai parodytÄ Å¡velnumÄ , dėmesį, dovanas, kai tokį nuteistojo elgesį turėjo laikyti senelio meilės anÅ«kei iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kuriÄ seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju asmeniu, o tik toks, kuris pagal savo pobÅ«dį ar neigiamus padarinius prilyginamas lytiniams santykiams. Apeliantų teigimu, apygardos teismas nesiaiÅ¡kino ir nevertino nuteistojo su mažamete nukentėjusiÄ ja atliktų veiksmų pobÅ«džio, intensyvumo, trukmės, aplinkybių.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas, nuteisdamas B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prielaidomis, kadangi B.

T. nuteisė nenustatęs objektyviųjų minėtų nusikaltimo sudėčių požymių, rėmėsi tik nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais.Apeliantų teigimu, apygardos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – nepatikrino jų įstatymų nustatyta tvarka, rėmėsi iš esmės tik nukentėjusiosios mažametės parodymais, todėl padarė nemotyvuotas išvadas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas neanalizavo ir nepatikrino gynybos versijos dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo.

Liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, nukentėjusiosios asmeninės savybes, t. y. kad ji yra linkusi meluoti, manipuliuoti, bei tai, kad jos parodymai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, taip pat patvirtina jos parodymų nepatikimumÄ . Anot apeliantų, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad mokyklos psichologė įtarė, jog nukentėjusioji manipuliuoja, meluoja, 2015 m. kovo 26 d. vizito pas psichologÄ metu nukentėjusioji fantazavo. IÅ¡ byloje esančių nukentėjusiosios klasės mokytojos, psichologės, nukentėjusiosios motinos bei pačios nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad ji dažnai meluoja.

Apeliantų teigimu, apygardos teismas visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiosios sisteminio ir dėsningo melavimo faktų, kaip asmenybės bruožo, nors Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tina įvertinti priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantų teigimu, prieÅ¡taravimai nukentėjusiosios parodymuose taipogi leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji meluoja ir jokie seksualinės prievartos ar tvirkinimo veiksmai su ja atlikti nebuvo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės rezultatai, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji gali įsiminti konkrečias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, o taip pat liudytojos G.

V. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji savo iniciatyva domėjosi seksualinio turinio vaizdais internete. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G792-15(03) nenustatyta, kad ant nukentėjusiosios lytinių organų ar analinėje srityje bÅ«tų sužalojimų. Apeliantų teigimu, Å¡i iÅ¡vada paneigia tai, kad nuteistasis seksualiai prievartavo nukentėjusiÄ jÄ , tačiau teismas jos nevertino.Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad informacijÄ apie intymius santykius, vyro fiziologijÄ nukentėjusioji galėjo gauti iÅ¡ savo tėvo ir motinos, nes Å¡iÄ versijÄ patvirtina liudytojos L.

K. bei pačios nukentėjusiosios S. S. parodymai. Teismas neįvertino, kad potrauminio streso sutrikimas jai galėjo kilti bÅ«tent dėl neigiamos tėvų įtakos.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas ir ekspertai neteisingai analizavo nukentėjusiosios elgesį bei bÅ«senas, nes visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad ji galimai paveldėjo psichinę ligÄ . Apeliantai prie skundo prideda Rostoko (Vokietija) Universiteto klinikos Neurologijos centro Psichiatrijos ir psichoterapijos klinikos 2009 m. liepos 13 d. iÅ¡raÅ¡Ä apie E. S. diagnozę ir ligos istorijÄ .

Apeliantų teigimu, nukentėjusiosios elgesyje ir bÅ«senoje pastebėti - nevisavertiÅ¡kumo jausmas, pažeminta savivertė, save žalojantis elgesys, priepuoliai, suicidinės mintys, padidėjęs savęs vertinimas, dirglumas, atsiskyrimas nuo visuomenės, miego sutrikimas, aiÅ¡kiai parodo, kad nukentėjusioji turi daugumÄ paveldimai psichinei ligai, kuria serga jos tėvas, bÅ«dingų simptomų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir nesiaiÅ¡kino tos aplinkybės, kad psichinėmis ligomis sergantys žmonės turi ryÅ¡kiau iÅ¡reikÅ¡tÄ seksualumÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji savo iniciatyva domėjosi seksualinio turinio medžiaga internete, taigi, galima psichinė liga paaiÅ¡kintų jos turimas žinias apie lytinius santykius. Apeliantų teigimu, tai, kad nukentėjusiosios motina buvo pasiruoÅ¡usi įraÅ¡ymo įrangÄ ir įrašė nukentėjusiosios pasakojimÄ rodo, kad tokiam nukentėjusiosios liudijimui galėjo bÅ«ti ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto, kad nukentėjusiajai buvo nurodyta kÄ sakyti. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti suma neturtinės žalos atlyginimui bei tai, kad kitų pokalbių nukentėjusiosios motina neįrašė, nors problemos dėl nukentėjusiosios bÅ«senos ir elgesio buvo kilusios jau anksčiau.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė, jog nukentėjusioji buvo seksualiai prievartaujama bei tvirkinama 2012-2015 metų laikotarpiu, Å¡ios aplinkybės yra neįrodytos.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki 2015 m. kovo mėnesio nei mokytojai nei tėvai nepastebėjo pasikeitusio nukentėjusiosios elgesio. Nukentėjusios senelių, kaimynų liudijimai taip pat patvirtina, kad mergaitė buvo judri, žaidė su giminaičiais.Teismas, apeliantų manymu, visiÅ¡kai neanalizavo ir netyrė aplinkybių, susijusių su nusikaltimo padarymo vieta, o rėmėsi tik mažametės nukentėjusiosios parodymais. Apeliantai, kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. F16-29, iÅ¡ kurio matyti, kad garso izoliacija name, kuriame gyveno nuteistasis su žmona bei žmonos tėvai, yra labai prasta, antrojo aukÅ¡to grindys girgžda, todėl pirmajame aukÅ¡te gyvenantys namo savininkai girdi ne tik leidžiamÄ tualete vandenį, žingsnius, traÅ¡kančias grindis, bet netgi kai dukra virtuvėje leidžia vandenį.

IÅ¡ garso galima suprasti iÅ¡ kurios pusės jis sklinda. Skunde nurodoma, kad dėl grindų girgždesio į svetainę tyliai patekti nepavyktų, be to, V. T. parodė, kad miega jautriai, girdėdavo kiekvienÄ garsÄ name. Taigi, neiÅ¡girstiems vaikščioti name nuo svetainės iki tualeto, kur pasak nukentėjusiosios jÄ nešė nuteistasis, nebuvo galima, negirdėti tokio vaikščiojimo – praktiÅ¡kai neįmanoma. Apeliantų teigimu, tai yra esminis įrodymas, paneigiantis nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Anot apeliantų, apygardos teismas, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su nusikalstamų veikų padarymo vieta, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį.Apeliantai taip pat nurodo, kad B. T. galėjo bÅ«ti apkaltintas dėl turtinių nukentėjusiosios motinos interesų. Liudytojos V. T. teigimu, jos sÅ«naus žmona, V. S. , galimai norėjo iÅ¡skirti jÄ su dabartiniu vyru, suvesti su buvusiuoju, ji galimai siekia paveldėti namÄ ir B. T. jai trukdo pasiekti šį tikslÄ . Apeliantų teigimu teisingas sprendimas Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti priimtas tik iÅ¡tyrus Å¡ias aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo B. T. ir jo gynėjos Marijos Ulbienės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistasis B. T. ir jo gynėja apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija teigdami, kad yra padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ir nenustatyta B. T. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo gynybos versijos, kad nukentėjusioji davė neteisingus parodymus - nevertino nukentėjusiosios polinkio fantazuoti, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji galėjo meluoti jos motinai darant įtakÄ , taip pat nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji galėjo paveldėti jos tėvui, E. S. , diagnozuotÄ psichinę ligÄ , kuri galėjo turėti įtakos nukentėjusiosios parodymų teisingumui.

Apeliantų teigimu, psichinėmis ligomis sergantys asmenys turi ryÅ¡kiau iÅ¡reikÅ¡tÄ seksualumÄ , o prie apeliacinio skundo pridedamame Rostoko universiteto klinikos iÅ¡raÅ¡e matyti, kad E. S. diagnozuotas Å«mus depresijos sutrikimas su psichoziniais simptomais dd (diferencinė diagnostika) Å¡izofrenijos epizodais. Apeliantų manymu, Å¡i aplinkybė, jÄ vertinant kartu su byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiosios elgesį ir charakterio savybes, kelia abejonių dėl to, ar nukentėjusioji negalėjo iÅ¡ savo tėvo paveldėti psichinį sutrikimÄ (ligÄ ) ir dėl Å¡ios priežasties duoti byloje neteisingus parodymus. Siekdama paÅ¡alinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, kad nukentėjusioji galėjo paveldėti jos tėvui E. S. diagnozuotÄ psichinę ligÄ , apeliacinės instancijos teisėjų kolegija teisiamojo posėdžio metu apklausė byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusiÄ vaikų ir paauglių psichiatrę ekspertę R.

D. (toliau – Ekspertė). Ekspertė patvirtino, kad tyrimo metu nukentėjusioji neturėjo jokių mÄ stymo, Å¡izofreninio spektro ar panaÅ¡ių sutrikimų, todėl apeliantų pateiktame Rostoko universiteto klinikos iÅ¡raÅ¡e nurodoma informacija apie nukentėjusiosios tėvui E. S. diagnozuotÄ psichinę ligÄ nekeičia Ekspertizės akte pateiktų iÅ¡vadų, kad nukentėjusioji yra patyrusi seksualinę prievartÄ , kad bÅ«tent dėl Å¡ios psichotraumuojančios patirties jai iÅ¡sivystė potrauminio streso sutrikimas ir kad ji gali duoti parodymus teisme.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji dar iki ekspertizės atlikimo buvo du kartus gydyta psichiatrijos stacionaruose, tÄ kart jai taip pat diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas ir nukentėjusiÄ jÄ gydžiusiems specialistams nekilo įtarimų dėl Å¡izoafekto, Å¡izofrenijos ar panaÅ¡ių sutrikimų. Ekspertė apeliacinės instancijos teismui parodė, kad nukentėjusioji tyrimo metu buvo sugniuždyta, verkė, ji jautė kaltę, nesaugumo jausmÄ , jos parodymai buvo detalÅ«s ir realistiÅ¡ki, todėl teigti, kad nukentėjusioji dėl psichinio sutrikimo ar ligos nurodė iÅ¡galvotas aplinkybes nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ekspertizėje pateiktomis iÅ¡vadomis ir Ekspertės pateiktais paaiÅ¡kinimais. Ekspertizės akte nustatyta, kad objektyvių duomenų, jog nukentėjusioji nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu bÅ«tų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu nėra ir, kad nukentėjusioji gali duoti parodymus teisme (t. 1, b. l. 102), Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme apklausta Ekspertė patvirtino. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apeliantų versijÄ , kad nukentėjusioji galėjo duoti neteisingus parodymus dėl paveldėtos psichinės ligos sukeltos bÅ«senos.Kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad nukentėjusioji, duodama parodymus, galėjo sÄ moningai meluoti.

Bylose, susijusiose su seksualine prievarta prieÅ¡ nepilnamečius, asmenų, kurie tiesiogiai matė tokiÄ prievartÄ , paprastai nebÅ«na, todėl tokiose bylose svarbÅ«s iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu nukentėjusiuoju ir kuriems nepilnametis nukentėjusysis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad liudytojų R. G. , L. K. , nukentėjusiosios įstatyminės atstovės V. S. , kurioms nukentėjusioji tiesiogiai papasakojo apie neteisėtus B.

T. veiksmus, parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei teismui iÅ¡ esmės sutampa. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atliktų apklausų matyti, kad minėtoms liudytojoms bei motinai V. S. apie patirtÄ seksualinę prievartÄ ir tvirkinimo veiksmus nukentėjusioji papasakojo nurodydama tÄ patį seksualinės prievartos, tvirkinimo veiksmų laikotarpį (seksualinė prievarta, tvirkinimo veiksmai pradėti naudoti prieÅ¡ 3 metus (2012 metais), kai nukentėjusioji dar buvo paruoÅ¡iamojoje klasėje, jai tuomet buvo Å¡eÅ¡eri metai), nukentėjusioji liudytojoms bei motinai taip pat įvardijo tuos pačius prieÅ¡ jÄ atliktus seksualinės prievartos, tvirkinimo veiksmus (nuteistasis liepė liesti, laižyti jo lytinius organus, kitas kÅ«no dalis, nuteistasis atliko analogiÅ¡kus veiksmus nukentėjusiajai, taip pat savo lytiniais organais lietėsi prie nukentėjusiosios, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kiÅ¡o juos į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , rodė nukentėjusiajai pornografinio turinio vaizdo medžiagÄ â€“ nuotraukas, filmus su vaikais, animacinių filmų herojais) (t. 1, b. l. 23-25, 42-44, 144-146, 148-151, t. 3, b. l. 11-13).

Tai patvirtina, kad nukentėjusioji nurodytiems liudytojams nuosekliai papasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ bei tvirkinimo veiksmus, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Be to, aptartus liudytojų, įstatyminės atstovės V. S. bei pačios nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2015 m. gegužės 25 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota nukentėjusiosios motinos V. S. ir nukentėjusiosios pokalbio stenograma, iÅ¡ kurios matyti, kad nukentėjusioji pasakojo savo motinai V. S. apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , apie tai, kad iÅ¡ nuteistojo sužinojo, kas yra mėnesinės, sperma, prezervatyvas, kad jis masažavo jai krÅ«tinę sakydamas, kad dėl to ji užaugs.

Nukentėjusioji pokalbio metu verkė, sakė, kad taip su ja elgiamasi jau trejus metus, nurodė, kad jautėsi nuteistojo valdoma, per silpna, kad papasakotų apie su ja atliekamus veiksmus (t. 1, b. l. 120-124); o taip pat - Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-114/2015 (toliau – Ekspertizės aktas) nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiajai išsivystė Potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kuris yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su patirta seksualine prievarta.

Ekspertizės akte nurodoma, kad nukentėjusiajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis į įtaigumÄ . Pastebėtas apsauginis fantazavimas, kurio dėka S. S. gali atsiriboti nuo psichotraumuojančios byloje nagrinėjamų įvykių patirties (t. 1, b. l. 91-103). Apeliantų teigimu nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklÅ«s, pasak jų, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji linkusi meluoti, manipuliuoti aplinkiniais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais įrodinėjant B.

T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Apeliantai nurodo, kad nukentėjusioji aplinkybes, susijusias su įvykiu, kuomet nuteistasis pirmÄ kartÄ apsinuogino prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , pasakojo nevienodai. Anot apeliantų, 2015-05-04 duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nukentėjusioji teigė, kad jai paklausus B. T. apie keistus garsus tėvų kambaryje Å¡is parodė jai besimylinčių žmonių vaizdus kompiuteryje, o sekančiÄ dienÄ â€“ pats apsinuogino prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tuo tarpu 2015-05-27 duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji teigė kiek kitaip – kad nuteistasis apsinuogino tÄ pačiÄ dienÄ , kai ji paklausė apie keistus garsus tėvų kambaryje.

Be to, 2015-05-04 apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad tÄ dienÄ , kai nuteistasis prieÅ¡ jÄ apsinuogino, močiutė su broliu buvo pas prosenelius, tačiau apklausta 2015-05-27 jau teigė, kad močiutė tuo metu buvo darbe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pastebėti prieÅ¡taravimai nukentėjusiosios parodymuose yra neesminiai ir nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Minėti prieÅ¡taravimai taip pat nepaneigia Ekspertizės akte nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusioji gali įsiminti konkrečias faktines reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta Ekspertė parodė, jog tai, kad nukentėjusioji tas pačias aplinkybes papasakojo kiek skirtingai tik patvirtina jos psichikai padarytos žalos mastÄ . Nukentėjusioji, bÅ«dama mažametė ir pasakodama apie prieÅ¡ trejus metus vykusius įvykius, pakankamai gerai atsiminė visas faktines aplinkybes, jas kaskart pasakojo iÅ¡ esmės vienodai, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokie nereikÅ¡mingi nesutapimai, kokius pažymi apeliantai, rodo nukentėjusiosios parodymų nepatikimumÄ .

Apeliacinės instancijos teisme apklausta Ekspertė pažymėjo, kad atliekant ekspertizę aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios asmenybės bruožais (kad nukentėjusioji buvo užsispyrusi, mėgo dėmesį, siekė savo tikslų, mėgo lyderiauti, manipuliuoti ir kt.), kaip ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jiems žinomus atvejus, kuomet nukentėjusioji melavo, ekspertėms buvo žinomos (ekspertizės atlikimui be kitų duomenų buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo liudytojų parodymai), tačiau nurodė, kad visų surinktų duomenų visumoje šios aplinkybės nėra reikšmingos ir galutinės Ekspertizės akte pateikiamos išvados nekeičia.

Ekspertizės akte nustatyta, kad nukentėjusiosios asmenybėje iÅ¡ryÅ¡kėjusios kai kurios savybės (emocijų proveržiai, jautrus reagavimas į sÄ lyginai neutralius dalykus) buvo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ naudotos prievartos pasekmė. Nukentėjusioji jautė nuolatinę įtampÄ , jos vidinė pusiausvyra buvo sutrikusi, Å¡ie iÅ¡gyvenimai neabejotinai turėjo įtakos ir jos elgesiui, bendravimui su aplinkiniais (t. 1, b. l. 102). Be to, net jei toks nukentėjusiosios elgesys reikÅ¡tųsi natÅ«raliai, tai savaime nesudarytų pagrindo nesiremti nukentėjusiosios parodymais, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma juos patvirtina.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliantų argumentas, jog nukentėjusioji duodama parodymus galėjo meluoti, nes, anot apeliantų, jai bÅ«dinga manipuliuoti aplinkiniais, jiems meluoti ir pan. taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantai skunde nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad artimiausios nukentėjusiosios aplinkos žmonės iki pat 2015 m. nepastebėjo pasikeitusio nukentėjusiosios elgesio, kas, anot apeliantų rodo, kad iki tol prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jokia prievarta nebuvo naudojama.

Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad nukentėjusioji neturėjo žinių apie nuteistojo su ja atliekamų veiksmų esmę, ji jų nesuprato ir iÅ¡ tikrųjų supras jų prasmę ir reikÅ¡mę tik ateityje, todėl nagrinėjamų įvykių pradžioje nukentėjusiosios elgesys (atsižvelgiant į jos asmenines savybes) galėjo bÅ«ti normalus, jis keitėsi palaipsniui augant suvokimui apie su ja atliekamų veiksmų netinkamumÄ . Dėl Å¡ios priežasties tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios elgesys stipriai pasikeitė tik 2015 metais, rodo tik tai, kad tokiu metu ji pradėjo suvokti su ja atliekamų neteisėtų veiksmų prasmę, ir nepatvirtina apeliacinio skundo teiginio, kad nukentėjusioji melavo.Kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ taip pat ir tÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad nukentėjusioji galėjo bÅ«ti iÅ¡mokyta apkalbėti nuteistÄ jį V.

S. siekiant įgyti paveldėjimo teisę į V. T. tėvams priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . Byloje nėra jokių objektyvių tokiÄ versijÄ pagrindžiančių įrodymų. Ta aplinkybė, kad V. S. buvo pasiruoÅ¡usi įraÅ¡yti savo ir nukentėjusiosios pokalbį, taip pat neįrodo, kad ji buvo suinteresuota nepagrįstai apkaltinti B. T. ir, kad specialiai iÅ¡mokė nukentėjusiÄ jÄ jį apkalbėti. V. S. ir nukentėjusiosios pokalbio stenogramoje užfiksuotos nukentėjusiosios emocijos, pats pasakojimo turinys, loginė minčių seka, pasakojimo atitikimas kitiems byloje surinktiems įrodymams patvirtina nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ ir taip pat paneigia apeliantų argumentÄ , kad pokalbis buvo įraÅ¡ytas, nes neva nukentėjusioji žinojo kÄ turi sakyti.

Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, kad V. S. turtinius interesus byloje patvirtina tai, kad ji yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį byloje ir reikalauja 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios interesais pareiÅ¡kė prokurorė. Be to, V. S. taip pat turi teisę reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusiosios interesais ir tai savaime nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du ji ketina pasipelnyti ar specialiai pabloginti nuteistojo padėtį.Nukentėjusioji pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo apklausta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 186 straipsnyje nustatytos nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkos, t. y. apklausa buvo vykdoma dalyvaujant psichologui, mažametės nukentėjusiosios atstovams pagal įstatymÄ , prokurorei, įtariamajam B.

T. , taip pat buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Mažametės S. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti ir į vaizdo bei garso įraÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti parodymai, atsižvelgiant į teismo Ekspertizės akte iÅ¡dėstytas rekomendacijas dėl galimybės dalyvauti teisiamajame posėdyje, teisme buvo paskelbti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 2 dalimi (t. 3, b. l. 14).Vertinant visų paminėtų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai - liudytojų R.

G. , L. K. , V. T. , nukentėjusiosios įstatyminės atstovės V. S. parodymai, 2015-05-25 protokole užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės V. S. , ekspertų ir specialistų nustatytos aplinkybės ir pateiktos iÅ¡vados, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas B. T. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į kitus byloje surinktus įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas, apeliantų manymu nevertino ar kuriuos įvertino netinkamai.

Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G792-15(03), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiosios S. S. lytinių organų bei analinėje srityse sužalojimų ar kokių nors pakitimų po buvusių sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 31-32), ir kuri, anot apeliantų, patvirtina, kad nukentėjusioji nepatyrė seksualinės prievartos. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto tyrimo rezultatas nepaneigia seksualinės prievartos prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojimo fakto.

Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis su ja niekada nesantykiavo vaginaliniu bÅ«du, o analiniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ 2014 metų vasarÄ , taigi nuo to laiko iki nukentėjusiosios apžiÅ«ros, vykusios 2015 metų gegužės 4-6 dienomis, praėjo beveik vieneri metai. Per šį laikotarpį, nežymÅ«s sužeidimai galėjo iÅ¡nykti. Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad nuteistasis tenkindamas lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ buvo itin atsargus – naudojo aliejų, vėliau vaistus, kurie, nuteistojo manymu, turėjo mažinti nukentėjusiosios skausmus.

Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis liepdavo jai laižyti jo lytinius organus, laižydavo jos lytinius organus, lietėsi prie nukentėjusiosios kūno būdamas nuogas, lietė įvairias nukentėjusiosios kūno vietas, jas bučiavo, masažavo (t. 1, b. l. 42-44). Tokie nuteistojo veiksmai nesukėlė jokių fizinių sužalojimų, todėl specialistai jų ir neaptiko.Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiajai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1) galėjo kilti kaip jos tėvų namie demonstruoto seksualinio gyvenimo pasekmė.

Apeliantų cituojami liudytojų G. V. ir L. K. parodymai Å¡ių aplinkybių nepatvirtina – liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie du atvejus, kuomet nukentėjusioji viena arba su liudytoja domėjosi galimai pornografinio turinio vaizdais internete, tačiau abu atvejai vyko tuo metu, kai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jau buvo naudojama seksualinė prievarta ir tvirkinimo veiksmai (2013 m. ir 2014 m.). Å ioje byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiosios tėvai iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų atvirai demonstravę savo seksualinį gyvenimÄ .

IÅ¡ liudytojos L. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad pirmasis nukentėjusiosios pasakojimas apie tėvo keistus veiksmus žiÅ«rint filmÄ liudytojai sukėlė didelių abejonių, o vėliau ir pati nukentėjusioji patvirtino, kad Å¡is pasakojimas yra netikras, ji teigė, kad nekenčia visų vyrų, todėl taip pasakė (t. 3, b. l. 13). Nukentėjusiosios parodymuose ir pasakojimuose liudytojoms visas dėmesys skiriamas bÅ«tent nuteistojo elgesiui su nukentėjusiÄ ja, o pasakojimas apie tėvo veiksmus buvo vienkartinis ir paneigtas pačios nukentėjusiosios.

Ekspertizės akte taip pat patikimai nustatyta, kad nukentėjusiajai diagnozuotas Potrauminio streso sutrikimas (F43.1) tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais – seksualiniu mažametės nukentėjusiosios prievartavimu (t. 1, b. l. 103), todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentÄ , kad nukentėjusiosios diagnozę galėjo lemti neigiama tėvų įtaka.IÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl B.

T. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra teisingos ir pagrįstos. B. T. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje bei 309 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Apeliantų teigimu, nuteistojo kaltė dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo neįrodyta, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl nuteistojo kaltės padarius Å¡iuos nusikaltimus yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais.

Nuteistojo kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje bei 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų patvirtina byloje teiktos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistų išvados. Šiose išvadose nustatyta, kad kratos metu iš B. T. gyvenamosios vietos paimto nešiojamo kompiuterio „Asus“ standžiajame diske Seagate, išoriniame standžiajame diske WD Elements bei aštuoniuose kompaktiniuose diskuose aptikta grafinių bei vaizdo failų, kuriuose pavaizduoti nuogi kūnai (2015 m. birželio 30 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-127(15), t. 1, b. l. 175–179); atlikus kratos metu paimtos ir specialistui pateiktos audiovizualinės (garso ir vaizdo) medžiagos 1 kompaktinio disko ir 1 neÅ¡iojamojo standžiojo disko turinio analizę nustatyta, kad juose esanti vizualinė medžiaga atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktÄ pornografinio turinio informacijos apibrėžimÄ ir Å¡iai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobÅ«džio (2015 m. gruodžio 22 d.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto, teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio kategorijoms, pateikta išvada Nr. EA-64, t. 1, b. l. 192–196); iš kompiuterio standžiojo disko Western Digital atrankos būdu peržiūrėjus 1 530 failų nustatyta, kad juose vaizduojama: mažamečiai, asmenys iki 14 metų amžiaus imtinai – 24 failuose; nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 18 metų amžiaus arba asmenys, pateikiami kaip nepilnamečiai, – 444 failuose; pilnamečiai asmenys 18 metų ir daugiau – 923 failuose; asmenų amžiaus nustatyti negalima – 139 failuose (VTMT Kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK-O 5/2016(01), t. 2, b. l. 10–18).

Nuteistasis, duodamas parodymus teisme pripažino, kad dalį kratos metu rastos pornografinio turinio medžiagos yra peržiÅ«rėjęs, imdavo jÄ iÅ¡ draugų, tačiau teigia nežinojęs, kad dalyje failų vaizduojami nepilnamečiai ir mažamečiai vaikai bei nerodęs tokių failų nukentėjusiajai (t. 3, b. l. 10). Vis dėlto, minėtos specialistų ir eksperto iÅ¡vados, anksčiau aptarti nukentėjusiosios, o taip pat jos motinos V. S. , bei nuteistojo žmonos V. T. parodymai patvirtina B. T. kaltę dėl jam inkriminuotų Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje bei 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų.

Teisiamojo posėdžio metu V. T. parodė, kad jai buvo žinoma apie nuteistojo pomėgį žiÅ«rėti pornografinio turinio vaizdo medžiagÄ , ji pati su vyru yra jÄ Å¾iÅ«rėjusi, taip pat ir filmus, kuriuose vaizduojami gyvÅ«nai, oralinis seksas. Nurodė, kad B. T. diskus su pornografinio turinio medžiaga turėjo dar prieÅ¡ jiems susituokiant, ji apie juos žinojo (t. 3, b. l. 13). Kad nuteistasis mėgo žiÅ«rėti pornografinius filmus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiosios motina V.

S. , nurodydama, kad V. T. skųsdavosi dėl nuteistojo pomėgio žiÅ«rėti pornografinius filmus (t. 3, b. l. 11). Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo pradėtos daryti kai nukentėjusiajai tebuvo Å¡eÅ¡eri metai, todėl teigti, kad ji bÅ«tų galėjusi internete pati rasti tokį kiekį pornografinio turinio medžiagos koks buvo rastas nuteistojo namuose, nėra jokio pagrindo. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia nuteistojo versijÄ , kad kompiuterinius failus su pornografine medžiaga nukentėjusioji parsisiuntė ir žiÅ«rėjo savo iniciatyva ir patvirtina nukentėjusiosios parodymų teisingumÄ .Apeliantai taip pat ginčija skundžiamÄ nuosprendį nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes skundžiamame nuosprendyje nenurodė bÅ«tinų nuteistajam inkriminuoto mažametės S. S. seksualinio prievartavimo aplinkybių – nusikaltimo padarymo laiko ir bÅ«do.

Be to, nesiaiÅ¡kino nusikalstamų veikų padarymo vietos, nors prie apeliacinio skundo pridėtame 2016-06-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F16-29 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai negalėjo bÅ«ti padaryti skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, o taip pat Lietuvos Respublikos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje numatytos įtariamojo (kaltinamojo) teisės į gynybÄ .

Nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta veikos apraÅ¡yme nurodomi tokiu tikslumu, kiek juos įmanoma nustatyti byloje surinktais duomenimis ir kiek yra bÅ«tina sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo laikas ir vieta nustatyti ir skundžiamame nuosprendyje nurodyti tinkamai. Apeliantų pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo vietoje (gyvenamajame name) prasta garso izoliacija, tačiau jame nustatytos aplinkybės savaime nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Apeliantų pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad iÅ¡ patalpos, kurioje miegojo nuteistasis su nukentėjusiÄ ja patekti į tualetÄ tyliai nepavyko, garso izoliacija name prasta. Vis dėlto, pirmajame aukÅ¡te gyvenantys M. ir F. S. parodė, kad garsai visame name girdimi nuo pat namo pastatymo. BÅ«tent tai, kad garso izoliacija name bloga buvo ilgÄ laikÄ , leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad namo gyventojai prie name kasdien girdimų, nuolat pasikartojančių garsų buvo pripratę ir galėjo neatkreipti dėmesio į naktį iÅ¡girstÄ grindų girgždėjimÄ , durų darinėjimÄ ar vandens nuleidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad name gyveno nemažai žmonių – 4 suaugę ir 2 vaikai – nukentėjusioji su broliu, kurie dažnai atvykdavo savaitgaliais, žaisdavo kieme, namie, lakstydavo, tikėtina, jog girgždėjimo, vaikščiojimo, vandens nuleidimo ir kitokie garsai buvo girdimi nuolat ir namo gyventojai juos nesÄ moningai ignoravo arba laikė vaikų skleidžiamais garsais ir jų nesureikÅ¡mino. Be to, kaip matyti iÅ¡ apeliantų pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kambaryje, kuriame nuteistasis miegojo su nukentėjusiÄ ja, yra televizorius, todėl bet kokius Å¡iame kambaryje girdimus garsus Å¡eimos nariai galėjo laikyti televizoriaus skleidžiamais garsais.

Apeliantų keliamÄ versijÄ , kad nuteistojo veiksmus bÅ«tų kas nors iÅ¡girdęs, paneigia ir nukentėjusiosios parodymai. Ji teigė, kad prievartÄ B. T. dažniausiai naudojo naktimis, kai V. T. miegodavo, arba kai ji bÅ«davo išėjusi. Nukentėjusiosios teigimu, V. T. apie nuteistojo veiksmus nieko neįtarė. Naktį, po to, kai nuteistasis patenkindavo lytinę aistrÄ , jai yra tekę eiti iÅ¡ kambario, kuriame miegodavo su B. T. iki vonios iÅ¡sivemti, jÄ ten yra nešęs ir B. T. , tačiau nukentėjusioji parodė, kad B.

T. jÄ iki tualeto nešė tyliai, siekdamas, kad niekas jų neiÅ¡girstų (t. 1, b. l. 100). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji taip pat nurodė, kad B. T. laukdavo vidurnakčio, tik tuomet pradėdavo jÄ liesti (t. 1, b. l. 43). IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad nuteistasis su ja elgėsi atsargiai, galimai sÄ moningai siekdamas iÅ¡vengti sužalojimų nukentėjusiajai padarymo ir triukÅ¡mo (t. 1, b. l. 42-44). Å ių aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis specialiai siekė ir turėjo galimybę iÅ¡vengti kitų namo gyventojų įtarimų apie daromas nusikalstamas veikas, todėl vien tai, kad gyvenamajame name prasta garso izoliacija nereiÅ¡kia, kad kiti Å¡eimos nariai neabejotinai bÅ«tų kÄ nors iÅ¡girdę.Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bÅ«das skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodytas aiÅ¡kiai ir tiksliai, o tai, kad nenurodomas konkretus tam tikrų nuteistojo veiksmų, atliktų su nukentėjusiÄ ja skaičius, nelaikytina Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar jo teisės į gynybÄ pažeidimu, Å¡i apeliantų nurodoma aplinkybė taip pat neturi reikÅ¡mės nuteistojo padarytų veikų kvalifikavimui.Teisiamajame posėdyje prokurorei perskaičius kaltinamÄ jį aktÄ , B.

T. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, teismo posėdžio metu nei teisiamasis, nei jo gynėjas nenurodė jokių kaltinamojo akto (kuriame veikos apraÅ¡ymas pilnai atitinka skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ veikos apraÅ¡ymÄ ) trÅ«kumų, todėl apeliantų skunde nurodomas teiginys, kad dėl netikslaus nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybÄ , yra nepagrįstas.Remdamasi visomis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam B.

T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl B. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nenukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta. Tačiau, pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo B.

T. veikÄ , atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties požymius, kaip du atskirus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai, kuriais įgyvendinami skirtingi alternatyvÅ«s tos pačios nusikaltimo sudėties požymiai (lytinės aistros tenkinimas oralinio ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du ir lytinės aistros tenkinimas analiniu bÅ«du) Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti vertinami kaip viena tęstinė veika. Byloje nustatyta, kad abi veikos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį, buvo padarytos tuo pačiu laikotarpiu: pirmoji – nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, antroji – 2014 metų vasarÄ , t. y. pirmosios nusikalstamos veikos laikotarpis apima antrosios nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį.

Šioms veikoms būdinga vieninga B. T. tyčia ir tikslas, jomis pažeidžiama ta pati įstatymų saugoma vertybė, veiksmai vienarūšiai, padaryti iš esmės panašiomis aplinkybėmis, todėl, nors kiekvienas iš jų galėtų būti vertinami kaip atskiri nusikaltimai, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – B.

T. padarytas nusikalstamas veikas nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio ir 2014 metų vasarÄ , kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, kvalifikuojant kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir Å¡ios nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ iÅ¡dėstant taip:„B. T. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrÄ oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle:B.

T. laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuolat, tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų mažametei nukentėjusiajai S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), apsilankant savaitgaliais, per atostogas jo namuose, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamete nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du – lietė rankomis nuogÄ mažametės krÅ«tinę, pilvÄ , ausis, lytinius organus, kaklÄ , juos laižė ir bučiavo, dirgino lytinius organus, pats demonstravo savo lytinį organÄ â€“ varpÄ , bÅ«damas nuogas liesdavosi prie mažametės kÅ«no lytiniu organu, liepė jai liesti jo lytinį organÄ bei tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ mažametės valiÄ oraliniu bÅ«du – liepdamas jai laižyti jo lytinį organÄ bei pats laižydamas jos lytinius organus.

Be to, B. T. 2014 metais, vasarÄ , tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vienÄ kartÄ pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės tenkino savo lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ analiniu bÅ«du – gulėdamas su mažamete S. S. vienoje lovoje, tepė aliejumi mažametės lytinius organus ir apie analinę angÄ ir kiÅ¡o savo lytinį organÄ â€“ varpÄ â€“ mažametei į analinę angÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Å iais veiksmais B. T. seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiÄ jÄ oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du.“Nuteistojo veikÄ , kuri buvo atskirai kvalifikuojama kaip 2 nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuojant kaip vienÄ Å¡ioje teisės normoje numatytÄ veikÄ , iÅ¡ naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Vertinant nusikalstamų nuteistojo veiksmų, kvalifikuojamų kaip vienas Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas, apimtį, konstatuotina, kad ta apimtis yra didesnė kaip bet kuri iÅ¡ veikų, kurias pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalis buvo kvalifikavęs pirmosios instancijos teismas.

TeoriÅ¡kai tai duotų pagrindÄ nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį skirti didesnę bausmę nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaduotas apeliacinis skundas, kuriuo bÅ«tų praÅ¡oma nuteistajam griežtinti bausmę, bei į tai, kad teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes taip pat nemato pagrindo jos Å¡velninti, už Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ B. T. skiriama 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės už Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ nėra nei per griežtos nei per Å¡velnios, jų keisti taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgiant tai, kad nuteistojo nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos apeliacinėje instancijoje perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir už jos padarymÄ naujai paskirta bausmė, nuteistajam paskirtos bausmės subendrinamos iÅ¡ naujo.

Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje sudaro idealiÄ jÄ sutaptį, todėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už Å¡ias veikas, remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinamos apėmimo bÅ«du. Subendrintos bausmės už Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ su naujai paskirta bausme už Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinamos apėmimo bÅ«du, nes nuteistojo padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnį.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija, kolegijos vertinimu su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu susiję klausimai iÅ¡spręsti teisingai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti.B. T. padarytas nusikalstamas veikas nuo 2012 metų iki 2015 metų vasario mėnesio ir 2014 metų vasarÄ , kurios buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje ir už jos padarymÄ B.

T. paskirti aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. V. L. Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę B. T. paskirti laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai:                                                                           Aloyzas Kruopys                                                                            Daiva Pranytė - Zalieckienė                                                                            Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė